28cd5683-e059-44fc-9c85-1ee43a18887d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1921-480/2012Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00093-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.1;44.2; 44.5.2.1;121.14;121.18;121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Č.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-550/2012 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Č. V. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 29301,62 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010-07-24 tarp ieÅ¡kovės ir draudėjos D. Ž. buvo sudaryta bÅ«sto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas adresu (duomenys neskelbtini). 2010-09-10 Å¡iame name, atsakovui Č. V. (draudėjos kaimynui) priklausančioje pastogėje dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, kilo gaisras. Dėl kilusio gaisro draudėjos apdraustam turtui buvo padaryta didelė žala. IeÅ¡kovė nukentėjusiajam asmeniui trimis mokėjimo pavedimais iÅ¡mokėjo 29301,62 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp kilusių padarinių patvirtina 2010-09-22 Kėdainių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos iÅ¡duota pažyma Nr. 13E-152, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas bei akto priedas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu (b. l. 99-105) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 29301,62 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-01-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 879 Lt žyminio mokesčio ir 1873,60 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, jog 2010-09-10 kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Įvykio metu šis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė D. Ž. (69/100 dalys) ir atsakovui Č. V. (31/100 dalys). Gaisro metu apdegė Č. V. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, dalis medinio perdengimo, pastogėje buvę įvairūs daiktai, sugadinta skardinė stogo danga, taip pat smarkiai apdegė D. Ž. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, pastogės medinė pertvara, pastogėje buvę įvairūs daiktai, pristatyto prie namo ūkinio pastato medinės konstrukcijos, ūkiniame pastatę buvę įvairūs daiktai, sugadinta namo ir ūkinio pastato skardinė stogo danga, sulietos gyvenamojo namo kambarių lubos, dalis sienų.

IeÅ¡kovė ir D. Ž. buvo sudariusios BÅ«sto draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-24 iki 2011-07-23. IeÅ¡kovė 2010-09-10 įvykusį gaisrÄ pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo draudėjai D. Ž. 29301,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , atlygindama gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ . Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Č. V.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡iuo atveju nenustatyta, jog gaisras kilo bÅ«tent dėl pastato trÅ«kumų nulemtų priežasčių, ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės net ir neįrodinėjo, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu bÅ«du, todėl dėl žalos atlyginimo sprendė pagal bendrÄ sias deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Gaisro tyrimo medžiagoje pažymėta, kad labiausiai tikėtina gaisro židinio vieta atsakovo Č. V. pastogės patalpose. Tai, jog gaisras kilo atsakovo namo pastogėje, nurodyta ir 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog gaisro židinio vieta buvo jo valdomoje ir naudojamoje palėpės patalpoje. Be to, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, patekti į šias patalpas galima buvo tik iš jam priklausančio kambario, jo ir D.

Ž. palėpės patalpos buvo atskirtos pertvara. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog gaisras galėjo kilti ne atsakovo valdomose palėpės patalpose, o kitoje vietoje, byloje nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovo valdomose ir tik jo naudojamose palėpės patalpose. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad 2010-09-10 gaisras kilo dėl tyčinių kitų asmenų veiksmų. Kadangi tyčinis padegimo faktas byloje nebuvo įrodytas, jokių kitų galimų gaisro kilimo priežasčių atsakovas nenurodė ir jų neįrodinėjo, teismas laikė nustatytu, jog 2010-09-10 gaisras kilo dėl oficialiame dokumente, tai yra Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 akte, kilusio gaisro nurodytos priežasties - neatsargaus asmens elgesio su ugnimi.

Be to, teismas sprendė, jog atsakovas neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neužtikrino, kad jo valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų gaisras, neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sÄ lygoti gaisro kilimÄ , kas sudaro pakankamÄ pagrindÄ atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.263 str., 6.246 str. - 2.248 str.). IÅ¡ ieÅ¡kinyje pateikto žalos paskaičiavimo matyti, kad D.

Ž. buvo padaryta 29401,62 Lt dydžio žala. Nesant byloje duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atlyginęs ieÅ¡kovės draudėjai D. Ž. iÅ¡mokėtÄ 29301,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ar bent jos dalį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 29301,62 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 107-109) praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad gaisro priežastys nepriklausė nuo jo elgesio, tai yra, kad gaisro priežastis buvo padegimas. PasiraÅ¡ant aktÄ dėl kilusio gaisro pareigÅ«nai jam nepaaiÅ¡kino, kokias pasekmes gali sukelti pastarojo sutikimas su jų iÅ¡vada bei atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Be to, 2010-09-10 akto pasiraÅ¡ymo metu jis buvo neblaivus ir negalėjo tinkamai įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , aktas buvo suraÅ¡ytas tuojau pat po gaisro, neturint pakankami laiko stresinėje situacijoje įvertinti visas aplinkybes.

Apelianto paaiÅ¡kinimai teisme įrodo, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. įvykusio gaisro jo name ir 2010 m. rugsėjo 18 d. gaisro negalima atsieti vienas nuo kito, t.y. kad abu gaisrai kilo dėl padegimo, siekiant užvaldyti pastarojo turtÄ . Tai, kad ikiteisminio tyrimo nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pareikÅ¡ti įtarimus J. V. ir G. K., nepaneigia fakto, jog Å¡ie asmenys nėra prisidėję prie atsakovo namo gaisro. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neužtikrino, kad jo valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų gaisro, neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sÄ lygoti gaisro kilimÄ .

Nors anga palėpėje ir nebuvo uždengta dangčiu, pati palėpė nebuvo užrakinta, patekti į jÄ yra sudėtinga, niekas be atsakovo ten nepatekdavo, jis gyveno vienas, asmenys, kurie apsigyvendavo pas jį, jokių daiktų palėpėje nelaikė, todėl jiems lipti į palėpę nebÅ«davo jokios bÅ«tinybės. Langelis palėpės patalpose yra 3-4 metrų aukÅ¡tyje, nedidelis, todėl atsitiktinai joks gaisrÄ sukeliantis Å¡altinis per jį į palėpę negalėtų patekti. Gaisro Å¡altinis galėjo patekti į palėpę tik turint tikslÄ padegti atsakovui priklausančiÄ namo dalį.

Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, dėl ko civilinė atsakomybė negali kilti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 112-114) ieÅ¡kovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tik subjektyvia apelianto nuomone ir prielaidomis. Apeliaciniame skunde kartojama, kad 2010-09-10 gaisro kilimo priežastis buvo ne asmens neatsargus elgesys su ugnimi, bet neteisėta veika – tyčinis padegimas, tačiau nepateikiami jokie Å¡iuos teiginius patvirtinantys įrodymai.

Atsakovas pradėjo neigti ir nurodyti kitas gaisro priežastis tik po to, kai ieÅ¡kovė ėmė aktyviai ginti savo pažeistas teises. Apeliacinio skundo motyvai, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatyti apelianto neteisėti veiksmai ir kaltė, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad savo elgesiu apeliantas pažeidė CK 6.263 straipsnio reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantas pageidauja apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tačiau praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nemotyvuotas apelianto praÅ¡ymas nėra pagrindas pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, nes visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde.

Apeliaciniam skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2010-09-10 kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu Å¡is namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė D. Ž. (69/100 dalys) ir atsakovui Č. V. (31/100 dalys).

Gaisro metu apdegė Č. V. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, dalis medinio perdengimo, pastogėje buvę įvairūs daiktai, sugadinta skardinė stogo danga, taip pat smarkiai apdegė D. Ž. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, pastogės medinė pertvara, pastogėje buvę įvairūs daiktai, pristatyto prie namo ūkinio pastato medinės konstrukcijos, ūkiniame pastatę buvę įvairūs daiktai, sugadinta namo ir ūkinio pastato skardinė stogo danga, sulietos gyvenamojo namo kambarių lubos, dalis sienų.

IeÅ¡kovė ir D. Ž. buvo sudariusios BÅ«sto draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-24 iki 2011-07-23. IeÅ¡kovė 2010-09-10 įvykusį gaisrÄ pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo draudėjai D. Ž. 29301,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , atlygindama gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ . Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Taigi, draudikas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ asmenų, atsakingų už jos atsiradimÄ . Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, Å¡iuo atveju taikytinos subrogacijos taisyklės. Tais atvejais, kai žalÄ patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesÄ , tai draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

UAB „ERGO Lietuva“, UAB „Ritranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005). Å ioje byloje atsakovas nesigina tuo, kad yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Žala D. Ž. buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 str. 4 d.), tai žalÄ padariusio asmens atsakomybei turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei žala (CK 6.246–6.249 str.).

Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.).Byloje nustatyta, kad gaisro židinys buvo atsakovui priklausančios namo dalies pastogėje (palėpėje) (b. l. 9, 68).

Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti.

Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad gaisro priežastys nepriklausė nuo jo elgesio, nes buvo tyčinis padegimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentuodamas, pagrįstai sprendė, jog atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate nebūtų sukeltas gaisras, ir tai yra pakankamas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Byloje esančiame Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 akte dėl kilusio gaiso Nr. 149 (b. l.

54) bei 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio Nr. 13E-152 (b. l.

9) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Tiek nukentėjusioji D. Ž., tiek atsakovas pasirašė 2010-09-10 aktÄ dėl kilusio gaisro Nr. 149, neginčijo jame nurodytų gaisro kilimo priežasčių ir neprašė atlikti ikiteisminio tyrimo (b. l. 52, 56). Nors 2010-09-10 aktas buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas tuojau pat po gaisro, tačiau ir 2010-09-15 duodamas paaiÅ¡kinimus atsakovas teigė nežinantis, nuo ko galėjo kilti gaisras namo pastogėje, nenurodė galimų įtariamųjų bei tyčinio padegimo (ikiteism., t. medž. b. l. 42).

IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje (b. l. 96-97), apeliacinio skundo motyvų (b. l. 108-109) matyti, kad atsakovo ir D. Ž. pastogės patalpos atskirtos lentų pertvara, patekti į Å¡ias atsakovui priklausančias patalpas galima iÅ¡ jam priklausančio tamsaus kambariuko kopėčiomis pro angÄ , kuri nebuvo uždengta dangčiu ir pati palėpė nebuvo užrakinta, kaip to reikalauja Gaisrinės saugos taisyklių 72 punktas (patvirtintos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymu Nr. I-223).

Be to, kaip teigia atsakovas, trikampį palėpės langelį maždaug prieÅ¡ dvi savaites iki gaisro buvo iÅ¡vertęs vėjas ir jis gulėjo palėpėje. Nors apeliantas teigia, kad į palėpę patekti sudėtinga ir niekas ten be jo nepatekdavo, tačiau esant neužrakintai, neuždengtai dangčiu palėpei bei prie sienos padėtoms kopėčioms, atsakovui priklausančiame name buvę asmenys į jÄ galėjo patekti be didesnių kliūčių. IÅ¡ 2010-09-10 gaisro tyrimo medžiagoje esančių D.

Ž. (b. l. 60), V. Š. (b. l.

61) paaiškinimų bei D. Ž. paaiškinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 66-1-911-10 (b. l. 57-58, 59) matyti, kad atsakovo namuose nuolat lankėsi įvairūs asmenys, gėrė, rūkė, atsakovas niekada nerakindavo durų, jos pastoviai buvo praviros. Tai, kad atsakovui nesant namuose, be jo žinios lankosi pašaliniai asmenys, patvirtina ir gaisro metu namuose buvusių A. J. (b. l.

58) ir A. U. (b. l.

59) paaiÅ¡kinimai. Be to, ir pats atsakovas pripažįsta (b. l. 56), kad pas jį dažnai užeina įvairÅ«s pažįstami draugai iÅ¡gerti alaus, degtinės. Taip elgdamasis atsakovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iÅ¡ namo (jo dalies) savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, organizuoti užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ . Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiÅ¡kia atsakovo neteisėtÄ neveikimÄ , tai - viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje B. L., V. I. ir kt. v. notarė S. B. byloje Nr. 3K-3-614/2002 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, reiÅ¡kiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui. Todėl pripažintina, jog Å¡iuo atveju atsakovas yra atsakingas už atsiradusias pasekmes, nes pažeidė jam tenkančiÄ pareigÄ laikytis tokio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio taisyklių, kad nebÅ«tų padaryta kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str., 6.246 str. 1 d.).

Apelianto argumentai, kad 2010-09-10 ir 2010-09-18 name įvykusio gaisro negalina atsieti vienas nuo kito, t. y. abu įvyko dėl padegimo siekiant užvaldyti namo turtÄ , grindžiami tik jo paties prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 66-1-911-10, kurioje buvo atliekamas tyrinas dėl 2010-10-18 įvykusio gaisro, nustatyta, kad minėtas gaisras kilo dėl tyčinių veiksmų, t. y. padegimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, nustatyta ir įrodyta, kad abu gaisrai yra tarpusavyje susiję, ir pirmasis gaisras (2010-09-10) taip pat yra tyčinis padegimas.

Vien tai, kad antrasis gaisras kilo praėjus trupam laikui po pirmojo, taip pat nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog ir pirmasis gaisras yra tyčinis padegimas. Apelianto nurodyti kaip labiausiai suinteresuoti gaisro kilimu asmenys (gaisro sukėlėjai) J. V. ir G. K. (Ikiteism. t. medž. b. l. 67-69, 76-79) ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tik kaip liudytojai, o Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2011-05-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ įtariamÄ jį G. Č. buvo nutrauktas, nesant jo veikoje požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 2 dalyje (Ikiteism. t. medž. b. l. 116-118). 2012-05-13 Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu sustabdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00911-10 nenustačius asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 187 straipsnio 2 dalyje. Kitų įrodymų byloje nėra.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu dar gali paaiÅ¡kėti kitos aplinkybės, kiti įtariamieji, nėra teisėtas pagrindas iÅ¡vadai, jog ir 2010-09-10 padegimas tyčinis. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tyčinis padegimas byloje nebuvo įrodytas.Ä®vertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas