28cd18e6-dbf8-4a15-94b2-2ec3e9ef2729 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Civilinė byla Nr. e2YT-15662-608/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10212-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.13

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡vadÄ duodanti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija,

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja G. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. A136-197/19(2.4.1.51-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjai pavardę į „BOSQUE“ ir iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja G. K. 2018 m. gruodžio 8 d. sudarė santuokÄ su Argentinos piliečiu L. R. B. ir pasirinko sutuoktinio pavardę B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. A136-497/19(2.4.1.51-TD1) atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl santuokos įtraukimo į apskaitÄ , įraÅ¡ant pavardę B. su raide „Q“. PareiÅ¡kėja laiko, jog minėtas sprendimas pažeidžia jos teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumÄ , nes skirtingai raÅ¡omos sutuoktinių pavardės pareiÅ¡kėjos Å¡eimai sukels didelių nepatogumų įsigyjant bendrÄ turtÄ , pareiÅ¡kėjos vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės

Suinteresuotas asmuo praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Nurodė, kad teismuose yra iÅ¡nagrinėta daug civilinių bylų, kuriose pareiÅ¡kimai tenkinami, atsižvelgiant į tai, kad privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas yra prioritetinis prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti savo kultÅ«rinį identitetÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad ribojant asmens teisę pasirinkti savo pavardę, neprieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, asmeniui sukeliami dideli nepatogumai, turint skirtingai raÅ¡omas sutuoktinių pavardes. Suinteresuotas asmuo pripažįsta pareiÅ¡kėjos teisę ginti savo interesus teisme, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti Å¡iuos klausius įstatymu.

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

PareiÅ¡kėja G. K. 2018 m. gruodžio 8 d. sudarė santuokÄ su Argentinos piliečiu L. R. B., kÄ patvirtina santuokos sudarymo įraÅ¡Ä liudijančio iÅ¡raÅ¡o kopija (e. b. l. 7). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. A136-497/19(2.4.1.51-TD1) atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl santuokos įtraukimo į apskaitÄ , įraÅ¡ant pavardę B. su raide „Q“ (e. b. l. 13-14).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai registruojami sudarant civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä ir elektroniniu bÅ«du pateikiant įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Taigi, ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius sprendimo priėmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Tačiau Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutartyje dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo teismo praktikÄ Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad atsisakymas įtraukti į apskaitÄ bei iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä pareiÅ¡kėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde B. sukelia pareiÅ¡kėjai ir jos Å¡eimai nuolatinio pobÅ«džio nepatogumus, keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant asmens tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ . Å ie nuolatinio pobÅ«džio nepatogumai kartosis ir ateityje, t. y. pareiÅ¡kėja, jos Å¡eimos nariai ir toliau turės aiÅ¡kinti aplinkiniams Å¡eimos narių skirtingų pavardžių (nors ir besiskiriančių tik viena raide) priežastis, bus painiojama pareiÅ¡kėjos pavardės raÅ¡yba. Å ios aplinkybės teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad draudimas įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos pavardę su raide „Q“, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besÄ lyginis gynimas yra neproporcingas pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos narių patiriamiems nepatogumams. Be to, teismo vertinimu, turi bÅ«ti gerbiama bei užtikrinama ir pareiÅ¡kėjos teisė pasirinkti sutuoktinio pavardę, t. y. tokiÄ sutuoktinio pavardę, kuri nurodoma visuose dokumentuose, įskaitant ir dokumentus, raÅ¡omus lietuvių kalba.

Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis „Q“, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (e.b.l. 8). Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pavardėse, varduose „Q“ raidžių raÅ¡ymas bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios iÅ¡imtys, o viena iÅ¡ jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi teismas

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. A136-497/19(2.4.1.51-TD1).

Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę „B.“ iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ant pareiÅ¡kėjos pavardę „B.“.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Lidija Valentukonytė