T-259-2012 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00271-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymų Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889, kuriais nustatyti žemės servitutai pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), dalis dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo pareiškėjui ir įpareigoti atsakovą nustatyti AB „Litgrid“ mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 36,4305 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimą servituto teise, kompensaciją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertę.

Pareiškėjas nurodė, kad siekiant užtikrinti „NordBalt“ jungties statybas, ginčijamais įsakymais jo žemės sklypuose AB „Litgrid“ naudai nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti bei aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. AB „Litgrid“ yra įpareigota atlyginti nuostolius dėl servitutų, išmokant vienkartinę kompensaciją, kuri bendrai sudaro 93 158,95 Lt. Pažymėjo, kad servitutas nustatytas neribotam laikui, todėl riboja naudojimosi žemės sklypu galimybes, ženkliai sumažina jo vertę, be to, pareiškėjas yra pradėjęs procedūrinius žemės paskirties keitimo darbus, tačiau, nustačius servitutus, žemės sklypo paskirties keitimas tapo neįmanomas, dėl ko priimti įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti. Teigė, kad dėl nurodytų priežasčių negalės tinkamai išnaudoti nuosavybės teise priklausančių sklypų, todėl turi būti priteistina ne vienkartinė, o periodinė kompensacija.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad byloje kyla ginčas ne dėl servitutų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl kompensacijos rūšies ir dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Litgrid“ su pareiškėju dėl kompensacijos dydžio už servitutų nustatymą bandė susitarti, tačiau šalims nepavykus susitarti, servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. Teismo vertinimu, ginčas dėl kompensacijos dydžio ir rūšies iš esmės vyksta su privatinės teisės subjektu, todėl susiklostę teisiniai santykiai yra reglamentuojami civilinės teisės normų, be to, pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį ginčai dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, dydžio ir atlyginimo sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra nurodžiusi, jog reikalavimai dėl nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytų servitutų, priteisimu yra civilinio pobūdžio, bei kad analogiškas ginčas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuriame Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 13 d. priimtoje nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3k-3-367/2012) išsprendė nuostolių ir kompensacijos klausimus dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu. Todėl šioje byloje keliamas ginčas dėl įsakymų dalies, kuria nustatytas įpareigojimas AB „Litgrid“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją, turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. gegužės 24 d. įsakymais Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis (patvirtintos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, (patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541), bei atsižvelgdamas į specialiojo plano sprendinius, nustatė pareiškėjo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose žemės servitutus (servitutų naudotojas – AB „Litgrid“, servitutų paskirtis – „NordBalt“ jungties statybai ir aptarnavimui), taip pat nustatė, kad AB „Litgrid“ per tris mėnesius nuo įsakymų priėmimo servitutus įregistruoja nekilnojamojo turto registre bei per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo nekilnojamojo turto registre žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servitutų nustatymo, išmokėdama nurodyto dydžio vienkartines kompensacijas.

Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundo reikalavimu panaikinti minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo dalį, kuria nustatytas nuostolių už servituto nustatymą atlyginimas, iš esmės ginčija administracinį aktą, todėl toks reikalavimas laikytinas administracinio pobūdžio, teismingu administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ginčas dėl kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu kilęs tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto, kuris ir nustatė kompensacijos rūšį bei dydį. Todėl Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnio nuostata, jog viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkams nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas, nustatant šio ginčo teismingumą nėra aktuali.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Anatolijus Baranovas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys