2020-09-16 Nr. AB-16709-3-66-3-00072-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-48-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00072-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos liaudies partijos skundo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo (protokolo dalies Nr. 5) panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 16 d. gautas pareiškėjo Lietuvos liaudies partijos (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 10 d. protokolinį sprendimą Nr. P-29 (protokolo dalis Nr. 5), kuria atsisakyta pakeisti VRK 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. Sp-145, kuriuo iš politinės kompanijos dalyvių buvo pašalinti pareiškėjo iškelti kandidatai – V. P. (kandidatų sąrašo Nr. 9, vienmandatės apygardos Nr. 71 kandidatas), A. V. (kandidatų sąrašo Nr. 11) ir A. K. (kandidatų sąrašo Nr. 27), ir neregistruoti jų kandidatais 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose (toliau – ir VRK protokolinis sprendimas); 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo dėl parašų rinkimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsniui ir 29 straipsniui, taip pat dėl Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 7 dalies atitikties Konstitucijos 18 straipsniui; 3) prijungti administracinę bylą Nr. R-35-624/2020.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos tai padaryti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad VRK sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pradžią, pažymėta, kad įstatymų leidėjas susiejo minėto termino pradžią būtent su skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, o ne su šio sprendimo paskelbimo momentu arba su ta aplinkybe, kada suinteresuotas asmuo sužinojo apie skundžiamą VRK sprendimą, taip pat, kad dėl tokio teisinio reguliavimo, nustatyto siekiant užtikrinti VRK veiklos ir su tuo susijusių teisinių santykių stabilumą, asmenų, kurių atžvilgiu priimti VRK sprendimai, susiformavusius teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą, atitikimas Konstitucijai nekelia abejonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R146-5/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas teisme ginčyti VRK protokolinį sprendimą, su skundu šio sprendimo nepateikė, tačiau iš VRK puslapyje viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad VRK 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusio posėdžio metu (posėdžio protokolo Nr. P-29), 5 darbotvarkės klausimu nutarė netenkinti Lietuvos liaudies partijos prašymo pakeisti VRK 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. Sp-145 „Dėl neregistravimo kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimo narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos“ ir nelaikyti to technine raštvedybos klaida.

Atsižvelgiant į tai, kad skundą dėl minėto VRK 2020 m. rugsėjo 10 d. protokolinio sprendimo pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 16 d., konstatuojama, kad šis skundas yra paduotas praleidus Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl jį priimti atsisakoma (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pažymėtina, kad teismas nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-7-261/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad skundą priimti atsisakoma, skunde nurodyti procesinio pobūdžio prašymai nėra sprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos liaudies partijos skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė