28c57b57-2159-4246-b397-b0769a1b7deb · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                       Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-370-606/2017                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00547-2017-9                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda                           Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi N. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, n u s t a t ė :                                       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. balandžio 29 d. nutarimÄ , kuriuo N. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2017 m. balandžio 29 d. 00.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,59 promilės girtumas).              Skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiama N. D. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – skyrimo.

Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodyto praÅ¡ymo, pakeisti Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir skirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , arba paskirti trumpesnį Å¡ios teisės atėmimo terminÄ , kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.             Skunde teigiama, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos gali bÅ«ti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11).

Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013,      2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015;

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita.             Apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi teismas nevertino bylos esmę sudarančių aplinkybių visumos. Priešingai, teismas skundžiama nutartimi aptarė visiškai neaiškiais kriterijais parinktas atskiras, nors ir teisiškai reikšmingas, aplinkybes.

ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi, be kita ko, teisingo proceso principu. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Atskirų aplinkybių, o ne visumos iÅ¡nagrinėjimas, negali bÅ«ti laikomas teisingu procesu, kurio metu byla iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai. Tai reiÅ¡kia, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas pažeidė paminėtas teisės normas.              Apeliantė nurodo, kad ji padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Å ios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokiÄ jo bÅ«senÄ (neblaivumÄ , apsvaigimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

Taigi, jeigu yra aplinkybių, kurios užtikrina kelių eisme egzistuojančių aplinkybių tinkamÄ vertinimÄ , sudaro prielaidas į jas reaguoti, tai yra pagrindas teigti, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasta. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos atveju neužfiksuota, kad ji bÅ«tų padariusi ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, administracinis nusižengimas padarytas ne pavojingoje vietoje, o vietinės reikÅ¡mės kelyje.

Å ioje vietoje eismas nėra intensyvus, o transporto priemonių greitis apribotas iki 50km/h, administracinis nusižengimas padarytas darbo dienÄ , 00.07 val., kai kelių eisme dalyvauja vos vienas kitas eismo dalyvis. Be to, transporto priemone kartu su ja važiavo ir jos sutuoktinis, todėl du žmonės turėjo kur kas daugiau galimybių pamatyti potencialiÄ kliÅ«tį, nei tuo atveju, kai transporto priemonė vairuojama vieno asmens. Tačiau, nei viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių apylinkės teismo taip ir neįvertinta, todėl, apeliantės nuomone, buvo pažeistas iÅ¡ esmės teisingo proceso principas, kadangi padaryto administracinio nusižengimo pavojingumÄ atspindi ne tik jos neblaivumo laipsnis.

Administracinis nusižengimas padarytas ne atribotai nuo iÅ¡orės veiksnių, todėl jie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. BÅ«tent todėl ANK 34 straipsnio 5 dalis įpareigoja, be kita ko, atsižvelgti ir į teisingumo, protingo bei sÄ Å¾iningumo principus. Nors Å¡ios sÄ vokos yra abstrakčios, tačiau bÅ«tent į jas patenka administracinio nusižengimo sudėtyje nesančios aplinkybės. Apeliantės įsitikinimu, procesiniai ANK 566 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies pažeidimai lėmė neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimÄ .

Be to, apeliantės teigimu, pats jai nustatytas neblaivumo laipsnis nesudaro pagrindo netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad jos elgesys sudarė realų pavojų ne tik pačiai, bet ir aplinkiniams, tačiau apeliantė su tuo nesutinka ir pažymi, kad jeigu jos elgesys išties būtų realiai pavojingas žmonių sveikatos ar net gyvybės aspektu, kai nustatytas 0,59 promilės neblaivumas, tai 21 iš 30 Europos šalių leistina alkoholio koncentracija kraujyje, vairuojant transporto priemonę, nebūtų galima 0,5 promilės, juolab, dvejose iš šių 21 šalies leistina alkoholio koncentracija – 0,8 promilės (http://etsc.eu/blood-alcohol-content-bac-drink-driving-limits-across-europe/).

Be to, nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, nei Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į skundÄ nenurodyta, kad ji bÅ«tų svirduliavusi, nesiorientavusi, neadekvačiai vertinanti aplinkybes, nesuvokianti aplinkos ir pan.              Skunde apeliantė taip pat nurodo kad ji skundu apylinkės teismui prašė atsižvelgti į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad ji yra pasirinkusi dorÄ ir visuomenei priimtinÄ bei jos pageidautinÄ gyvenimo bÅ«dÄ , pilietė.

Tai patvirtina baigtas aukÅ¡tasis mokslas, egzistuojantys darbo teisiniai santykiai, sudaryta santuoka, joje auginami du vaikai, teistumo neturėjimas. Vis dėlto, nei dėl vienos iÅ¡ Å¡ių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Be to, apeliantės teigimu, ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nenustatyta, kad Å¡ios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas yra siejamas su tuo, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje turi bÅ«ti numatyta galimybė taikyti Å¡iÄ administracinę poveikio priemonę.

To nepatvirtina ir ANK 30 straipsnio 4 dalis, kadangi, apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju įpareigojimÄ dalyvauti kursuose, ji praÅ¡o paskirti ne pagal ANK 422 straipsnį, o pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį. IÅ¡ Å¡ios teisės normos konstrukcijos, teismas gali paskirti kitÄ administracinio poveikio priemonę arba jos iÅ¡vis neskirti, nepriklausomai nuo to, ar tokia administracinė poveikio priemonė numatyta sankcijoje ar ne. Tokiu atveju jos administracinę atsakomybę lengvintų ne tik ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ir 10 punkte numatyta aplinkybė.

Be to, apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi neįvertina, kiek laiko ji yra vairuojanti transporto priemonę, o per daugelio metų praktinį vairavimÄ padaryti administracinių nusižengimų pasitaiko daugeliui. Kur kas svarbiau, kad jie nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, ji teisės vairuoti transporto priemones anksčiau praradusi nebuvo, eismo įvykių nesukėlė taip pat. Todėl, apeliantės įsitikinimu, skundžiama nutartis priimta bylÄ iÅ¡nagrinėjus nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai. Apylinkės teismas visiÅ¡kai neaiÅ¡kiais kriterijais įvertino tik dalį bylos aplinkybių, jokio vertinimo nepateikiant dėl kitų.

Toks procesas negali bÅ«ti laikomas teisingu, dėl to skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas M. Džermeika mano, kad N. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi bÅ«ti įvykdytas iki galo, motyvuojant tuo, kad N. D. žinojo, kad už veikÄ , kurios padarymu pripažinta kalta, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galbÅ«t kilsiančias pasekmes, tačiau Å¡ių pasekmių nepaisė, o tai, kad N. D. teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir auginant vaikus, nesudaro pagrindo sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo termino.

Dėl paskirtos nuobaudos N. D. patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, Å¡eiminiai, asmeniniai, dvasiniai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminÄ , nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natÅ«rali neteisėto elgesio pasekmė.Apeliacinis skundas atmestinas. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.Pažymėtina, kad skunde administracinėn atsakomybėn traukiama N. D. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija, jos teigimu, apylinkės teismas, neįvertinęs visų svarbių aplinkybių, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Be to, apeliantės teigimu, ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nenustatyta, kad Å¡ios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas yra siejamas su tuo, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje turi bÅ«ti numatyta galimybė taikyti Å¡iÄ administracinę poveikio priemonę. Å iuo atveju įpareigojimÄ â€“ dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – ji praÅ¡o paskirti ne pagal ANK 422 straipsnį, o taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – skyrimo galimybę, bei apygardos teismas dar kartÄ akcentuoja, kad ANK 30 straipsnio 4 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiÅ«ros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali bÅ«ti skiriamas, kai tai numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ .

Kartu pažymėtina, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiÅ«ros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu. Asmens sutikimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiÅ«ros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudÄ (ANK 30 straipsnio 3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – gali bÅ«ti paskirta tik tada, kai jos skyrimas numatytas atitinkamame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , kaip pvz., už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 73 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju tam, kad bÅ«tų galima skirti asmeniui Å¡iÄ administracinio poveikio priemonę, bÅ«tinas asmens sutikimas, ir jei asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiÅ«ros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), administracinio poveikio priemonė, nustačius, jog jÄ skirti tikslinga, skiriama, o kartu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas dalyvauti vienoje iÅ¡ numatytų programų pripažįstamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Todėl, atsižvelgiant į aptartas įstatymo nuostatas, dar kartÄ akcentuotina, kad už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnyje, galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – nenumatyta, todėl Å¡iuo atveju, kaip konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, nei administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, nei ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų taikymas negalimas.

Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis).ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, Å¡iuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – gali bÅ«ti skiriamas, kai tai numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ (ANK 28 straipsnio 2 dalis).N. D. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, numatančiÄ , kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur.

Å io straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Teismas dar kartÄ pažymi, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , jokia kita administracinio poveikio priemonė, iÅ¡skyrus nurodytÄ , Å¡io specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenumatyta.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taikydamas sisteminį ir loginį teisės aiÅ¡kinimo metodus paminėtam teisiniam reguliavimui, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad teismas gali paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, leidžia teismui Å¡velninti pažeidėjui skiriamÄ administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, tačiau neperžengiant asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos rÅ«Å¡ies ar administracinio poveikio priemonės ribų.

Todėl Å¡iuo atveju netgi ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , parinkti N. D. kitÄ nei sankcijoje už padarytÄ nusižengimÄ numatyta administracinio poveikio priemonė, negalima.Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu. IÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai.

Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Skunde administracinėn atsakomybėn traukiama N. D. savo praÅ¡ymÄ sutrumpinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. balandžio 29 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ â€“ arba jos neskirti motyvuoja tuo, kad neužfiksuota, jog ji bÅ«tų padariusi ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, administracinis nusižengimas padarytas ne pavojingoje vietoje, o vietinės reikÅ¡mės kelyje, automobilyje kartu važiavo ne viena, todėl du žmonės turėjo kur kas daugiau galimybių pamatyti potencialiÄ kliÅ«tį, nustatytas neblaivumo laipsnis virÅ¡ijo leistinÄ normÄ nežymiai, be to, ji yra pasirinkusi dorÄ ir visuomenei priimtinÄ bei jos pageidautinÄ gyvenimo bÅ«dÄ , pilietė, tai patvirtina baigtas aukÅ¡tasis mokslas, egzistuojantys darbo teisiniai santykiai, sudaryta santuoka, joje auginami du vaikai, teistumo neturėjimas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 21 iÅ¡ 30 Europos Å¡alių leistina alkoholio koncentracija kraujyje, vairuojant transporto priemonę, yra daug didesnė, o per daugelį metų praktinio vairavimo padaryti administracinių nusižengimų pasitaiko daugeliui.ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .Atsižvelgiant į aptartas ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas akcentuotina, kad Å¡iuo atveju skiriant N. D. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , jos atėmimo trukmė ir buvo nustatyta atsižvelgus ne vien į jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bet ir į jos kaip pažeidėjos asmenybę, todėl už padarytÄ nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo nustatytas tik minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Å iuo atveju skunde apeliantė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudÄ , ir dėl kurių bÅ«tų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dar labiau suÅ¡velninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminÄ nenustatyta. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji yra baigusi aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , dirba, gyvena santuokoje, kurioje auginami du vaikai, nesuteikia iÅ¡skirtinumo prieÅ¡ įstatymÄ ir nėra iÅ¡skirtinė privilegija skiriant nuobaudÄ , nes įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).

Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sutrumpinus, Å¡iuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad nors N. D. skunde teigė, kad yra pasirinkusi dorÄ ir visuomenei priimtinÄ bei jos pageidautinÄ gyvenimo bÅ«dÄ , pilietė, yra baigusi aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , tačiau akivaizdu, kad jos nurodytos vertybės prieÅ¡tarauja jos poelgiui, kai ji vairavo automobilį, bÅ«dama neblaivi, taip keldama realų pavojų ne tik savo, kartu važiavusio asmens, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei turtui.

Akivaizdu, kad ji iÅ¡gėrusi alkoholio ir sėdusi prie automobilio vairo, neabejotinai elgėsi neatsakingai ir padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo yra jos pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. N. D. skunde nurodyti argumentai, kad ji vairavo automobilį, bÅ«dama neblaivi, tačiau 00.07 val., kai neva automobilių eismas nebuvo intensyvus, be to, tai, kad kai kuriose Europos Å¡alyse leistina alkoholio koncentracija kraujyje, vairuojant transporto priemonę, yra daug didesnė, tik parodo, kad ji savo poelgio kritiÅ¡kai nevertina ir iÅ¡ esmės tuo save pateisina.

Kartu akcentuotina, kad Lietuvoje privaloma laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, ir už Lietuvoje padarytus nusižengimus skiriama nuobauda pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, Å¡iuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo ar jos terminÄ sutrumpinus, bÅ«tų per Å¡velni ir netinkamai individualizuota, nebÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Aplinkybių, kurias bÅ«tų galima pripažinti iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nenustatyta.Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a : palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistÄ ir N. D. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                Edita Lapinskienė