2020-03-25 Nr. AB-6027-3-61-3-03712-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3618-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03712-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. O. (M. O.), M. K. (M. K.), Z. O. (Z. O.), M. O. (M. O.) bei H. O. (H. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. O. (M. O.), M. K. (M. K.), Z. O. (Z. O.), M. O. (M. O.) bei H. O. (H. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai M. O. (M. O.), M. K. (M. K.), Z. O. (Z. O.), M. O. (M. O.) bei H. O. (H. O.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų bylą iš naujo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie savo prieglobsčio prašymą grindžia baime patirti kilmės valstybės saugumo komiteto (toliau – ir KGB) persekiojimą (pareiškėjai bijo, kad jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos) dėl religinių studijų (duomenys neskelbtini) ir atsisakymo bendradarbiauti, išvykimo iš kilmės valstybės be leidimo, dėl pareiškėjų sąsajų su konkrečia politine partija, taip pat M. K. diskriminavimu ir persekiojimu dėl hidžabo dėvėjimo.

3. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl persekiojimo baimės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

4. Pareiškėjai pažymėjo, jog atsakovas nustatė, kad jie galėjo būti KGB darbuotojų verbuojami ir kviečiami bendradarbiauti renkant informaciją apie (duomenys neskelbtini) besimokančius (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjų baimę patirti persekiojimo veiksmus dėl atsisakymo bendradarbiauti ar išvykimo iš kilmės valstybės atmetė.

5. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie vykdomą specialiųjų tarnybų politiką (represines priemones) asmenų, atsisakiusių su jais bendradarbiauti ir išvykusių iš (duomenys neskelbtini) po verbavimo. Pagal viešai prieinamą informaciją, pareiškėjų kilmės valstybėje tiek hidžabo nešiojimas, tiek religinių mokslų studijos užsienyje, tiek ryšių (net ir tariamų) turėjimas su (duomenys neskelbtini) partija (toliau – ir partija) yra išimtinai siejama su ekstremistine ir teroristine veikla. Atsakovui nesurinkus specifinės informacijos nagrinėjamu atveju aktualiais klausimais, kuri paneigtų ar patvirtintų baimės patirti persekiojimo veiksmus realumą, Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu.

6. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas pareiškėjo M. O. parodymuose nepagrįstai konstatavo esat esminių prieštaravimų, kadangi apklausos metu paklaustas apie tai, iš kur susižinojo apie asmenų, kurie mokėsi religinių mokslų (duomenys neskelbtini), sąrašus, jis nurodė, kad tokią informaciją gavo iš draugo, o po to pamatė pats, kai buvo verbuojamas KGB. Šie teiginiai vienas kitam neprieštarauja. Be to, paties atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, studijuojantys užsienio mokyklose asmenys yra tikrinami, apklausiami, kas iš esmės patvirtina pareiškėjų teiginius.

7. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo išvada, kad ribojimai dėvėti hidžabą bei su tuo susijęs elgesys nelaikomas kankinimais ar nežmonišku elgesius, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos (EŽTT 2011 m. sausio 21 d. sprendimas byloje M. S. S. v. Belgium and Greece, Nr. 30696/09; ESTT 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje Bundesrepublik Deutschland prieš Y (C-71/11), Z (C-99/11). Hidžabo nešiojimas pareiškėjai yra itin svarbi identiteto dalis, nepaisant dar nuo mažens patiriamos diskriminacijos (mokykloje ji būdavo nuolatos engiama ir kviečiama pasiaiškinti dėl nešiojamo hidžabo), kuris tęsėsi ir suaugus (pareiškėja norėjo studijuoti mediciną universitete, bet dėl hidžabo ten jos nepriėmė, taip pat jai nurodė, kad draudžiama vaikščioti su hidžabu, jos nepriima į ligonines). Pagal viešai prieinamą informaciją, pareiškėjų kilmės valstybėje moterims liepiama nusiimti hidžabą, o jei jos prieštarauja, tai gali būti padaryta jėga.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, jog Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjai studijavo (duomenys neskelbtini) ir buvo apklausiami dėl studijų bei KGB darbuotojai jiems siūlė bendradarbiauti, todėl manytina, kad ir grįžus į kilmės šalį jiems vėl gali būti siūloma teikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) studijuojančius asmenis, taigi jie pagrįstai bijo kilmės šalyje patirti jų nurodytus veiksmus (apklausos, verbavimas), ši grėsme yra susijusi su prieglobsčio prašytojų asmeninėmis savybėmis (studijavo (duomenys neskelbtini). Tačiau įvertinus jiems gresiantį elgesį konstatuota, kad apklausos ir verbavimas nelaikytini kankinimais ar nežmonišku elgesiu. Pareiškėjams gresiantys veiksmai nelaikytini persekiojimu 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme, todėl jiems šiuo pagrindu nesuteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Migracijos departamentas nurodė, kad vien tai, jog tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, kad asmenims, kurie studijavo užsienyje, buvo ir (ar) yra keliamos baudžiamosios bylos ar kad jie dėl to buvo ir (ar) yra persekiojami, kankinami, negalima daryti išvados, kad nebuvo surinkta specifinė kilmės valstybės informacija. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, 2019 m. spalio 11 d. išvadoje Nr. (15/6-10) 13PR-142RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas, yra surinkta visa susijusi kilmės valstybės informacija ir atliktas nuodugnus informacijos tyrimas. Atsakovas ieškojo pareiškėjų nurodytos informacijos, tačiau šaltiniuose tokių duomenų nerasta. Remiantis kilmės šalies informacija, Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) valdžia identifikavo užsienio mokyklose studijavusius asmenis, kaip galimai įtrauktus į ekstremistinę veiklą, todėl grįžtantieji buvo tikrinami ir apklausiami. Tikėtina, jog pareiškėjai galėjo būti apklausiami, tačiau jiems nebuvo uždrausta studijuoti universitete (duomenys neskelbtini), jiems net buvo siūloma ten grįžti studijuoti ir teikti informaciją. Pareiškėjai ne kartą buvo grįžę iš (duomenys neskelbtini) ir vėl į jį išvykdavo. Nėra informacijos, kad prieglobsčio prašytojams grėstų baudžiamoji atsakomybė.

11. Dėl pareiškėjų teiginių, kad KGB darbuotojai grasino iškelti baudžiamąją bylą, jeigu jie atsisakys bendradarbiauti ar be jų leidimo išvyks iš kilmės valstybės, Migracijos departamentas nurodė, kad M. K. nežinojo, ar yra iškelta byla tik jos vyrui, ar jai, taip pat, prieš tai nurodžiusi, kad vyrui bylą iškėlė dėl to, jog jie be KGB leidimo išvyko iš šalies, vėliau nurodė, kad nežino, dėl ko iškėlė baudžiamąją bylą jos vyrui. Apklausos metu M. O. pažadėjo, kad el. paštu persiųs raštišką Vokietijos ambasados atsisakymą išduoti vizą tuo pagrindu, kad jam iškelta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nurodė, kad raštas buvo kelioniniame krepšyje, kuris pasimetė oro uoste. Atlikus paiešką (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos skelbiamuose ieškomų asmenų sąrašuose bei ekstremistų, teroristų sąrašuose, taip pat Šengeno, Interpolo sistemose duomenų apie pareiškėjus nerasta. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu būtų priimtas sprendimas pareiškėjui neišduoti vizos tuo pagrindu, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla, tokiu atveju būtų atitinkamas įrašas Vizų bazėje, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų nerasta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pasakojimas apie jiems iškeltas baudžiamąsias bylas buvo atmestas.

12. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjai nėra paieškomi kilmės šalyje. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jog M. O. pateikė prieštaringą informaciją paklaustas, iš kur sužinojo, kad jis yra įtrauktas į minėtą sąrašą: vieną kartą nurodė, kad sužinojo iš draugo, kitą kartą nurodė, kad pats matė sąrašą, kai jį apklausinėjo KGB. Be to, pareiškėjai ne kartą bendravo su KGB pareigūnais, tačiau nebuvo sulaikyti. M. O. daugiau kaip 13 metų, o jo sutuoktinė daugiau kaip 7 metus studijavo (duomenys neskelbtini) ir jiems nebuvo iškeltos baudžiamosios bylos.

13. Dėl ribojimų dėvėti hidžabą atsakovas nurodė, kad įvertinus pareiškėjai gresiantį elgesį, ribojimai dėvėti hidžabą bei su tuo susijęs elgesys negali būti laikomi kankinimais ar nežmonišku elgesiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nenurodė, kad jie persekiojami dėl priklausymo tam tikrai rasei, tautybei, tam tikrai socialinei grupei, nenurodė reiškiamų politinių ar religinių įsitikinimų, kurie būtų pagrindu jų persekiojimui. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjų kilmės valstybės institucijų veiksmai (apklausos ir studijavusių verbavimas, hidžabo nešiojimo trikdžiai) nors ir sukelia nepatogumų pareiškėjams, tačiau negali būti laikomi persekiojimu Konvencijos prasme, todėl pareiškėjams negalėjo būti suteikiamas pabėgėlio statusas ir dėl tų pačių aplinkybių – papildoma apsauga. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavo visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjų skundo jame nurodomais argumentais tenkinti nėra teisinio pagrindo.

III. 16. Pareiškėjai M. O., M. K., Z. O., M. O. bei H. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais, akcentuojant, kad:

17.1. Atsakovas nepagrįstai pripažino prieštaringais M. O. parodymus apie tai, iš kur jis sužinojo apie užsienyje studijavusių asmenų sąrašą. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, studijuojantys užsienio mokyklose, yra tikrinami, apklausiami, kas iš esmės patvirtina pareiškėjų teiginius apie jų, kaip asmenų, užsienyje studijavusių religinius mokslus, įtraukimą į periodiškai tikrinamų asmenų sąrašą. Atsakovas neužtikrino racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų įvertinimo.

17.2. Atsakovas ir teismas nepagrįstai sprendė, kad ribojimai dėvėti hidžabą bei su tuo susijęs elgesys nelaikomas kankinimais ar nežmonišku elgesiu. Atsakovas nepagrįstai neatliko visapusiškos individualios pareiškėjos padėties vertinimo (nevertino hidžabo, kaip religinio identiteto svarbos pareiškėjai), ir to, kokias pasekmes patirs pareiškėja ir jos šeimos nariai, susidūrus su jai gresiančiais veiksmais kilmės valstybėje toliau praktikuojant savo religiją (nešiojant hidžabą).

17.3. Nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjų atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad prieglobsčio prašymas bei pareiškėjo paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti.

17.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Atsakovas ir teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime į skundą, papildomai nurodant, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikiamas šiai bylai aktualus teisinis reguliavimas bei EŽTT praktika šios kategorijos bylose, todėl teisėjų kolegija taikytinos teisės nekartoja ir, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

21. Dėl Nutarties 17.1 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

21.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punkte nustatytos sprendimams dėl prieglobsčio prašymo priimti reikšmingų duomenų rinkimo ir vertinimo taisyklės. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti rašytiniais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

21.2. Atsakovas, vertindamas surinktą kilmės valstybės informaciją, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) valdžia identifikavo užsienio mokyklose studijavusius asmenis, kaip galimai įtrauktus į ekstremistinę veiklą, todėl grįžtantieji buvo tikrinami ir apklausiami; tikėtina, jog ir pareiškėjai, kaip užsienyje studijavę asmenys, galėjo būti apklausiami, jais galimai buvo domimasi, tačiau jiems nebuvo uždrausta mokytis universitete (duomenys neskelbtini), jiems net buvo siūloma grįžti į (duomenys neskelbtini) studijuoti ir teikti informaciją; prieglobsčio prašytojai ne kartą buvo grįžę iš (duomenys neskelbtini) ir vėl išvykdavo. Atsakovas konstatavo tikimybę, kad jie galėjo būti apklausiami dėl studijų (duomenys neskelbtini), apie juos galėjo paklausinėti ir artimųjų, todėl prieglobsčio prašytojų teiginiai pripažinti nustatytais faktais ir vertintinais sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

21.3. Pažymėtina, kad nenuoseklus faktinių aplinkybių atskleidimas apklausų metu yra pagrindas kilti abejonėms dėl nurodomų faktų egzistavimo, jų atitikimo objektyvumo kriterijui, todėl vertinant visumą įrodymų, faktinės aplinkybės, dėl kurių teikiami prieštaringi duomenys, arba pripažįstamos objektyviai egzistuojančiomis, arba jos atmetamos, kaip neįrodytos (nepagrįstos).

21.4. Šiuo atveju atsakovas turėjo teisinį pagrindą pripažinti, kad M. O. parodymai, jog užsienyje studijavusieji religinius mokslus įtraukiami į periodiškai tikrinamų asmenų sąrašą, yra nenuoseklūs, prieštaringi, o visuma kitų surinktų ir tirtų įrodymų visuma faktinių aplinkybių tokių sąrašų egzistavimo nepatvirtina, todėl nevertinti šio fakto, kaip objektyviai egzistuojančio.

22. Dėl Nutarties 17.2 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

22.1. Hidžabas – musulmonių religinis šydas. Atsakovas nustatė, jog remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) valstybės institucijos yra apribojusios religinę laisvę šalyje: riboja religines apeigas ir kitus užsiėmimus – juos leidžiama atlikti tik valstybės patvirtintuose vietose, patalpose. 2017 m. rugpjūtį įsigaliojo įstatymas „Išlaikome nacionalinius drabužius ir kultūrą“, kuris laikomas bandymu mažinti ir riboti moterų hidžabo nešiojimą. Nors pačiame įstatyme ir nenurodoma konkrečių baudų ar bausmių už pažeidimus, tačiau įstatymas yra panašus į specifinį bandymą uždrausti hidžabo nešiojimą. Kartu su įstatymu buvo pradėta ir socialinė kampanija šalies sostinėje ir kituose šalies miestuose, kur gatvėje buvo sustabdomos moterys ir joms primygtinai buvo siūloma nusiimti hidžabą ir vietoj jo nešioti tautišką skarą, kuri nedengia kaklo. Parduotuvėse, pardavinėjančiose musulmoniškus tradicinius drabužius, buvo rengiami reidai, dauguma turėjo užsidaryti. (duomenys neskelbtini) valdžia paskelbė, kad hidžabas yra „svetimybė“ (duomenys neskelbtini) kultūrai ir tradicijoms, be to, tai ekstremizmo ženklas. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, atsakovas pripažino tikimybę, kad M. K. sulaukdavo priekabių dėl dėvimo hidžabo. Tai pripažinta nustatytu faktu, vertintinu sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo.

22.2. Atsakovas, vertindamas visumą surinktų duomenų, padarė pagrįstą išvadą, kad hidžabo dėvėjimo ribojimai nėra pagrįsti įstatymu, o nepaisant susidariusios saugumo situacijos, kuri galėtų pateisinti tokius ribojimus, priemonės, „skatinančios“ nedėvėti hidžabo viešose erdvėse, yra neproporcingos ir vertintinos, kaip pažeidžiančios Konvencijos 9 straipsnį.

22.3. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad oficialiosios politikos kilmės valstybėje pagrindu vykdomi veiksmai, ribojimai dėvėti hidžabą bei su tuo susijęs elgesys atitinka kankinimų ar nežmoniško elgesio definiciją, kaip tai apibrėžiama teisės aktuose bei jų nuostatas aiškinančioje EŽTT jurisprudencijoje.

22.4. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai neatliko visapusiško individualios pareiškėjos padėties vertinimo, teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu, nes byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiškėjos padėtis per se (pats savaime) išsiskirtų, turėtų neordinarinių ypatumų ir pan. Tokių aplinkybių neidentifikavo ir pati pareiškėja. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tyrimas neatitiko racionalumo, visapusiškumo ir objektyvumo kriterijų.

23. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjų atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad prieglobsčio prašymas bei pareiškėjo paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti, teisėjų kolegijos atmetami, kaip nepagrįsti.

24. Atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymų nagrinėjimui ir sprendimų dėl jų priėmimui, kontekste, Išvadoje pasisakyta dėl visų pareiškėjų argumentų, nurodoma, kokie faktai yra pripažįstami, kaip objektyviai egzistuojantys, kurie iš jų nepasitvirtina, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog tyrimas neatitiko racionalumo, visapusiškumo ir objektyvumo kriterijų.

25. Byloje nustatyta, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjams bei jų nepilnamečiams vaikams suteikimo, prieglobsčio prašytojai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, atsakovas tas pačias aplinkybes vertino ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų aspektu.

26. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų baimė patirti ribojimus nešioti barzdą ar dėvėti hidžabą yra visiškai pagrįsta, tačiau pagal gresiančių veiksmų formą ir pobūdį jie nekelia pavojaus prieglobsčio prašytojų gyvybėms, neprilygsta kankinimams, žiauriam, nežmoniškam elgesiui arba orumo žeminimui. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjų kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jie taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. O. (M. O.), M. K. (M. K.), Z. O. (Z. O.), M. O. (M. O.) bei H. O. (H. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys