28c2a3da-58ca-432d-90c8-ff380247cbcf · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                    Baudžiamoji byla Nr.1A-15-462/2014Teisėjas Virginijus Gedeikis                                         (Proceso Nr. 1-78-1-00557-2011-8)                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                    1.2.4.1.; 2.1.7.1; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.;                                                                                                     2.1.7.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.9.;

                                                                                                                 2.1.11.; 2.2.2.7.; 2.4.5.2.1.                                                                                                                                  (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Reginos Bertašienės ir Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nuteistajam V.

R.,gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,nukentėjusiajam R. T.,nukentėjusiojo atstovei R. T., atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-12-04 iki 2011-12-05 imtinai, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo.Teismas priteisė iÅ¡ V. R. 3 818,11 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika litų 11 ct) gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ V. R. 771,63 Lt (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 63 ct) turtinei žalai atlyginti, 30 000 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų 00 ct) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti R.

T., kita jo ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. R. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2011 m. rugsėjo 10 d., tarp 4.00 ir 4.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, S. Dariaus ir S. Girėno g. 31, Plungės m., esančios degalinės „Milda“ teritorijoje, V. R. tyčia sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ R. T., kuris, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, nugriuvo nugara ant žemės galva atsitrenkdamas į asfaltÄ , taip nukentėjusiajam R.

T. padarė sužalojimus: odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, pakauÅ¡kaulio linijinį lūžimÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ â€“ sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistojo gynėjas advokatas Irmantas Motužis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendį ir V. R. iÅ¡teisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. Gynėjas advokatas apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o atmesti nukentėjusiojo R.

T. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai, nuosprendyje įrodymų analizė atlikta tik iÅ¡ dalies. Byloje visiÅ¡kai neanalizuota liudytojų, kurių parodymais teismas rėmėsi, parodymų raida ikiteisminio tyrimo metu, parodymų raidos sÄ ryÅ¡is su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekamais kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais, kuriais tendencingai buvo siekiama palaikyti nukentėjusiojo R. T. versijÄ , ir jų rezultatais.

Atmesdamas kaltinamojo versijÄ , kaip neatitinkančiÄ faktinių bylos aplinkybių, teismas tik lakoniÅ¡kai pasisakė, jog „jÄ paneigia teismo posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai, ja siekiama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės“. Teismas, neatlikęs iÅ¡samios bylos duomenų analizės, atmetė kaltinamojo V. R. versijÄ , jog iÅ¡ R. T. mimikos supratęs, kad gali gauti smÅ«gį, V. R. sukosi ir traukėsi atgal, o tuo metu nukentėjusysis jam spyrė koja, tačiau praradęs dėl girtumo pusiausvyrÄ , pats nugriuvo aukÅ¡tielninkas, patvirtinančių liudytojų A.

B., A. V., A. J. parodymus vertindamas kaip neinformatyvius (nes pastarieji įvykio lauke nematė), o liudytojo A. B. parodymus vertindamas kaip prieÅ¡taringus (nes A. B. teigia, kad nukentėjusysis spyrė pats) ir juos vertino kaip siekį palaikyti kaltinamojo versijÄ ir padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ tokių teismo teiginių dėl kaltinamojo V. R. ir liudytojų A. B., A. V. ir A. J. parodymų, kaltinamojo V. R. ir minėtų liudytojų parodymų teismas net nevertino kitų bylos duomenų kontekste, o tik nepagrįstai sumenkino jų įrodomÄ jÄ vertę.

Kaltinamojo V. R. parodymų vertė buvo sumenkinta vien dėl to, jog V. R. parodymus davė bÅ«damas kaltinamuoju. Liudytojo A. B. parodymai teismo įvertinti kaip prieÅ¡taringi net nenurodant, kur teismas įžvelgia Å¡io liudytojo parodymų prieÅ¡taringumÄ . Liudytojo A. V. ir A. J. parodymai taip pat teismo nepagrįstai įvertinti neinformatyviais vien dėl to, jog Å¡ie liudytojai nematė įvykio lauke (nors tuo pat metu teismas nuosprendyje rėmėsi kitų liudytojų, kurių taip pat nė vienas nematė įvykio lauke, parodymais).

Nuteistojo gynėjas toliau akcentuoja, kad teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje, besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo metu, tačiau jų neanalizavo kitų bylos duomenų kontekste ir dėl to neįžvelgė to, kad liudytojų, kuriais remiamasi nuosprendyje, parodymų, kuriuos iÅ¡girdo teismas nagrinėdamas bylÄ , turinys buvo suformuotas tendencingai atlikto ikiteisminio tyrimo metu, be to, kai kuriuos duomenis iÅ¡kraipė. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog liudytojas S. T. parodė, kad brolis pasakojo, jog jį sužalojo V.

R. trenkdamas į galvÄ , kadangi, konkretizuodamas, koks konkrečiai buvo R. T. pasakojimas, liudytojas S. T. parodė, jog jis tik padarė iÅ¡vadÄ iÅ¡ R. T. žodžių, kad jis buvo sužalotas V. R. – „jie buvo degalinėje, išėjo į laukÄ pasikalbėti, ir sakė, kad draugas pakėlė jį nuo žemės. Visa tai brolis papasakojo sekančiÄ dienÄ po įvykio vežant į ligoninę turbÅ«t, tiksliai nepamenu. Jis sakė, kad jis su V. R. išėjo pasikalbėti į laukÄ , ir loginė iÅ¡vada, kad jį sužalojo pokalbio dalyvis, jei tik dviese buvo išėję“.

Toliau nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog liudytoja R. T. parodė, jog ji matė R. T. paraudusį žandÄ , kadangi R. T. parodymai nebuvo kategoriÅ¡ki. Teismo posėdžio protokole užraÅ¡yti liudytojos R. T. parodymai apie R. T. veido bÅ«klę Plungės ir Klaipėdos ligoninėse po sužalojimo – „matomų sužalojimų veide gal nebuvo, lyg rausvas žandikaulis, visa trauma buvo pakauÅ¡io srityje. Kuri žandikaulio pusė buvo rausva, nežinau. Paskui dar lyg pÅ«linukas pradėjo kilti toje vietoje“.

Vertindamas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas turėjo įvertinti ir jų raidÄ proceso metu. Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nų, tyrusių Å¡iÄ bylÄ , veiksmų, atliktų po to, kai įtariamasis V. R. 2011-12-04 davė parodymus, kuriuose nurodė, kad R. T. susižalojo pats, seka ir turinys kelia pagrįstų abejonių dėl ikiteisminio tyrimo objektyvumo, kartu kyla abejonės ir dėl liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų patikimumo. 2011-12-05 sprendžiant suėmimo skyrimo klausimÄ V.

R., V. R. gynėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo R. T. versijai prieÅ¡tarauja objektyvÅ«s bylos duomenys – t. y. tai, kad medicinos specialisto iÅ¡vadomis nustatyta, jog nukentėjusiojo veide nėra jokių sužalojimų, kurie turėjo bÅ«ti padaryti, jei galvos trauma bÅ«tų buvusi padaryta nukentėjusiojo nurodytu bÅ«du, t. y. V. R. suduodant tokį stiprų smÅ«gį rankÄ , kad nukentėjęs net nugriuvo ant žemės. Policijos tyrėjų veiksmų, atliktų po 2011-12-05, seka ir juose užfiksuotų rezultatų turinys rodo, kad tyrėjai nuo to momento, kai V.

R. buvo nesuimtas ir paleistas į laisvę, ėmėsi žūtbÅ«t pateikti duomenis, kurie patvirtintų R. T. versijÄ apie tai, jog R. T. buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . BÅ«tent po to, kai įtariamasis V. R. iÅ¡dėstė minėtÄ savo pozicijÄ , ir buvo sumanyta sustiprinti R. T. versijÄ apie tai, kad V. R. jam smogė, pasitelkiant liudyti nukentėjusiojo R. T. Å¡eimos narius – motinÄ R. T. ir brolį S. T. 2011-12-14 apklaustas kaip liudytojas S. T. parodė, kad 2011-09-10, apie 13 val., namuose jis pamatė, kad R.

T. viena žandikaulio pusė patinusi, paklausus R. T., kaip praėjo vakaras, Å¡is atsakęs, kad nelabai kÄ pamena. Ä® klausimÄ : „ar JÅ«s bandėte klausti brolio konkrečiau kas įvyko, kaip jis susižalojo?“, S. T. atsakė: „neklausinėjau, nes brolis tikrai nekaip atrodė, akivaizdžiai matėsi, kad blogai jautėsi“. Nors apklausta teisme liudytoja R. T. nurodė, jog iÅ¡ R. T. pasakojimo suprato, kad jį degalinėje sumušė P., tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-19 (t. y., taip pat tik po įtariamojo V.

R. pozicijos iÅ¡dėstymo) R. T. buvo nurodžiusi: „atvykusi į ligoninę sužinojau iÅ¡ S., kad R. naktį buvo sumuÅ¡tas Plungės m. „Milda“ degalinėje. Kai atvykau į ligoninę su R. susikalbėti nebuvo įmanoma kadangi mačiau, kad yra jo labai bloga sveikata ir, kad gydytojai jo neleido kalbėti. <...> Ligoninėje aÅ¡ mačiau, kad R. ant deÅ¡inės pusės žando buvo oda paraudusi“. Teismas nukentėjusiojo R. T. parodymus dėl to, kad jam V. R. sudavė smÅ«gį, nepagrįstai besÄ lygiÅ¡kai vertino kaip patikimus, negretino jų su kitais bylos duomenimis.

IÅ¡ karto po traumos pristatytas į ligoninę nukentėjusysis tvirtino griuvęs ir neminėjo jokio smÅ«gio. IÅ¡ paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad degalinės „Milda“ vaizdo įraÅ¡u nuo ikiteisminio tyrimo pradžios domėjosi jo tėvas (kurį teismas atsisakė apklausti liudytoju), taigi nukentėjusiajam, pirmÄ kartÄ duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, galėjo bÅ«ti žinoma, jog įraÅ¡as itin blogos kokybės, dėl to iÅ¡ jo nebus galimybių nustatyti faktines traumos aplinkybes.

Pažymėtina, kad bÅ«tent po to, kai savo pozicijÄ ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ iÅ¡dėstė V. R., nukentėjusysis R. T. 2011-12-20 papildomos apklausos metu pirmÄ kartÄ davė parodymus apie tai, kad jis policininkui D. P., kai antrÄ kartÄ buvo pristatytas į ligoninę, paaiÅ¡kino, kad jam sudavė smÅ«gį V. R., o apie tai, kad jam skaudėjo žandikaulį, jis minėjo savo broliui S. ir mamai. Teismas neanalizavo liudytojo policijos pareigÅ«no D. P. parodymų ir Å¡io liudytojo ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytų dokumentų tarpusavio ryÅ¡io, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡io liudytojo parodymus, kad jis iÅ¡ nukentėjusiojo sužinojo, kad jį degalinėje sumušė P. – V.

R., po žodinio konflikto sudavė vienÄ ar du smÅ«gius, galima vertinti kaip patikimus. D. P. 2011-09-11 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įvykio patikrinimo nurodoma, kad 2011-09-10, apie 22.09 val. (t. y. jau praėjus beveik parai po įvykio) iÅ¡ Plungės r. PK jis gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad iÅ¡ Plungės ligoninės Priėmimo skyriaus buvo gautas praneÅ¡imas, kad R. T. dėl pakauÅ¡io kaulo lūžimo bus iÅ¡vežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Nurodoma, kad nuvykus į Plungės ligoninę ir pasikalbėjus su R.

T., buvo nustatyta, kad R. T. buvo sumuÅ¡tas nepažįstamų asmenų. Nurodoma, kad sukonfliktavęs R. T. iÅ¡ degalinės „Milda“ išėjo į laukÄ su V. R. pasikalbėti, išėjęs iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį ir nieko nepamena, tik kaip atsikėlė namie ryte. Be to, tarnybiniame praneÅ¡ime teigiama: „R. T. nurodė, kad jam svaigsta ne tik galva, bet ir skauda deÅ¡inės pusės žandikaulis“. Kaip matyti iÅ¡ tokio D. P. tarnybinio praneÅ¡imo turinio (be to, dar ir atsižvelgiant į nukentėjusiojo R.

T. parodymus apie tai, kad jis D. P. nurodė V. R., kaip jam sudavusį asmenį, bei paties D. P. parodymus apie tai, kad jam ligoninėje R. T. nurodė jį sužalojusį asmenį), D. P. iÅ¡ pokalbio su R. T. turėjo tapti akivaizdu, kas sužalojo R. T. Tačiau kitų bylos dokumentų turinys prieÅ¡tarauja D. P. 2011-09-11 tarnybinio praneÅ¡imo turiniui ir D. P. parodymams. Pirmiausia, niekaip logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, o nepaaiÅ¡kino ir teisme apklaustas kaip liudytojas pats D. P., kodėl jis kitame – 2011-09-10 raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime, kurį jis surašė pradėdamas ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje ir kuris buvo suraÅ¡ytas po to, kai jis pabendravo su R.

T. ligoninėje (kadangi tarnybiniame praneÅ¡ime tvirtinama, kad R. T. jau iÅ¡vežtas į Klaipėdos UL), nurodė, kad R. T. buvo sužalotas nepažįstamų asmenų, o grafoje „Duomenys apie asmenis, galimai įvykdžiusius nusikalstamÄ veikÄ â€œ, neįrašė V. R., nors, jei bÅ«tų galima tikėti D. P. (be to – nukentėjusiuoju ir liudytojais S. T. bei R. T.), jis iÅ¡ R. T. tokius duomenis jau buvo sužinojęs. Antra, niekaip logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, o nepaaiÅ¡kino ir pats D. P., kaip tokiu atveju, jei jis dar prieÅ¡ pradėdamas ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡ R.

T. sužinojo, kad jį sužalojo V. R., tačiau 2011-09-12 dar kartÄ parengė praneÅ¡imÄ Plungės prokuratÅ«rai, vėl nurodydamas, jog R. T. buvo sužalotas nepažįstamų asmenų. Tai, kad D. P. nebuvo žinoma, jog R. T. galėjo sužaloti V. R., patvirtina ir „Policijos registruojamų įvykių registro įrašų iÅ¡raÅ¡as“, iÅ¡ kurio matyti, kad dėl R. T. sužalojimo 2011-09-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir statistinėje kortelėje Nr. 10 padarytas įraÅ¡as, kad R.

T. buvo sužalotas nepažįstamų asmenų. Iš minėto 2011-09-10 tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad būtent šis pranešimas buvo registruotas įvykių registre 2011-09-10. Ant 2011-09-11 tarnybinio pranešimo, kuriame minimas V. R., nėra jokio antspaudo ar įrašo, rodančio, jog šis tarnybinis pranešimas buvo registruotas kokiame nors registre, dėl to yra neįmanoma patikrinti, ar šis dokumentas buvo surašytas 2011-09-11, o ne vėliau, kai to prireikė bylos tyrėjams. Būtent minėtų dokumentų turinio visuma rodo, kad 2011-09-11 tarnybinis pranešimas „iškrenta“ iš D.

Pečiulio visų Å¡ioje byloje raÅ¡ytų dokumentų konteksto, o D. P. apklaustas teisme negalėjo paaiÅ¡kinti minėtų prieÅ¡taravimų priežasčių, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kad 2011-09-11 datuotas D. P. tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas ne 2011-09-11. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡is dokumentas pagal jo datÄ yra pirmas iÅ¡ visų bylos dokumentų, kuriame įraÅ¡yti duomenys apie galimÄ Å¾ando sužalojimÄ ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. P. kaip liudytojas buvo apklaustas 2011-12-21, t. y. taip pat po to, kai savo pozicijÄ dėl R.

T. susižalojimo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstė įtariamasis V. R., kyla pagrįsta abejonė, jog 2011-12-11 datuotas tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas po 2011-12-04 įtariamojo V. R. apklausos, tuo siekiant sustiprinti nukentėjusiojo R. T. pozicijÄ , jog R. T. V. R. sudavė smÅ«gį į veidÄ . Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nepagrįstai įvertindamas liudytojo G. S. (nukentėjusiojo R. T. draugo) parodymus kaip nuoseklius, visiÅ¡kai neanalizavo jų raidos ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgė į tokių parodymų atsiradimo laikÄ ir priežastis.

Teismas BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu paskelbęs liudytojo G. S. duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus, nuosprendyje iÅ¡kraipė jų esmę, priskirdamas G. S. parodymus, kurių nėra paskelbtame protokole, be to, nurodė tik tÄ dalį parodymų, kuri tinkama apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir visiÅ¡kai ignoravo tai, kad liudytojo G. S. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, metu G. S. nurodė esmingai skirtingas ir prieÅ¡taringas aplinkybes toms, kurias davė atliktoje ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no apklausoje.

Būtent teismas nepagrįstai priskyrė liudytojui G. S. parodymus, kad R. T. galvoje, pakaušyje, buvo nubrozdinimas (priešingai, nei nurodo nuosprendyje teismas, minėtame apklausos protokole užfiksuoti R. S. parodymai, kad pakaušio sužalojimo jis nematė – „kraujo, sužalojimų pakaušyje, kai gaivinau R., nemačiau“, „nepamenu, ar buvo kokie sužalojimai pakaušio srityje, praėjo nemažai laiko“. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi ta liudytojo G. S. parodymų dalimi, kurioje tvirtinama, kad G.

S., išėjęs iÅ¡ degalinės, pamatė R. T. ant deÅ¡inio žandikaulio esantį paraudimÄ (raudonÄ dėmę). BÅ«tent teismas, nepagrįstai ir visiÅ¡kai nemotyvuotai atmetęs V. R. gynėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti prieÅ¡taringus liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neįsigilino į tai, kad apie paraudimÄ R. T. veide liudytojas G. S., nurodydamas tik nubrozdinimÄ R. T. pakauÅ¡yje, pamatytÄ dar įvykio vietoje, net neužsiminė pirmos apklausos, kuri buvo atlikta 2011-09-13, t. y. praėjus keletui dienų po įvykio, metu bei neįsigilino į tai, jog pirmÄ kartÄ liudytojas G.

S. apie R. T. žandikaulio sužalojimÄ prabilo 2011-12-14 (t. y. tik po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams tapo žinoma įtariamojo V. R. pozicija, jog nukentėjęs nepatyrė jokio smÅ«gio, o nugriuvo pats), kai, atsakydamas į menantį atsakymÄ tyrėjos L. A. klausimÄ â€žar JÅ«s po to, kai išėjote į laukÄ ir pamatėte ant grindinio gulintį savo draugÄ R. T., matėte ant jo veido kokių nors sužalojimų?“, atsakė: „Taip, pastebėjau, kad yra deÅ¡inio pusės žandikaulio raudona dėmė, be to kai R. buvo nuvežtas į priėmimo skyrių, aÅ¡ nuėjau pas jį ir jisai vis dejavo ir sakė, kad jam skauda žandikaulis“.

Teismas, pasiremdamas liudytojo G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, net neatsižvelgė į tai, jog G. S. parodymuose apie R. T. sužalojimus yra loginių prieÅ¡taravimų, kurie atsispindi 2011-12-22 apklausos protokole, kuriuo buvo remtasi nuosprendyje – bÅ«tent, nors pats liudytojas apklausos metu tvirtina, jog teisingus parodymus jis davė ir apklausiamas tyrėjos (kur, kaip minėta, jau pirmos apklausos metu yra nurodomas dar įvykio vietoje stebėtas nukentėjusiojo pakauÅ¡io nubrozdinimas), bei teigia, jog apie pakauÅ¡io sužalojimÄ jis sužinojęs vėliau, kai R.

T. gulėjo ligoninėje, bei tvirtina suvokęs, jog R. T. pakauÅ¡io sužalojimas yra esminis, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas G. S. netgi neigia matęs pakauÅ¡io sužalojimÄ , tačiau tvirtina puikiai prisimenantis net paraudimo žande vietÄ (bÅ«tent tai, jog matė paraudimÄ deÅ¡iniame žande). Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2011-12-13, t. y. prieÅ¡ 2011-12-14 liudytojo G. S. papildomÄ apklausÄ , kurios metu liudytojas G. S. klausiamas apie sužalojimus R. T. veide, prokurorė D.

R. 2011-12-13 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , praÅ¡ydama G. S. apklausti, tačiau nepaisant to, nors ir buvo numatyta G. S. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tyrėja L. A. (nors tuo pat metu 2011-12-13 prokurorė raÅ¡ytiniuose nurodymuose to nereikalavo, apklausė papildomai liudytojÄ G. S., užduodama vienintelį minėtÄ klausimÄ dėl R. T. veido sužalojimo. Minėtų duomenų visuma rodo, kad tyrėja L. A. papildomos apklausos metu siekė liudytojÄ G. S. paruoÅ¡ti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymus apie sužalojimÄ R.

T. veide, nes kitaip L. A. atliktos apklausos tikslingumo paaiÅ¡kinti negalima. FaktÄ , kad liudytojo G. S. parodymai galėjo bÅ«ti raÅ¡omi tendencingai ir Å¡iam liudytojui galėjo bÅ«ti daroma tyrėjos L. A. įtaka, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pats G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, nei pirmos apklausos metu, nurodė, kad jis apie P. grupuotę ar gaujÄ nėra net girdėjęs, nei jam, nei jo artimiesiems ar pažįstamiems turtinių reikalavimų P. nėra pareiÅ¡kęs ir duoklės mokėti niekas nėra reikalavęs ir niekaip negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl tokie parodymai yra įraÅ¡yti tyrėjos L.

A. atliktos jo apklausos protokole. Liudytojo G. S. patikimumu verčia abejoti ir tai, jog jis, kaip vėliau pripažino pats, apklausos metu, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , sÄ moningai nuslėpė faktÄ , kad degalinėje buvo ir S., bei tai, kad, kaip nurodė teisme liudytoja G. A., G. S. norėjo, jog ji Å¡ioje byloje nebÅ«tų apklausta kaip liudytoja („jis nenorėjo kiÅ¡ti manęs į tÄ reikalÄ ir pasakė, kad prisistačiau Rita“).Abejonių dėl liudytojų S. T., R.

T., D. P. ir G. S. parodymų apie tai, kad jie matė paraudimÄ R. T. žande, patikimumo kelia ir tai, jog liudytojas G. S., kuris taip pat davė parodymus apie neva matytÄ paraudimÄ R. T. žande, dar ikiteisminio tyrimo metu teisėjo apklausiamas parodė, kad tos pačios dienos vakare, kai R. T. į ligoninę atvežė S. T., jis taip pat nuvyko į Plungės ligoninę, tačiau R. T. veide jau nebuvo matyti paraudimo (tai neatitinka liudytojų S. T. bei R. T. parodymų). Abejonių dėl to, kad nukentėjusysis Plungės ligoninėje pareigÅ«nui D.

P. galėjo nurodyti sužalojimo aplinkybes, kelia tai, jog liudytoja R. T. dar ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog Plungės ligoninėje su R. T. nebuvo įmanoma susikalbėti dėl jo sveikatos bÅ«klės ir apie įvykio aplinkybes ji sužinojo iÅ¡ S. T. Tačiau S. T. taip pat nenurodė, jog ligoninėje R. T. bÅ«tų kÄ nors kalbėjęs, o ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso nieko negalėjo paaiÅ¡kinti dėl to, kas jam žinoma dėl R. T. sužalojimo aplinkybių, tai nesuderinama su jo teisme duotais parodymais.Nors teismas nuosprendyje rėmėsi dalimi liudytojos G.

A. parodymų, kurie neprieÅ¡tarauja ir nuteistojo V. R. pozicijai, tačiau teismas taip pat neanalizavo Å¡ios liudytojos parodymų kitimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas neatsižvelgė į bylos duomenis apie tai, kad ikiteisminį tyrimÄ byloje atlikusi tyrėja L. A. ikiteisminio tyrimo metu, po įtariamojo V. R. paleidimo į laisvę, „apklausdama“ liudytojÄ G. A., manipuliavo Å¡ios liudytojos patiklumu, siekdama paremti nukentėjusiojo R. T. pozicijÄ dėl traumos aplinkybių. BÅ«tent teismas neatsižvelgė į tai, kad, nors G.

A. buvo apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu dar 2011-10-09 ir parodė, kad po to, kai išėjęs kartu su R. T. iÅ¡ degalinės V. R. grįžo į degalinės vidų ir pasakė: „kiek pamenu, kad eitume į laukÄ , kadangi yra negyvas jÅ«sų draugas“, tačiau 2011-12-15 tyrėjos L. A. suraÅ¡ytame G. A. apklausos protokole užraÅ¡ytas vienintelis G. A. parodymams priskirtas sakinys: „kiek pamenu, nors praėjo daug laiko, bet jis pasakė kažkÄ tokio: „eikit į laukÄ , žiÅ«rėkit, nes užmuÅ¡iau JÅ«sų draugÄ â€œ.

Teismas neatsižvelgė ir niekaip nevertino liudytojos G. A. teisme duotų parodymų, kurie bÅ«tent ir patvirtina, jog tyrėja L. A., pasinaudodama Å¡ios liudytojos patiklumu, tendencingai siekdama paremti nukentėjusiojo R. T. pozicijÄ , savavaliÅ¡kai įrašė į Å¡ios liudytojos apklausos protokolÄ â€žparodymus“, kurių liudytoja G. A. nebuvo davusi: liudytoja G. A. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu buvo antrÄ kartÄ kviečiama į policijÄ , kad patvirtintų savo parodymus, tačiau ten nenuvyko, nes turėjo iÅ¡važiuoti.

Parodė, kad dėl to L. A. buvo pas jÄ atvykusi į namus, pateikė lapÄ paskaityti ir pasiraÅ¡yti apklausos protokolÄ , bet nieko nebeklausė, protokolas jau buvo atspausdintas, gal parodymus paėmė ir surašė iÅ¡ pirmos apklausos. „Ji turbÅ«t buvo perfrazavusi mano pirmus parodymus ant lapo, kur liepė pasiraÅ¡yti“. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja G. A., apibÅ«dindama V. R. iÅ¡tartus žodžius, net du kartus parodė, jog grįžęs į degalinę iÅ¡ lauko V.

R. sakė „iÅ¡eiti į laukÄ pasižiÅ«rėti, kad dar vienas jÅ«sų draugas guli“ ir „eikit į laukÄ pažiÅ«rėkit, dar vienas negyvas draugas guli“.Apeliacinis skundas toliau argumentuojamas ir tuo, kad teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai tvirtina, jog „iÅ¡ teisme peržiÅ«rėtų kompaktiniuose diskuose esančių vaizdo įrašų matyti, kaip <...> tamsiai apsirengęs V. R. ranka suduoda smÅ«gį Å¡viesiai apsirengusiam R. T., pastarasis griÅ«va“. Ä®raÅ¡ai kompaktiniuose diskuose, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiojo R.

T. griuvimo momentas, yra pernelyg blogos kokybės, kad teismas be specialaus tyrimo galėtų padaryti iÅ¡vadÄ apie R. T. traumos aplinkybes ir tai patvirtina ne tik pats įrašų turinys, tačiau ir kiti bylos duomenys. Dar ikiteisminio tyrimo Å¡ioje byloje pradžioje 2011-09-23 buvo duoti prokurorės raÅ¡ytiniai nurodymai, kurių 5 p. buvo nurodyta „atlikti vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«rÄ , apžiÅ«ros rezultatus fiksuoti protokolu, jei įraÅ¡as kokybiÅ¡kas – atlikti tyrimui reikÅ¡mingo laikotarpio iÅ¡kadravimÄ (atspausdinti įraÅ¡o kadrus, kuriuose užfiksuoti konkretÅ«s smurtiniai veiksmai).

Nors BPK 172 str. reikalauja, jog tyrėjas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus, įraÅ¡o tyrimui reikÅ¡mingo laikotarpio (kadrų, kuriuose užfiksuoti konkretÅ«s smurtiniai veiksmai) iÅ¡kadravimas atliktas nebuvo, tai rodo, jog kompaktinio disko su vaizdo įraÅ¡u apžiÅ«rÄ atlikę tyrėjai L. A. ir R. J. pripažino, jog įraÅ¡as nėra kokybiÅ¡kas. Po prokurorės nurodymo 2011-10-10 buvo atlikta įraÅ¡o apžiÅ«ra, jÄ atliko tyrėjai L. A. ir R. J. ApžiÅ«ros protokole teigiama, kad „04 val. 22 min. 55 sek.

– 04 val. 23 min. 05 sek. matosi, kaip prie degalinės kampo R. T. ir V. R. sustoja vienas prieÅ¡ais kitÄ . V. R. stovi arčiau degalinės kampo“. „04 val. 23 min. 06-07 sek. matosi, kaip V. R. smogia ranka R. T., ir Å¡is aukÅ¡tielninkas krenta ant žemės“. 2011-11-25 raÅ¡tu prokurorė tyrėjams pakartotinai nurodė atlikti vaizdo įraÅ¡o iÅ¡kadravimÄ , tačiau anksčiau vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«rÄ atlikę tie patys ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nai L. A. ir R. J. nevykdė prokurorė nurodymo dėl įraÅ¡o iÅ¡kadravimo, tačiau, lyg suabejoję tuo, kÄ matė ir nurodė 2011-10-10 kompaktinio disko apžiÅ«ros protokole, 2011-12-13 atlieka dar vienÄ vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«rÄ , kurios metu konstatavo:

„00.00.20-00.00.21. kaip matosi ir jį atpažįstame kaip V. R. jis priekiu stovi link plovyklos ir matosi kaip V. R. ranka smogia priekyje stovinčiam R. T. ir Å¡is griÅ«na aukÅ¡tielninkas ant asfalto ir nesikelia“. Pažymėtina, jog kompaktinio disko apžiÅ«ros protokoluose net nenurodoma, kuria ranka, į kuriÄ kÅ«no vietÄ suduoda V. R., nenurodoma, kokia kryptimi nuo vaizdÄ fiksavusios kameros nugriuvo R. T. Teisme apklausta liudytoja L. A. dėl kompaktinių diskų su vaizdo įraÅ¡ais apžiÅ«rų parodė, kad „įraÅ¡e matosi, kaip V.

R. trenkia ranka, pareigūnas Jonušas tik dalyvavo apžiūroje, įrašas nėra labai geros kokybės ir nešiojamame kompiuteryje kokybė buvo geresnė. Kadangi įrašas matėsi blogai, buvo peržiūrėtas nešiojamame kompiuteryje <...> mano klaida, kad neužfiksuota kuria ranka buvo suduotas smūgis. Ar tas kompiuteris dabar yra policijoje, nežinau“. Pažymėtina, jog vaizdo įrašas su nukentėjusiojo R. T. susižalojimo momentu toks, koks jis yra fiksuotas minėtuose apžiūrų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokoluose, taip pat toks, kokį nuosprendyje lakoniškai nurodė išvydęs jį teismas, neatitinka netgi nukentėjusiojo R.

T. parodymų: nukentėjusysis R. T. parodė: „V. R. pabeldė į petį man, ir kai sukausi link jo, trenkė į veidÄ man“, „ėjome petys į petį su V. R., jis pabeldė į petį, sukausi ir gavau smÅ«gį. Buvo jis man iÅ¡ deÅ¡inės, pasisukęs mačiau V. R.“, tačiau, kaip matyti iÅ¡ anksčiau minėtų apžiÅ«rų protokolų, įraÅ¡e nėra fiksuoti tokie vaizdai kaip beldimas per petį, nukentėjusiojo sukimasis, teigiama, jog nukentėjusiajam smÅ«gio metu V.

R. buvo ne iÅ¡ deÅ¡inės, o stovėjo prieÅ¡ais. Kad vaizdo įraÅ¡as dėl blogos kokybės yra neinformatyvus, patvirtina ir tai, jog po vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimo teisme dėl vaizdo įraÅ¡o turinio apklaustas nukentėjusysis R. T. negalėjo pasakyti, kokia kryptimi nuo vaizdÄ filmavusios kameros jis nugriuvo, negalėjo pasakyti, kuria ranka buvo suduotas smÅ«gis. Vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota, jog V. R. R. T. krentant juda iÅ¡ kairės kadro pusės link deÅ¡inės (tai atitinka kaltinamojo V.

R. parodymus, jog prieš R. T. spiriant, jis sukosi, įtardamas, jog nukentėjusysis jam ketina spirti, o nukentėjusysis spirdamas apvirto). Kadangi minėtuose apžiūros protokoluose tvirtinama, jog prieš smūgį nukentėjusysis stovėjo priešais V. R., o V. R. stovi atsisukęs link automobilių plovyklos, tai V. R. judėjimo tariamo smūgio metu kryptis, atsižvelgiant, kad įraše judama iš kadro kairės į dešinę, yra nuo plovyklos link degalinės pastato, tuo metu stovint priešais jį (tarp V.

R. ir plovyklos) nukentėjusiajam, neatitinka tos aplinkybės, jog, kaip tvirtina nukentėjusysis, jam buvo suduota į deÅ¡inį žandÄ (tokiu atveju turėtų bÅ«ti traumuotas arba kairysis žandas, arba V. R. smÅ«gio metu turėto bÅ«ti nukentėjusiajam už nugaros). Pažymėtina, kad net nuosprendžio konstatuojamoje dalyje nėra nurodyta, kuria ranka buvo suduota R. T. Taigi, esant itin nekokybiÅ¡kam vaizdo įraÅ¡ui ir abejonėms dėl jo turinio, teismas, atsižvelgiant į tai, jog vaizdo įraÅ¡o turinys ypatingai reikÅ¡mingas nustatant tikrÄ sias R.

T. traumos aplinkybes, be to, esant dėl vaizdo įraÅ¡o turinio ginčui tarp proceso dalyvių, juolab, kad V. R. versijÄ patvirtina ir tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. B., turėjo skirti specialių žinių reikalaujantį vaizdo įraÅ¡o tyrimÄ , kad gautų kiek įmanoma kategoriÅ¡kesnę iÅ¡vadÄ dėl jo turinio, ir jokiu bÅ«du neapsiriboti vien tik savo subjektyviu vaizdo įraÅ¡o vertinimu, koks yra nurodytas nuosprendyje. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu V. R. gynėjas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl vaizdo įraÅ¡o tyrimo, pavedant atlikti jį specialistui, tačiau praÅ¡ymas visiÅ¡kai nemotyvuota protokoline nutartimi teismo buvo atmestas.Vertindamas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas Nr. G169/11(07) ir Nr. KG02-169/11(07) bei teismo medicinos eksperto D.

Vitkaus paaiÅ¡kinimus, teismas selektyviai pasirėmė kaltinimui paremti palankiais Å¡ių duomenų fragmentais, nutylėjo ir neanalizavo V. R. pozicijÄ patvirtinančių duomenų, esančių specialisto iÅ¡vadoje Nr. G169/11(07), gynybos pateiktoje medicinos gydytojo P. P. konsultacinėje iÅ¡vadoje ir eksperto D. V. paaiÅ¡kinimuose. BÅ«tent konsultacinėje iÅ¡vadoje tvirtinama, kad R. T. veido sužalojimų 2011-09-10 padaryta nebuvo, tai nurodo medicininiai dokumentai – nėra objektyviai apraÅ¡ytų sužalojimų veide bei kompiuterinės tomografijos tyrimai.

„Teismo medicinos specialistas klaidingai vertino minkÅ¡tųjų audinių paslankų menamo ovalo formos sukietėjimÄ vien tik kaip nesirezorbavusiÄ kraujosruvÄ , nes nebuvo kraujosruvai bÅ«dingų spalvinių pakitimų, nebuvo duomenų apie patinimÄ toje srityje“. Motyvuojamoje konsultacinės iÅ¡vados dalyje nurodoma, kad „jei daryti prielaidÄ , kad darinys žande buvo nesirezorbavusi kraujosruva, atsižvelgiant į tai, jog minėtas darinys buvo fiksuotas 2011-12-19, t. y., praėjus daugiau nei 3 mėn. po 2011-09-10 R.

T. patirtos sunkios galvos traumos, toks ilgas kraujosruvos nesirezorbavimo laikotarpis reikÅ¡tų, kad veido sritis turėjo bÅ«ti traumuota didele jėga, neiÅ¡vengiamai padarant vizualiai matomÄ veido minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ ir vėliau turėjusius sekti spalvinius kraujosruvos pakitimus, o tai nėra suderinama su duomenų apie jokius sužalojimus minėtuose medicininiuose dokumentuose nebuvimu. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad minkÅ¡tųjų audinių paslankus menamo ovalo formos sukietėjimas, jei laikyti, kad tai buvo nesirezorbavusi kraujosruva, negalėjo bÅ«ti padarytas sudavus smÅ«gį į veidÄ 2011-09-10 (o galėjo bÅ«ti padarytas ne mažiau dviejų savaičių bėgyje iki 2011-09-10 arba po R.

T. iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ Klaipėdos UL 2011-09-22)“. Teisme apklaustas ekspertas D. V. nepaneigė Å¡ių iÅ¡vados teiginių, o netgi juos patvirtino – „trÅ«ksta duomenų, ir tikėtina, kad po į veidÄ suduoto smÅ«gio griuvo, ir lūžis lakoniÅ¡kai apraÅ¡ytas, lūžio virÅ¡utinis galas nefiksuotas ir iÅ¡ medicininių duomenų negalima tvirtinti, kad po į veidÄ suduoto smÅ«gio griuvo. Negalima atmesti, kad ir pats griuvo. <...> Ekspertas R. čiuopia sukietėjimÄ ovalios formos, tai čia tiksliai nepasakysi ar sukietėjimo pasekmės prieÅ¡ 3 mėnesius, ar prieÅ¡ 2 mėnesius buvo.

Spalviniai pakitimai priklauso nuo kraujosruvos gylio, kur ji yra, didelės kraujosruvos iÅ¡silaiko ir kelias savaites. <...> Patinimas turėjo pasireikÅ¡ti, manau, kad jis liko neužfiksuotas, jis trunka įvairiai, paprastai per savaitę atsistato.“ Taigi ekspertas D. V. savo paaiÅ¡kinimu nepaneigė, kad buvo kaukolės sužalojimas dėl griuvimo nesant smÅ«gio į galvÄ bei patvirtino, jog R. T. veide, tokiu atveju, jei bÅ«tų galima laikyti, kad po trijų mėnesių po traumos iki 2011-12-19 apžiÅ«ros liko nesirezorbavusi kraujosruva veide, bent savaitę laiko turėjo bÅ«ti pastebimas patinimas veide.

Pažymėtina, kad net pats nukentėjusysis R. T. nepaneigė, jog kraujosruva jo veide galėjo bÅ«ti padaryta dar iki galvos traumos – „vykstant pas ekspertÄ ar jaučiau darinį žandikaulyje, negaliu pasakyti, ar jis buvo ir anksčiau, negaliu pasakyti“. Tačiau teismas, pasirėmęs vien nepatikimais suinteresuotų liudytojų S. T., R. T., G. S. bei nukentėjusiojo R. T. parodymais, neįvertino objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog sužalojimo R. T. veide nebuvo, ir netgi nepagrįstai atsisakė toliau aiÅ¡kintis Å¡iÄ aplinkybę.

Nors teismas netgi po eksperto D. Vitkaus paaiÅ¡kinimų buvo nutaręs kviesti į posėdį kaip liudytojÄ gydytojÄ M. B., vėliau į posėdį dėl nežinomos priežasties neatvykus liudytojui M. B., motyvavęs tuo, jog „dėl tų pačių aplinkybių, tai yra, sužalojimo jau pasisakė ekspertas byloje“, atsisakė savo ankstesnio sprendimo kviesti minėtÄ liudytojÄ . Tokia teismo pozicija nesuprantama, juolab, kad liudytojas M. B. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir kategoriÅ¡kai patvirtino, jog to, kad R.

T. skųstųsi, kad jam skauda žandikaulį, tikrai nebuvo, sužalojimų ant jo veido jis nepastebėjo. Teismas ignoravo ir tÄ aplinkybę, kad R. T. buvo apžiÅ«rėtas ir gydomas ne vienoje gydymo įstaigoje, o gydymo įstaigose pildyta R. T. gydymo dokumentacija paneigia R. T. gydymo dėl galvos traumos laikotarpiu nuo 2011-09-10 iki 2011-09-22 buvus sužalojimus veide – teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr.G169/11 (07) apraÅ¡yti medicininių dokumentų, susijusių su R. T. gydymu, duomenys: GMP ligonio siuntime Nr.5143 nurodyta:

„iÅ¡kvietimo laikas 2011-09-10 04.27 val. transportuotas iÅ¡ prie degalinės „Milda“ ir su diagnoze: galvos sumuÅ¡imas?, girtumas; <...> 04.55 val. atvežtas į Priėmimo skyrių. ApžiÅ«rėtas gyd. J. S. BÅ«damas girtas griuvo aukÅ¡tielninkas, susitrenkė galvÄ , prasikirto pakaušį. Objektyviai: pakauÅ¡io srityje 2x1,5 cm odos nubrozdinimas, nekraujuoja, girtas, vyzdžiai lygÅ«s, reakcija į Å¡viesÄ gyva, refleksai susilpninti. Diagnozė: galvos sumuÅ¡imas, pakauÅ¡io srities nubrozdinimas, girtumas. 2011-09-10 23.10 val. stacionarizuotas į neurochirurgijos Nr.1 skyrių, kuriame gydytas iki 2011-09-22 12.00 val.

Nustatyta diagnozė; galvos sumuÅ¡imas, pakauÅ¡kaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas.“ Medicininių dokumentų 2011-09-10 iÅ¡raÅ¡e, iÅ¡duotame VÄ® Plungės r. sav. ligoninės gyd. M. B., nurodoma: „trauma Å¡iandienÄ 04.55 val. aplinkybės neaiÅ¡kios, atliktose galvos KT yra pakauÅ¡kaulio lūžimas, vidutiniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta smegenų edema 9S 02.1); tolimesniam gydymui pasiųstas į Klaipėdos neurochirurgo konsultacijai. Galvos smegenų KT atlikta VÅ Ä® Plungės r. sav.

Ligoninėje 2011-09-10 apraÅ¡yta gyd. radiologo A. T. <...> IÅ¡vada: židininių pakitimų galvos smegenyse nematyti. PakauÅ¡kaulio lūžimas. VidutiniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta smegenų edema. Klaipėdos UL skundžiasi galvos skausmu. 2011-09-10 apie 4 ryte neaiÅ¡kiom aplinkybėm buvo sumuÅ¡tas.“ Taigi, kaip matyti iÅ¡ medicininių dokumentų, R. T. pirmÄ kartÄ patekęs į ligoninę net neužsimena buvęs sumuÅ¡tas, medicininiuose dokumentuose nėra jokių užuominų apie sužalojimÄ veide, nors R.

T. buvo gydomas ne vienoje gydymo įstaigoje, apžiÅ«rėtas keleto gydytojų. Minėtoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G169/11(07), įvertinus visus įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose, buvo duota iÅ¡vada, kad „R. T. odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje, pakauÅ¡kaulio linijinis lūžimas, galvos smegenų sumuÅ¡imas, nesukėlęs ryÅ¡kios židininės simptomatikos, padaryta kieto buko daikto poveikyje ir yra bÅ«dingas griuvimui, kritimui bei atsitrenkimui į pastarÄ jį, tai be to objektyvizuoja ir kitų sužalojimų galvoje, ypač priekinėse srityse, t.y. veide ir galvos kairėje pusėje, nebuvimas“ (t. 1, b. l. 25).Apeliacinis skundas apibendrinamas teigiant, kad akivaizdu, jog apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė nepatikimais, prieÅ¡taringais duomenimis ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, todėl nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu, o turi bÅ«ti panaikintas.

Bylos duomenys, kuriuos teismas atmetė kaip neinformatyvius ir nepatikimus, kartu su objektyviais duomenimis apie R. T. iÅ¡ karto po įvykio nustatytus sužalojimus, vaizdo įrašų duomenys kaip tik patvirtina, jog nukentėjusysis susižalojo griÅ«damas, kai bÅ«damas girtas mėgino spirti V. R., tačiau neiÅ¡laikė pusiausvyros, t. y., kad V. R. nepadarė nusikaltimo. Dėl to V. R. iÅ¡teisintinas. Nenustačius, jog R. T. sveikata buvo sutrikdyta dėl V. R. veiksmų, V. R. negali bÅ«ti atsakingas ir už turtinę bei neturtinę žalÄ , kurios atlyginimo reikalauja nukentėjusysis, taip pat nėra pagrindo Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ jo priteisti gydymo iÅ¡laidas, susijusias su R.

T. gydymu. BPK 106 str. numato, kad teismas iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje atstovo teisėmis, paslaugoms apmokėti, gali tuo atveju, kai kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Dėl to, iÅ¡teisinus V. R., nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini. Nukentėjusysis R. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo V. R. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendį palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovės R. T. bei advokatė Angelija Morkvėnienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo V.

R. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismo posėdyje palaikydamas savo apeliacinį skundÄ nurodė, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir objektyvių įrodymų, įrodančių jo ginamojo kaltę, todėl prašė jį iÅ¡teisinti.Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kÅ«nas.

Byloje esančiomis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 201-11-17 ir   2011-12-19 iÅ¡vadomis nustatyta, kad R. T. linijinis pakauÅ¡kaulio lūžis (kaukolės pamato kaulų lūžis), lydimas galvos smegenų sumuÅ¡imo, nors ir nesukėlusio ryÅ¡kios židininės neurologinės simptomatikos (nes tik galvos smegenų sumuÅ¡imas su ryÅ¡kia židinine neurologine simptomatika, patvirtinta specialiais tyrimais, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ ) kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24–27, t. 1).Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas V. R. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ pagrindžiančius įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad V. R. padarė kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ : V. R. tyčia sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ R. T., kuris, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, nugriuvo nugara ant žemės, galva atsitrenkdamas į asfaltÄ , dėl to jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistojo gynėjo pateiktas apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiomis argumentų grupėmis: iÅ¡vados byloje padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus; ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekamais įvairiais ikiteisminio tyrimo veiksmais tendencingai buvo siekiama palaikyti nukentėjusiojo R.

T. versijÄ ; teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi liudytojų S. T., G. S., G. A. ir nukentėjusiojo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo metu, tačiau jų neanalizavo kitų bylos duomenų kontekste ir dėl to neįžvelgė to, kad Å¡ių liudytojų parodymų (duotų teisme) turinys buvo suformuotas tendencingai atlikto ikiteisminio tyrimo metu; kompaktiniuose diskuose esančiuose įraÅ¡uose visiÅ¡kai nesimato, kad V. R. suduotų smÅ«gį nukentėjusiajam; vertindamas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas Nr. G169/11(07) ir Nr. KG02-169/11(07) bei teismo medicinos eksperto D.

V. paaiÅ¡kinimus, teismas selektyviai pasirėmė kaltinimui paremti palankiais Å¡ių duomenų fragmentais.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis, pagal jÄ teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo jau minėtos specialisto R. R. iÅ¡vados, kurios buvo patvirtintos teisme apklausto eksperto D. V. (atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme ekspertas D. V. buvo apklaustas papildomai), nukentėjusiojo R. T., liudytojų G. S., G. A., D. P., S. T., R. T. parodymai, kompaktiniuose diskuose esantys vaizdo įraÅ¡ai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Å¡ioje byloje iÅ¡vados padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Vertindamas įrodymus apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatų. Nuteistojo gynėjas savo pozicijÄ nepagrįstai grindžia tuo, kad byloje visiÅ¡kai neanalizuota liudytojų, kurių parodymais teismas rėmėsi, parodymų raida ikiteisminio tyrimo metu, parodymų raidos ryÅ¡ys su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekamais kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais, kuriais tendencingai buvo siekiama palaikyti nukentėjusiojo R. T. versijÄ , ir jų rezultatais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Remiantis Å¡ia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais.Å ioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai, vertino ne jų visetÄ , o atskirus duomenis. Kartu paminėtina ir tai, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. T. parodė, kad vakare buvo susitikęs su draugais, vėliau su G. S. ir G. A. nuėjo į degalinę „Milda“, kur susitiko A. G. ir M. B., buvo apsirengęs Å¡viesiais rÅ«bais, tada buvo su barzda, ten iki paryčių bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. Iki įvykio jis buvo iÅ¡gėręs apie 100–200 gramų alkoholio, jautėsi blaivus.

Apie 4.00 val. į degalinę atvyko V. R., A. J., A. V. ir A. B. Kaltinamasis pradėjo jį kaltinti dėl kažkokio įžeidimo, pradėjo kelti konfliktÄ , kvietė eiti į laukÄ pasikalbėti. Neįtardamas nieko blogo, kadangi teritorija apÅ¡viesta ir stebima vaizdo kameromis, išėjo į teritorijÄ . Einant V. R. patapÅ¡nojo per petį, sukantis į jį sudavė kumščiu ar alkÅ«ne stiprų smÅ«gį į žandikaulį, dėl to jis griuvo ant grindinio, prarado sÄ monę ir tolimesnių įvykių nepamena.

Visa tai galėjo matyti netoli buvęs A. B. Kaip pirmÄ kartÄ buvo nuvežtas į ligoninę ir kÄ ten kalbėjo, nepamena dėl patirtų galvos sužalojimų. Apie žandikaulio skausmus pasakojo broliui S. ir mamai, antrÄ kartÄ nuvežtas į ligoninę apie įvykio aplinkybes pasakojo policininkui D. P. (b. l. 59–61, t. 2). Pažymėtina ir tai, kad parodymus nukentėjusysis davė bÅ«damas įspėtas, jog už atsisakymÄ arba vengimÄ duoti parodymus ir už melagingus parodymus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.             IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė tyrimo metu nuo pat pirmosios apklausos 2011-09-14, kurios metu jis nurodė, kad P. jam pasakė:

„eime į kiemÄ pakalbėti“. Neįtardamas nieko blogo pirmas ėjo pro duris, o P. išėjo iÅ¡ paskos. Išėjus pro duris P. padaužė per petį, tokiu bÅ«du pasiÅ«lęs eiti į Å¡onÄ , paėjo į deÅ¡inę pusę prie degalinės kampo, pajuto smÅ«gį kumščiu ar alkÅ«ne į veido deÅ¡inį žandikaulį, nuo smÅ«gio griuvo. Daugiau nieko nepamena (b. l. 15–16, t. 1). Aplinkybę, kad stiprų smÅ«gį jam į veidÄ sudavė P., t. y. V. R., nukentėjusysis nurodė ir 2011-10-04 apklausos metu (b. l. 18, t. 1).

Be to, byloje esantis 2012-01-13 akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos metu nukentėjusysis nurodė, jog V. R. trenkė jam kumščiu į veidÄ ir nuo to smÅ«gio jis aukÅ¡tielninkas pargriuvo ant grindinio ir prarado sÄ monę. Pastebėtina, kad Å¡ios akistatos metu V. R. duoti parodymus atsisakė (b. l. 127, t. 1). Teismas nekvestionuoja tokios įtariamojo procesinės teisės, tačiau tai taip pat turi įtakos teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi.Tai, kad Å¡iose nukentėjusiojo apklausose nurodytos aplinkybės nėra atkartotos žodis į žodį, t. y. nėra identiÅ¡kos, tik parodo asmens, duodančio tokius parodymus, natÅ«ralų norÄ duoti teisingus parodymus.

Priešingai, jeigu per ilgesnį laikotarpį nukentėjusysis būtų nuolat davęs identiškus parodymus, kurie vieni kitus atitiktų žodis į žodį, tai sudarytų prielaidas teismui suabejoti jų nuoširdumu. Darytina išvada, kad nukentėjusysis liudytojo papildomų apklausų metu tam tikras įvykio detales tiesiog tikslino, atsakydamas į papildomai tyrimo metu iškilusius klausimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo parodymai būtų neteisingi, prieštaraujantys vieni kitiems bei teismo nustatytoms kitoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstoma gynybinė versija apie tai, kad nukentėjusysis R. T. susižalojo pats (norėdamas spirti nuteistajam neiÅ¡laikė pusiausvyros ir krito ant nugaros), toliau dėstomais byloje esančiais įrodymais yra paneigta visiÅ¡kai.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti policijos pareigÅ«nai, tiek nukentėjusiojo draugai bei artimieji, tiek ir nuteistojo draugai.

Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė pakankamai duomenų, jog byloje galėtų priimti pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad vieni objektyviausių įrodymų Å¡ioje byloje kartu su nukentėjusiojo parodymais ir specialisto iÅ¡vadomis Å¡ioje byloje yra eksperto D. V. teisme duoti paaiÅ¡kinimai, taip pat kompaktiniuose diskuose esantys vaizdo įraÅ¡ai. Pirmosios instancijos teisme ekspertas D. V. paaiÅ¡kino, kad abejonių nekyla, jog nukentėjusysis sunkų sužalojimÄ patyrė griÅ«damas ir atsitrenkdamas į kietÄ pavirÅ¡ių.

Nubrozdinimas rodo kontaktinio smÅ«gio vietÄ . Jei yra nubrozdinimas virÅ¡ pakauÅ¡io, tai rodo griuvimÄ po inercijos, ir tai deja, neužfiksuota. Eksperto R. nustatytas žando minkÅ¡tųjų audinių sukietėjimas gali bÅ«ti kraujosruvos požymis, tai patvirtina, jog po suduoto smÅ«gio į deÅ¡inį žandÄ griuvo, ir viskas kaip ir patvirtina tÄ iÅ¡vadÄ . Mano, kad R. duota iÅ¡vada teisinga (b. l. 98, t. 2). Akcentuotina tai, kad ekspertas D. V. atsakydamas į teisėjo klausimÄ paaiÅ¡kino, jog tikėtina, kad griuvo po smÅ«gio, suduoto į veidÄ , ir lūžis apraÅ¡ytas lakoniÅ¡kai, lūžio virÅ¡utinis galas nefiksuotas ir iÅ¡ medicininių duomenų negalima tvirtinti, kad po smÅ«gio, suduoto į veidÄ , griuvo.

Toks griuvimas visuomet bÅ«na po suduoto smÅ«gio, galima pastumti, gal laiptelis koks, gali iÅ¡ to inercija bÅ«ti griuvimui. Labiau tikėtina, kad griuvo po smÅ«gio, suduoto į veidÄ , Å¡i versija tinkamiausia esamam sužalojimui (b. l. 99, t. 2). Taigi kaip liudytojas apklaustas ekspertas D. V. pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina yra tai, jog nukentėjusysis griuvo nuo smÅ«gio, suduoto į veidÄ . Abejoti Å¡io eksperto duotų paaiÅ¡kinimų objektyvumu nėra jokio pagrindo, kadangi jis niekaip nėra susijęs nei su nuteistuoju, nei su nukentėjusiuoju, t. y. visiÅ¡kai nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad vertindamas teismo medicinos specialisto išvadas Nr. G169/11(07) ir Nr. KG02-169/11(07) bei teismo medicinos eksperto D. V. paaiškinimus, teismas selektyviai pasirėmė kaltinimui paremti palankiais šių duomenų fragmentais. Pažymėtina, kad tiek iš specialisto išvados Nr. G 169/11 (07), tiek iš išvados Nr. KG 02-169/11 (07) matyti, jog šių tyrimų pagrindinis tikslas buvo sveikatos sutrikdymo masto nustatymas (išvadų 6 punktas).

Tuo tarpu teisme paaiÅ¡kinimus davęs ekspertas D. V. analizavo Å¡io sunkaus sveikatos sutrikdymo galimÄ atsiradimo mechanizmÄ ir nurodė (įvardijo), jo, kaip eksperto, manymu, labiausiai tikėtinÄ versijÄ .Be to, nuteistojo gynėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas neanalizavo V. R. pozicijÄ patvirtinančių duomenų, esančių specialisto iÅ¡vadoje Nr. G169/11(07), gynybos pateiktoje medicinos gydytojo P. P. konsultacinėje iÅ¡vadoje ir eksperto D. V. paaiÅ¡kinimuose. Kaip minėta, teisiamajame posėdyje ekspertas D.

V. paaiÅ¡kino, jog eksperto R. nustatytas minkÅ¡tųjų audinių sukietėjimas žande gali bÅ«ti kraujosruvos požymis, tai patvirtina, kad po suduoto smÅ«gio į deÅ¡inį žandÄ griuvo, ir viskas kaip ir patvirtina tÄ iÅ¡vadÄ . Kitoje iÅ¡vadoje daktaras Petrauskas nurodo, kad darinys galėjo bÅ«ti lipoma ar gerybinis auglys, kuris yra gerai matomas. Lipoma ar auglys savaime neiÅ¡nyksta, ir tai tikrai ne lipoma ir ne auglys. Kitas motyvas, kad padidėja limfmazgiai, bet tai netipiÅ¡ka vieta. Jei limfmazgiai didėja, tai ne vienas, o keli.

Jo dantys sveiki, jis nesirgo ir ta versija atmetama (b. l. 98, t. 2).Konstatuotina, kad atsižvelgęs į Å¡iuos eksperto paaiÅ¡kinimus bei į visus kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nesirėmė medicinos gydytojo P. P. konsultacine iÅ¡vada bei nurodė, jog D. V. paneigė kaltinamojo gynėjo teismui pateiktÄ teismo medicinos gydytojo P. P. iÅ¡vadÄ , todėl pagrįstai Å¡iÄ versijÄ atmetė. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė.

Nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai svarbiausia yra tai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas vertino gynybos pateiktÄ medicinos gydytojo P. P. iÅ¡vadÄ ir dėl jos aiÅ¡kiai pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis sutinka visiÅ¡kai ir jų nebeatkartoja. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad iÅ¡ baudžiamojo proceso normų neiÅ¡plaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-157/2012, 2K-339/2011, 2K-509/2010, Nr. 2K-463/2011).

Šioje byloje nuteistojo gynėjo pateiktos teismo medicinos gydytojo P. P. konsultacinės išvados gavimas nebuvo būtinas, nes ir be šių duomenų nukentėjusiojo patirtos traumos (sunkaus sveikatos sutrikdymo) mechanizmas buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje patikrintais kitais įrodymais.Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskelbęs liudytojo G. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nuosprendyje iškraipė jų esmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo nuosprendžio turinį, taip pat liudytojo G.

S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje paskelbdamas liudytojo G. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjo, kad liudytojas tyrimo metu nurodęs, jog įėjęs į degalinės vidų jis spėjo iÅ¡girsti, kaip P. paklausė visų, kuris iÅ¡ jų R. T. atsakė, kad R. yra jis. Tada P. R. pasakė: „eime į laukÄ pasikalbėti“, todėl R. ir išėjo. Jis ir M. B. atkalbinėjo R., kad neitų į laukÄ su V.

R. (pravarde P.). Po kelių minučių į vidų grįžo P. ir pasakė: „eikit susirinkti savo draugÄ â€œ. Išėjęs pamatė prie degalinės kampo deÅ¡inėje gulintį ant žemės R. Jis buvo be sÄ monės, gulėjo ant nugaros, ant deÅ¡inio žandikaulio matėsi paraudimas (raudona dėmė), galvoje, ant pakauÅ¡io, buvo nubrozdinimas, Å¡alia jokio daikto, įrankio, kuriuo galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas R. nesimatė, kraujo dėmių nepastebėjo. Pradėjo R. gaivinti, jis atgavo sÄ monę, bet, kas vyko, nesuvokė.

Atvyko greitoji medicininė pagalba. Jis su M. B. bei A. G. taip pat nuvyko į ligoninės Priėmimo skyrių, ten R. vis dejavo, sakė, kad jam skauda žandikaulį (b. l. 139, t. 2). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-13 kaip liudytojas apklausiamas G. S. parodė, kad automobiliu „Peugeot“ atvyko P. ir trys jo draugai, kas iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo sėdynės, nematė. Matė, kaip jie visi keturi suėjo į degalinės vidų, pro langÄ pamatė, kaip P. pradėjo skėsčioti rankomis, priėjęs prie jo draugo R. trenkė jam per galvÄ .

Tada jis ir jo draugė grįžo į degalinės vidų, paklausė, „kas čia vyksta?“ Ä® šį klausimÄ jam niekas nieko neatsakė, tik matė, kaip pro duris į degalinės kiemÄ išėjo jo draugas R., iÅ¡ jo paskos išėjo P. Visi kiti liko degalinės viduje. Beje, įėjęs į kavinę jis dar spėjo iÅ¡girsti, kaip P. paklausė visų, kuris iÅ¡ jų yra R. R. atsakė, jog jis. Tada P. jam pasakė: „eime į laukÄ pasikalbėti“, todėl R. ir išėjo. Jis tikrai nesitikėjo, kad lauke gali bÅ«ti sumuÅ¡tas jų draugas, todėl iÅ¡ paskos niekas ir nėjo.

Å iaip, pagalvojo, pasikalbės ir grįš. Neužilgo P. grįžo į degalinės vidų. Pasakė kažkÄ panaÅ¡aus: „eikit pasižiÅ«rėti užmuÅ¡iau jÅ«sų draugÄ â€œ. Kiek pamena, jis pirmas iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė prie degalinės kampo deÅ¡inėje pusėje ant žemės gulintį R., pribėjo prie jo, R. buvo be sÄ monės, galvoje, pakauÅ¡yje, buvo nubrozdinimas, Å¡alia jokio įrankio, daikto, kuriuo galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas R., nesimatė, kraujo dėmių nepastebėjo, bet lyg nebuvo, bet galėjo ir nepamatyti, nes buvo tamsu (b. l. 50–52, t. 1).

IÅ¡ 2011-12-04 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas G. S. atsakydamas į tyrėjos klausimÄ nurodė, jog pastebėjo ant R., gulinčio ant grindinio, deÅ¡inės pusės žandikaulio raudonÄ dėmę, be to, kai R. buvo nuvežtas į Priėmimo skyrių, jis nuėjo pas jį ir jis vis dejavo ir sakė, kad jam skauda žandikaulis (b. l. 62, t. 1). Juolab, kad iÅ¡ 2011-09-13 Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojui G. S. rodant keliÄ buvo nuvykta į degalinės „Milda“ teritorijÄ .

Liudytojas G. S. parodė vietÄ 2 metų atstumu nuo degalinės kampo ir 1,5 m atstumu nuo Å¡oninės degalinės sienos, kur gulėjo jo draugas R. T., kai jis jį rado po to, kai P. degalinėje pasakė, kad „užmušė mÅ«sų draugÄ â€œ. G. S. parodė vietÄ , kur buvo R. T. galva, kai jis rado galintį ant asfalto (b. l. 53–55, t. 1). Sugretinus Å¡iuos liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su anksčiau pacituotais apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu Å¡io liudytojo paskelbtais parodymais, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas jų visiÅ¡kai neiÅ¡kraipė.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo samprotavimais, kad apylinkės teismas nurodė tik tÄ dalį liudytojo parodymų, kurie tinkami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. PrieÅ¡ingai, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas kaip tik nuosaikiau pacitavo ikiteisminio tyrimo metu Å¡io liudytojo duotus parodymus. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti dėl to, kad liudytojas G. S. ne kartÄ parodė, jog grįžęs į degalinę P. pasakė: „eikit pasižiÅ«rėti užmuÅ¡iau jÅ«sų draugÄ â€œ, tuo tarpu apylinkės teismas cituodamas liudytojo parodymus nurodė frazę:

„eikit susirinkti savo draugÄ â€œ.Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi liudytojo G. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui 2011-12-22, taip pat daro analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas cituodamas Å¡io liudytojo parodymus jų neiÅ¡kraipė. Liudytojas G. S. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad jo parodymai, anksčiau duoti tyrėjai, yra teisingi. Parodymų protokolÄ perskaitė pats. Pirmosios apklausos metu jo neklausė apie paraudimÄ ant skruosto po smÅ«gio.

Nepaklausė ir neatrodė svarbus tas momentas. Nežino, ar tas momentas svarbus. Per pirmÄ apklausÄ tokio klausimo neuždavė. Antros apklausos metu tokį klausimÄ uždavė, todėl ir atsakė. ParaudimÄ veide pastebėjo gaivinimo metu, degalinės teritorijoje, toje vietoje, kur gulėjo. R. buvo apdujęs. Suprato, kad jis neorientuotas ne nuo alkoholio, o nuo smÅ«gio (b. l. 67–68, t. 1). Dėl iÅ¡vardytų motyvų teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje paskelbdamas liudytojo G.

S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos iÅ¡kraipė, nėra jokio pagrindo.Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė liudytojų S. T., R. T., G. A. parodymus bei neįvertino jų raidos viso proceso metu. Tačiau tokius nuteistojo gynėjo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiÅ¡kinius bei sugebėjimo perduoti iÅ¡laikytÄ informacijÄ apklausos metu.

Å ie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klės, amžiaus, iÅ¡silavinimo, profesijos, liudytojo bÅ«senos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų parodymus turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sÄ lygomis tam tikrÄ Ä¯vykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė. IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu 2012-08-14 kaip liudytojas apklaustas S. T. parodė, kad grižo namo, pastebėjo, jog brolis miega, o pabudęs pasakė, kad skaudÄ galvÄ .

Pasakė kažkaip, tiksliai nepamena, kaip, bet sakė, kad kažkas yra nutikę galvai. Jis iÅ¡vyko savo reikalais, o kai grįžo, brolis sakė, jog tebeskauda, sakė, kad matosi patinimas žande, kuris buvo paraudęs. Jis vardijo požymius kaip smegenų sutrenkimo, ir jį tada nuvežė į ligoninę, nes žinojo, kokie simptomai yra smegenų sutrenkimo. Vežant sakė, kad tirpsta rankos, kojos, jį paguldė į ligoninę. Å iek tiek pabendravo. Buvo policija, parodymus davė paskiau. Brolis pasakojo, jog jam buvo trenkta į galvÄ , sakė, kad V.

R. trenkė. Jie buvo degalinėje, išėjo į laukÄ pasikalbėti, ir sakė, jog draugas pakėlė jį nuo žemės (b. l. 63, t. 2). Liudytojas atsakydamas į gynėjo advokato I. Motužio klausimÄ nurodė, kad visa tai brolis pasakojo kitÄ dienÄ po įvykio, vežant į ligoninę turbÅ«t, tiksliai nepamena. Jis sakė, kad su V. R. išėjo pasikalbėti į laukÄ , ir loginė iÅ¡vada, kad jį sužalojo pokalbio dalyvis, jei tik dviese buvo išėję. Daugiau jo nieko policijoje neklausinėjo, todėl nieko ir nesakė.

Tai, kad jį sužalojo V. R., niekas neklausė (b. l. 63, t. 2).Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuos liudytojo parodymus nurodydamas apkaltinamajame nuosprendyje tiesiog juos sutrumpino ir iÅ¡dėstė jų esmę. Tai yra apylinkės teismas parašė, kad S. T. parodė, jog dėl pablogėjusios sveikatos jis brolį R. vežė į ligoninę Plungėje, brolis pasakojo, jog jį sužalojo V. R. trenkdamas į galvÄ . Matė patinusį ir paraudusį R. žandÄ (b. l. 139, t. 2). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai nurodė Å¡io liudytojo parodymus, t. y. neteisingai juos perteikė sutrumpindamas jų esmę.

Paminėtina ir tai, kad kaip liudytojas S. T. teisme buvo apklaustas 2012-08-14, o nagrinėjamas įvykis (liudytojo bendravimas su broliu ir jo vežimas į ligoninę) – 2011 m. rugsėjo 10–11 d., t. y. liudytojas teisme apie jam žinomas aplinkybes parodymus davė po metų laikotarpio. Todėl tai, kad tam tikros liudytojo nurodytos detalės ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo gali skirtis, yra visiškai natūralus dalykas, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui asmenys negali įvykio aplinkybių prisiminti identiškai ar itin tiksliai.

PrieÅ¡ingai, kaip minėta ir anksčiau, jeigu liudytojo parodymai nagrinėjamu atveju bÅ«tų identiÅ¡ki, tai teismui tai kaip tik galėtų sukelti tam tikrų abejonių jų patikimumu.IÅ¡samiai susipažinusi su liudytojų R. T. ir G. A. Plungės miesto apylinkės teisme duotais parodymais ir jų iÅ¡dėstymu apkaltinamajame nuosprendyje, teisėjų kolegija daro analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių liudytojų parodymai yra perteikti teisingai ir neiÅ¡kraipytai. Todėl teismas yra įsitikinęs, jog iÅ¡ naujo juos nagrinėti ir dėl jų pasisakyti yra netikslinga.

Be to, kaip jau minėta, liudytojų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl Plungės rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, nors jie iÅ¡ esmės nesiskiria nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apylinkės teismas nesivadovavo liudytojų A.

B., A. V., A. J. duotais parodymais ir motyvuotai nurodė, kodėl Å¡ių liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad liudytojai A. V. ir A. J. paties įvykio net nematė ir negalėjo matyti, nes iÅ¡ jų parodymų matyti, kad Å¡ie liudytojai įvykio metu buvo degalinės viduje. Liudytojas A. V. nurodė, kad matė, kaip jie ėjo į laukÄ . Kai ėjo į maÅ¡inÄ , matė, jog R. gulėjo (b. l. 66, t. 2). Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad tÄ vakarÄ buvo degalinėje, buvo su V.

R. ir kitais asmenimis. Kažkas ten vyko, tų smulkmenų nepamena. Kažkas buvo, lyg ir V. R. sudavė smÅ«gį, lyg ir ranka, o dėl ko, nežino. Viduje matė, kas buvo, o lauke nematė (b. l. 97, t. 2). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog Å¡ių liudytojų parodymai yra neinformatyvÅ«s, ir jais nesivadovavo. Liudytojas A. B. teisme nurodė, kad V. R. ir R. stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , R. kėlė kojÄ , paslydo ir nuvirto (b. l. 65, t. 2).

Teisėjų kolegija Å¡io liudytojo parodymus kaip ir pirmosios instancijos teismas negali vertinti niekaip kitaip tik kaip siekimo palaikyti kaltinamojo gynybinę versijÄ ir tokiu bÅ«du padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad Å¡is liudytojas siekia padėti nuteistajam savo minėtais parodymais, pirmiausia, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įrodo tam tikras Å¡io liudytojo parodymų nelogiÅ¡kumas. Liudytojas A. B., duodamas parodymus teisme, toliau nurodė, kad V. R. traukėsi nuo R. Å¡onu.

R. bandė įspirti deÅ¡ine koja. R. nuvirto ant nugaros. Galvojo, kad Å¡iaip nuvirto, bet kai nesikėlė, priėjęs patikrino pulsÄ (b. l. 65, t. 2). Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad liudytojas be sÄ monės galinčiam nukentėjusiam pulsÄ tikrinti galėjo tik bÅ«damas smarkiai iÅ¡sigandęs, pamatęs, jog po staigaus V. R. smÅ«gio nukentėjusiajam Å¡is nukrito ir nejuda. Byloje praktiÅ¡kai visi apklausti asmenys patvirtino, jog degalinėje tarp buvusių ir atvažiavusių asmenų atmosfera buvo nedraugiÅ¡ka, todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad liudytojas lauke pamatęs, jo teigimu, paslydusį ir nukritusį asmenį iÅ¡ prieÅ¡ingos kompanijos vien tik dėl to norėtų jam tikrinti pulsÄ .

Be to, įrodymų tyrimo metu teisėjų kolegijos peržiūrėti vaizdo kamerų įrašai visiškai paneigia šiuos liudytojo parodymus. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo minėtų liudytojų parodymais. Apeliacinio skundo argumentai dėl šių liudytojų parodymų netinkamo vertinimo yra nepagrįsti. Negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad šie liudytojai (A. B., A. V., A. J.) kaltinime nurodytu laiku į degalinę atvyko kartu su nuteistuoju V.

R., buvo su juo vienoje kompanijoje, todėl galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog yra nuteistojo draugai. Todėl pagrįstai manytina, jog savo parodymais stengiasi palengvinti nuteistojo teisinę padėtį.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme nuteistasis V. R. toliau palaikė savo gynybinę versijÄ , jog nukentėjusysis jam spyrė su koja ir neiÅ¡laikęs pusiausvyros nuvirto ir taip sunkiai susižalojo. Tačiau tokia nuteistojo gynybinė versija byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų yra paneigta visiÅ¡kai.

Pirmosios instancijos teismas peržiÅ«rėjęs kompaktiniuose diskuose esančius vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ degalinės „Milda“ nustatė, kad degalinės „Milda“ patalpoje V. R. (apsirengęs tamsiai) pradeda konfliktuoti su R. T. (su barzda, apsirengęs Å¡viesiai) ir ranka suduoda per galvÄ , po to abu iÅ¡eina į laukÄ , tamsiai apsirengęs V. R. ranka suduoda smÅ«gį Å¡viesiai apsirengusiam R. T., pastarasis griÅ«va, į degalinės patalpas grįžta vienas V. R., vėliau iÅ¡eina į laukÄ kiti asmenys, dalis jų nueina prie gulinčio R.

T. (b. l. 139, t. 2).Nuteistasis ir jo gynėjas teisėjų kolegijai nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota, jog V. R. ranka suduotų smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ ir dėl to pastarasis nukristų ant žemės. Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje taip pat pareiÅ¡kė pozicijÄ , kad skaitmeninėse laikmenose esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas degalinės vaizdas iÅ¡ lauko, gali bÅ«ti nevientisas, galimai sumontuotas. Teisėjų kolegija nutarė byloje atlikti įrodymų tyrimÄ ir paskyrė Å¡ioje byloje Informacinių technologijų ekspertizę bei pavedė jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams (BPK 208 str.).

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės 2013-12-23 aktas Nr. 11-3025 (13). Gautame Ekspertizės akte yra padarytos išvados, jog ekspertizei pateikta vaizdo byla „C3 2011.09.10 04.10- 2011.09.10 04.25.avi“ yra ištisinė, vaizdo byloje montavimo/trynimo požymių nenustatyta. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad ekspertizei pateiktos vaizdo bylos „C3_isdidintas.avi“ ir „C3_isdidintas_invertuotas.avi“ yra ištisinės, vaizdo bylose montavimo/trynimo požymių nenustatyta (b. l. 25–26, t. 3).

Taigi gauta ekspertizės iÅ¡vada paneigė visas nuteistojo gynėjo iÅ¡keltas abejones apie tai, kad skaitmeninėse laikmenose esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas degalinės vaizdas iÅ¡ lauko, gali bÅ«ti nevientisas, galimai sumontuotas. Pagal teismų praktikÄ , specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Tačiau ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, vertinimas turi specifikÄ , kuriÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai ekspertizės akte ar specialisto iÅ¡vadose yra nurodytos konkrečios tikėtinos (nekategoriÅ¡kos) eksperto/specialisto iÅ¡vados davimo priežastys, ekspertizės aktas/ specialisto iÅ¡vada yra iÅ¡samÅ«s ir jais remtis nuosprendyje įstatymas nedraudžia.IÅ¡ minėtos Ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertizei pateikta vaizdo byla „C3 2011.09.10 04.10- 2011.09.10 04.25.avi“ yra iÅ¡tisinė, vaizdo byloje montavimo/trynimo požymių nenustatyta; dėl vaizdo fiksavimo techninių charakteristikų ir gamtinių sÄ lygų nustatyti galimo smÅ«gio momentÄ , subjektų tarpusavio padėtis, jų kojų padėtis, vieno kitam atliekamus veiksmus naudojant specialiÄ sias žinias ir priemones nėra galimybės. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tai, jog ekspertas nagrinėjamu atveju negalėjo padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, t. y. tiksliai atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus (Ar įraÅ¡e užfiksuotas smÅ«gis į galvÄ , jei taip – kuria kÅ«no dalimi suduotas smÅ«gis ir į kuriÄ galvos vietÄ , pusę?), nulėmė ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, t. y. tam tikros vaizdo fiksavimo techninės charakteristikos ir nepalankios gamtinės sÄ lygos. Be to, ekspertas iÅ¡vadÄ pateikė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 str. ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., todėl esant tokiai situacijai, manytina, kad net esant menkiausiam netikslumui, abejonei, ekspertas nedrįstų daryti kategoriÅ¡kų teiginių, vertinimų, apibendrinimų.

Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje įdėmiai peržiÅ«rėjęs minėtus vaizdo įraÅ¡us, kaip ir pirmosios instancijos teismas, daro iÅ¡vadÄ , jog vaizdo įraÅ¡e galima matyti, kaip tamsiai apsirengęs asmuo (nuteistasis) ir nukentėjusysis (apsirengęs Å¡viesiai) išėję į laukÄ ir paėję į Å¡onÄ , stovi vienas prieÅ¡ais kitÄ , po akimirkos tamsiai apsirengęs V. R. ranka atlieka itin staigų judesį į nukentėjusiojo galvÄ , po to nukentėjusysis krenta. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog smÅ«gio sudavimo momentas dėl savo akcentuoto staigumo yra pakankamai sunkiai įžvelgiamas, tačiau dėl to, kad jis iÅ¡ tikrųjų buvo, teisėjų kolegija jokių abejonių neturi, kadangi tai patvirtina ir daugelis kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų, ypač liudytojų parodymai apie V.

R. pasakytÄ replikÄ grįžus į degalinės vidų: „susirinkite savo draugÄ â€œ, „eikit į laukÄ , žiÅ«rėkit, nes užmuÅ¡iau JÅ«sų draugÄ â€œ. Juoba, kaip minėta, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė. Apeliacinės instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimÄ taip pat papildomai apklausė ekspertÄ D. V., kuris paaiÅ¡kino, kad R. T. buvo apžiÅ«rėtas asmeniÅ¡kai, tai atliko daktaras R.

Jis, D. V., yra susipažinęs su medicininiais dokumentais ir su tomogramomis. Nors ekspertas apeliacinės instancijos teisme atsakydamas į proceso dalyvių klausimus buvo mažiau kategoriškas nei pirmosios instancijos teisme, tačiau iš esmės davė panašius paaiškinimus kaip ir apylinkės teisme. Todėl juos atkartoti nėra tikslinga (b. l. 12, t. 3).Skunde dėstoma daug argumentų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais įvairiais ikiteisminio tyrimo veiksmais tendencingai buvo siekiama palaikyti nukentėjusiojo R.

T. versijÄ . Nuteistojo gynėjas pateiktame skunde daug pasisako apie tai, kad 2011-09-11 datuotas D. P. tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas ne 2011-09-11, o galimai žymiai vėliau, t. y. po to, kai savo pozicijÄ dėl R. T. susižalojimo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstė įtariamasis V. R.Nagrinėjamoje byloje 2011-09-10 ikiteisminį tyrimÄ pradėjo Plungės rajono PK VPS PP tyrėjas D. P. IÅ¡ praneÅ¡imo Plungės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2011-09-10, apie 4.00–5.00 val., R.

T. buvo sumuÅ¡tas nepažįstamų asmenų S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Plungės mieste, degalinės „Milda“ teritorijoje. Po sumuÅ¡imo R. T. skilo kaukolės kaulas, jis iÅ¡vežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (b. l. 1, t. 1). IÅ¡ byloje esančio TelÅ¡ių apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo D. P. 2011-09-10 Tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad yra praneÅ¡ama, jog tikslinant informacijÄ dėl R. T. sužalojimo yra nustatyta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., požymių. 2011-09-10, apie 4.00–5.00 val., R.

T. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Plungės mieste, degalinės „Milda“ teritorijoje. Po sumušimo R. T. skilo kaukolės kaulas, jis išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (b. l. 7, t. 1). Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiu 2011-09-11 datuotu tyrėjo D. P. Tarnybinis pranešimu, neturi jokio pagrindo manyti, kad jis buvo surašytas ne 2011-09-11, o žymiai vėliau. Tyrėjo D. P. 2011-09-11 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „pranešu, jog 2011-09-10 apie 22.09 val. iš Plungės r.

PK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad reikia nuvykti į Plungės sav. ligoninės priėmimo skyrių iš kur buvo gautas pranešimas, kad į priėmimo skyrių buvo pristatytas R. T., kuris dėl pakaušio kaulo lūžimo bus išvežtas gydytis į Klaipėdos universitetinę ligoninę“. Tarnybiniame pranešime toliau nurodoma, kad „nuvykus į Plungės sav. Ligoninės priėmimo skyrių ir pakalbėjus su R. T., kuris buvo kartu su mama R. T., nustatyta, jog 2011-09-10 apie 4.00-5.00 val.

R. T. buvo sumuÅ¡tas nepažįstamų asmenų Dariaus ir Girėno gatvėje, Plungės mieste, degalinės „Milda“ teritorijoje. Bendraujant su nukentėjusiuoju R. T., jis nurodė, kad 2011-09-10 apie 4.00-5.00 val. kartu su draugais G. S. ir A. G. buvo Dariaus ir Girėno gatvėje, Plungės mieste, degalinėje „Milda“. Jiems bÅ«nant degalinėje, į jÄ užėjo V. R., pravarde „P.“, kuris pradėjo žodžiais kabinėtis prie R. T. ir jo draugų. Tada, pasak R. T., jis paprašė, kad V.

R. prie jų nesikabinėtų, o jei nori pakalbėti, galima pakalbėti. Tada V. R. pasiÅ«lė R. T. iÅ¡eiti į laukÄ pakalbėti. Išėjęs į laukÄ , kiek pamena, R. T., kad ten buvo ir V. (jaunasis kiek pamena), kurio pravardė gali bÅ«ti „krikÅ¡tatėvis“. Kai R. T. išėjo į laukÄ , iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį ir nieko nepamena, tik kaip atsikėlė ryte namie. R. T. nurodė, kad jam svaigsta ne tik galva, bet ir skauda deÅ¡inės pusės žandikaulis“ (b. l. 9, t. 1). Å ios tyrėjo Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai atitinka loginę tyrimo sekÄ .

Anksčiau minėtame tyrėjo D. P. 2011-09-10 datuotame Tarnybiniame praneÅ¡ime buvo nurodyta tik pati pirminė informacija, tuo tarpu 2011-09-11 datuotas Tarnybinis praneÅ¡imas yra informatyvesnis. Teisėjų kolegija tai vertina kaip visiÅ¡kai logiÅ¡kÄ ir suprantamÄ faktÄ , kadangi 2011-09-10 22.09 val. tyrėjas, gavęs praneÅ¡imÄ , jog R. T. pristatytas į Plungės r. ligoninę, nuvyko pakalbėti su nukentėjusiuoju siekdamas surinkti kuo daugiau reikÅ¡mingos informacijos. Tuo tarpu įtariamasis V. R. kaip įtariamasis buvo apklaustas tik 2011-12-04, t. y. beveik po trijų mėnesių (b. l. 120–121, t. 1).

Nagrinėjamu atveju teigti, kad Å¡is Tarnybinis praneÅ¡imas (2011-09-11) iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas žymiai vėliau, t. y. kai savo pozicijÄ dėl R. T. susižalojimo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstė įtariamasis V. R., nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat daug dėmesio skiriama teiginiams apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekamais įvairiais ikiteisminio tyrimo veiksmais tendencingai buvo siekiama palaikyti nukentėjusiojo R. T. versijÄ . Å ie apeliaciniame skunde nurodomi argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62–65 str. reglamentuotas apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau nei nuteistasis, nei jo interesams atstovavęs advokatas I. Motužis ikiteisminio tyrimo metu jokių skundų dėl galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro procesinių veiksmų pateikę nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atlikęs byloje įrodymų tyrimÄ tokių faktų taip pat nenustatė. Todėl visi skundo argumentai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tendencingai, laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl teisėjų kolegija dėl jų daugiau nepasisako.Pažymėtina, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl nėra jokio pagrindo abejoti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu. Konstatuotina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. nuostatų.Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai pasisakė, kokiais liudytojų parodymais remiasi, kuriuos vertina kritiÅ¡kai, ir tokius savo sprendimus detaliai argumentavo.

Be to, iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo, tiek visų liudytojų duotus parodymus lygino, analizavo, juos gretino, todėl akcentuoti tai, kad teismas rėmėsi tik tais įrodymais bei liudytojų parodymais (ar jų dalimis), kurie palankÅ«s pareikÅ¡tam kaltinimui ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje pakankamai plačiai atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos iÅ¡samiÄ analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisÄ loginę grandinę, leidusiÄ susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo V.

R. kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, paneigė V. R. iÅ¡keltÄ versijÄ ir remdamasis įrodymų visetu nustatė, kad V. R. tyčia sunkiai sutrikdė R. T. sveikatÄ .Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas iÅ¡ tiesų privalo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta byloje esančius įrodymus, tačiau to negalima suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ bet kurio liudytojo ar kito proceso dalyvio nurodytÄ aplinkybę.

Be to, nagrinėjamu atveju teismas motyvavo savo sprendimÄ teisiamajame posėdyje liudytojų, nukentėjusiojo duotais parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis ir neatmetė jokių byloje esančių įrodymų jų neįvertinęs.PanaÅ¡iais atvejais gali pakakti pasisakyti dėl bendro tam tikro proceso dalyvio parodymų ar jų dalies vertinimo, plačiau aptarti tam tikrÄ aplinkybę patvirtinančius arba paneigiančius tiesioginius įrodymus visų kitų įrodymų kontekste ir nebÅ«tinai analizuoti visus kitus su Å¡ia aplinkybe susijusius duomenis, jei tai nėra bÅ«tina, arba Å¡ie argumentai bÅ«tų pertekliniai ir pan.

Å iuo atveju pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje sakoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismÄ motyvuoti savo sprendimÄ , bet Å¡i pareiga neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis priklausomai nuo teismo sprendimo pobÅ«džio. Klausimas, ar teismas įvykdė iÅ¡ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies iÅ¡plaukiančiÄ pareigÄ motyvuoti teismo sprendimÄ , gali bÅ«ti analizuojamas tik visų bylos aplinkybių kontekste (Georgiadis prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21522/93, 1997 m. gegužės 29 d. sprendimas).

Tokiu aiÅ¡kinimu pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies ir su tuo susijusių nuteistojo V. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentų vertinimas neleidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimÄ . Ta aplinkybė, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl neturi pagrindo netikėti liudytojos G. A. duotais parodymais, nepasisakė dėl gynėjo iÅ¡sakytos nuomonės apie tai, kad tyrėja L. A. savavaliÅ¡kai įrašė Å¡ios liudytojos parodymus į apklausos protokolÄ , pasinaudodama Å¡ios liudytojos patiklumu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ laikyti nepagrįstu ar nemotyvuotu.Paskirdamas bausmę nuteistajam V.

R., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. V. R. nuteistas už tyčinės sunkios nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, nustatytas optimalus bausmės dydis (teisingas ir protingas), jis nėra per griežtas. ApeliantÄ iÅ¡teisinti, Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį priteisė iÅ¡ V. R. 3 818,11 Lt dydžio gydymo iÅ¡laidas Valstybinei ligonių kasai (Å iaulių teritorinei ligonių kasai), taip pat 771,63 Lt dydžio turtinės žalos ir 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam R.

T.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tiesiog lakoniÅ¡kai nurodė, kad civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti atmesti. Tačiau dėl konkrečių skundžiamu nuosprendžiu priteistų sumų jokių argumentų nenurodė. IeÅ¡kovas Å iaulių teritorinė ligonių kasa atsakovui V. R. byloje pareiÅ¡kė 3818,11 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 35-40, t. 1). Prie ieÅ¡kinio yra pridėtas Gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as, kuris patvirtina, jog už R. T. gydymÄ iÅ¡ viso buvo sumokėta 3818,11 Lt dydžio suma.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å iaulių teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl 3818,11 Lt nuostolių atlyginimo (R. T. gydymo iÅ¡laidų) tenkino visiÅ¡kai ir Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ nuteistojo. Nukentėjusysis R. T. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį atsakovui V. R., juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 857,10 Lt dydžio turtinę ir 200 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ . Kartu su ieÅ¡kiniu R. T. pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo nurodyto dydžio patirtas iÅ¡laidas, t. y. turtinę žalÄ (b. l. 32–37, t. 2).

Apylinkės teismas R. T. priteisė 771,63 Lt dydžio turtinę ir 30 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ iÅ¡ V. R., t. y. nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 771,63 Lt dydžio turtinę žalÄ nukentėjusiajam apylinkės teismas iÅ¡ nuteistojo priteisė visiÅ¡kai pagrįstai, kadangi nukentėjusysis kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog tokio dydžio žala realiai buvo patirta.

Nukentėjusiojo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, jog dėl nusikalstamos veikos jis neteko 771,63 Lt, kadangi negalėjo dirbti, nes buvo nedarbingas. Konstatuotina, jog pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodytos patirtos iÅ¡laidos yra realios bei protingos, todėl jų mažinti nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dėl jam nusikalstamais veiksmais padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo gydomas gydymo įstaigoje stacionariai nuo 2011-09-10 iki 2011-09-22, be to, taikyta reabilitacija nuo 2011-09-22 iki 2011-10-16, nedarbingas buvo laikotarpiais nuo 2011-09-10 iki 2011-10-17, nuo 2011-12-20 iki 2012-01-27.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priteistinos neturtinės žalos dydį individualizavo tinkamai. Nagrinėjamu atveju mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo V.

R. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                  Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                                          Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                                                 Dalia Kursevičienė