2021-06-16 Nr. AB-13129-3-61-3-00688-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1498-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00688-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. (3.20)M-267 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo“; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Teisminės mediacijos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 2D-92-(17.2) „Dėl teismo mediatoriaus statuso G. P. suteikimo“ suteikė jai teismo mediatoriaus statusą ir įrašė ją į Teismo mediatorių sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (8.3) NO-2-7288 „Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo“ prašė pareiškėjos nuo minėto rašto išsiuntimo jai dienos per dešimt darbo dienų pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, t. y. duomenis apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akad. val. mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos ir išlaikytą mediatorių kvalifikacinį egzaminą; informavo, kad jei per nustatytą terminą negaus prašomos informacijos, priims sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Pareiškėja teikė Tarnybai prašymus dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo papildomo termino suteikimo ir mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo termino atnaujinimo. Tarnyba jos prašymų netenkino ir ginčijamu sprendimu išbraukė ją iš Sąrašo.

2.2. (duomenys neskelbtini) teismo kancleris 2019 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P1-25 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo G. P.“ suteikė jai atostogas vaikui prižiūrėti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai. Nėštumo ir gimdymo atostogos jai buvo suteiktos nuo (duomenys neskelbtini).

2.3. Atsakovas nepagrįstai išbraukė ją iš Sąrašo, nes ji teisę verstis mediatoriaus veikla įgijo 2017 m. gruodžio 1 d. pagal tuo metu galiojusią tvarką. Priimtu Pakeitimo įstatymu nauja redakcija buvo išdėstytas Mediacijos įstatymas, buvo sugriežtini įrašymo į Sąrašą reikalavimai, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl šie reikalavimai jos atžvilgiu negalėjo buvo taikomi pagal konstitucinį principą „įstatymas atgal negalioja“. Atsakovas, pritaikęs jos atžvilgiu naują teisinį reguliavimą, minėtą principą pažeidė. Pareiškėja, grįsdama savo poziciją, dėstė Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2), (toliau – ir Aprašas), Pakeitimo įstatymo ir Mediacijos įstatymo nuostatas. Vėliau priimtas Pakeitimo įstatymas ir Mediacijos įstatymas galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, nes pareiškėjai, įrašytai į Sąrašą, yra suteikta teisė vykdyti mediatoriaus veiklą. Tarnyba neturėjo teisės priimti Sprendimo, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktams ir Konstitucijai. Tarnybos priimtas Sprendimas prieštarauja konstituciniams principams ir pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pakeitimo įstatymo nauju reglamentavimu buvo sukurta nauja mediacijos institucinė sistema ir įtvirtintos nuostatos, susijusios su griežtesniais reikalavimais, taikomais mediatoriams, siekiantiems būti įrašytais į Sąrašą ir teikti mediacijos paslaugas. Pagal naują reglamentavimą teikiamos įvairių rūšių mediacijos paslaugos: valstybės užtikrinama neteisminė mediacija (apmokama valstybės lėšomis), neteisminė mediacija (apmokama ginčo šalių lėšomis), nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomoji mediacija šeimos ginčuose (kuri gali būti apmokama valstybės arba ginčo šalių lėšomis), teisminė mediacija (jeigu vykdo ne teisėjas–mediatorius, apmokama valstybės arba ginčo šalių lėšomis). Šių rūšių mediaciją gali vykdyti tik toks mediatorius, kuris atitinka Mediacijos įstatymo reikalavimus. Įrašymas į Sąrašą tiesiogiai susijęs su mediatoriaus teisinio statuso apimtimi ir jo profesinės veiklos legalizavimu, nes subjektinę teisę verstis mediatoriaus veikla turi ir mediatoriaus teises bei pareigas įgyja tik įrašytas į Sąrašą mediatorius. Asmuo į Sąrašą įrašomas ir iš jo išbraukiamas šias funkcijas įgyvendinančios institucijos – Tarnybos – sprendimu, o baigtinis išbraukimo iš jo pagrindų sąrašas įtvirtintas Mediacijos įstatyme.

4.2. Teisėjų taryba 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtino Mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarkos aprašą, kurio 5 punktu pavedė Nacionalinei teismų administracijai perduoti Tarnybai visus sukauptus duomenis apie teismo mediatoriaus statusą turinčius asmenis, kurie nėra teisėjai. Tarnyba, vadovaudamasi Pakeitimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, 2019 m. sausio 18 d. gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie pareiškėjos statusą, įtraukė ją į Sąrašą su galimybe per vienerius metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nustatytiems reikalavimams. Nei Pakeitimo įstatymas, nei mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumatė jokių išimčių (išskyrus numatytas išlygas tam tikro statuso asmenims) tiems mediatoriams, kurie buvo įtraukti į Sąrašą pagal tuo metu galiojusią tvarką.

4.3. Atsakovas, vadovaudamasis Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia mediatorių išbraukimo iš Sąrašo atvejus, ir įvertinęs apie pareiškėją turimus duomenis, nustatė, kad ji nėra pateikusi Tarnybai duomenų apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą ir duomenų apie turimus išklausytus 40 akad. val. mokymus mediacijos tema (pareiškėjos išklausytų ir įskaitomų mediacijos tema mokymų trukmė sudarė 32 val.), 2019 m. gruodžio 31 d. (baigiantis 1 metų terminui) raštu Nr. (8.3)NO-2-7288 informavo pareiškėją apie dokumentų, patvirtinančių atitiktį reikalavimams, pateikimą per nustatytą terminą. Pareiškėja 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. vasario 3 d. raštais kreipėsi į Tarnybą dėl termino pateikti reikiamą informaciją pratęsimo. Tarnyba, nepažeisdama 20 darbo dienų termino, 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (3.18)PS-17 ir 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. (3.18)PS-28 informavo pareiškėją, jog teisės aktai nenustato galimybių ar kitokių išimčių (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų) pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir jai suteiktais įgaliojimais, pareiškėjai nepateikus informacijos apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą ir apie reikiamą valandų skaičių mokymų mediacijos tema per nustatytą terminą išklausymą, pagrįstai 2020 m. vasario 3 d. sprendimu išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.

4.4. Tarnybos sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo neužkerta pareiškėjai kelio, pašalinus trūkumus, t. y. išlaikius egzaminą, surinkus reikiamą valandų skaičių mokymų mediacijos tema ir pateikus Tarnybai reikiamus duomenis, kreiptis į Tarnybą dėl jos įrašymo į Sąrašą.

4.5. Pareiškėja neteisingai interpretuoja Pakeitimo įstatymo ir Mediacijos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mediacijos administravimą bei šių nuostatų įsigaliojimo terminą. Mediacijos įstatymas ir kiti mediacijos administravimą reguliuojantys teisės aktai turėjo būti ir buvo taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d., išskyrus privalomosios mediacijos nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d. Šių teisės aktų pagrindu Tarnyba, gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie mediatorius, įrašytus į Teismo mediatorių sąrašą, 2019 m. sudarė Sąrašą, priėmė sprendimus įrašyti naujus mediatorius į Sąrašą, organizavo mediatorių kvalifikacinį egzaminą, rinko ir skyrė mediatorius (ne teisėjus) vykdyti teisminę mediaciją, informavo mediatorius apie duomenų pateikimą bei atliko kitas funkcijas. Pareiškėja, kaip minėta, buvo įtraukta į Sąrašą būtent naujo reglamentavimo pagrindu su Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga – per vienerius metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams.

4.6. Aplinkybė, kad Mediacijos įstatymas nustatė griežtesnius reikalavimus, taikomus asmenims, norintiems būti įrašytais į Sąrašą, nereiškia, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes nauja mediacijos institucine sistema yra siekiama plėtoti mediaciją ne tik teismuose, bet ir sprendžiant ginčus iki kreipimosi į teismą, legalizuoti mediatoriaus profesinę veiklą ir į Sąrašą pritraukti kompetentingus mediatorius, galinčius teikti įvairių rūšių mediacijos paslaugas.

4.7. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo nustatytas terminas užtikrinti savo atitiktį mediatoriams taikomiems reikalavimams ir numatytos teisinės pasekmės jam pasibaigus. Taigi, Pakeitimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Mediacijos įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įtraukti į Sąrašą ir kurie, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, buvo įtraukti į Sąrašą, t. y. šių asmenų atžvilgiu buvo nustatyta išlyga, jog jie iki 2020 m. sausio 1 d. gali teikti mediacijos paslaugas, nors ir neatitiko Mediacijos įstatymo reikalavimų, tačiau su aiškia išlyga – per nustatytą terminą pašalinti mediatoriaus veiklos trūkumus. Toks terminas yra protingas ir pakankamas užtikrinti atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos laikytinos lex specialis Mediacijos įstatymo atžvilgiu, todėl jos neprieštarauja kitiems teisės aktams.

4.8. Pareiškėja, žinodama, iki kada ji turi užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams, privalėjo atitinkamai veikti, jog per nustatytą terminą pašalintų mediatoriaus veiklos trūkumus. Pareiškėjos neveikimas ir iš to kilusios teisinės pasekmės negali būti pateisintos, nes teisės aktai to nenustatė. Kiekvienas rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo (bonus pater familias principas) privalo pats rūpintis, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius, ypač tuomet, kai nori teikti atitinkamas paslaugas visuomenei. Pareiškėja yra teisininkė, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai ir ji, pageidaudama užsiimti mediatoriaus profesine veikla, privalo žinoti teisinį reglamentavimą. Tarnybos nuomone, toks pasyvus elgesys negali būti pateisinamas ir vertinamas kaip pagrindas nesutikti su teisiniu reguliavimu, reikalauti išimtinių teisių.

4.9. Nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjos komentuojamas teisės principas lex retro non agit aptariamai situacijai negali būti taikomas, nes su mediatoriaus statusu ir jo veiklos legalizavimu, įrašant į būsimą Sąrašą, susiję teisiniai santykiai iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Išimčių tiems mediatoriams, kurie buvo įrašyti į Sąrašą pagal anksčiau galiojusią tvarką, teisės aktai nenustato, ir pareiškėja negali reikalauti sau privilegijų kitų mediatorių, buvusių Sąraše, atžvilgiu, kurie laikėsi teisės aktų ir per nustatytą terminą pašalino veiklos trūkumus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. (3.20)M-267, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai Komisijos 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 2D-92-(17.2) „Dėl teismo mediatoriaus statuso G. P. suteikimo“ buvo suteiktas teismo mediatoriaus statusas ir ji buvo įrašyta į Sąrašą. Pareiškėjos išklausytų ir įskaitomų mediacijos tema mokymų trukmė pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą sudarė 32 valandas.

8. Teismas aptarė aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad Mediacijos įstatymas nustatė griežtesnius reikalavimus, taikomus asmenims, norintiems būti įrašytais į Sąrašą. Pareiškėja buvo įrašyta į Sąrašą pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą, tačiau iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, t. y. išklausyti ne trumpesnius kaip 40 akad. val. mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos ir išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą.

Šiuo atveju Tarnyba nustatė, kad pareiškėja nėra jai pateikusi dokumentų apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akad. val. mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos ir nėra išlaikiusi mediatorių kvalifikacinio egzamino. Apie šias aplinkybes Tarnyba informavo pareiškėją ir paaiškino, kad jei pareiškėja pageidauja toliau likti Sąraše, turi nuo šio rašto išsiuntimo dienos per dešimt darbo dienų pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius savo atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams.

Taip pat informavo, kad per nustatytą terminą negavusi prašomos informacijos, Tarnyba priims sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Pareiškėja nepateikė Tarnybai būtinų dokumentų, tačiau 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. vasario 3 d. raštais kreipėsi į Tarnybą dėl termino pateikti reikiamą informaciją pratęsimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra teisėjo padėjėja, todėl gavusi Tarnybos raštą su jame nurodyta informacija, negalėjo tikėtis, kad Tarnyba priims sprendimus dėl termino pratęsimo pateikti reikiamą informaciją.

Teismas įvertino, kad pareiškėja negalėjo nesuprasti savo neveikimo pasekmių. Iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad nei Pakeitimo įstatymas, nei mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumatė jokių išimčių (išskyrus numatytas išlygas tam tikro statuso asmenims) tiems mediatoriams, kurie buvo įtraukti į Teismo mediatorių sąrašą pagal tuo metu galiojusią tvarką, todėl Tarnyba pagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigė, kad jai nebuvo atsakyta į jos antrąjį prašymą, į bylą pateiktas Tarnybos 2020 m. vasario 26 d. raštas Nr. (3.18)PS-28 „Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo“ šią aplinkybę paneigia.

9. Teismas apibendrino, kad bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir jai suteiktais įgaliojimais, pareiškėjai nepateikus trūkstamos informacijos apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą ir reikiamo valandų skaičiaus mokymų mediacijos tema per nustatytą terminą išklausymą, pagrįstai ginčijamu sprendimu išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.

10. Teismas dėl pareiškėjos nurodyto teisėtų lūkesčių principo pažeidimo pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių principas apsaugo asmens, kuriam teisinė sistema teikia galimybę tikėti, kad jis pasieks tam tikrų rezultatų, jeigu veiks teisėtai, interesus. Teisinėje valstybėje teisėtų lūkesčių principas taikomas siekiant, kad viešojo administravimo tikslas būtų kiek galima labiau saugoti individų lūkesčius. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neveikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose įrašymo į Sąrašą sąlygas, todėl jos atžvilgiu teisėtų lūkesčių principas nėra pažeistas.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti savo abejonę dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikties Konstitucijai ir konstituciniams principams, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla pagal pareiškėjos šioje byloje pareikštus reikalavimus būtų teisingai išnagrinėta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos išdėstyti abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo ir Vyriausybės nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjos iškeltų abejonių dėl minėtų teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių mediatoriams keliamus reikalavimus dėl įrašymo į Sąrašą, neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, turi būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos sprendimas išbraukti pareiškėją Sąrašo neužkerta jai kelio, pašalinus trūkumus, t. y. išlaikius egzaminą, surinkus reikiamą valandų skaičių mokymų mediacijos tema ir pateikus Tarnybai reikiamus duomenis, kreiptis į Tarnybą dėl jos įrašymo į Sąrašą.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde, kartodama savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, akcentuoja, kad:

14.1. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai nepasisakė dėl esminės bylos aplinkybės, t. y. dėl konstitucinio principo – „įstatymas atgal negalioja“ (lex retro non agit) – taikymo nagrinėjamoje byloje, todėl priėmė nemotyvuotą ir naikintiną sprendimą. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos grubiai pažeidžia minėtą konstitucinį principą ir negali būti taikomos asmenims, kurie mediatoriaus statusą įgijo pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėja į Sąrašą įrašyta teisėtai ir pagrįstai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. teisės normų reikalavimai asmeniui, siekiančiam būti įrašytam į Sąrašą, sugriežtėjo. Negana to, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtino, kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2), nustatyta tvarka įrašyti į Sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Sąrašą, ir pateikti Tarnybai tai patvirtinančius dokumentus; pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Sąrašo. Nurodytas reglamentavimas pažeidžia konstitucinę nuostatą, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad principu lex retro non agit siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą; subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012).

14.2. Pareiškėja, tapusi mediatore, pagrįstai tikėjosi vykdyti mediatorės veiklą, nes teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principas turėjo užtikrinti, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, iš jos nebus atimta teisė vykdyti mediatoriaus veiklą. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

14.3. Šiuo atveju teismas neįvertino aplinkybės, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomos vėliau priimto teisės akto – Pakeitimo įstatymo bei jame išdėstytos naujos redakcijos Mediacijos įstatymo nuostatos. Paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Pareiškėjai, įrašytai į Sąrašą, jau yra suteikta teisė vykdyti mediatoriaus veiklą, todėl jai iš naujo negali būti taikoma norma, numatyta asmenims, siekiantiems šios teisės įgijimo. Toks teisinis reguliavimas yra ne tik neproporcingas, nelogiškas, bet pažeidžia viešąjį interesą. Padidinus privalomų išklausyti mokymų, kurie yra mokami, akademinių valandų skaičių esamiems ir būsimiems mediatoriams, bei nustačius šių mokymų galiojimo terminą, susidaro pagrindas manyti, jog tokiu būdu nepagrįstai iškeliami būtent konkrečios asmenų grupės, vykdančios šiuos mokymus, interesai prieš visą visuomenę ir viešąjį interesą. Juo labiau, kad pareiškėja buvo motinystės atostogose, viena prižiūri vaiką, todėl negali tokiuose mokymuose dalyvauti ir vykti į kitą miestą laikyti egzamino.

14.4. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas negali būti taikomi asmenims, kurie pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą įgijo mediatoriaus statusą, nes naujas teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį principą – „įstatymas atgal negalioja“. Teismas dėl šių motyvų nepasisakė, taip pat neaišku, kokius pareiškėjos teiginius teismas laikė abstrakčiais. Todėl liko nenurodyti teismo motyvai, kokiu pagrindu nurodytą teisinį reguliavimą jis laikė atitinkančiu Konstitucijai ir joje įtvirtintam konstituciniam principui – „įstatymas atgal negalioja“.

15. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas nurodo palaikantis savo atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus, taip pat papildomai akcentuoja, kad:

16.1. Pareiškėja buvo įrašyta į Sąrašą vadovaujantis poįstatyminiu teisės aktu. Iki naujo reglamentavimo mediacijos srityje įsigaliojimo, pareiškėja turėjo teisę teikti tik teisminės mediacijos paslaugas. Poįstatyminis teisės aktas nesuteikė pareiškėjai teisės ateityje teikti visų rūšių (neteisminės, valstybės užtikrinamos neteisminės, privalomosios ir teisminės) mediacijos paslaugas netaikant iš esmės naujo mediatoriaus veiklos reglamentavimo. Poįstatyminiu teisės aktu suteiktas teismo mediatoriaus statusas nėra tapatus mediatoriaus statusui, reglamentuojamam naujai įsigaliojusių teisės aktų nuostatų.

16.2. Nauju teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekė nustatyti visiems asmenims, norintiems vykdyti mediatoriaus veiklą, vienodus reikalavimus, o mediatoriams, įrašytiems į Sąrašą, numatė papildomas galimybes per vienerių metų terminą įvykdyti reikalavimus, keliamus mediatoriams, todėl pareiškėja negali reikalauti išimtinių sąlygų ir paneigti asmenų lygiateisiškumo principą.

16.3. Teisinis reguliavimas, kuris yra aiškus, nedviprasmiškas, užtikrinantis visų asmenų, norinčių vykdyti mediatoriaus veiklą, lygias teises, todėl nesuteikia pagrindo abejoti teisės aktų, reglamentuojančių mediatoriaus statusą, konstitucingumu. Į pareiškėjos nurodytus principus jau atsižvelgė įstatymų leidėjas, nustatydamas pakankamą vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį pareiškėja turėjo galimybę pašalinti mediatoriaus veiklos trūkumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. (3.20)M-267 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Šiuo įsakymu Tarnybos direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 (2018 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-285 redakcija) patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 17.5 papunkčiu, išbraukė G. P. iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, sprendime pripažinęs, kad bylos faktinės aplinkybės ir ginčui aktualus teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Tarnyba, pareiškėjai nepateikus trūkstamos informacijos apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą ir reikiamo valandų skaičiaus mokymų mediacijos tema per nustatytą terminą išklausymą, pagrįstai išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.

20. Nesutikdama su teismo sprendimu pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu materialinės teisės normų taikymu. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, sugriežtinę anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, kuriam esant ji įgijo mediatoriaus statusą, atgal negalioja ir jai negali būti taikomi, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių skundo argumentų nepasisakė.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Teisminės mediacijos komisija 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 2D-92-(17.2), vadovaudamasi Teisminės mediacijos komisijos nuostatais, patvirtintais Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) „Dėl Teisminės mediacijos komisijos nuostatų patvirtinimo“, Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašu“, patvirtintu Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, atsižvelgdama į 2017 m. spalio 31 d. G. P. prašymą, įvertinusi pateiktus dokumentus bei nustačiusi, kad G. P. atitinka teismo mediatoriui keliamus reikalavimus, nutarė suteikti G. P. teismo mediatoriaus statusą bei įrašyti ją į Teismo mediatorių sąrašą. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad Teisėjų tarybos nustatytais atvejais ir tvarka bendrosios kompetencijos teismuose vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas.

23. Teisėjų taryba 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtino Mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarkos aprašą, kurio 2 punktu buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 13P-124-(7.1.2), kuriuo buvo patvirtintas Aprašas su visais papildymais ir pakeitimais ir 5 punktu pavedama Nacionalinei teismų administracijai perduoti Tarnybai visus sukauptus duomenis apie teismo mediatoriaus statusą turinčius asmenis, kurie nėra teisėjai. Iš atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad Tarnyba, 2019 m. sausio 18 d. gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie pareiškėjos statusą, įtraukė ją į Mediatorių sąrašą su galimybe per vienus metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams.

24. Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog Tarnybos sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Mediatorių sąrašo, kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenys, siekiantys būti įrašyti į Mediatorių sąrašą, turi būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos, o 3 punkte nustatyta, kad turi išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Mediacijos įstatymo Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Mediacijos įstatymo 20, 21 ir 22 straipsnius ir šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. Mediacijos įstatymo 6 ir 9 straipsniai įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., o ne nuo 2020 m. sausio 1 d., kaip teigia pareiškėja.

25. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

26. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1863 redakcija) 2 straipsniu papildytas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnis nauja 6 dalimi: „Šio įstatymo įsigaliojimo dieną asmenys, kurie mediacijos paslaugas teikia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Šie asmenys per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams, taikomiems siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenims, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, Mediacijos įstatymo reikalavimų neatitinkantys mediacijos paslaugas teikiantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.“

27. Pareiškėja teigia, kad ji į Mediatorių sąrašą buvo įrašyta žymiai anksčiau nei iki 2019 m. sausio 1 d., ir atitiko mediatoriui įstatymo keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų duomenų, pareiškėja 2017 m. gruodžio 1 d. Teisminės mediacijos komisijos nutarimu buvo įrašyta į Teismo mediatorių sąrašą, o į naująjį Mediatorių sąrašą buvo įtraukta su išlyga, jog ji mediacijos paslaugas gali teikti iki 2020 m. sausio 1 d., nors ir neatitinka Mediacijos įstatymo reikalavimų, tačiau per nustatytą terminą turi užtikrinti atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems Mediatorių sąraše ir teikti Mediacijos įstatyme nustatytas paslaugas. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja į Teismo mediatorių sąrašą buvo įrašyta pagal Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą, galiojusį iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir atitiko šiame įstatyme nustatytus reikalavimus bei turėjo (galėjo) teikti paslaugas, nurodytas šiame įstatyme, o ne naujojo Mediacijos įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., nustatytus reikalavimus, keliamus Lietuvos Respublikos mediatoriams, kurie turi teisę teikti Mediacijos įstatyme nurodytas paslaugas.

28. Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (8.3) NO-2-7288 informavo pareiškėją, kad pagal Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus (dėl galimybės teikti mediacijos paslaugas laikinai). Nurodė, jog vienas iš pagrindų išbraukti mediatorių iš minėto sąrašo yra paaiškėjimas aplinkybių, jog mediatorius neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (Mediacijos įstatymo 9 str. 1 d. 4 p.). Tarnyba rašte akcentavo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše yra įtraukti ir tie mediatoriai, kurie 2019 m. sausio 1 d. buvo įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą ir jiems iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo numatyta galimybė užtikrinti savo atitiktį Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėja nėra pateikusi visų dokumentų apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos ir nėra išlaikiusi mediatorių kvalifikacinio egzamino, paprašė pareiškėjos, jei ji pageidauja toliau likti Mediatorių sąraše, nuo Rašto išsiuntimo dienos per 10 darbo dienų (kaip tai numatyta Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje) pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius jos atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad jei per nustatytą terminą nebus gauta prašoma informacija, bus priimtas sprendimas išbraukti ją iš Mediatorių sąrašo.

29. Pareiškėja nepateikė Tarnybai jos rašte prašytos informacijos, taip pat nustatyta, kad pareiškėja nelaikė šio egzamino iki 2020 m. sausio 1 d. Tarnyba, atsakydama pareiškėjai į jos 2020 m. sausio 14 d. prašymą neišbraukti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir suteikti protingą terminą pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams (arba šį terminą nukelti pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d.) 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (3.18) PS-17 paaiškino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Pakeitimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie pareiškėjos statusą, įtraukė ją į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą su galimybe per vienus metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams. Akcentavo ir tai, kad Teismo mediatorių (ne teisėjų), įrašytų pagal anksčiau galiojusią tvarką, sąrašas nuo 2019 m. sausio 1 d. nebegalioja. Informavo pareiškėją, kad nei Pakeitimo įstatymas, nei Mediacijos įstatymas, nei kiti poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys mediatorių veiklą, nenumato galimybės pratęsti terminą iki 2020 m. gruodžio 1 d. pateikti dokumentus, suteiksiančius jai pagrindą toliau teikti mediacijos paslaugas ir neišbraukti pareiškėjos iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Vadovaudamasi Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir išdėstytomis aplinkybėmis Tarnyba informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti jos prašomą terminą ir neišbraukti pareiškėjos iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

30. Pažymėtina, kad tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad Tarnyba ją iš Mediatorių sąrašo išbraukė nepagrįstai todėl, jog nauja Mediacijos įstatymo redakcija, sugriežtinusi įrašymo į Mediatorių sąrašą reikalavimus, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., jai negalėjo būti taikoma pagal konstitucinį principą „įstatymas atgal negalioja”. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, pareiškėjos nuomone, grubiai pažeidžia minėtą konstitucinį principą ir negali būti taikomos asmenims, kurie mediatoriaus statusą įgijo pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėja į Mediatorių sąrašą buvo įrašyta teisėtai ir pagrįstai, ji tikėjosi vykdyti mediatorės veiklą, nes teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principas turėjo užtikrinti, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, iš jos nebus atimta teisė vykdyti mediatoriaus veiklą. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, pareiškėjos nuomone, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

31. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad asmuo, žinodamas, iki kada jis turi įvykdyti jam keliamus reikalavimus, privalo atitinkamai veikti, kad per nustatytą terminą atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl jo neveikimas ir iš to jam kilusios teisinės pasekmės negali būti pateisintos jo teisėtais lūkesčiais (žr. 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1923/2008).

32. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos po 2019 m. sausio 1 d. įrašymu į Mediatorių sąrašą, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai, kad pareiškėja per Tarnybos nurodytą (Mediacijos įstatymo 9 str. 2 d. nustatytą) terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie iki 2020 m. sausio 1 d. išlaikytą mediatorių kvalifikacinį egzaminą, šio egzamino nėra išlaikiusi, taip pat nėra pateikusi visų dokumentų apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai išbraukė pareiškėją iš Mediatorių sąrašo.

33. Pareiškėjos argumentai, kad jai negalėjo būti keliami nauji reikalavimai atgaline tvarka, o Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostata galėjo būti taikoma tik asmenims, įrašytiems į Mediatorių sąrašą po 2019 m. sausio 1 d., teisiškai nepagrįsti, nes Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje būtent ir yra kalbama apie tai, kad teismo mediatoriai, įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą, yra įrašomi į Mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (2019 m. sausio 1 d.) turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Mediatorių sąrašą, ir pateikti Tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat šioje teisės normoje imperatyviai nurodyta, kad pasibaigus nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Mediatorių sąrašo. Jokios išimtys ar galimybė atnaujinti ar pratęsti nustatytą terminą Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ar kitose įstatymo normose nenumatyti.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismui yra teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės principą lex retro non agit, reiškiantį, kad įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja.

35. ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

36. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai ir kt.).

38. Pareiškėja į Mediatorių sąrašą buvo įrašyta 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mediacijos įstatymui (iki šio įstatymo įsigaliojimo ji buvo įrašyta į Teismo mediatorių sąrašą), reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys būti įrašyti į Mediatorių sąrašą ir galintys teikti Mediacijos įstatyme nustatytas paslaugas, nurodyti Mediacijos įstatymo 6 straipsnyje. Pareiškėja nenurodo jokių argumentų, kurie leistų suabejoti įstatymų leidėjo Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies teisėtumu tuo aspektu, kad įstatymų leidėjas pažeidė Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės lex retro non agit principą dėl to, jog nustatė, kad asmenys, kurie iki Mediacijos įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į Teismo mediatorių sąrašą, turi atitikti Mediacijos įstatyme nustatytus keliamus reikalavimus.

39. Konstitucinio Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos (Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimas). Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ne tik pakankamą vacatio legis, bet ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą; asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai).

40. Nagrinėjamu atveju Mediacijos įstatymas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau asmenims, kurie teikė mediacijos paslaugas pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą (Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą), buvo sudaryta galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos, t. y. jie buvo įrašyti į Mediatorių sąrašą ir per vienus metus turėjo užtikrinti atitiktį naujiems reikalavimams, kuriuos nustatė naujas teisinis reglamentavimas (Mediacijos įstatymas).

41. Šioje byloje teikdama apeliacinį skundą pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas vienų metų terminas yra nepakankamas tam, jog būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos ir tinkamai pasirengti Mediacijos įstatyme numatytiems pakeitimams.

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgusi į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjos iškeltų abejonių dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto neatitikimo Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai – galioja tik paskelbti įstatymai, – siejamai su lex retro non agit taisykle, turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė