28bf80cc-079e-4f85-ac85-cbbea832d329 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-6250-1146/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02277-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2 MARIJAMPOLĖ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 14 d. Marijampolė Marijampolė apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėjas Aivaras Naujalis, sekretoriaujant J. Å ., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai P. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P. Ž. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui VÄ® „Turto bankas“, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o turto paveldėjimo klausimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. Ž. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė E. M. Ž., pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. M. Ž. sutuoktinis A. Ž.. Po A. Ž. mirties liko sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai. A. Ž. savo turto testamentu nepaliko, vaikų neturėjo, abu tėvai mirę.

Po A. Ž. mirties į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo niekas nepriėmė. Tačiau faktiÅ¡kai A. Ž. palikimo priėmė jo sutuoktinė E. M. Ž. pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti, t. y. toliau likdama gyventi iki tol bendruose su A. Ž. namuose, mokėdama mokesčius, naudodamasi visais likusiais daiktais. Dėl teisinio neiÅ¡prusimo į notarÄ nesikreipė, suprato, kad vyro palikimÄ priėmė. PalikimÄ po E. M. Ž. mirties priėmė pareiÅ¡kėja.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja P. Ž. parodė, ji yra E. M. Ž. dukra. Mama turėjo penkis vaikus: Ji, A. V., R. V., A. V., D. L.. Mama pirmoje santuokoje buvo V., antroji santuoka sudaryta su A. Ž.. A. vaikų neturėjo. Jai buvo 27 metai, kai mama sudarė antrÄ santuokÄ , ji jau buvo sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ . Mama santuokÄ su A. sudarė ir gyveno Kaune, bute, kuris priklausė A.. Vėliau persikraustė (duomenys neskelbtini). Ä® sodybÄ . A. Ž. ten gyveno iki mirties. Iki A. mirties mama su A. gyveno dviese, po mirties atsikėlė gyventi jos dukra su Å¡eima, kuri norėjo E. M.

Ž. padėti. Ir dabar jos dukra ten gyvena. Po A. mirties mama toliau liko gyventi sodyboje ir gyveno iki savo mirties. Kodėl mama nesikreipė į notarÄ , ji nežino. Ji sakė mamai, bet Å¡i nesikreipė. Mama buvo sena, turėjo ligų, todėl jos dukra jai padėjo ir už elektrÄ sumokėti, vandenį. Jokių įsiskolinimų nebuvo. Po mamos mirties ji viena kreipėsi dėl palikimo priėmimo, kiti broliai seserys atsisakė. Jokio ginčo dėl nustatinėjamo fakto nėra. Po A. mirties liko kiti daiktai, kuriuos kartu užgyveno su mama, viskas liko ir viskuo naudojosi mama.

Mama turtÄ likusį po sutuoktinio mirties norėjo priimti. Liudytoja E. M. parodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta, yra kaimynai. Kai Ž. atsikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , ji jau gyveno. Atsikėlė į sodybÄ . Iki A. mirties gyveno dviese. A. mirus, Ž. liko toliau gyventi namuose ir dar atsikraustė P. dukra jai padėti. Jos tėvai arti gyveno, todėl žino, kad ir toliau liko Ž. gyventi tuose namuose, kuriuose gyveno su A. Ž. iki jo mirties. Liudytoja V. B. parodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta, santykiai normalÅ«s, gyvena tame pačiame kaime. (duomenys neskelbtini)kaime gyvena nuo 1965 metų.

A. ir E. Ž. buvo jos kaimynai, gyveno sodyboje dviese. Mirus A. liko sodyboje gyventi E. ir jos anÅ«kė, P. dukra. Žino, kad laikė viÅ¡tų. Sodyboje E. Ž., gyveno iki savo mirties. Ji matydavo jÄ kieme. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. Ž., palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. M. Ž. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovas nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a :

PareiÅ¡kimas tenkinamas. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). E. M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo įraÅ¡as patvirtina, kad A. Ž. ir E. M. Ž. (duomenys neskelbtini). buvo sudarę santuokÄ . A. Ž. mirė santuokoje. Pateikti įrodymai patvirtina, kad E. M. M. palikimÄ pagal įstatymÄ ir 2014 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį priėmė P. Ž.. Notarės L. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. liudijime nurodoma, kad mirus A. Ž., įpėdinių pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo negauta, paveldėjimo byla neužvesta.

A. Ž. nuosavybės teise įregistruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). IÅ¡ teismui pateiktų duomenų seka, kad po A. Ž. mirties, toliau mirusiojo vardu buvo mokama už elektros energijÄ , sunaudotÄ (duomenys neskelbtini) k. PareiÅ¡kėja buvo E. M. Ž. dukra. A. Ž. vaikų neturėjo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

PareiÅ¡kėja ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. M. Ž. ir toliau liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)., po savo sutuoktinio A. Ž. mirties, mokėjo mokesčius už namui teikiamas paslaugas, toliau naudojosi visais bute esančiais daiktais. Tai patvirtina, jog E. M. Ž. po savo sutuoktinio A. Ž. mirties ir toliau nepertraukiamai gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), jÄ prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kusius jos valiÄ paveldėti sutuoktiniui priklausiusiÄ turto dalį, ir pradėjo valdyti palikėjos turto dalį kaip savo.

Tokiais savo veiksmais E. M. Ž. priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad E. M. Ž. po A. Ž. mirties likusiu turtu rÅ«pinosi tinkamai, įsiskolinimų (turtui taikomų apribojimų) už suteiktas paslaugas, nenustatyta. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ nurodė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Taigi, praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad E. M. Ž. po savo sutuoktinio A. Ž. mirties, priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikÅ¡mę ir sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes - ji galės paveldėti palikimÄ likusį po E. M. Ž. mirties. PareiÅ¡kėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė sutuoktinio palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas priimti palikimÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėjas Aivaras Naujalis