2017-12-20 Nr. AB-24147-3-61-3-02391-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3015-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02391-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. birželio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, 576 dienas buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Į kameros plotą buvo įskaičiuoti ir baldai. Taip pat buvo įrengti pertekliniai baldai – metaliniai dviaukščiai gultai vietoje lovų. Kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos.

Per langus išsivėdinti neįmanoma, dėl to veisėsi pelėsis, grybelis. Tai darė neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai ypač kvėpavimo takams. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, tualetas nuo bendros patalpos atskirtas sienele, kuri neužtikrino privatumo. Taip buvo žeminama pareiškėjo garbė ir orumas. Laikino sulaikymo kamerose nėra įrengto sanitarinio mazgo, jos yra rūsyje, tokiose kamerose buvo laikomas ilgiau nei 2 val. Dėl to patirdavo nervinį šoką, pažeminimą, sutriko miegas. Teigė, kad vieną kartą per savaitę po dušu praustis 15 min. yra per mažai.

Be to, nebuvo įrengto pakankamo skaičiaus dušo patalpų. Taip pat prie sporto salės nebuvo įrengto dušo, persirengimo kambario. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimų kiemeliai netinkamai įrengti, per mažas plotas ir per trumpa pasivaikščiojimo trukmė. Be to, pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Rūbai buvo persismelkę tabako kvapu, dėl rūkymo kildavo konfliktų su kitais nuteistaisiais. Nurodė, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos galimybės plautis ir džiovintis rūbus. Dažnas kilnojimas iš kameros į kamerą, pareiškėjo teigimu, jam kėlė didelius nepatogumus.

Paaiškino, kad jis nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis. Jam nebuvo išduotas pakankamas kiekis tualetinio popieriaus. Nurodė, kad nebuvo įrengto evakuacinio išėjimo ir pažeistos Priešgaisrinės saugos taisyklės. Taip pat nurodė, kad gyvenamosios patalpos dengtos šiferiniais stogo lakštais, kuriuose buvo pavojingo sveikatai asbesto. Pasak pareiškėjo, jam nebuvo užtikrinta saugi aplinka ir kėlė pavojų jo sveikatai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jam nesuteikė tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas buvo kalinamas sveikatą žalojančioje aplinkoje, buvo žeminamas jo orumas, patyrė žmogaus sumenkimo jausmą.

Taip pat akcentavo, kad senatis negali būti taikoma, nes nustatyti pažeidimai yra susiję su nusikaltimais žmoniškumui.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 1,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“ paslaugų teikimo sutartis. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliai per langą. Kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės, vidaus gaisrinis vandentiekis yra nuolat tikrinamas. Kiekviename korpuse yra du evakuaciniai išėjimai į kiemą. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas nepažeidus nustatytų reikalavimų – vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke vieną valandą per dieną ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti. Gaminiai su asbestu nenaudojami. Dėl laikymo su rūkančiais nurodė, kad asmenys skirstomi į kameras, atsižvelgus į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos rekomendacijas. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę išsiplauti drabužius nemokamai. Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki aštuonių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,31 kv. m iki 23,32kv. m. Pareiškėjas Lukiškių TI-K duomenų neginčijo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. birželio 6 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 262 paras. Daryta išvada, kad kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (negalėjimas judėti, oro trūkumas, daiktų laikymas, baldai) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato. Teismas esminiu pažeidimu pripažino ploto reikalavimo pažeidimą. Taip pat pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu.

7. Teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktu. Pareiškėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Teismas pripažino, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių. Teismas konstatavo, kad šie pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.

8. Pareiškėjas teigė, kad yra stebimas atliekant gamtinius reikalus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontą, taigi ir įrengti atskirą vėdinimo sistemą, o natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Higienos normos reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, išvengta ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Įvertinus patikrinimo aktus, matyti, kad šio reikalavimo pažeidimų neužfiksuota.

10. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos patalynės yra nepagrįsti ir itin abstraktūs. Jis teismui nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į administraciją su prašymais dėl netinkamos patalynės pakeitimo.

11. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamo apšvietimo irgi yra abstraktūs. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, darė išvadą, kad nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos pažeidimų tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėta, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo neužtikrinti apšvietimo reikalavimai.

12. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiškos nuostatos taip pat įtvirtintos Suėmimo vykdymo įstatyme. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Tai reiškia, kad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla.

13. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad netinkamai įrengti dušai, yra nepagrįsti. Atliekant tikrinimą buvo nustatyta, kad dušai yra iš esmės tinkamai įrengti, pelėsio ir drėgmės pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas abstrakčiai aiškino dėl netinkamų dušo įrengimų, šie jo teiginiai laikyti nepagrįstais.

14. Pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo išsiskalbti rūbų yra abstraktūs ir nepagrįsti. Lukiškių TI-K vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Be to, viršutinius drabužius galima naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi, pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga. Teismas nenustatė šio nurodyto pareiškėjo pažeidimo.

15. Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau manė, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Šiuo aspektu atkreiptas dėmesys į tai, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, daryta išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Pareiškėjo teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trūkumo nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo skundo argumentas, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto, atmestas kaip nepagrįstas, nesant byloje tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šias sąlygas.

16. Pareiškėjo teiginiai dėl avarinės ir priešgaisrinės reikalavimų pažeidimo buvo vertinami kaip nepagrįsti. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinėtose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai yra su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad vidaus gaisrinis vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėta, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Taip pat teismas sutiko ir su Lukiškių TI-K pozicija, kad elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektros instaliacija remontuojama. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neindividualizuoti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta. Pažymėta, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir įstaigos finansines galimybes.

17. Teismas, įvertinęs patikrinimo aktus nustatė, kad nebuvo užfiksuota, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo rūkoma. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai laikyti abstrakčiais ir teismas negali vertinti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamos aplinkos, kad kamerose nebūtų rūkoma. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į administraciją su prašymais perkelti į kitą kamerą, kadangi jose rūkoma. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas vienoje kameroje nuolat nebuvo laikomas, jis buvo perkeliamas į kitas kameras. Taigi, pareiškėjui neindividualizavus, kada ir kokiose kamerose, jo teigimu, buvo rūkoma ir pačiam nepateikus jokių skundų ar kreipimųsi dėl šių sąlygų į administraciją, pareiškėjo teiginiai atmesti kaip nepagrįsti.

18. Pareiškėjo teigimu, jam nepakanka išduodamo tualetinio popieriaus. Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Pareiškėjas neneigė, kad šį reikalavimą Lukiškių TI-K vykdė, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus kiekio išdavimo negali būti pripažinti pagrįstais. Šiuo atveju papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas. Teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

19. Pažymėta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose būna nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus Lukiškių TI-K stengiasi šiuos pažeidimus šalinti ir atitinkamai sudaryti geresnes laikymo sąlygas asmenims. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neaišku, kokią žalą abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sąlygos, išskyrus per mažą kamerų plotą, jam darė. Pažymėta, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.

20. Teismas pareiškėjo teiginius dėl dušo patalpų, persirengimo kambario, sporto salės vertino kritiškai, kadangi pareiškėjas abstrakčiai nurodė teiginius, jų neindividualizavo, nenurodė, ar dėl šių pažeidimų jis kreipėsi į administraciją tuo metu, kai, pareiškėjo teigimu, buvo padaryti pažeidimai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai yra abstraktūs, neindividualizuoti, todėl negali būti laikomi pagrįstais.

21. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 262 parų buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, teismas darė išvadą, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – ilgą kalinimo trukmę, pažeidus ploto reikalavimą (262 paros), darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Lukiškių TI-K prašymas priteisti 1,98 Eur išlaidų, susijusių sau bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 23. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas, atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

25. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti kopijas iš dokumentų, kurie įstaigoje laikomi popierine forma. Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

26. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skaičiavimo metodiką ir nustatė, kad kalinant ne daugiau kaip tris suimtuosius, gyvenamojo ploto pažeidimo nėra. Pareiškėjo teigimu, gyvenamojo ploto trūkumo pažeidimas truko visas 576 dienas. Atsakovo pateikti duomenys, nurodant rytinio ir vakarinio patikrinimo metu buvusių asmenų skaičių, turėtų būti vertinami kritiškai. Teigia, kad plotą dar labiau mažina baldai ir sanitarinis mazgas.

28. Teigia, kad kameros negali būti įvardijamos kaip higienos normas atitinkančios patalpos, nes jos yra per mažos dideliam asmenų skaičiui laikyti, be to, konstatuojant gyvenamojo ploto trūkumą, savaime atsiranda sąlyga dėl antisanitarinės aplinkos. Nurodo, kad kamerose buvo daug kartų viršijamas drėgmės lygis, nes papildomos vėdinimo sistemos nėra įrengta, žiemos metu netinkamas kameros šildymas, o pro langus vėdinimas yra nepakankamas, laikosi nuolatinis pelėsis, byra tinkas, sanitarinis mazgas neatitvertas ir neturi atskiros vėdinimo sistemos.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nenustatant pažeidimo dėl gyvenamojoje aplinkoje laisvai prieinamo civilinėje apyvartoje uždrausto asbesto buvimo.

30. Nurodo, kad pareiga tinkamai supažindinti su kalinamojo teisėmis Lukiškių TI-K tenka atsakovui, todėl atsakovas turėjo išaiškinti pareiškėjo žalingus įpročius ir atsižvelgdamas į tai, paskirti kamerą.

31. Pareiškėjas nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad jis nustatomas neatsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai suteiktų kalinimo sąlygų.

32. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

33. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo J. S. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

36. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

37. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

38. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo, pareiškėjui tekdavo 1,14–2,52 kv. m ploto.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per ginčo laikotarpį nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. birželio 6 d., kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, 262 paras buvo pažeidžiamas minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimas, t. y. pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m, kaip yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte.

40. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, o taip pat sprendžiant dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, yra svarbu tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai ploto tam tikru laikotarpiu ar tam tikrą dieną teko vienam asmeniui kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

41. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, taip pat teigė, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara ir toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Be to, nors pareiškėjas teigė, kad yra stebimas atliekant gamtinius reikalus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

43. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

44. Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).

45. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

46. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atskyrimas užtikrino privatumą juo naudojantis.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, svarbu nustatyti, kokį laikotarpį asmuo buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą.

49. Be to, nors pareiškėjas savo skunde, be kita ko, nurodė aplinkybes ir dėl sąlygų laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš viso nepasisakė.

50. Pažymėtina, kad tik visapusiškai ir objektyviai ištyręs šias bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti pareiškėjo šioje byloje keliamų reikalavimų pagrįstumą.

51. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.

52. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

53. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė