28be9cec-eabc-4907-9e50-9d6077c5adbc · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-1840-516/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00471-2014-5                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.3.; 3.4.2.5. (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                          N U T A R T I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                               2015 m. spalio 19 d.                                                                       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo SIA „Fakta building“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu bankroto administratoriaus praÅ¡ymas įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä pareiÅ¡kėjÄ SIA „Fakta Building“ ir patvirtinti Å¡ios įmonės finansinį reikalavimÄ 40 000 Eur sumai bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R&C man“ bankroto byloje Nr. B2-940-260/2015.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl to, ar kitoje valstybėje narėje registruotas kreditorius privalo Lietuvos Respublikos teismui, iÅ¡kėlusiam įmonės bankroto bylÄ , pateikti į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstÄ kreditorinį reikalavimÄ ir jo priedus.Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „R&C man“ iÅ¡kelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi BUAB „R&C man“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.UAB „R&C man“ administratoriaus pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į BUAB „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä kreditorių SIA „Fakta building“ ir patvirtinti jo 40 000 Eur finansinį reikalavimÄ .Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi administratoriui buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas nurodė, kad teismui pateikti įsiskolinimo dydį pavirtinantys įrodymai yra parengti netinkamai, t. y. neiÅ¡versti į valstybinę kalbÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi nutarė laikyti administratoriaus praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į BUAB „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä SIA „Fakta building“ ir patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ nepaduotu bei grÄ Å¾inti praÅ¡ymÄ jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis administratoriui įteikta 2015 m. birželio 6 d.

Nutartimi nustatytas 15 dienų terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti baigėsi 2015 m. birželio 22 d., tačiau, kaip pažymėjo teismas, administratorius iki Å¡ios dienos teismui nepateikė nutartyje nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas SIA „Fakta building“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį, atnaujinti terminÄ finansinei pretenzijai bankroto byloje pareikÅ¡ti ir tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , įtraukiant pastarÄ jį kreditoriumi į BUAB „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 40 000 Eur finansiniu reikalavimu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:PareiÅ¡kėjas 2015 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismÄ dėl įtraukimo į atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius 40 000 Eur atsakovo finansinės skolos susidarymÄ . Administratorius finansinio reikalavimo neginčijo. Teismas atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kadangi papildomi dokumentai – sÄ skaitos faktÅ«ros bei banko iÅ¡raÅ¡ai – buvo iÅ¡raÅ¡yti latvių kalba, neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ .

Tačiau pats praÅ¡ymas buvo pateiktas lietuvių kalba. Privalu vadovautis Europos Bendrijos 2000 m. gegužės 29 d. tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – ir Reglamentas) 42 straipsnio 2 dalimi, kurioje teigiama, kad bet kuris kreditorius, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje iÅ¡kelta byla, gali pateikti savo reikalavimÄ tos kitos valstybės narės valstybine kalba arba viena iÅ¡ jos valstybinių kalbų.

Tačiau tokiu atveju jo reikalavimo antraÅ¡tė „Reikalavimo pateikimas“ turi bÅ«ti užraÅ¡yta valstybės, kurioje iÅ¡kelta byla, valstybine kalba arba viena iÅ¡ jos valstybinių kalbų. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ lietuvių kalbÄ , t. y. Reglamente rekomenduojama kalba, tačiau Reglamente nenurodoma, kad visi priedai, kurių pagrindu atsirado kreditorinis reikalavimas, privalomai turi bÅ«ti verčiami į tos Å¡alies kalbÄ , kurioje yra iÅ¡kelta bankroto byla.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad kreditorių reikalavimai, susidarę iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, gali bÅ«ti priimami ir po nutarties pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto priėmimo, o terminas kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti nėra naikinamasis.

Atsakovas BUAB „R&C man“, atstovaujamas bankroto administratoriaus B. D., atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. leipos 31 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ BUAB „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtinti jo 40 000 Eur kreditorinį reikalavimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad sutiktina su apelianto iÅ¡dėstytu argumentu, jog privaloma vadovautis Reglamento 42 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad kitoje Europos Bendrijos valstybėje esantis kreditorius gali pateikti savo reikalavimÄ savo valstybės narės valstybine kalba.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ lietuvių kalba, taigi jo reikalavimas pateiktas tinkamai. Reglamente nenurodoma, kad priedai, kurių pagrindu teikiamas kreditorinis reikalavimas, turi bÅ«ti verčiami į tos Å¡alies, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla, kalbÄ ,. Be to, SIA „Fakta building“ sÄ skaitos suprantamos, nes iÅ¡raÅ¡ytos eurais, nurodytos atsakovo neapmokėtos sumos eurais, taip pat nurodyta lietuvių kalba ta finansinio reikalavimo sumos dalis, kuri yra neapmokėta atsakovo. Pardavėjo ir pirkėjo rekvizitai taip pat suprantami.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai tikslinami iki teismo sprendimo dėl bankrutavusios įmonės pabaigos arba teismo nutarties nutraukti bankroto procesÄ priėmimo. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareikalavo, kad praÅ¡ymÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ (suraÅ¡ytÄ lietuvių kalba) pateikęs, su reikalavimu sutinkantis bankroto administratorius pateiktų teismui prie kreditoriaus reikalavimo pridėtų priedų (sÄ skaitų ir banko iÅ¡rašų), suraÅ¡ytų latvių kalba, vertimus į lietuvių kalbÄ , o administratoriui to nepadarius, laikė administratoriaus praÅ¡ymÄ Ä¯traukti kreditorių į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei patvirtinti pastarojo reikalavimÄ , nepaduotu.Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui bÅ«tų pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas bei BUAB „R&C man“ bankroto administratorius, nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti ne tik į CPK nuostatas, bet ir į tiesiogiai Å¡iuo atveju taikomÄ 2000 m. gegužės 29 d.

Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – ir Reglamentas), kurio 4 straipsnio 1 dalyje akcentuota, jog bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta bankroto byla, teisė tik tuo atveju, jei ko kito nenumato Å¡is Reglamentas. Pagal Reglamento 2 dalies h punktÄ bÅ«tent valstybės narės, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla, teisė nustato tokios bylos eigÄ , be kita ko ir taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimÄ , patikrinimÄ ir pripažinimÄ , tačiau Reglamento 42 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad bet kuris kreditorius, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje iÅ¡kelta byla, gali pateikti savo reikalavimÄ tos kitos valstybės narės valstybine kalba arba viena iÅ¡ jos valstybinių kalbų, o tokiu atveju jo reikalavimo antraÅ¡tė ,,Reikalavimo pateikimas” turi bÅ«ti užraÅ¡yta valstybės, kurioje iÅ¡kelta byla, valstybine kalba arba viena iÅ¡ jos valstybinių kalbų.Pastebėtina, kad vien jau pats savaime tas faktas, jog kitoje valstybėje narėje registruotam kreditoriui Reglamentas suteikia teisę suraÅ¡yti savo valstybės kalba arba viena iÅ¡ jos kalbų net patį reikalavimÄ , neteikiant teismui jo vertimo, leidžia daryti logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tuo labiau prie tokio paduoto tvirtinti reikalavimo pridėti priedai privalomai neturi bÅ«ti iÅ¡versti į valstybės, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla, valstybinę kalbÄ .

PadarytÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir Reglamento 41 straipsnis, nustatantis su reikalavimu pateikiamų dokumentų turinį, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad kreditorius turėtų atsiųsti patvirtinamųjų dokumentų, jei tokie yra, kopijas (tačiau nenurodyta, kad ir jų vertimus).Akcentuotina, kad nors Reglamento 42 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje yra paminėta, jog iÅ¡ kreditoriaus gali bÅ«ti pareikalauta pateikti vertimÄ Ä¯ valstybės narės, kurioje iÅ¡kelta byla, valstybinę kalbÄ arba į vienÄ iÅ¡ jos valstybinių kalbų, visų pirma, Å¡is teiginys yra susijęs su pačiu kreditoriniu reikalavimu (priedai 42 straipsnyje nėra minimi, apie juos kalbama 41 straipsnyje), be to, atsižvelgiant į Reglamento preambulėje įtvirtintÄ tikslÄ užtikrinti efektyvų ir veiksmingÄ tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimÄ (tam, kad vidaus rinka veiktų tinkamai) bei į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (žr., pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimÄ byloje Ingenieurbüro Michael Weiss und Partner GbR prieÅ¡ Industrine, C-14/07; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ G.

Leffler prieÅ¡ Berlin Chemie AG, C-443/03), susijusius su procesinių dokumentų ir priedų vertimų reikalavimais, nors ir ne Å¡ioje byloje nagrinėjamo Reglamento, bet 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse kontekste (kuris, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju aktualus, siekiant įvertinti bendrÄ Teisingumo Teismo pozicijÄ valstybių narių nustatytų reikalavimų procesinių dokumentų ir jų priedų formai bei Å¡ių reikalavimų santykio su Bendrijos teisiniu reguliavimu atžvilgiu), darytina iÅ¡vada, kad Reglamento dėl bankroto bylų 42 straipsnyje numatyta galimybė reikalauti vertimo yra labiau iÅ¡imtinė.

Savo ruožtu kreditoriaus valstybės narės kalbos naudojimas kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimui laikytinas bendrÄ ja taisykle, o vertimo (tiek paties finansinio reikalavimo, tiek priedų) gali bÅ«ti praÅ¡oma proceso eigoje, jei paaiÅ¡kėja, kad tai bÅ«tina (pavyzdžiui, reikalavimo tvirtinimo stadijoje iÅ¡kilus abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo) arba tuo atveju, kai priedai yra bÅ«tini pačiam reikalavimui apskritai suprasti.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad teismas, gavęs valstybine kalba (lietuvių kalba) paraÅ¡ytÄ kreditorinį reikalavimÄ su administratoriaus praÅ¡ymu patvirtinti tokį reikalavimÄ , neturėtų įpareigoti kreditoriaus (ir /ar administratoriaus) pateikti prie tokio reikalavimo pridėtų, jį patvirtinančių, priedų vertimus į valstybinę kalbÄ ir remiantis tik priedų vertimo nebuvimo pagrindu nepriimti praÅ¡ymo, tuo labiau jei, kaip kad nurodo bankroto administratorius, kitos valstybės narės kalba suraÅ¡yti priedai (jų turinys) iÅ¡ esmės yra suprantami teismui ir nekeliantys didesnių abejonių.

Vien tik formalus CPK 113 straipsnio 3 dalies laikymasis, nesant objektyvios ir pateisinamos vertimų bÅ«tinybės, negali konkrečioje situacijoje bÅ«ti prieÅ¡pastatytas Reglamente nustatytų tikslų tinkamam užtikrinimui. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis, kuria administratoriaus praÅ¡ymas įtraukti SIA „Fakta building“ į BUAB „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas administratoriui, naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui Å¡io praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.Tačiau apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ finansinei pretenzijai bankroto byloje pareikÅ¡ti ir įtraukti pastarÄ jį kreditoriumi į BUAB „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 40 000 Eur finansiniu reikalavimu, kadangi Å¡is administratoriaus praÅ¡ymas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo, todėl jis negali bÅ«ti ir apeliacijos dalyku.

Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus įtraukimo į bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei termino reikalavimui pareikÅ¡ti praleidimo priežasčių visiÅ¡kai nenagrinėjo, laikydamas administratoriaus praÅ¡ymÄ nepaduotu ir jį grÄ Å¾inęs, todėl tik pirmosios instancijos teismui priėmus administratoriaus praÅ¡ymÄ bei jį iÅ¡nagrinėjus, tokia nutartis galėtų bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti administratoriaus praÅ¡ymo dėl pareiÅ¡kėjo SIA „Fakta building“ įtraukimo į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R&C man“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos                                                                                                                                                            Rasa GudžiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė