28be4d4077be11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-365/2012 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00559-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4; 2.1.15.3.3.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

išteisintajam A. D.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. D. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar – „Lesto“) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo A. D., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

A. D. kaltintas tuo, kad jis 2009 m. rugsėjo 9 d., apie 21.00 val., turėdamas tikslą tyčia sunaikinti svetimą turtą, atvyko prie gelžbetoninės elektros linijos atramos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios AB „Rytų skirstomieji tinklai“, ir iš legaliai laikomo pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iššovė aštuonis kartus į 687,82 Lt vertės elektros energijos apskaitos skydą ir 184 Lt vertės elektros apskaitos skaitiklį, taip tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino AB „Rytų skirstomieji tinklai“ priklausantį 871,82 Lt turtą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ž. Radišauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 26, Nr. 40 nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies įpareigojimus teismui, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog A. D. dalyvavimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padaryme nenustatytas, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito ir tai lėmė, kad neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo panaikintas bei nebuvo priimtas teisėtas ir pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad buvo šaudyta iš A. D. priklausančio pistoleto, taip pat atmetė išteisintojo pateiktą versiją, jog kažkas iš šaudyklos paimtas tūteles specialiai numetė įvykio vietoje, kad A. D. galėtų apkaltinti nusikaltimu, kurio šis nepadaręs. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi A. D. parodymais, kad niekas iš pašalinių asmenų negalėjo pasinaudoti jo ginklu, nes niekas iš jų ir bute gyvenančių giminaičių nežinojo, kur yra raktas nuo seifo, A. D. apie tai niekam nesakė. Esant tokioms aplinkybėms, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog A.

D. veikoje yra nusikalstamos veikos požymių. Apeliaciniame skunde buvo akcentuota tai, kad pats išteisintasis parodė, jog jo ginklu negalėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė; teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė išteisintojo motiną S. D., kuri parodė, kad galbūt kelis kartus mačiusi raktų ryšulį, įkištą į seifo spyną. Pasak prokuroro, esant šioms aplinkybėms: A. D. parodymams, kuriuose jis paneigia galimybę pašaliniams asmenims užvaldyti jo seifo raktus ir ginklą, jo motinos parodymams, kad ši galėjo matyti raktus seife, buvo tikslinga atlikti visą įrodymų tyrimą ar bent apklausti patį A.

D., siekiant nustatyti, ar pašaliniai asmenys galėjo patekti į butą. Apeliacinės instancijos teismas to nesiaiškino, skundžiamoje nutartyje A. D. parodymų visai nevertino, nepaaiškino, kodėl juos atmeta. Palikdamas išteisinamąjį nuosprendį A. D., Vilniaus apygardos teismas nesiėmė įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, todėl darytina išvada, jog jis tinkamai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo, ištyrė ne visus įrodymus ir juos vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisės taikymo klaidų, dėl kurių procesiniai teismų sprendimai turėtų būti keičiami ar naikinami, nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į elektros energijos apskaitos skydą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo aštuonis kartus šauta iš A. D. priklausančio legaliai laikomo šaunamojo ginklo – pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. balandžio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duota kategoriška išvada, kad įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje rastos aštuonios tūtelės šautos iš tirti pateikto pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, šias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtino.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad įrodymų, jog būtent A. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nepakanka, t. y. ginklo priklausomybė A. D. tiesiogiai neįrodo jo veiksmų šaudant į elektros energijos apskaitos skydą, dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos jis išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad A. D. neužtikrinus seifo saugumo, ginklu, kuris seife buvo laikomas, galėjo pasinaudoti kiti asmenys.

Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai A. D. versiją dėl galimo jam priklausančio ginklo tūtelių išbarstymo įvykio vietoje atmetė, dar nereiškia, jog tai suponuoja kategorišką A. D. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nustatymą. Tai, kad A. D. parodė, jog jo ginklu negalėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys, neįrodo konkrečiai jį šaudžius į elektros energijos apskaitos skydą, juolab kad apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) išteisintojo A. D. motina S. D., apklausta kaip liudytoja, parodė kelis kartus mačiusi raktų ryšulį, įkištą į seifo spyną, – tai patvirtina, jog A. D. ne visada užtikrindavo savo seifo turinio saugumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas A. D. automobilis, šio padangų protektoriaus raštas, įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, darytos ir mazginės, ir detaliosios transporto priemonės, buvusios įvykio vietoje, rato protektoriaus pėdsako nuotraukos, tačiau detalesni ikiteisminio tyrimo veiksmai neatlikti. Apkaltinamajame nuosprendyje turi būti konstatuota, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pripažintina, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnaudojo visas procesines galimybes nustatyti galimą A. D. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką; surinktų byloje įrodymų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, kad būtent A. D. šaudė į elektros apskaitos paskirstymo skydą, t. y. padarė jam inkriminuotą BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privaloma išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio padavė Trakų rajono apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugas Jancevičius. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai buvo dėl A. D. parodymų byloje vertinimo tinkamumo, siejant juos su kitais surinktais įrodymais byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą byloje – apklausęs kartu su išteisintuoju gyvenančią jo motiną S. D., įvertino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme surinktus įrodymus kaip visumą, tarp jų – ir A. D. parodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti A. D. kaltės, jog būtent jis šaudė į elektros energijos apskaitos skydą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas