2022-02-09 Nr. AB-3188-3-61-3-02586-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1029-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02586-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d., prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 6K-769 (toliau –ir Komisijos sprendimas); 2) atnaujinti terminą skundui paduoti; 3) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti T. S. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą, nurodydama, kad pareiškėja yra tamilė, jos dėdė priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, o jos tėvas su juo leido laiką. Civiliai apsirengę žmonės sužalojo pareiškėjos koją ir liepė parodyti tėvui, norėdami jį rasti ir priversti išgauti informaciją apie paslėptus pinigus ir ginklus. Šių žmonių vizitai kartojosi, jie kankindavo brolius, seseris, ir pareiškėją. Vyrai vėl atvyko 2020 m. lapkričio 4 d. naktį, ją kankino. Tą pačią naktį ji su vaikinu išvyko ir nusprendė palikti šalį.

2.2. Prieglobsčio prašytoja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu, teigė, kad Migracijos departamentas neatliko jokio tyrimo apie (duomenys neskelbtini) taikomas diskriminacines priemones tamilų atžvilgiu. Pareiškėjos manymu, atsakovas apie padėtį jos kilmės valstybėje rėmėsi 2020 metais surinkta informacija, kuri yra pasikeitusi ir neatitinka realios šiuo metu esančios situacijos. Pareiškėjos teigimu, atsakovas turėjo surinkti pačią naujausią informaciją iš skirtingų šaltinių, atlikti lyginamąją duomenų analizę, tačiau to nepadarė, nors, kaip kompetentinga institucija, turėjo tokią pareigą.

2.3. Pareiškėja nesutiko su atsakovo motyvu, kad tyrimo metu nenustatyta jokių objektyvių individualių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jai grės kankinimai arba mirties bausmė. Atsakovo surinkta informacija patvirtino, kad buvo atvejų, kai buvo lankomasi buvusių (duomenys neskelbtini) namuose, ši informacija atitiko ir jos pasakojimą, patvirtinantį, kad pareiškėjos atžvilgiu kilmės valstybėje buvo naudojama prievarta. Pareiškėjos manymu, ypatingai reikšminga yra informacija apie kilmės valstybę, iš kurios būtų galima spręsti, kokios privačios grupės, organizacijos naudoja smurtą, represijas prieš tamilus, karo veteranus ar jų artimuosius. Tai, kad pareiškėja negali nurodyti konkrečių asmenų, persekiojančių ją ir jos šeimą, savaime nepaneigia tokio fakto. Atsakovo surinkta informacija patvirtina ir ekonominius sunkumus, skurdą, nuo kurio kenčia būtent tamilai, tamilų darbininkai. Tai rodo, kad pareiškėjos kilmės valstybėje gausu diskriminacijos ir persekiojimo apraiškų, todėl sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo, turėjo būti itin atidžiai surinkta ir įvertinta saugumo padėtis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas netinkamai įvykdė šią jam kaip kompetentingai institucijai numatytą pareigą.

2.4. Pareiškėja skunde paaiškino, kad Migracijos departamento sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 6K-769 jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.5. Užsienietė taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 12PR-159 panaikinimo paduoti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog yra grėsmė, kad kilmės šalyje ji bus kankinama siekiant išgauti informaciją iš motinos, kur jos dėdė, kuris buvo (duomenys neskelbtini) grupuotės narys, prieš mirtį paslėpė pinigus ir ginklus. Pareiškėjos pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaravo surinktai kilmės valstybės informacijai, todėl jis buvo vertinamas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu. Pareiškėjos pasakojimas nepagrindė jai tariamai kilusios grėsmės realumo, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo sąlyga nėra įvykdyta. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjos rasės.

3.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. nustatyta, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę (civilinis karas ar kitoks konfliktas (duomenys neskelbtini)nevyksta), konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Migracijos departamentas ištyrė su pareiškėjos individualia situacija susijusias aplinkybes, pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų. Skunde pareiškėja deklaratyviai formuluoja tariamus Migracijos departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuodama, kokios pareiškėjos asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias pareiškėjos atžvilgiu priimtas išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Migracijos departamento sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, jog „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo sąlyga nėra įvykdyta, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

3.4. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie jos faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Prieš priimant ginčijamą sprendimą pareiškėja buvo apklausta laikantis nustatytų procedūrų – jai paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie, Migracijos departamento vertinimu, neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjos patirtimi. Pažymėtina ir tai, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, kurie numatyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje. Migracijos departamentas nustatė, kad surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjos pasakojimo, todėl pareiškėjai pagrįstai nesuteikta tarptautinė apsauga.

3.5. Pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o Migracijos departamentui pateiktas pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, t. y. jis nebuvo suderinamas ir neatitiko Migracijos departamento surinktos ir turimos kilmės valstybės informacijos. Priešingai, nei teigia pareiškėja, nei (duomenys neskelbtini), nei jų šeimos nariai nepatiria sisteminio persekiojimo (duomenys neskelbtini), nesurinkta jokios informacijos, kad (duomenys neskelbtini) vaikai ar jų giminaičių vaikai būtų sistemiškai persekiojami ir bauginami siekiant iš artimųjų išgauti informaciją apie (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia persekiotojų tariamo motyvo ją persekioti, nes mažai tikėtina, kad valdžios pareigūnai ją kankintų siekdami iš jos motinos išgauti informaciją apie tai, kur jos dėdė (duomenys neskelbtini) , kuris žuvo 2006-2009 m. kare, paslėpė pinigus ir ginklus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nurodė, jog iki jos tėvo mirties 2012 m. kažkokie persekiotojai šią informaciją siekė išgauti ne iš motinos, o būtent jos tėvo, nes jis bendravo su dėde. Nors pareiškėja teigė, kad 2010 m. civiliai apsirengę vyrai jai sužalojo koją, 2013 m. atvykę girti vyrai sužeidė jos mamą, tačiau tarptautinė apsauga (prieglobstis ar papildoma apsauga) asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs, kadangi neįmanoma apsaugoti žmogaus nuo to, kas jau įvyko, t. y. prieglobsčio paskirtis yra būtent apsaugoti nuo ateityje gresiančių veiksmų, o ne „kompensuoti“ už tai, ko jau negalima pakeisti. Siekiant įvertinti galimo persekiojimo grėsmę, nagrinėjant prieglobsčio prašymus atliekamas perspektyvinis gresiančio persekiojimo įvertinimas, kuris ir buvo atliktas pareiškėjos atveju, siekiant nustatyti, ar jai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atsakovo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.6. Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietė, todėl skunde minimi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai jos atveju yra neaktualūs ir netaikytini. Migracijos departamentas pareiškėjos atveju nenustatė, kad jai jos kilmės valstybėje būtų kilusi individualaus pobūdžio grėsmė. Pareiškėjos noras gyventi saugesnėje valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją, tačiau nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

3.7. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog Migracijos departamentas nesurinko naujausios kilmės valstybės informacijos apie (duomenys neskelbtini) taikomas diskriminacines priemones tamilų atžvilgiu po 2020 m. rinkimų ir neatliko jų lyginamosios analizės. Atsakovo tvirtinimu, Migracijos departamentas surinko tikslią ir naujausią prieinamą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę: tamilų padėtį, problemas, su kuriomis jie susiduria savo šalyje, tarp jų – diskriminacijos apraiškas skirtingose sferose, galimybes gauti išsimokslinimą, darbą, turėti būstą, COVID-19 pandemijos poveikį finansinėms galimybėms, kylančius konfliktus su kitais šalies gyventojais, valstybinių tarnybų požiūrį į buvusius (duomenys neskelbtini) ir jų atžvilgiu taikomas priemones, taip pat požiūrį į (duomenys neskelbtini) narius, kurie įsitraukę į nusikalstamas veiklas arba kurių šeimos nariai, būdami užsienyje, aktyviai veikia politiniais klausimais, pavyzdžiui, reikalaudami teisingumo karo aukoms. Migracijos departamentas, tirdamas pareiškėjos prieglobsčio prašytojos individualią situaciją, rėmėsi tiek oficialiais šaltiniais – Amnesty International ataskaita už 2020 ataskaitinius metus (parengta 2021 m. balandžio mėn.), 2020 m. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuro ataskaita, 2020 m. Kanados imigrantų ir pabėgėlių tarybos ataskaita, tiek neoficialia, bet aktualia ir naujausia informacija (įvairiais straipsniais), atsižvelgė į informaciją apie tamilų padėtį skirtingais laikotarpiais, t. y. iki 2015 m., po 2015 m. kada jiems atsirado daugiau laisvių ir galimybių šalyje, tiek po 2018 m. SLPP partijai laimėjus rinkimus, tačiau tokios informacijos, kad tamilų padėtis šiuo metu būtų pablogėjusi ar kad jie susiduria su persekiojimu, Migracijos departamentas nerado. Taip pat buvo nenustatyta, kad šiuo metu būtų sistemiškai netinkamai elgiamasi su (duomenys neskelbtini) šeimos nariais ar kad vyktų sisteminis persekiojimas (duomenys neskelbtini) vaikų atžvilgiu, siekiant išgauti informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykdytą veiklą. Migracijos departamentas, siekdamas priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, ją lygino ir tikrino tarpusavyje dėl informacijos patikimumo, pakankamumo, tarpusavio ryšio ir ja rėmėsi vertindamas pareiškėjos individualią padėtį.

3.8. Atsakovo vertinimu, Migracijos departamento sprendime išsamiai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma leidžia pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėja vengdama grąžinimo gali pasislėpti. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.9. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Migracijos departamento sprendime. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėja teigė, jog prieš atvykdama į Lietuvą buvo Abu Dabyje, Rusijoje, Baltarusijoje, tačiau prieglobsčio ten nesiprašė. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, atsakovas mano, jog pareiškėjai nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 2 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai yra proporcingi.

3.10. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Nors pareiškėja iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, ten kurį laiką gyveno, mokėsi, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

3.11. Atsakovo teigimu, Komisija tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ikiteismine tvarka ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti prieglobsčio prašytojos skundą. Vien tai, kad pareiškėjos skundas Komisijoje buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu: panaikino Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 6K-786; patenkino pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir atnaujino pareiškėjai terminą skundui dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 12PR-159 panaikinimo paduoti; pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Zboniškės kaime, esančiame Strūnaičio seniūnijoje, Švenčionių rajone, 2021 m. birželio 7 d. apie 13 val. 25 min. buvo sulaikyti keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai, taip pat ir pareiškėja, T. S., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perėję Lietuvos Respublikos sieną. Užsienietė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui 2021 m. birželio 7 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

5.2. Prieglobsčio prašytoja pirminės apklausos, įvykusios 2021 m. birželio 10 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tamilė, išpažįsta hinduizmą, netekėjusi, mokėsi koledže, politinei partijai nepriklauso. Užsienietė taip pat nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes jos gyvybei grėsė pavojus. Užsienietė tvirtino, kad jos mamos brolis dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime, o jos tėvas pastarajam netiesiogiai padėdavo. Dėdė mirė 2009 metais karo metu. Po dėdės mirties liko pinigų, kurie buvo paslėpti. Jos tėvas žinojo apie paslėptus pinigus. Valdžios atstovai susirado jos tėvą ir kankino, reikalaudami nurodyti, kur yra paslėpti pinigai. Valdžios atstovai į jos šeimos namus buvo atėję ne kartą, apsilankymų metu smurtavo, buvo sumušę ją, seseris, tėvą. Dėl smurto motinos nurodymu iš namų išvyko ir apsigyveno bendrabutyje. Į namus buvo sugrįžusi 2013 metais, tėvo namuose nerado, nepažįstami asmenys jai sužalojo krūtinę raktu. Iki 2020 metų gyveno pas vaikiną, kuris jai padėjo išvykti iš šalies. Vaikinas ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Užsienietė panašias aplinkybės nurodė ir apklausos, vykusios 2021 m. birželio 17 d. metu.

5.3. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) pilietei T. S., gim. (duomenys neskelbtini), pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti (duomenys neskelbtini) pilietei T. S., gim. (duomenys neskelbtini), papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) pilietei T. S., gim. (duomenys neskelbtini), nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti (duomenys neskelbtini) pilietės T. S., išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 5) uždrausti (duomenys neskelbtini) pilietei T. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) pilietei T. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (prieglobsčio byla Nr. LKA 0124).

5.4. Prieglobsčio prašytoja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu, 2021 m. liepos 26 d. su skundu ikiteismine tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą. Kartu su skundu prieglobsčio prašytoja pateikė Komisijai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (prieglobsčio byla Nr. LKA 0124).

5.5. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi užsienietės skundą iš esmės, vadovaudamasi Įstatymo 1352 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 6K-769 prieglobsčio prašytojos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies,77 straipsnio, 86–88 straipsnių, 138 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka; kad 2021 m. liepos 19 d. baigėsi teisinių paslaugų teikimas pagal sudarytą sutartį su Migracijos departamentu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, kuri buvo atnaujinta tik 2021 m. liepos 29 d.; taip pat į nuo 20321 m. liepos 23 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą dėl Migracijos departamento sprendimų apskundimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti terminą pateikti teismui skundą dėl Migracijos departamento sprendimo.

7. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Komisija netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sprendimo dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos apskundimą, ir be jokio teisėto pagrindo nagrinėjo užsienietės skundą, todėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Komisija pažeidė procedūras, užtikrinančias sprendimų, kuriais atsisakyta suteikti prieglobstį, apskundimo tvarką, ir viršijo Įstatymu jai suteiktos kompetencijos ribas.

8. Teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, administracinių teismų praktika dėl visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, kuriose nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teismas taip pat įvertino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 96 punkto, 116 punkto nuostatas dėl prieglobsčio prašytojo paaiškinimų vertinimo.

9. Teismas pažymėjo, kad užsienietė, kuri yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), priklauso etninei tamilų grupei ir išpažįsta hinduizmą, baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje sieja su (duomenys neskelbtini), kurie ją persekioja, siekdami išgauti informaciją apie jos dėdės paslėptus pinigus ir ginklus.

10. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, remdamasis Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuro 2020 m. sausį išleista ataskaita, skundžiamame sprendime įvertino tamilų gyvenimo aplinkybes po 2015 m., taip pat buvusių (duomenys neskelbtini) grupuotės narių gyvenimo sąlygas, jiems kylančias grėsmes ir kt. Migracijos departamentas, remdamasis Amnesty International ataskaita už 2020 m., nustatė, kad tamilų darbininkai kenčia dėl marginalizacijos ir skurdo. Migracijos departamento sprendime pažymėjo, kad iki 2015 m. informacija apie (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nerandama, taip pat nerandama duomenų apie tai, kad vyktų sisteminis persekiojimas vaikų atžvilgiu, taip siekiant išgauti informacijos iš artimųjų, kurie kaip nors susiję su (duomenys neskelbtini).

11. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino neaktualią informaciją, pažymėjo, kad atsakovas vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, įvertino tiek oficialiuose šaltiniuose skelbiamą informaciją, tiek neoficialią, bet aktualią ir naujausią informaciją, atsižvelgė į informaciją apie tamilų padėtį skirtingais laikotarpiais, t. y. iki 2015 m., po 2015 m., kada jiems atsirado daugiau laisvių ir galimybių šalyje, tiek po 2018 m. SLPP partijai laimėjus rinkimus. Teismas vertino, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog Migracijos departamentas nesurinko visos informacijos apie pareiškėjos kilmės šalį, yra visiškai nepagrįstas.

12. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėja jokiai politinei partijai nepriklauso. Apklausų metu pareiškėja persekiojimą siejo su įvykiais, kurie įvyko prieš aštuonis ir daugiau metų. Užsienietės tėvas mirė 2012 metais, o dėdė – 2009 metais. Būtent su šiais asmenimis užsienietė siejo savo istoriją. Pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko ne su motina, kuri, anot pareiškėjos, taip pat buvo persekiojama, bet su vaikinu. Užsienietė, išvykusi iš kilmės valstybės, kitose saugiose valstybėse prieglobsčio neprašė.

13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismas vertino, kad Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei užsienietės papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas. Užsienietės deklaruojama baimė šiuo aspektu negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytoja dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Teismas pažymėjo, kad užsienietės subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei, prieglobsčio prašytoja nenurodė, bei konstatavo, kad šiuo atveju visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

14. Teismas byloje taip pat nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytoja turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Teismas sprendė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

15. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

16. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tarptautiniais teisės aktais ir jų praktiką plėtojančiais Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) bei EŽTT praktika, Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes ir spręsti, ar to asmens atžvilgiu numatyti prievolę savanoriškai išvykti (grįžti) ar vykdyti išsiuntimo procedūrą, jeigu nėra nustatyta aplinkybių, trukdančių grąžinti asmenį į užsienio valstybę.

17. Teismas nurodė, kad pagal Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalį, užsieniečiui leidžiama nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti, jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, tačiau toks vertinimas turi būti pagrįstas individualiu atitinkamo asmens atvejo tyrimu.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytoja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju užsienietei pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

19. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės neturi įtakos prieglobsčio prašytojos išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, kadangi ji nėra turėjusi leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos, taip pat nenustatyta.

20. Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 44.3 ir 44.3.1 papunkčius, padarė išvadą, kad pagrįstai uždrausta prieglobsčio prašytojai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas, įvertinęs Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punkto nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašytojos atžvilgiu pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, konstatavo, kad prieglobsčio prašytojos duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

22. Teismas, padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl, netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl prieglobsčio, ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) pilietės T. S. skundą patenkinti visa apimtimi.

24. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais, papildomai pažymint:

24.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Teismas netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad: pareiškėjai negresia persekiojimas; jos deklaruojama baimė nėra „visiškai pagrįsta“; Migracijos departamento surinkta informacija nepagrindžia tikimybės, jo prieglobsčio prašytoja dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą; užsienietės subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Užsienietė pažymi, kad jos pasakojimas dėl persekiojimo nėra subjektyvios prielaidos, nes pareiškėjos pasakojimą dėl jos persekiojimo patvirtina kilmės šalies informacija.

24.2. Pareiškėja nurodo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog tamilai (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Po 2015 m. šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur gyvena tamilai, atsirado daugiau laisvės ir galimybių, tačiau tamilai, kaip ir kitos tautinės mažumos, susiduria su problemomis įsidarbinant, nes fabrikai šioje teritorijoje sugriauti, o grįžę asmenys susiduria su būsto problema. Šiauriniame regione ir dabar kyla konfliktai tarp tamilų ir Sinhalų budistų vienuolių, nes pastarieji reikalauja jiems atiduoti tamilų gyvenamas žemes. Dėl šių konfliktų tamilai organizavo protestus. Tamilų nacionalinis aljansas (TNA) yra politinis aljansas atstovaujantis šalies tamilų bendruomenei parlamente (šiuo metu turi 10 atstovų). 2001 m. spalį susikūręs TNA, pasibaigus pilietiniam karui, atsisakė nepriklausomos tamilų valstybės reikalavimo, deklaruodamas, kad yra už regioninę tamilų etninės grupės savivaldą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad net ir pasibaigus karui, buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos.

24.3. Pareiškėja pažymi, kad kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjos pasakojimu, kad ji realiai gali būti persekiojama (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų dėl jos dėdės priklausymo (duomenys neskelbtini) ir saugumo tarnybų siekio išgauti informaciją apie paslėptus pinigus ir ginklus. Pareiškėja jau patyrė smurtą, kankinimus ir sužalojimus yra persekiojama dėl politinių motyvų, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą.

24.4. Pareiškėja nesutiktina su teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas surinko visą aktualią kilmės valstybės informaciją bei tinkamai ją įvertino pareiškėjo individualios situacijos kontekste, bei pažymi, jog išsamios, naujausios informacijos rinkimą kaip Migracijos departamento pareigą pabrėžia naujausia LVAT formuojama praktika. Nesurinkus svarbių ir aktualių duomenų, atsakovo sprendimas laikytinas neišsamiu, o pareiškėjos situacija nebuvo individualizuota kilmės valstybės kontekste, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, taigi, naikintinas.

25. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

25.1. Atsakovas nesutinka, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai negresia persekiojimas, jos deklaruojama baimė nėra „visiškai pagrįsta“. Atsakovas pažymi, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

25.2. Pareiškėjos atveju, kadangi ji nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatų, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

25.3. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja negalėjo tiksliai įvardinti savo tariamų persekiotojų ir ją kankinusių asmenų. Pareiškėjos abstraktūs teiginiai ir surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Neidentifikavus potencialaus persekiotojo, neįmanoma įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių bei, atitinkamai, jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus motyvas vertinant pareiškėjui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinas „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Pareiškėjos prašymas taip pat nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o Migracijos departamentui pateiktas pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, t. y. jis nebuvo suderinamas ir neatitiko Migracijos departamento surinktos ir turimos kilmės valstybės informacijos.

25.4. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde nurodo, kad nepagrįstai vertinama, kad jos pasakojimas dėl jos persekiojimo yra subjektyvios prielaidos, nes pareiškėjos pasakojimą dėl jos persekiojimo patvirtina kilmės šalies informacija. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėja deklaratyviai teigia, kad kilmės valstybės informacija patvirtina jai kylančias grėsmes, tačiau Migracijos departamentas vertino priešingai, kad surinktos kilmės valstybės informacijos bei pareiškėjos pasakojimo kontekste nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų riziką ir patvirtintų, kad ji patirtų kankinimus grįžus į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento atlikto tyrimo metu objektyviai įvertinus tiek informaciją apie kilmės valstybę, tiek pačios pareiškėjos pateiktą informaciją ir paaiškinimus, t. y. kad pareiškėja negalėjo identifikuoti tariamų persekiotojų, o ir tariamas persekiojimo motyvas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, padarė išvadą, kad mažai tikėtina, kad pareiškėja buvo kankinama valdžios pareigūnų, ir pareiškėjos pasakojimas vertinamas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų reali ir individualios grėsmės tikimybė būti kankinamai, kad jai bus įvykdyta egzekucija ar mirties bausmė. Migracijos departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas. Užsienietės deklaruojama baimė šiuo aspektu negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“.

25.5. Atsakovas nesutinka, kad Migracijos departamentas nesurinko naujausios kilmės valstybės informacijos apie (duomenys neskelbtini) taikomas diskriminacines priemones tamilų atžvilgiu po 2020 m. rinkimų ir neatliko jų lyginamosios analizės, bei pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui teiktą informaciją apie Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu analizuotus informacijos šaltinius. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos skundo teiginys, jog Migracijos departamento surinkta informacija yra ne pati naujausia ir nėra atlikta lyginamoji duomenų analizė, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, bei nurodo, kad, vadovaujantis LVAT praktika, tai, jog pareiškėjos netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas. Jokių objektyvių įrodymų ar svarių argumentų, kurie leistų suabejoti Migracijos departamento tyrimo metu surinktais duomenimis ar sudarytų pagrindą vertinti juos kaip neišsamius, pareiškėja nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

28. Byloje nustatyta, kad užsienietė, kuri yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), priklauso etninei tamilų grupei ir išpažįsta hinduizmą. Baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje ji grindžia (duomenys neskelbtini) vykdomu persekiojimu siekiant išgauti informaciją apie jos dėdės paslėptus pinigus ir ginklus.

29. Migracijos departamentas, remdamasis Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuro 2020 m. sausį išleista ataskaita, skundžiamame sprendime įvertino tamilų gyvenimo aplinkybes po 2015 m., taip pat buvusių (duomenys neskelbtini) grupuotės narių gyvenimo sąlygas, jiems kylančias grėsmes ir kt. Migracijos departamentas, remdamasis Amnesty International ataskaita už 2020 m., nustatė, kad tamilų darbininkai kenčia dėl marginalizacijos ir skurdo. Migracijos departamento sprendime pažymėjo, kad iki 2015 m. informacija apie (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nerandama, taip pat nerandama duomenų apie tai, kad vyktų sisteminis persekiojimas vaikų atžvilgiu, taip siekiant išgauti informacijos iš artimųjų, kurie kaip nors susiję su (duomenys neskelbtini).

30. Nutarties 29 punkte nurodyta informacija yra svarbi vertinant kilmės valstybėje vykstančių pokyčių dinamiką, kad būtų nustatyta, ar yra persekiojimo baimės rizika ar realus pavojaus patirti tokius veiksmus. Jos pagrindu galima daryti išvadą, kad 2020-jų metų situacija nepatvirtina, kad su (duomenys neskelbtini) būtų siejami sisteminio pobūdžio persekiojimų, bandant išgauti informaciją, atvejai.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, įvertino oficialiuose šaltiniuose skelbiamą informaciją, o taip pat ir neoficialią, bet aktualią ir naujausią informaciją.

32. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas nesurinko visos aktualios informacijos apie pareiškėjos kilmės šalį.

33. Vertinimams yra svarbu ir tai, kad pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko ne su motina, kuri, anot pareiškėjos, taip pat buvo persekiojama, bet su vaikinu. Užsienietė, išvykusi iš kilmės valstybės, kitose saugiose valstybėse prieglobsčio neprašė.

34. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog Migracijos departamento surinkti duomenys bei užsienietės nurodytos aplinkybės, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai gresia realus persekiojimo pavojus, taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti visiškai pagrįstos baimės sąlygos egzistavimo.

35. Taigi, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

36. Byloje nesurinkta įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytoja turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė.

38. Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

39. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. S. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys