28bc3e00-cd60-4d06-9ea9-6da2a069062f · Kauno apylinkės teismas

Byla Nr. T-932-753/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01258-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. gegužės 7 d.Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo D.

J. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. 93-203 nutarta taikyti nuteistajam D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 6 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2018 m. kovo 29 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ vertinimo rezultatas yra 25 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Å iuo metu jo elgesys vertinamas kaip teigiamas, už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje keturis kartus skatintas, teigiamos nuostatos į priežiÅ«rÄ . D. J. siekia prasmingo užimtumo – pataisos namuose įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. RizikÄ mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenimo sÄ lygos; darbinė motyvacija; pakankamai atsparus stresui ir gana aukÅ¡tas pasitikėjimo savimi saviveiksmingumo lygis; nevartoti alkoholio ir kitų svaigalų; pakankamai tarpasmeniniai įgÅ«džiai.

Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.D. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir 180 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 9 m. laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 20 d., pabaiga – 2018 m. spalio 20 d. Nuteistasis faktiÅ¡kai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.Anksčiau neteistas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. J. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis Å¡iuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, įgijo dvi specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, keturis kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas – sunkų ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus, kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes (įsibrovė į svetimas patalpas ir panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ bei iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų), kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumÄ , ir, nors Å¡ios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibÅ«dina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibÅ«dinančių aplinkybių visumoje.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltę D. J. pripažino tik iÅ¡ dalies.Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis net dvylika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus, už kÄ jam buvo skirta deÅ¡imt drausminių nuobaudų.

Be kita ko D. J. pataisos įstaigoje baustas ir už fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ kitus asmenis. Ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, o už du paskutinius pažeidimus neskirtos – apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaiÅ¡tingai, kad, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu Å¡iuo metu taikymo.Be to, pataisos įstaigoje D.

J. nedirba, gyvena iÅ¡ artimųjų atsiųstų pinigų ir gaunamų paÅ¡alpų, kurių nelabai pakanka kasdieninėms iÅ¡laidoms, teigia, kad lygtinio paleidimo atveju norėtų pradėti dirbti, tačiau nepateikė jokių dokumentų dėl galimo įdarbinimo. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog kriminogeniniais veiksniais, didinančiais nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , vis tik iÅ¡lieka: galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, kas taip pat charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo jo nepakankamÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir yra vertinama sprendžiant, ar nuteistasis gali bÅ«ti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimÄ Nr. 93-203.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 3 d. nutarimÄ Nr. 93-203 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                              Rasa Balsevičienė