28b8d0aa-d596-4f73-913f-8ca329a9df67 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-37469-545/2020 Teisminis proceso Nr. 2-68-3-31509-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VÄ® „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), – n u s t a t ė : Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas faktiniu valdymu priėmė palikėjo R. M. palikimÄ , pagal įstatymÄ ir pagal (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentÄ . PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis: 1.1. Po palikėjo – tėvo R. M. mirties pareiÅ¡kėjas nesikreipė su pareiÅ¡kimu per įstatymo nustatytÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ Ä¯ palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Taigi turto paveldėjimo byla po R. M. mirties notaro biure nebuvo užvesta. Juridinio fakto nustatymas reikalingas kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti man paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ mirusiojo R. M. turtÄ . 1.2. Palikėjas mirė santuokoje su pareiÅ¡kėjo motina T. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus m. 22-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. Å iuo metu notarų biure yra vedama turto paveldėjimo byla po T.

M. mirties. 1.3. PareiÅ¡kėjas yra vienintelis palikėjo vaikas. 1.4. PareiÅ¡kėjas paveldėtinÄ turtÄ (butÄ ir žemės sklypÄ su sodo namu) valdo ir tvarko, turtu rÅ«pinasi po palikėjo R. M. ir T. M. mirties, kaip savo turtu. ButÄ ir sodo namÄ tvarko, bei aptvarkė žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėjas po palikėjo mirties mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, už butÄ esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas sumokėjo sodininkų bendrijai SB „Planeta“ 2020 m. metinį nario mokestį (65,98 Eur).

Taip pat apmokėjo palikėjo įsiskolinimÄ AB „Energijos skirstymo operatorius“.

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, kad VMI prie FM negavo praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo palikimo perėjimÄ valstybei. Palikimo priėmimo procedÅ«ros dėl R. M. palikimo VMI prie FM nėra pradėtos. PraÅ¡o klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Å¡ioje byloje spręsti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)pareiÅ¡kėjo tėvai R. M. ir T. M. sudarė santuokÄ . (duomenys neskelbtini) R. M. ir T. M. susilaukė sÅ«naus A. M. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo tėvas R. M. mirė santuokoje. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina T. M. Vilniaus 22-ojo notarų biuro notarės 2020-09-04 raÅ¡tas patvirtina, kad po R. M. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nenustatyta. Byloje nustatytų teisei taikyti reikÅ¡mingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados.

5. PareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ kad A. M., po tėvo R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, pagal įstatymÄ ir pagal (duomenys neskelbtini)oficialųjį testamentÄ .

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį (palikimÄ ) priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo (turtu) rÅ«pintis kaip savo (daiktÄ valdo, jį (daiktÄ ) naudoja, prižiÅ«ri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (palikimÄ ) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

PareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nepateikiami prieÅ¡ingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s pareiÅ¡kėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Å i aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiÅ¡kėjas A. M. priėmė palikimÄ , atsiradusį po R. M. mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas paliktÄ turtÄ valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, nes rÅ«pinosi tėvui priklausiusiu turtu, Å¡iuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po R. M. mirties paliktÄ turtÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Å ių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas po R. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtÄ , juo (turtu) rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjas priėmė tėvo R. M., palikimÄ faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi bÅ«ti iÅ¡siųsta Centrinei hipotekos įstaigai. Dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ ir pagal oficialųjį testamentÄ .

13. pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turi faktÄ , kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimÄ po tėvo mirties, taip pat praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ po tėvo mirties pagal įstatymÄ ir pagal oficialųjį (duomenys neskelbtini)testamentÄ . Pažymėtina, kad palikimo priėmimas faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti, pagal įstatymÄ , pagal testamentÄ yra savarankiÅ¡ki palikimo priėmimo pagrindai. Tesimas tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas priėmė tėvo, palikimÄ faktiÅ¡kai jį pradėdamas valdyti.

Terminas palikimui priimti pagal įstatymÄ ar testamentÄ yra praleistas, pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o atnaujinti termino. Net ir atnaujinus terminÄ priimti palikimui pagal įstatymÄ ir testamentÄ Å¡ie reikalavimai yra pertekliniai, kadangi nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintį faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareikėjo praÅ¡ymas dalyje dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ ir testamentÄ atmestinas.

14. Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, – n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po tėvo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdamas valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiÅ¡kėjui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas. Kitoje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rima Bražinskienė