Legislator Case Law & Legislation
28b3c2e7-cb4e-4cd9-88a9-20712eb51a9a AI generated

28b3c2e7-cb4e-4cd9-88a9-20712eb51a9a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 28b3c2e7-cb4e-4cd9-88a9-20712eb51a9a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas M. T. su skundu ir patikslintu skundu (1 t., b. l. 1–9, 38–45) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:– panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Ministras) 2016-05-06 raÅ¡tÄ Nr. (2.41.)7R-3543 (toliau – RaÅ¡tas Nr. (2.41.)7R-3543) ir juo pareiÅ¡kėjui sukeltas teisines pasekmes, t. y. įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ (toliau – Ministerija) sugrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ , iki nuÅ¡alinimo eitas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN) direktoriaus pareigas;– priteisti darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo laikino nuÅ¡alinimo nuo einamų pareigų iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į eitas pareigas įvykdymo;– įpareigoti MinisterijÄ Ä¯skaičiuoti į pareiÅ¡kėjo pareigÅ«no tarnybos staÅ¾Ä visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į pareigas įvykdymo.2.

Legislator headnote

AI generated

28b3c2e7-cb4e-4cd9-88a9-20712eb51a9a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: LAT Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti M. T. atlikti veiksmai, jų pobÅ«dis, aplinkybės, lėmusios tokių veiksmų padarymÄ , bei kaltininko siekiamas rezultatas patvirtina teismo iÅ¡vadas, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia, o tarp jo veiksmų ir dokumentų suklastojimo fakto yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi LAT sutiko su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-7475-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02056-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. T., jo atstovui advokatui RamÅ«nui Putinui,atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui RamÅ«nui Valatkai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. T. su skundu ir patikslintu skundu (1 t., b. l. 1–9, 38–45) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:– panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Ministras) 2016-05-06 raÅ¡tÄ Nr. (2.41.)7R-3543 (toliau – RaÅ¡tas Nr. (2.41.)7R-3543) ir juo pareiÅ¡kėjui sukeltas teisines pasekmes, t. y. įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ (toliau – Ministerija) sugrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ , iki nuÅ¡alinimo eitas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN) direktoriaus pareigas;– priteisti darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo laikino nuÅ¡alinimo nuo einamų pareigų iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į eitas pareigas įvykdymo;– įpareigoti MinisterijÄ Ä¯skaičiuoti į pareiÅ¡kėjo pareigÅ«no tarnybos staÅ¾Ä visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į pareigas įvykdymo.2.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:2.1. Iki 2015-10-22 pareiÅ¡kėjas dirbo Kauno NTI-PN direktoriumi. Ministro 2014-03-19 įsakymu Nr. 1P-34 visam ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme laikotarpiui iki baudžiamojoje byloje bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, jis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų. Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1–478-288/2015 pirmÄ ja instancija, 2015-04-14 priėmė nuosprendį (toliau – Kauno apylinkės teismo 2015-04-14 nuosprendis), kuriuo pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡teisino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir 2015-10-14 priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A–599-579/2015 (toliau – Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendis), kuriuo pareiÅ¡kėjÄ pripažino kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė jam baudÄ . Ä®siteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, Ministras 2015-10-22 įsakymu Nr. 1P-87 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, nustatė darbo stažo trukmę ir pavedė iÅ¡mokėti jam kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2016-04-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2016 (toliau – LAT 2016-04-05 nutartis) panaikino ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus nuosprendžius bei, pritaikęs BK 37 straipsnį, atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukė. IÅ¡nykus ankstesniems pagrindams tiek laikinai nuÅ¡alinti nuo tarnybos, tiek atleisti iÅ¡ pareigų, pareiÅ¡kėjas 2016-04-14 kreipėsi į MinistrÄ , praÅ¡ydamas sugrÄ Å¾inti jį į tarnybÄ .

Skundžiamu RaÅ¡tu Ministerija atsakė pareiÅ¡kėjui, kad jo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti į tarnybÄ tenkintas nebus, taip pat nebus tenkintas ir praÅ¡ymas dėl vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį.2.2. PareiÅ¡kėjo manymu, Ministerija, RaÅ¡tu atsisakydama sugrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ anksčiau eitas pareigas, netinkamai aiÅ¡kina LAT nutarties motyvus ir teisines pasekmes. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, asmens kaltumas gali bÅ«ti pripažintas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra jokio galiojančio, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo jis bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ . LAT nutarties rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs kokį nors baudžiamÄ jį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ . Nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintÄ BK, bet ir veikos pavojingumo reikalavimÄ , o nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma.

LAT nutartis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad bÅ«tų paneigtas principas ex iniuria jus non oritur (lot. iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda). Ministerija nepagrįstai LAT nutartį prilygina pareiÅ¡kėjo atžvilgiu įsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui.2.3. PareiÅ¡kėjas laikinai nuÅ¡alintas nuo tarnybos buvo ne BPK 157 straipsnio pagrindais ir tvarka, o atsakovės sprendimu. Teisinis pagrindas, kuris buvo priimant Ministro 2015-10-22 įsakymÄ Nr. 1P-87, iÅ¡nyko po to, kai LAT nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį.

PareiÅ¡kėjui yra žinoma, kad dėl tų pačių aplinkybių kitų Kauno NTI-PN pareigÅ«nų atžvilgiu buvo atliekamas tas pats ikiteisminis tyrimas, tačiau, skirtingai nei pareiÅ¡kėjui, kitiems pareigÅ«nams, jų atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , buvo taikoma tarnybinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-02-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-359-143/2016 konstatavo, kad ir tarnybinė atsakomybė Å¡iems pareigÅ«nams pritaikyta nepagrįstai.2.4.

Ministerija netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ ir paskaičiuoti pareigÅ«no tarnybos staÅ¾Ä , motyvuodama tik tuo, kad netenkinamas praÅ¡ymas dėl grÄ Å¾inimo į tarnybÄ . Tokia motyvacija ne tik nepakankama, bet ir netinkama dėl pareiÅ¡kėjo ankstesnių argumentų, susijusių su netinkamu LAT nutarties aiÅ¡kinimu. Be to, bÅ«tent Ministerija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, nors jokio pagrindo nuÅ¡alinti nebuvo. Ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras turėjo iniciatyvos teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir nuÅ¡alinti pareiÅ¡kėjÄ nuo pareigų BPK įtvirtintais pagrindais ir tvarka, bet to nedarė.

Atsakovė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo priėmusi tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų sprendimų, kurių pagrindu galėjo jį laikinai nuÅ¡alinti nuo pareigų, o baudžiamojo proceso prasme visa apimtimi iki pat apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo galiojo nekaltumo prezumpcija. PareiÅ¡kėjas mano, kad jo, kaip pareigÅ«no, tarnybos stažas turi bÅ«ti skaičiuojamas nenutrÅ«kstamai už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti.3.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose (1 t., b. l. 48–51, 2 t., b. l. 163–166) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. LVAT 2011-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2850/2011 pažymėjo, kad retrospektyvus administracinio sprendimo teisėtumo vertinimas po jo priėmimo atsiradusių naujų aplinkybių kontekste Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) taikymo požiÅ«riu nėra įmanomas.

Å iuo atveju buvo įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu. Ministrui nesuteikta teisė, esant tokioms aplinkybėms, kitaip spręsti pataisos pareigÅ«no tolimesnio darbo klausimÄ . Ministras privalo vadovautis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir turi atleisti pataisos pareigÅ«nÄ iÅ¡ užimamų pareigų. Remiantis minėta LVAT nutartimi, Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo naikinti Ministro įsakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, nes jau priimto sprendimo vertinimas kitaip, naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kontekste, LVAT praktikos požiÅ«riu negalimas.3.2.

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad jo atžvilgiu nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo jis bÅ«tų pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ . Baudžiamosios teisės teorijoje yra nurodyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, teismo pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, sÄ lyginis arba besÄ lyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. LVAT 2015-05-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1392-261/2015 nurodė, kad pareiÅ¡kėja nors ir buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 37 straipsnio pagrindu), tačiau yra teismo pripažinta kalta padariusi tyčinį nusikaltimÄ , todėl negali eiti pareigų vidaus tarnyboje.

LAT Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti M. T. atlikti veiksmai, jų pobÅ«dis, aplinkybės, lėmusios tokių veiksmų padarymÄ , bei kaltininko siekiamas rezultatas patvirtina teismo iÅ¡vadas, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia, o tarp jo veiksmų ir dokumentų suklastojimo fakto yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi LAT sutiko su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra aplinkybė, kuri pagrįstų pareiÅ¡kėjo motyvus dėl jo nekaltumo. Toks sprendimas, remiantis LVAT praktika, yra pakankamas pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų.3.3. Pagal LVAT praktikÄ , piniginiai reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimo pripažinti neteisėtu įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos. IÅ¡ esmės tai yra reikalavimai dėl patirtos žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje žalos (turtinių praradimų) atsiradimÄ ir pagrindÄ jÄ atlyginti sieja su aplinkybe, kad jį Kauno apygardos teismo nuosprendis vėliau buvo panaikintas ir pakeistas pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡teisinančiu nuosprendžiu.

Teisiniai santykiai dėl tokio pobÅ«džio žalos atlyginimo reglamentuojami CK 6.272 straipsnio bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatų. Å ių teisės normų taikymas nėra administracinių teismų kompetencija. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties Ministerijai, o ne valstybei, pareikÅ¡ti reikalavimai ABTÄ® taikymo prasme negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ .

Å iuo atveju tai yra žalos atlyginimo teisiniai santykiai, bet ne darbo teisiniai santykiai. Todėl reikalavimas yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, taip pat reikalavimas yra netinkamai suformuluotas, nes nenurodytas laikotarpis už kurį praÅ¡oma atlyginti žalÄ , nenurodyta kokios sumos praÅ¡oma, reikalavimai nepagrįsti įrodymais (dėl žalos dydžio).Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas 4. Å ioje byloje ginčas kilo dėl RaÅ¡to Nr. (2.41.)7R-3543, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo 2016-04-14 praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jį į tarnybÄ ir iÅ¡mokėti vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už priverstinį pravaikÅ¡tos laikotarpi, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo laikino nuÅ¡alinimo nuo einamų pareigų iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į eitas pareigas įvykdymo ir įpareigoti MinisterijÄ Ä¯skaičiuoti į pareiÅ¡kėjo pareigÅ«no tarnybos staÅ¾Ä visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į pareigas įvykdymo.5.

Remiantis surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:5.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyba 2014-03-07 raÅ¡tu Nr. 4-07-399 (2 t., b. l. 154) pranešė Ministerijai, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu Kauno NTI-PN direktoriui M. T. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo; apie šį ikiteisminį tyrimÄ MinisterijÄ informavo ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2014-03-12 raÅ¡tu Nr. 1S-946 (2 t., b. l. 155); atsižvelgdamas į Å¡iuos raÅ¡tus ir vadovaudamasis tuo metu galiojusios redakcijos Statuto (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-454 redakcija) 28 straipsniu (jame nustatyta, kad pareigÅ«nai nuo pareigų nuÅ¡alinami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka), Valstybės tarnybos įstatymo (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-451 redakcija) (toliau – VTÄ®) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu (jame nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali bÅ«ti nuÅ¡alintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nurodytus BK XXXIII skyriuje), 341 straipsnio 2 dalimi (joje nustatyta, kad už nuÅ¡alinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas; valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nuÅ¡alintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nuÅ¡alinimÄ , grÄ Å¾inamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam iÅ¡mokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nuÅ¡alintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už Å¡iÄ sumÄ ; delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka;

įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartÄ per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus) ir 3 dalimi (joje nustatyta, kad sprendimÄ nuÅ¡alinti valstybės tarnautojÄ nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nuÅ¡alintas valstybės tarnautojas grÄ Å¾ina valstybės tarnautojo pažymėjimÄ , visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus), Ministras 2014-03-19 priėmė įsakymÄ Nr. 1R-34 (2 t., b. l. 156), kuriuo Kauno NTI-PN direktorių M.

T. nuÅ¡alino nuo pareigų iki baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00101-14 bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas; taip pat nurodė už nuÅ¡alinimo laikotarpį M. T. nemokėti darbo užmokesčio.5.2. Kauno apylinkės teismo 2015-04-14 nuosprendžiu M. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .5.3. Kauno apygardos teismas 2015-10-14 nuosprendžiu panaikino Kauno apylinkės teismo 2015-04-14 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo M.

T. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 70 MGL (2 636,20 Eur) baudÄ .5.4. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendį, vadovaudamasis inter alia (lot. be kita ko) Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu (jame nustatyta, kad pataisos pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigÅ«nas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimÄ ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), 43 straipsniu „Pataisos pareigÅ«nų tarnybos stažas“, VTÄ® 42 straipsniu (jame sureguliuotas tarnybos stažas), Ministras 2015-10-22 priėmė įsakymÄ Nr. 1P-87, kuriuo atleido M.

T. 2015-10-22 iÅ¡ Kauno NTI-PN direktoriaus pareigų (1 punktas), nustatė, kad M. T. 2015-10-22 stažas Lietuvos valstybei yra 23 m. 6 mėn. ir 18 d. (2 punktas) (2 t., b. l. 157).5.5. LAT 2016-04-05 nutartimi (1 t., 13–23) panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendį ir pritaikęs BK 37 straipsnį (jame nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me) M.

T. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir bylÄ nutraukė. Å ioje nutartyje LAT inter alia (lot. be kita ko) konstatavo, kad: apeliacinės instancijos teismo nustatyti M. T. atlikti veiksmai, jų pobÅ«dis, aplinkybės, lėmusios tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamas rezultatas patvirtina teismo iÅ¡vadas, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia, o tarp jo veiksmų ir dokumentų suklastojimo fakto yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, tačiau nusikalstamos veikos žalingi padariniai BK 300 straipsnio 1 dalies normos saugomai vertybei, t. y. valdymo tvarkai, nėra reikÅ¡mingi;

M. T. padaryta veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad pagal bendrųjų teisės principų nuostatas (protingumo, proporcingumo, teisingumo) ir BK 37 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekstÄ bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas.5.6. PareiÅ¡kėjas Ministrui pateikė 2016-04-14 praÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 11–12), kuriuo paprašė grÄ Å¾inti jį į iki nuÅ¡alinimo užimtas pareigas, iÅ¡mokėti jam vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, t. y. nuo jo nuÅ¡alinimo nuo pareigų iki sprendimo grÄ Å¾inti į iki nuÅ¡alinimo užimamas pareigas priėmimo.

PraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad LAT 2016-04-05 nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2014-04-14 ir Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendžius, pritaikius BK 37 straipsnio pagrindu atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukus, iÅ¡nyko Ministro 2014-03-19 įsakymo Nr. 1R-34 bei 2015-10-22 įsakymo Nr. 1P-87 priėmimo pagrindai. Be to, nuo pat nuÅ¡alinimo 2014-03-19 pareiÅ¡kėjas buvo priverstinėje pravaikÅ¡toje, todėl jo, kaip darbuotojo, teisės turi bÅ«ti atkurtos ir jam iÅ¡ieÅ¡kotas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .5.7.

Atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2016-04-14 praÅ¡ymÄ , Ministerija priėmė skundžiamÄ 2016-05-06 raÅ¡tÄ Nr. (2.41.)7R-3543 (t. 1, b. l. 10), kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino. Skundžiamame raÅ¡te iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ Ministerija grindė tuo, kad LAT 2016-04-05 nutartimi pareiÅ¡kėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas vadovaujantis BK 37 straipsniu, t. y. dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, todėl, pasak Ministerijos, LAT nutartimi pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas padaręs nusikaltimÄ .

Jos nuomone, Statutas draudžia asmenims, pripažintiems kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, pretenduoti į tarnybÄ Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose (Statuto 10 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat įpareigoja atleisti iÅ¡ tarnybos pareigÅ«nus, pripažintus kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas). IÅ¡imčių, kad į tarnybÄ gali bÅ«ti priimtas asmuo, pripažintas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, taip pat iÅ¡imčių, kad tokiÄ veikÄ padaręs pataisos pareigÅ«nas galėtų tęsti tarnybÄ , Statute nenumatyta.

Negali bÅ«ti tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinį pravaikÅ¡tos laikotarpį, kadangi netenkinamas jo praÅ¡ymas dėl grÄ Å¾inimo į tarnybÄ , o taip pat nenustatyta, kad laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo neteisėtas.6. Pažymėtina, kad ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių Å¡ioje byloje nėra, t. y. pareiÅ¡kėjas neneigia, kad 2015-10-22 Ä®sakymo Nr. 1P-87 priėmimo metu buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendis ir tuo metu Ministras turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindÄ atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

PareiÅ¡kėjo nuomone, RaÅ¡tas Nr. (2.41.)7R-3543 yra neteisėtas, nes LAT 2016-04-05 nutartimi panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus nuosprendžius, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukus, Ministro 2015-10-22 Ä®sakymas Nr. 1P-87, kurio pagrindu jis buvo atleistas iÅ¡ tarnybos, turi bÅ«ti panaikintas, nes yra iÅ¡nykęs teisinis su nagrinėta baudžiamÄ jÄ byla tiesiogiai sietas nuÅ¡alinimo nuo tarnybos ir atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas.

Ministerijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo 2016-04-14 praÅ¡ymo, nes Ministras 2015-10-22 Ä®sakymÄ Nr. 1P-87 priėmė nepažeisdamas tuo metu galiojusių teisės aktų ir tinkamai įvertinęs galiojusiÄ faktinę situacijÄ (t. y. tai, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje). Vadinasi, siekiant iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAT 2016-04-05 nutartimi pareiÅ¡kėjÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, Ministerijai kilo pareiga panaikinti 2015-10-22 Ä®sakymÄ Nr. 1P-87, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, ir ar ji privalo paÅ¡alinti su tuo susijusius teisinius padarinius.7.

LAT 2016-04-05 nutartimi panaikino tiek iÅ¡teisinamÄ jį Kauno apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendį, tiek apkaltinamÄ jį Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendį. Å ios nutarties motyvuojamoje dalyje LAT patvirtino, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia, o tarp jo veiksmų ir dokumentų suklastojimo fakto yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, tačiau kartu konstatavo, jog nusikalstamos veikos žalingi padariniai BK 300 straipsnio 1 dalies normos saugomai vertybei nėra reikÅ¡mingi, o padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad pagal bendrųjų teisės principų nuostatas (protingumo, proporcingumo, teisingumo) ir BK 37 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekstÄ bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio (lot. kraÅ¡tutinė priemonė; paskutinis argumentas) taikymas.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju LAT 2016-04-05 nutarties motyvuojamoje dalyje patvirtinus, kad M. T. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios pripažintos nereikÅ¡mingomis ir nepasiekusiomis represinių baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio (lot. kraÅ¡tutinė priemonė; paskutinis argumentas) taikymui bÅ«tino pavojingumo, iÅ¡nyko Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriuo vadovavosi Ministras 2015-10-22 priimdamas įsakymÄ Nr. 1P-87 ir pagal kurį pataisos pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigÅ«nas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.8.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje aiÅ¡kinant Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ â€žpataisos pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigÅ«nas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų“ mutatis mutandis (lot. su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina LVAT praktika, aiÅ¡kinant ir taikant Vidaus tarnybos statuto (patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538) 53 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , kuriame įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka teisės norma:8.1.

LVAT iÅ¡plėstinė kolegija 2012-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2459/2012, be kita ko, pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymui lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tai, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu yra įsiteisėjęs tam tikras teismo nuosprendis (formali aptariamos normos taikymo sÄ lyga), bet tai, kad asmuo faktiÅ¡kai teismo baigiamuoju aktu yra galutinai pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo arba jam atimta teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų (materiali (faktinė) normos taikymo sÄ lyga), ir kad teismo aktas (įsiteisėjęs nuosprendis) Statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme yra aktualus tuo, kad juo patvirtinamos arba paneigiamos tam tikros aplinkybės (pvz., asmuo pripažįstamas padariusiu baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), kurių buvimas yra pagrindas abejoti asmens galimybėmis eiti pareigas vidaus tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytÄ LVAT praktikÄ , kaip nepagrįstas atmestinas Ministerijos argumentas, kad LVAT praktikos požiÅ«riu (Ministerija remiasi LVAT 2011-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2850/2011 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais) nagrinėjamu atveju Ministro 2015-10-22 priimtas įsakymas Nr. 1P-87, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, negali bÅ«ti vertinamas retrospektyviai.8.2. LVAT 2015-05-18 nutartyje, priimtoje savo faktinėmis aplinkybėmis iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje administracinėje byloje Nr. eA-1392-261/2015, sprendė, kokiÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjos atleidimui Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu turėjo tai, kad LAT nutartimi dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, pareiÅ¡kėjÄ nagrinėtoje byloje atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu.

Toje byloje LVAT konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, nors ir buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, tačiau yra teismo pripažinta kalta padariusi tyčinį nusikaltimÄ , todėl ji negali eiti pareigų vidaus tarnyboje. TokiÄ iÅ¡vadÄ LVAT grindė nagrinėtai bylai aktualios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį asmuo negali bÅ«ti priimtas į vidaus tarnybÄ nepaisant teistumo iÅ¡nykimo ar panaikinimo už tyčinį nusikaltimÄ , ir konstatavo, kad tai reiÅ¡kia, jog asmuo negali tarnauti vidaus tarnyboje, jei yra teismo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimÄ , ir tam nuteisimo faktas nėra privaloma sÄ lyga, ribojanti priėmimÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ .

LVAT sisteminiu bÅ«du iÅ¡aiÅ¡kinęs Å¡ias normas padarė iÅ¡vadÄ , kad asmuo turi bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , nepriklausomai nuo nuteisimo fakto buvimo baudžiamosios teisės prasme ir pakanka fakto, kad asmuo bÅ«tų teismo pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamÄ veikÄ .9. Pagal Statuto 10 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯ tarnybÄ Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nyko, ar panaikintas.

Statuto 10 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ir 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į nurodytose LVAT nutartyse (LVAT 2012-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2459/2012 ir 2015-05-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1392-261/2015) pateiktus iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko Vidaus tarnybos statute įtvirtinto teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , suformuotÄ iÅ¡ esmės esant analogiÅ¡koms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad faktas, jog pataisos pareigÅ«nas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu. savaime nepaneigia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo fakto.

Vadinasi, LAT 2016-04-05 nutartimi pareiÅ¡kėjÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, faktas, kad M. T. ta pačia LAT nutartimi teismo pripažintas padariusiu tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, neiÅ¡nyko. Teismas kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius susiformavusiai teisinei praktikai atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Ministro 2015-10-22 Ä®sakymo Nr. 1P-87 panaikinimo, reikÅ¡minga yra tai, jog LAT 2016-04-05 nutarties rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs kokį nors baudžiamÄ jį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ .

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo paneigtas principas ex iniuria jus non oritur (lot. iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda). Taip pat atmestini ir pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su aplinkybėmis, susijusiomis su atsakomybės taikymu kitiems Kauno NTI-PN pareigÅ«nams, kuriems buvo atliekamas tas pats ikiteisminis tyrimas ir dėl to priimtais teismo sprendimais.10. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju LAT 2016-04-05 nutartimi pareiÅ¡kėjÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, tačiau toje pačioje nutartyje patvirtinus, kad M.

T. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, Ministerijai nekilo pareiga panaikinti 2015-10-22 priimtÄ Ä®sakymÄ Nr. 1P-87, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, ir paÅ¡alinti su tuo susijusius teisinius padarinius. Vadinasi, skundžiamas RaÅ¡tas Nr. (2.41.)7R-3543, kuriuo Ministras atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo 2016-04-14 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jį į iki nuÅ¡alinimo užimtas pareigas, iÅ¡mokėti jam vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir tenkinti kitus su RaÅ¡to Nr. (2.41.)7R-3543 panaikinimu tiesiogiai susijusius pareiÅ¡kėjo skunde reiÅ¡kiamus reikalavimus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.11.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Å iame kontekste paminėtina, kad Å¡alys iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jie Å¡iame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas