28b2ff3e-aef5-44a5-a465-7c37dbd2d14e · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2-217-280/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00054-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.3.3.1;3.2.6.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovui G. M. ir jo atstovui advokatei I. M., atsakovui M. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. K., trečiajam asmeniui R. M. ir jos atstovui advokatui A. K., tretiesiems asmenims L.

R., notarei Ž. B. nedalyvaujant, draudimo kompanijos AIG E. L. atstovei nedalyvaujant, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo pagal G. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. R., tretiesiems asmenims R. M., L. R., notarei Ž. B., draudimo kompanijai AIG E. L. ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas G. M. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo G.

M. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti M. R. 175‘000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. ir pripažinus negaliojančiu paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2013-08-03, bÅ«damas atsakovo M. R. namuose jo praÅ¡ymu pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014-04-24 besÄ lygiÅ¡kai sumokėti atsakovui M.

R. 175‘000 Lt (50‘683 Eur). Vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo, kuris paaiÅ¡kino jam, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtÄ , kad tai kaip garantinis raÅ¡tas ir jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir direktoriumi buvo, turtas nebus iÅ¡Å¡vaistytas, vekselį M. R. jam grÄ Å¾ins. PasiraÅ¡ydamas vekselį tikėjosi, kad įsipareigojimo atsakovui M. R. vykdyti nereikės. Bendrovės turtas buvo įvairi mediena, kurios vertė kartu su abiejų akcininkų investuotomis lėšomis ir sudarė apie 175‘000 Lt.

Bendrovės turtÄ jis iÅ¡saugojo, bet atsakovas vekselio negrÄ Å¾ino. PrieÅ¡ sueinant vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas paruošė naujÄ vekselį ir prašė jį pasiraÅ¡yti, paaiÅ¡kindamas, kad bendrovės turtas toliau bus saugomas, o senÄ vekselį jis sunaikins. Ä®tardamas, kad atsakovas gudrauja, kreipėsi į mokesčių inspekcijÄ , kad iÅ¡aiÅ¡kintų pasiraÅ¡yto vekselio esmę. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad pagal vekselį jis turi sumokėti skolÄ . Po to kalbėjosi su atsakovu ir tÄ pokalbį įrašė.

Ä®raÅ¡as patvirtina, kad jis 2013-08-03 pinigų iÅ¡ M. R. nesiskolino, nes M. R. tvirtina, kad vekseliu jis įsipareigojo grÄ Å¾inti jam vekselio iÅ¡davimo dienÄ suteiktÄ paskolÄ . Kadangi naujÄ vekselį pasiraÅ¡yti atsisakė, atsakovas M. R. turėtÄ vekselį pateikė vykdyti ir teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties, kuria jis savo vaikams padovanojo namÄ prieÅ¡ vekselio apmokėjimo termino suėjimÄ , panaikinimo. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , suprato, kad atsakovas jį apgavo, nes bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė, jog vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas M.

R. neva suteikus jam 175 000 Lt paskolÄ . Teigia, kad vekselis iÅ¡duotas be teisinio pagrindo, nes dėl paskolos su atsakovu nesitarė ir jokių pinigų iÅ¡ atsakovo jis negavo. Mano, kad jau pasiraÅ¡ant vekselį, atsakovas žinojo, kad jį pateiks vykdyti, kad reikalaus iÅ¡ jo pinigų, kaip paskolos grÄ Å¾inimo. Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad vekselis bus tik garantija bendrovės turtui iÅ¡saugoti, buvo tik siekis gauti vekselį apgaule. Teigia, kad niekad nėra pasirašęs jokio vekselio, nežinojo kas tai yra ir manė, kad panaudoti šį raÅ¡tÄ galima tik su jo sutikimu.

PaaiÅ¡kino, kad jo iÅ¡silavinimas vidurinis, dirba staliumi ir patirties su panaÅ¡aus pobÅ«džio raÅ¡tais neturi. Yra turėjęs individualiÄ Ä¯monę, kuriÄ uždarė dar 1995 metais, pastoviai dirbo Å vedijoje. IeÅ¡kovas tvirtino, kad įkalbėtas atsakovo, jis 2013-02-21 nupirko 50 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir sutiko bÅ«ti Å¡ios bendrovės direktoriumi, nors nenutraukė darbo Å vedijoje. Bendrovė vertėsi medienos prekyba, o jis jau kelis metus dirbo Å vedijoje su mediena. Vekselį pasirašė prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į Å vedijÄ ir manė, kad vekselio terminui pasibaigus 2014-04-24 bendrovės turtas buvo iÅ¡saugotas, todėl jis pagal vekselį, kuriuo garantavo tik bendrovės turto iÅ¡saugojimÄ , neturi atsakyti.

Kadangi dažnai iÅ¡vykdavo dirbti į Å vedijÄ , bendrovei vadovauti likdavo atsakovas, tačiau jokių dokumentų dėl laikino direktoriaus pavadavimo netvarkydavo. Santykiai su atsakovu buvo draugiÅ¡ki, jis visiÅ¡kai pasitikėjo juo, o ir pats atsakovas į verslÄ buvo investavęs nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , didžioji dalis medienos 2013 m. buvo pirkta už M. R. lėšas. Pagal oficialius bendrovės dokumentus matyti, kad abu vienodai skolino pinigus bendrovei. IeÅ¡kovas G. M. teismo posėdyje patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselį jis savo ranka užpildė ir pasirašė, tačiau teigia, kad atsakovas jį suklaidino ir apgavo.

Nurodė, kad jis tuo metu nežinojo ir nesuprato kas yra vekselis, o su atsakovu tarėsi, kad pasiraÅ¡ys „raÅ¡tÄ â€œ, kuriuo garantuos UAB (duomenys neskelbtini) turto iÅ¡saugojimÄ . Nors bendrovės turtÄ iÅ¡saugojo, atsakovas vekselio negrÄ Å¾ino. Tvirtina, kad M. R. savo įdėtus į bendrovę pinigus atgavo, nors M. R. visa skola bendrovei nebuvo apskaitoma. KategoriÅ¡kai neigia pinigų gavimo iÅ¡ M. R. faktÄ 2013-08-03, kai buvo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis. IeÅ¡kovo atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, nes akivaizdu, kad pasiraÅ¡ydamas vekselį ieÅ¡kovas buvo atsakovo suklaidintas ir apgautas.

Teisinio pagrindo iÅ¡duoti atsakovui vekselį nebuvo, paskolinių santykių tarp Å¡alių nebuvo. IeÅ¡kovo valia neatitinka atsakovo dėstomos pozicijos. Atsakovas yra patyręs Å¡ioje srityje ir tai patvirtina Å¡alių pokalbis, įraÅ¡ytas 2014-03-18. Atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai. Teigia, kad vekselis negali egzistuoti be teisinio pagrindo, nes tai prieÅ¡tarauja teisingumui, protingumui ir gerai moralei. IeÅ¡kovas įrodė, kad pinigų iÅ¡ atsakovo negavo, be to, ir poreikio paskolai nebuvo.

Mano, kad atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis realiai turėjo tokiÄ didelę pinigų sumÄ , nes dokumentai ir banko iÅ¡raÅ¡as atspindi tik pajamas, o iÅ¡laidų nėra. IeÅ¡kovo įraÅ¡ytas pokalbis su atsakovu patvirtina ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, kad jokių pinigų atsakovas 2013-08-03 neskolino. Atsakovas vekselio pagrindu laiko tik paskolintus pinigus. Kito pagrindo, nurodomo G. M., nepripažįsta, todėl jau nebereikia įrodinėti, kad pagal vekselį jo nurodytu pagrindu( turto iÅ¡saugojimo) jis atsiskaitė.

IeÅ¡kovas teigia, kad pinigų namo įrengimui, kaip nurodė atsakovas, jam nereikėjo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2011 m. kovo 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kurioje skelbiama, kad „<...> pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. yra pabaigta statyba Å¡ių statinių: gyvenamojo namo, pirties, Å«kinio pastato“ Trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje R. M. praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti. Neigia, kad jų Å¡eima skolinosi iÅ¡ atsakovo pinigus.

Nurodė, kad vyras nuo 2002 metų važiuoja dirbti į Å vedijÄ , uždirba pakankamai, Å¡eima planavo iÅ¡vykti į Å vedijÄ . Å eima nuo 1999 metų statė gyvenamÄ jį namÄ ir 2011 metais namas priduotas kaip visiÅ¡kai užbaigtas, todėl jokio remonto ir investicijų į namÄ nereikėjo, nebuvo jokio poreikio asmeniÅ¡kai skolintis pinigų iÅ¡ M. R.. Trečiojo asmens R. M. atstovas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį panaikinimo, jis atstovavo ieÅ¡kovui.

Visada ieÅ¡kovas nuosekliai aiÅ¡kino, kad vekselį pasirašė tikslu užtikrinti įmonės turto iÅ¡saugojimÄ , todėl iÅ¡ esmės vekselis atstoja laidavimo sutartį. Teigia, kad atsakovas realizavo vekselį be pagrindo, nes įmonės turtas, pasibaigus vekselio galiojimo terminui, buvo iÅ¡saugotas. Sudaryto sandorio esmė, jo nuomone, yra laidavimas, bet ne paskola. Tai patvirtina ir ieÅ¡kovo padarytas įraÅ¡as, kuriame atsakovas visiÅ¡kai neužsimena apie pinigų perdavimÄ . Pažymėjo, kad ankstesnėje byloje ieÅ¡kovas ginčijo vekselį, pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmė.

Kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kinimai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, vekselis atsiranda tam tikro sandorio pagrindu ir be tokio pagrindo negali egzistuoti. Mano, kad vekselio iÅ¡davimo pagrindas, nurodomas M. R. paneigtas, pats vekselio gavėjas nepripažįsta buvus kitÄ jo iÅ¡davimo pagrindÄ , atsakovas nurodo tik vienÄ pagrindÄ : suteikė ieÅ¡kovui paskolÄ . A. M. R. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad iki vekselio suraÅ¡ymo su ieÅ¡kovu bÅ«dami kaimynai ir draugai, bendravo Å¡eimomis, žinojo, kad ieÅ¡kovas užsiima medienos verslu.

Jis pats buvo įkÅ«ręs įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir sutiko ieÅ¡kovui parduoti 50 procentų jos akcijų. Maždaug po 6 mėnesių, kai ieÅ¡kovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, ieÅ¡kovas paprašė jo paskolinti apie 200‘000 Lt, sakė, kad pinigų reikia namo remontui. Paskolino 175‘000 Lt vekseliu, bet ne paskolos sutartimi. IeÅ¡kovas dėl paskolos atvyko 2013-08-03 apie 9 val. ryto, paėmė tuščiÄ blankÄ ir nuvyko pasitarti su žmona, o sugrįžęs užpildė vekselio blankÄ , tada jam atnešė pinigus.

Pinigus atnešė iÅ¡ namo rÅ«sio, kur juos laikė. Nurodė, kad tuomet jis turėjo daug pinigų, nes nuo 16 metų dirbo versle, yra savo įmonės (duomenys neskelbtini)vadovas, nuo 2013 metų veiklÄ vykdė ir pagal verslo liudijimÄ . Paskolų vekselio forma yra suteikęs ir daugiau, ne tik ieÅ¡kovui. Dėl palÅ«kanų už paskolÄ nesitarė iÅ¡ draugiÅ¡kumo. Mano, kad tarp įmonės turto iÅ¡saugojimo ir paskolos nėra ryÅ¡io, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas vadovu, ir taip buvo atsakingas už įmonės turto iÅ¡saugojimÄ .

Be to, ieÅ¡kovas įmonės turto neiÅ¡saugojo, nes UAB (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis mano, kad tai tyčinis bankrotas, nors teismai to ir nenustatė. Atsakovas teigia, kad ne jis, kaip vekselio turėtojas, o ieÅ¡kovas, kaip vekselio davėjas, turi pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius, kad vekselis yra negaliojantis ir jis neturi prievolės sumokėti pinigus pagal vekselį. Negali bÅ«ti, kad ieÅ¡kovas negalėjo suprasti paties suraÅ¡yto aiÅ¡kaus dokumento turinio. IeÅ¡kovas, gavęs paskolÄ , ėmė rečiau lankytis pas jį, o kartÄ atėjo su diktofonu.

Jis suprato, kad ieÅ¡kovas nori pokalbį įraÅ¡yti, todėl dalį pokalbio įrašė ir pats. Mano, kad jo pateikta pokalbio stenograma patvirtina, kad ieÅ¡kovas tikrai skolinosi pinigus. Be to, kaip teigia ieÅ¡kovas, supratęs, kad pagal vekselį turi grÄ Å¾inti pinigus, turėjo vekselį ginčyti iÅ¡ karto, o ne po dvejų metų, kai buvo pradėtas vykdymas. Atsakovo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, jo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, kad pinigų pagal vekselį negavo. Be to, vekselyje įtvirtinta besÄ lyginė mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka – jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakyti vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje L. R. nurodė, kad apie vyro verslÄ Å¾ino, jis jai kalbėjo apie paskolÄ ieÅ¡kovui. Ji nesutiko su jo sprendimu paskolinti ieÅ¡kovui pinigus, bet jis padarė savaip. Ji vykdo individualiÄ finansistės veiklÄ , anksčiau apie 11 metų dirbo valstybės tarnyboje, valstybinėje mokesčių inspekcijoje, specialiste.

Trečiasis asmuo draudimo kompanija AIG E. L. AIG E. L. teismo posėdyje nedalyvavao, atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad klausimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes byloje nėra keliamas klausimas dėl notarės civilinės atsakomybės ir dėl draudiko prievolės mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ . Susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais ir raÅ¡ytiniais įrodymais, trečiasis asmuo daro iÅ¡vadÄ , kad notarė pareigas, susijusias su vykdomųjų įrašų paprastuosiuose neprotestuotinuose vekselio atlikimu, įvykdė tinkamai, atidžiai ir rÅ«pestingai.

PraÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo notarė Ž. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad vykdomojo įraÅ¡o negaliojimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. 2-1898/2015, o Panevėžio apygardos teismas 2015-10-06 nutartyje konstatavo, kad teigti, jog nebuvo vekselio originalo nėra pagrindo, todėl aplinkybės dėl vekselio originalo buvimo ar nebuvimo iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia. Teigia, kad vekselio originalÄ matė, todėl iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Vekselio nuoraÅ¡Ä pasidarė tik dėl savęs ir tvirtinti šį nuoraÅ¡Ä nebÅ«tina. IeÅ¡kinys netenkinamas ( Civilinio proceso kodekso 268-270 str.) IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiu jo ranka suraÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselį, kuriuo jis besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo atsakovui sumokėti 175 tÅ«kst. litų sumÄ iki 2014 m. balandžio mėn. 24 d. kaip sudarytÄ dėl suklydimo, atsakovui jį apgavus. Byloje bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovas G. M. pasirašė vekselį realiai gavęs 175 000 Lt paskolÄ , kaip tvirtina atsakovas, iÅ¡ atsakovo, ar vekselis iÅ¡duotas kitu pagrindu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad suklydo dėl sandorio turinio, sandorio teisinio pagrindo, nes pagal jį atsakovas patikino, jog pasiraÅ¡ytas vekselis atliks garantijos ir laidavimo funkcijÄ , kad jis iÅ¡saugos UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ . IeÅ¡kovas suprato, kad skolingas atsakovui tol, kol bus iÅ¡saugotas bendrovės turtas, o turtÄ iÅ¡saugojus, vekselis jam bus grÄ Å¾intas, jame nurodytų sumų nereiks mokėti. Kaip jis tÄ turtÄ saugos, kodėl įsipareigojimai ne bendrovei, o M. R., nekonkretizavo, tačiau nurodė, kad M.

R. daugiau prisidėjo prie bendrovės turto įgijimo po 2013 m. Vekselis nebuvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, nebuvo jokios kalbos apie jo nepagrįstumÄ , atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal jį iÅ¡davimo. M. R. 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Ž. B., praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal minėtÄ vekselį. 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä M. R. pateikė antstoliui vykdyti. 2014 m. lapkričio 25 d.

G. M. kreipėsi teismÄ , reikalaudamas pripažinti negaliojančiais ir niekiniais 2014 m. balandžio 30 d. M. R. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir 2014 m. balandžio 30 d. notarės Ž. B. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 987.dėl to , kad nesilaikyta pateikimo vykdyti vekselį tvarkos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas tuomet iÅ¡nagrinėtoje byloje tvirtino, kad atsakovas į bendrovės veiklÄ buvo investavęs pinigų sumas, todėl jis užtikrino, kad bendrovės turtÄ iÅ¡saugos. Tvirtino, kad atsakovas vekselį panaudojo prieÅ¡ingai veikdamas negu buvo susitarę, atsakovas negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į ieÅ¡kovo turtÄ . Tvirtino, kad jokių pinigų asmeniÅ¡kai nėra gavęs( 2014-11-25 pateiktas ieÅ¡kinys civ. byloje Nr.2-1898-956-2015). A. M. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį irgi tvirtino, kad 2013-08-03 G.

M. gavo vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ savo reikmėms. Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vekselio originalo pasisavinimo iÅ¡ iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr2-1898-956/2015, kurį galbÅ«t atliko R. M.. 2016 m. gegužės 23 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, R. M. veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties. Vekselio originalas taip ir neatsirado, nes jis dingo iÅ¡ bylos. 2014 m. liepos 10 d. M. R. kreipėsi į teismÄ , ginčydamas ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens R.

M. 2014 m. balandžio 23 d.( prieÅ¡ pat vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį iÅ¡davimÄ ) sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria perleistas jų nekilnojamasis turtas vaikams pagal antstolio M. A. pateiktÄ jam 2014-05-06 informacijÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 ieÅ¡kinį patenkino. Sprendimas neįsiteisėjęs, Panevėžio apygardos teisme apeliacinis skundas dar neiÅ¡nagrinėtas, kadangi byla Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi sustabdyta, iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Nagrinėjant minėtÄ bylÄ , ieÅ¡kovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį 2014-08-20 ir 2014-10-20 G. M. ir R. M. tvirtino, kad G. M. nėra M. R. skolininkas, G. M. tvirtino, kad atsakovas M. R. vekselį naudoja prieÅ¡ingai veikdamas negu buvo susitarę, vekselis Å¡iuo atveju atliko garanto funkcijÄ , nurodydamas, kad M. R. investavo savo lėšas į bendrovės veiklÄ , po vekselio pateikimo vykdymui Å¡alys susipyko, atsakovas užrakino visÄ bendrovės turtÄ , jo prie turto neprileidžia, pats disponuoja bendrovės turtu.

Bendrovė veiklÄ atnaujino tik 2017 m. Byloje buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)” turto vertinimo ekspertizė 2015-03-05 datai. Turto vertė sudarė 53 610 Eur, skolos siekė 26 922 Eur. Bendrovės turtas veiklai vykdyti įgytas 2013 m. kovo mėn., dar prieÅ¡ vekselio iÅ¡davimÄ . IÅ¡ ginčijamo 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio turinio negalima nustatyti, kad jis iÅ¡duotas paskolos sutarties pagrindu. Kaip minėta, vekselio davėjui teigiant, jog jis pagal iÅ¡duotÄ vekselį negavo pinigų, jis turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti ginčijamÄ vekselį pagal atsakovo nurodomÄ pagrindÄ .

Tačiau tai, kad vekselio davėjas turi paneigti pinigų jam perdavimÄ , nereiÅ¡kia, kad kai kyla ginčas dėl pagrindo buvimo, vekselio turėtojas neturi pareigos įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimo Å¡io vekselio pagrindu, jeigu iÅ¡ paties vekselio tai nėra akivaizdu. Paskolos sutarties sampratÄ reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, esant Å¡alių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grÄ Å¾inta – paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

K. v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Å iuo konkrečiu atveju yra galiojantis įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus, bet jų perdavimo faktas lieka nenustatytas. Vekselis apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui ( CK 1.105 str.).

Asmuo, kuris yra skolininkas pagal vertybinį popierių vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas M. R. žinojo arba turėjo žinoti apie vekselio trÅ«kumus, t.y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas- abstraktus vienaÅ¡alis sandorius.

Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinama. Pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi, nes pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Būtent vekselio davėjas šiuo atveju privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gynybai gali pareikšti prieštaravimus grindžiamus vekselio turėtojo tyčiniais veiksmais skolininko nenaudai.

Juk vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, tačiau galimi atvejai kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vekselio davėjo vidinės valios prisiimti įsipareigojimo. Vekselio pasiraÅ¡ymui pagrindas visada turi bÅ«ti, juk vekselis yra vertybinis popierius, patvirtinantis jį iÅ¡leidusio asmens įsipareigojimus Å¡io dokumento turėtojui. IeÅ¡kovas nurodė, kad vekselį pasirašė 2013-08-03 anksti ryte, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į Å vedijÄ , nes turėjo skubėti, kad nepavėluotų į keltÄ ir, jei bÅ«tų vežęs tokiÄ pinigų sumÄ Ä¯ Å vedijÄ , bÅ«tų matę kartu vykę bendradarbiai, R.

K. ir Č. K., tačiau jie tokios aplinkybės nepatvirtino. Bylos duomenys patvirtina, kad G. M. 2013-08-03, 18:00 val. iÅ¡ Talino (D terminalo) iÅ¡plaukė į StokholmÄ (1 t., b. l. 132). Å alys, įrodinėdamos savo procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, į bylÄ pateikė dvi garso įraÅ¡o stenogramas. IeÅ¡kovas G. M. nurodė, kad garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 51:56 min., jis padarė 2014 m. kovo 18 d., 13:29 val. atsakovo M. R. namuose. Teigia, jog garso įraÅ¡as patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad atsakovas prašė pasiraÅ¡yti naujÄ vekselį, nurodant kitÄ datÄ , kad senÄ jį vekselį sunaikins ir tikrai neis pas antstolius su tuo raÅ¡tu, kad kalbama buvo tik apie verslÄ ir atsakovas nereikalavo grÄ Å¾inti jokios paskolos.

Atsakovas M. R. teigia, jog supratęs, kad ieÅ¡kovas atėjo su diktofonu, taip pat padarė garso įraÅ¡Ä , kuriame ieÅ¡kovas, jo nuomone, pripažįsta esÄ s skolingas jam , tačiau nurodė, kad garso įraÅ¡as padarytas 2014 m. sausio mėn., o ne kovo mėn. (3 t., b. l. 93-97, 101-117). Kadangi abi stenogramos nuo tam tikros vietos yra identiÅ¡kos, jos galėjo bÅ«ti daromos vienu metu. Vertinant visas ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktas įraÅ¡o stenogramas, akivaizdu, kad Å¡alys kalba apie pinigus, tarpusavio atsiskaitymÄ , tik ne apie skolų susidarymo aplinkybes.

Ä®raÅ¡as patvirtina atsakovo aiÅ¡kinimÄ kodėl naudingiau suraÅ¡yti vekselį, o ne paskolos sutartį (nuo 1:57 min. iki 3:02 min., 22:20 min.) –dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kodėl reikia perraÅ¡yti „lapÄ â€œ, pakeisti datas (nuo 3:10 min. iki 5:35 min., nuo 18:08 min. iki 19:39 min.), kaip ir kada bÅ«tina (nebÅ«tina) deklaruoti (nuo 6:14 min. iki 8:29 min.), kaip mokėti PVM, tvarkyti įmonės lėšas, kaip uždirbti „baltus“ pinigus (nuo 9:50 min. iki 15:41 min.), kad atsakovas neketina su pasiraÅ¡ytu „popieriumi“ eiti pas antstolius (26:56 min.).

Atsakovas M. R. pateiktoje stenogramoje iÅ¡ryÅ¡kina kelias ieÅ¡kovo pasakytas frazes apie skolÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovas pripažįsta skolÄ . IÅ¡ įraÅ¡o akivaizdu, kad ieÅ¡kovas savo skolÄ supranta , jos iÅ¡ esmės neginčija. Todėl ieÅ¡kovas ir nurodo, kad jis vekselį iÅ¡davė ne suteiktos 175 000 litų paskolos pagrindu, o kad atsakovas atgautų investuotus į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ medienos ir kito turto pirkimui panaudotus pinigus, tam ir reikalinga iÅ¡saugoti bendrovės turtÄ .

Kitaip įsipareigojimas iÅ¡saugoti turtÄ negali bÅ«ti suprantamas, nes jis nėra stabilioje bÅ«senoje: jis naudojamas, realizuojamas ir kt. IeÅ¡kovas G. M. ne kartÄ anksčiau nagrinėtose bylose tvirtino, kad didžiÄ dalį pinigų įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ 2013 metų pradžioje investavo atsakovas M. R., o pokalbio įraÅ¡e M. R. paminėta, kad abu įnešė po „aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡tukių“ ( 10;44, b.l. 105, t.3), kad pinigus „iÅ¡siiminės“, tvirtina atsakovas M.

R. , kad „mes juos susigrÄ Å¾insim tÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt įneÅ¡tus“ (b.l. 106, t. 3 12:03). Pinigus pasiims kai parduos medį ( b.l. 110, 26:15): „ kad nebÅ«tų tų malkų, tai yr tos malkos, kur jos dings“. Å iame pokalbyje ieÅ¡kovas G. M. kalba apie atsiskaitymÄ su M. R. (t.3, b.l. 110, 25:15), klausia ar jis nepasakojo kitiems apie tai „kad aÅ¡ tau skolingas“ ( b.l. 112, 32:17). Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo M.

R. paaiÅ¡kinimus dėl konkrečios paskolos 2013-08-03 ieÅ¡kovui suteikimo. IeÅ¡kovas tai kategoriÅ¡kai neigia, o atsakovo tvirtinimų nepagrindžia jokie tiesioginiai įrodymai. Tai, kad jis turi lėšų, kad jas laiko namuose, tiesiogiai paskolos perdavimo G. M. nepatvirtina. IeÅ¡kovas G. M., neigdamas paskolos gavimÄ , teigia, kad pinigų namo įrengimui, kaip nurodė atsakovas, jam nereikėjo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2011 m. kovo 4 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kurioje skelbiama, kad „<...> pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. yra pabaigta statyba Å¡ių statinių: gyvenamojo namo, pirties, Å«kinio pastato“ (2 t., b. l. 154).

Byloje liudytoja apklausta ieškovo dukra G. M. M. paaiškino, kad nuo 2011 metų dirba su nekilnojamuoju turtu, jos metinės pajamos 15‘000 – 18‘000 Eur, todėl jai pakanka gaunamų pajamų ir tėvų paramos nereikia, neigia, kad turėjo kokių nors problemų. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovės, kurios akcijos lygiomis dalimis priklausė ir ieškovui ir atsakovui, veikla rūpinosi ir ieškovas, ir atsakovas. Ieškovas buvo direktoriumi nuo 2013-02-25 iki 2018-06-21, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o atsakovas M.

R. jokių darbinių santykių nebuvo įforminęs, bet bendrovė veiklÄ vykdė jo patalpose, todėl jis neturėjo kliūčių dalyvauti veikloje, tai ir darė, jo valia buvo priimami sprendimai, mokami pinigai ir t.t. IÅ¡ esmės jis faktiÅ¡kai vadovavo bendrovei, nes G. M. dirbo Å vedijoje, grįžęs pasiraÅ¡ydavo dokumentus kaip direktorius, bet iki 2014 m. buvo daugiau formalus vadovas. Jis ikiteisminiame tyrime yra nurodęs, kad jis kaip ekspertas padėjo M. R. nupirkti medienÄ , iÅ¡pjauti. IÅ¡ įraÅ¡yto pokalbio stenogramos, pateiktos G.

M., matyti, kad bendrovės visus reikalus geriau išmano atsakovas M. R.. Ieškovas vekselio išdavimo metu pasitikėjo M. R., sutiko su jo sprendimais, pasitikėdamas juo išrašė vekselį, pasirašydavo jo paruoštus kitus dokumentus. Jų santykiai nutrūko, kai G. M. suvokė, kad gali tekti vykdyti vekseliu prisiimtus įsipareigojimus, nes išrašydamas vekselį tikėjosi to išvengti. Tai įvyko 2014 m. balandžio mėn. Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu ( t.2, b.l.

2) nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal G. M. 2014 m. gruodžio mėn. pareiÅ¡kimÄ dėl M. R. veiksmų. Ikiteisminiam tyrime G. M. tvirtino už bendrovės 2013 m. pradžioje įgyjamÄ turtÄ mokėjo M. R., jis investavo pinigus į įmonę. Tyrimo metu apklausti P. K. ir A. Č. paaiÅ¡kino, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo 2013 m. P. K. įdarbino ir iÅ¡ darbo atleido M. R., todėl liudytojas manė, kad jis ir yra direktorius. A. Č. nurodė, kad dirbo įmonėje nuo 2013 m. kovo iki 2013 m. spalio 21 d. gaterininko pareigose.

Jis suprato, kad „<...> G. M. buvo įformintas kaip direktorius, o M. R. buvo kaip savininkas. Visi piniginiai reikalai buvo tvarkomi per jį. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose pasirodydavo tiek G. M., tiek M. R., tačiau G. (taip nurodyta nutartyje) bÅ«davo ten retai, o M. dažniau. Kas susiję su darbu, tai nurodymus kÄ daryti duodavo jie abu, tik vėliau, kai G. (taip nurodyta nutartyje) bÅ«davo iÅ¡važiavęs į Å vedijÄ , tai nurodymus duodavo M. AtlyginimÄ mokėdavo M.“. Å ie faktai liudijo, kad Å¡alis siejo ne tik bendri interesai, bet ir reikÅ¡mingi turtiniai reikalai, ieÅ¡kovas atsakovu M.

R. pasitikėjo, tuo labiau, kai jis į bendrovės veiklÄ investavo savo lėšas, nuomojo bendrovei savo turtÄ , ieÅ¡kovui patikėjo direktoriaus pareigas. IeÅ¡kovas tuo metu gaudavo tik 40 Lt darbo užmokestį už vadovavimÄ bendrovei, nes bendrovė pakankamai lėšų neturėjo. G. M. tik 2016 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M.

R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. ir panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , tvirtindamas, kad buvo apgautas, nes tiesiogiai iÅ¡ atsakovo pinigų nesiskolino. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu; civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nustatęs, jog notarė Ž. B. nepagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jos materialiosioms teisėms arba pareigoms. Pakartotinai bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė; panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž.

B. 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kaip iÅ¡duotÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu. Nagrinėjant tuomet bylÄ G. M. tvirtino, kad 2013-08-03 vekselį spalio mėn. M. R. sudraskė prie jo, nes pasirašė jau kitÄ vekselį, tačiau 2013-08-03 datos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamo vekselio originalo atsakovas M.

R. nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei 2014 m. balandžio 30 d. kreipdamasis į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Ž. B. su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä nepateikė, Å¡ios klaidingos iÅ¡vados pagrindu teismas priėmė sprendimÄ , kuriame iÅ¡ esmės nepasisakė dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrindo, todėl savo iÅ¡vadų dėl ginčo dalyko iÅ¡ esmės nepadarė. TrečiÄ jį kartÄ bylÄ nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme, ieÅ¡kovas toliau reikalavo pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M.

R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , o ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 27 d. sumokėti atsakovui 175 000 Lt (50 683 Eur). 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismas konstatavęs, kad vekselį ieÅ¡kovas pasirašė dėl suklydimo, kuris yra esminis, todėl ieÅ¡kinį patenkino.

Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., panaikino 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Å is sprendimas irgi panaikintas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei ieÅ¡kinio reikalavimų, paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų bylÄ ne kartÄ nagrinėjant teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti atsakovui M.

R. 175 000 Lt (50 683 Eur) manė, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės įgytÄ turtÄ , kurį realizavus bus padengtos M. R. ne jam, bet bendrovės interesais investuotos lėšos. 2016-06-29 teismo posėdžio metu G. M. tvirtino, kad sutiko iÅ¡duoti vekselį, nes M. R. jam „pasiÅ«lė verslÄ už dyka“. „Jis visur už viskÄ mokėdavo“. „AÅ¡ nieko ten savo pinigų nedėjau, o jis ten į tÄ Ä¯monę investavo“. Jis pats juk buvo direktorius ir akcininkas ir galėjo asmeniÅ¡kai prisiimti tÄ Ä¯sipareigojimÄ atsakovui M.

R.. IeÅ¡kovas tvirtina, kad 2014 m. balandžio 24 d. bendrovės turtas buvo iÅ¡saugotas, todėl jis pagal vekselį, kuriuo garantavo tik bendrovės turto iÅ¡saugojimÄ , neturi atsakyti. Tačiau su tuo sutikti negalima. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tik mano, kad vekselio terminui pasibaigus nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Jis nepateikė duomenų, kad bendrovė M. R. nebuvo skolinga 2014-04-24. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos iÅ¡orinei iÅ¡raiÅ¡kai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas.

Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo bÅ«ti kitokia sandorio sudarymo metu. Teismas priverstas nustatyti pagal pateiktus byloje duomenis, ar vekselis iÅ¡duotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė ar kaip skolos dokumentas, įsipareigojant besÄ lygiÅ¡kai sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ . Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota.

Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Pagal G. M. tvirtinimus, M. R. investavo savo lėšas į bendrovę, tikėdamasis jas atgauti iÅ¡ sėkmingos veiklos. NebÅ«damas oficialiu bendrovės darbuotoju, jis visÄ atsakomybę už bendrovės veiklos rezultatus paliko G. M.. Kad finansiÅ¡kai nenukentėtų, jis įkalbėjo G. M. pasiraÅ¡yti ginčo vekselį.

Tokios iÅ¡vados darytinos iÅ¡ G. M. paaiÅ¡kinimų ir byloje nustatytų aplinkybių apie G. M. ir M. R. asmeninius santykius steigiant įmonę bei jai vykdant veiklÄ . Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, iÅ¡raÅ¡ius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius.

Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali bÅ«ti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Minėta, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiÅ¡kia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nesudaro teisinio pagrindo visus vekselius ar kelis jų pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymÄ užtikrinę kiti asmenys.

Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iÅ¡ už prievolės įvykdymÄ atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir nustato įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, Å¡is turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Nagrinėjamu atveju, pagal bylos faktinę situacijÄ , akivaizdu, kad ieÅ¡kovas siekia kitokio prievolės turinio pagal ginčo vekselį nustatymo, nei jį nurodo atsakovas, tik nuginčydamas patį vekselį, nes jis, pagal jį, iÅ¡duotas kitu pagrindu, negu nurodo kreditorius, nesant jo valios grÄ Å¾inti skolÄ , nepareikÅ¡damas reikalavimo, jog prievolė pagal jo iÅ¡duotÄ vekselį pasibaigė ar yra negaliojanti. Å ių aplinkybių jis net neįrodinėja, nes bendrovė ir Å¡iai dienai pagal duomenis jos bankroto byloje( kreditorių sÄ raÅ¡Ä ) skolinga tiek pačiam G.

M., tiek M. R.. Svarbu ir tai, kad jis vekselį iÅ¡davė savo valia be akivaizdžios prievartos ar suklydimo. IeÅ¡kovas nors ir įrodinėja, jog vekselį iÅ¡davė siekdamas užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymÄ , o ne kaip skolos dokumentÄ , reikalauja vekselį ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä panaikinti dėl jo paties suklydimo, M. R. apgaulės. Vertinant, ar iÅ¡duodant vekselį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). CK 1.90 straipsnyje ir aptartoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, reikÅ¡mingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl suklydimo. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikÅ¡mę, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas G. M., iÅ¡duodamas vekselį dėl jo įsipareigojimo besÄ lygiÅ¡kai M.

R. sumokėti atitinkamÄ pinigų sumÄ neklydo, nes jis, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, žinodamas ir veikdamas pagal tarpusavio susiklosčiusius santykius, matydamas, kad atsakovas M. R. į bendrovės, kurios direktoriumi ir akcininku buvo G. M., įdėjo daug lėšų, sutiko, ir pripažino, kad jam tos lėšos bÅ«tų grÄ Å¾intos, jis asmeniÅ¡kai prisiėmė šį įpareigojimÄ , kurį ir nurodė vekselyje. Tik dėl to jis galėjo ir iÅ¡rašė ginčijamÄ vekselį, nes nurodė, kad vekselį iÅ¡raÅ¡ymÄ inicijavo atsakovas, po vekselio iÅ¡davimo vykdamas dirbti į Å vedijÄ , jau žinojo, kad jis juo jau įsipareigojo M.

R. asmeniškai. Taip aiškino ir jo bendrakeleiviai. Taigi išrašydamas vekselį jis ne suklydo dėl jo esmės, bet nenumatė ir nesitikėjo dėl pasekmių, nes teismo posėdžio metu jis nurodė, kad tikėjosi, jog jam neteks mokėti M. R. vekselyje nurodytos sumos dėl sėkmingos bendrovės veiklos rezultatų, kad M. R. vekselį panaudos tik su jo sutikimu. Pasekmių nenumatymas nėra suklydimas. Tų rezultatų, kurių tikėjosi G. M., bendrovė iki 2014-04-27 nepasiekė, su atsakovu M.

R. bendrovė neatsiskaitė, nes tokių įrodymų byloje nėra, o ,be to, lieka byloje neaiÅ¡ku, kiek yra M. R. investavęs, nes dėl apskaitos tvarkymo teisingumo bendrovėje yra daug abejonių(tai patvirtina pokalbių stenograma). Artėjant vekseliu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, jis ėmėsi veiksmų, kad iÅ¡vengti Å¡ios prievolės, kÄ liudija įrašų darymas, turto perleidimas, vykdomojo įraÅ¡o ginčijimas, kreipimasis į ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus.

Tuo pačiu M. R. su ieÅ¡kovo nurodomu tokiu vekselio faktiniu pagrindu nesutinka, nes jis neturi įrodymų, kad jo visos investicijos bendrovėje yra tinkamai apskaitytos, G. M. irgi negali nurodyti. Pažymėtina ir tai, kad motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikÅ¡mės. Ar M. R. suklaidino ieÅ¡kovÄ G. M., iÅ¡duodantį jam vekselį 175 tÅ«kst. litų sumai, tvirtindamas, kad Å¡iam vekselio iÅ¡davimo dienÄ perdavė 175 tÅ«kst. litų, kuriuos vekseliu jis įsipareigojo grÄ Å¾inti? Byloje nustatyta, kad M.

R., nors ir turėjo pusę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, formaliai jokių įsipareigojimų bendrovei neturėjo, nors jos veikloje aktyviai dalyvavo, turėdamas G. M. pasitikėjimÄ : perleido jam dalį akcijų, paskyrė direktoriumi, teikė patalpas bendrovės veiklai vykdyti, pirko įrangÄ ir medžiagas veiklos vystymui iki vekselio iÅ¡davimo. Å itaip elgdamasis jis galėjo įtikinti G. M., kad po vekselio iÅ¡raÅ¡ymo prisiimtos prievolės sumokėti pinigų sumÄ nereiks įvykdyti.

Tačiau dėl sandorio esmės- prisiimto įsipareigojimo- G. M. nebuvo apgautas, nes G. M. jo paties nurodomomis aplinkybėmis pasiraÅ¡ydamas vekselį turėjo suprasti ir žinoti kÄ ir kiek įsipareigoja, nes tekstÄ rašė savo ranka. IÅ¡ vekselio turinio pagrindas neaiÅ¡kus, nes vekselis yra abstraktus. Bet prisiimtas įsipareigojimas pakankamai aiÅ¡kus, kalbama apie atsiskaitymÄ su M. R., o ne apie bendrovės turtÄ . Bendrovės turtas apsunkintas skolomis. Su jo iÅ¡saugojimu Å¡is vekselis neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io, nes įsipareigojimas M.

R.. Todėl ir Å¡iuo pagrindu vekselio pripažinti negaliojančiu negalima. Tokias iÅ¡vadas teismas daro pagal surinktų įrodymų nagrinėjamojoje byloje visumÄ , remdamasis teisiniu reglamentavimu. BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).

Teismas konstatuoja, kad G. M., žinodamas M. R. indėlį bendrovei, kurios akcininku ir vadovu buvo G. M., laisva valia sutiko atlyginti jo indėlį, sumokėti 175 000 litų, dėl to iÅ¡davė ginčijamÄ vekselį, tikėdamas, kad Å¡iÄ sumÄ kompensuos bendrovės veiklos rezultatai. Kadangi jis pats bendrovės veiklos tinkamai nekontroliavo, Å¡ita galimybė buvo prarasta. Ä®sipareigojimas lieka nenuginčytas ieÅ¡kinio pagrindu.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Be to, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje nėra nustatytas nei vienos iš šalių netinkamas procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, todėl teismui atmetus ieškinį nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kadangi ieškinys netenkinamas, iš ieškovo G. M., kuris pats patyrė 3352 Eur (2700 Eur advokato pagalbos ir 652 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamojoje byloje, priteisiama 6527,68 Eur ( 4573,26 Eur advokato pagalbos ir 1954,42 Eur žyminio mokesčio) atsakovo M.

R. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų patyrė ir kiti byloje įtraukti asmenys : 700 Eur notarė Ž. B. ir 2100 Eur draudimo kompanija AIG E. L. (F. B.) JAK F124885827 ir 53 Eur iš valstybės biudžeto apmokėtas procesinių dokumentų įteikimas. Šios sumos priteisiamos iš ieškovo G. M.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu vykdomojo įrašo panaikinimo, esant tretiesiems asmenims R.

M., L. R., notarei Ž. B., draudimo kompanijai AIG E. L., atmesti. Priteisti iÅ¡ G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 6527,68 Eur , notarei Ž. B. 700 Eur, draudimo kompanijai AIG E. L. (F. B.) JAK F124885827 2100 Eur ir į valstybės biudžetÄ 53 Eur ( jos mokamos į VMÄ® SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė