28b2f4df-a290-4f4b-bb15-9c901b413a0f · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2FB-9503-642/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07053-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1;3.4.2.1.1; 3.4.2.6.1; 3.4.2.6.7; 3.4.2.6.8(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. birželio 23 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Danutė Žvinklytėdalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai RunelieneipareiÅ¡kėjai V. S.,suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ atstovui SvajÅ«nui Verbickui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys: kredito unija „Mano unija“ (buvusi kredito unija „Sostinės kreditas“), antstolė Brigita Tamkevičienė, akcinė bendrovė „Nordea Bank“, veikianti per akcinę bendrovę „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių, antstolis Jonas Petrikas. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja V. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nuolat vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ - teikia trumpalaikės gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Nidoje, nuomos paslaugas. PareiÅ¡kėja Å¡iuo metu negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų keturiems kreditoriams. PareiÅ¡kėja kreditorės kredito unijos „Mano unija“ (buvusi kredito unija „Sostinės kreditas“) naudai turi 188 997,43 Eur dydžio skolinį įsipareigojimÄ , kreditorės antstolės Brigitos Tamkevičienės naudai – 411 Eur dydžio skolinį įsipareigojimÄ , kreditorės akcinės bendrovės „Nordea Bank“, veikiančios per akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių naudai – 66 955,86 Eur dydžio skolinį įsipareigojimÄ ir kreditoriaus antstolio Jono Petriko naudai – 56,85 Eur dydžio skolinį įsipareigojimÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad skolų kreditoriams suma yra 256 421,14 Eur. Nurodo, kad toks skolinių įsipareigojimų dydis akivaizdžiai virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas. Visų Å¡ių pareiÅ¡kėjos įsipareigojimų kreditoriams mokėjimo terminai jau yra suėję (visos pareiÅ¡kėjos skolos pradelstos ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡komos antstolių). Vadinasi, pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme yra nemoki, t. y. negali atsiskaityti su savo kreditoriais.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad ji nemoki tapo iÅ¡ esmės po to, kai dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditorė kredito unija „Mano unija“ pradėjo priverstinį skolos pagal 2013 m. gruodžio 16 d. kredito sutartį Nr. P00340 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kredito unijos „Mano unija“ naudai atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pradėjus vykdyti antstolei Brigitai Tamkevičienei. PareiÅ¡kėja kredito unijai „Mano unija“ liko skolinga 188 997,43 Eur dydžio sumÄ , kurios sumokėti neturi finansinių galimybių.

Laiku ir visa apimtimi vykdyti minėtos kredito sutarties sÄ lygas pareiÅ¡kėja tapo finansiÅ¡kai nepajėgi dėl esminio iÅ¡ trumpalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos poilsiautojams gaunamų pajamų sumažėjimo, prasidėjusio 2014 metų pabaigoje ir tebesitęsiančio iki Å¡iol. Be to, pareiÅ¡kėja neįvykdė 2008 m. vasario 27 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 08/02/111SV prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditorei akcinei bendrovei „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui, kurios iniciatyva pareiÅ¡kėjos skola tik iÅ¡ dalies buvo iÅ¡ieÅ¡kota (liko: 65 763,63 Eur skola) varžytynėse pardavus pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 52,40 kv. m ploto butÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje.

Šiuo metu pareiškėja gauna individualios veiklos pajamas pagal verslo liudijimus, darbo santykių neturi, tačiau dalyvauja Lietuvos darbo biržos aktyviose darbo rinkos programose. Pareiškėjos iš individualios veiklos gautų pajamų ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais struktūra yra tokia: per 2013 metus gautos 39 967,56 Eur dydžio pajamos (neatskaičius mokesčių); per 2014 metus gautos 20 273,40 Eur dydžio pajamos; per 2015 metus gautos 16 000 Eur dydžio pajamos (neatskaičius mokesčių); per 2016 metus gautos 16 500 Eur dydžio pajamos (neatskaičius mokesčių).

Jeigu pareiÅ¡kėja ir toliau užsiims poilsiautojams skirtų gyvenamųjų patalpų nuoma, pareiÅ¡kėjos iÅ¡ individualios veiklos gaunamų pajamų suma per 2017 metus tikėtinai bus panaÅ¡i į sumÄ , gautÄ per 2016 metus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 123,61 kv. m butas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje. Butas yra įkeistas kreditorės kredito unijos „Mano unija“ naudai, užtikrinant pareiÅ¡kėjos prievolių pagal kredito sutartį įvykdymÄ .

Butas įkainotas remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Lovertus“ surašytu ekspertizės aktu, pagal kurį buto rinkos vertė yra 248 000 Eur. Pareiškėja nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Be to, pareiškėja nuosavybės teise neturi jokio kito vertingesnio kilnojamojo turto (t. y. tauriųjų metalų, vertybinių popierių ir kitų turtinių teisių į trečiuosius asmenis), išskyrus drabužius, avalynę, darbo įrankius ir jokios realios vertės neturinčius ilgai naudotus namų apyvokos daiktus (1 kambario ir virtuvės baldų komplektas, 1 stalo įrankių komplektas, televizorius, šaldytuvas, viryklė, dulkių siurblys ir kt.).

PareiÅ¡kėja kreditų įstaigose atidarytose sÄ skaitose piniginių lėšų neturi. PareiÅ¡kėja taip pat neturi grynųjų pinigų, kurių suma virÅ¡ytų vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį. PareiÅ¡kėja skolininkų neturi. Be antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01617 vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ buto iÅ¡ieÅ¡kotojos kredito unijos „Mano unija“ naudai, antstolis Jonas Petrikas iÅ¡ieÅ¡kotojos Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai taip pat vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ pareiÅ¡kėjos turto vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/00973, 0172/16/00968.

PareiÅ¡kėja visiÅ¡kai (be kitų asmenų pagalbos) iÅ¡laiko savo vaikÄ D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su pareiÅ¡kėja, yra darbo biržoje registruotas bedarbis, pajamų negauna. Å iai dienai pareiÅ¡kėjos Å¡eimos mėnesio iÅ¡laidos sudaro 800 Eur per mėnesį: pareiÅ¡kėjos individualios veiklos iÅ¡laidos – 100 Eur, maistas ir gėrimai – 300 Eur, drabužiai ir avalynė – 80, bÅ«sto iÅ¡laikymas – 150 Eur, sveikatos priežiÅ«ra – 50 Eur, ryÅ¡iai (internetas ir telefono ryÅ¡ys) – 20 Eur, transportas – 100 Eur, poilsis ir kultÅ«ra – 50 Eur, higiena – 40, labdara – 10 Eur.

PareiÅ¡kėja prašė bankroto administratoriumi paskirti JustÄ Sakavičių ir patvirtinti 700 Eur administratoriaus lėšų sumÄ , reikalingÄ pareiÅ¡kėjos bankroto procedÅ«roms atlikti nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiÅ¡kėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos.Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Nordea Bank“, veikianti per akcinę bendrovę „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Nurodė, kad vien tik skolininko kreipimasis nesudaro sÄ lygų iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas nėra vien tik remiantis skolininko pateiktais dokumentais spręsti dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pažymima, kad patvirtintų iÅ¡laidų sÄ mata neturi virÅ¡yti skolininko teismui nurodytų gaunamų pajamų sumos. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«nus yra pilnametis (25 metai), todėl negali bÅ«ti laikomas pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikytiniu, byloje nėra informacijos apie tai, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«nus bÅ«tų nedarbingas dėl neįgalumo.

Kreditorės nuomone, 800 Eur suma per mėnesį pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui yra per didelė ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas:

1. butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje, kurio rinkos vertė 2017 m. kovo 27 d. nustatyta 248 000 Eur (turto vertintojas uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“); 2. 8/100 dalis sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, kurio rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis yra 1 200 Eur (viso sandėlio vertė 15 000 Eur). PareiÅ¡kėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 249 200 Eur, o jos kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 256 421,14 Eur (remiantis pareiÅ¡kime nurodyta informacija), t. y. pardavus pareiÅ¡kėjai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ už rinkos kainÄ , bÅ«tų padengtos beveik visos skolos kreditoriams, t. y. skolų likutis po turto pardavimo sudarytų kiek daugiau nei 7 000 Eur, kas yra mažiau negu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta minimali skolų suma bankroto bylai iÅ¡kelti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina prielaida, kad Å¡iuo atveju bankroto byla nėra reikalinga/bÅ«tina. Be to, kreditorės nuomone, praÅ¡oma patvirtinti bankroto administratoriaus Justo Sakavičiaus bÅ«tinųjų iÅ¡laidų suma, skirta administruoti V. S. bankroto bylÄ , yra nepagrįstai didelė (700 Eur). Suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tenkinimo klausimÄ teismo praÅ¡o spręsti savo nuožiÅ«ra, bei bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo kredito unija „Mano unija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o teismo atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja V. S. nurodė, kad jos pradelsti įsipareigojimai siekia 256 421,14 Eur. Nepaisant to, iÅ¡ pareiÅ¡kimo taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio buto rinkos vertė yra lygi 248 000 Eur, kas reiÅ¡kia, jog jos pradelsti ir turimi turto nepadengti įsipareigojimai siekia tik 8 421,14 Eur (256 421,14 Eur – 248 000 Eur) ir nevirÅ¡ija įstatyme numatytos 9 500 Eur sumos.

Dėl Å¡ios priežasties V. S. negali bÅ«ti laikoma nemokia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme ir jai negali bÅ«ti keliama bankroto byla (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Kredito unijos vertinimu, bankrotu pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų siekia ne atstatyti mokumÄ , suderinti savo ir kreditorių interesus, o vilkinti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ buto, tokiu bÅ«du įgyjant galimybę toliau naudoti jį nuomai, gauti iÅ¡ jo pajamas ir jas skirti iÅ¡imtinai savo poreikiams, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti.

Pirma, pažymėtina tai, kad V. S. savo įsipareigojimų kredito unijai visiÅ¡kai nevykdo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., nors visÄ tÄ laikÄ nuomoja butÄ ir už tai gauna pakankamai nemažas pajamas. Antra, siekdama sustabdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ buto, pareiÅ¡kėja 2015 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl kredito sutarties pakeitimo. Nors teismai ieÅ¡kinį atmetė, V. S. teismo proceso (pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) pagalba sustabdė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iki 2017 m. vasario 7 d., kuomet įsiteisėjo jai nepalankus teismo sprendimas.

Trečia, 2017 m. gegužės 17 d. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo pateiktas po to, kai antstolė 2017 m. balandžio 21 d. informavo pareiÅ¡kėjÄ apie paskelbtas buto varžytynes. Tai, kad vienintelis pareiÅ¡kimo tikslas yra vėl paskubomis stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , patvirtina faktas, jog V. S. kreditorių informavimui apie ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįsti panaudojo atitinkamus 2016 m. liepos 11 d. praneÅ¡imus – pateikti naujų praneÅ¡imų iki paskelbtų varžytynių pabaigos – 2017 m. gegužės 22 d.

– ji nebÅ«tų spėjusi. Ketvirta, pareiÅ¡kėja bankroto administratoriumi siÅ«lo JustÄ Sakavičių, dirbantį advokatų kontoroje „Sakavičius, Gogolev ir partneriai PROLAW“. Pačios pareiÅ¡kėjos pridėtas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ji naudojasi Å¡ios advokatų kontoros paslaugomis, taigi Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti bankroto administratoriaus neÅ¡aliÅ¡kumu, o Å¡aliÅ¡ko asmens siÅ«lymas administratoriumi dar kartÄ parodo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ .

Kreditorė pažymi ir tai, kad kredito unija tikrai nesutiks, jog pareiÅ¡kėja bankroto metu iÅ¡saugotų įkeistÄ butÄ , vadinasi butas anksčiau ar vėliau vis tiek bus realizuotas. Kadangi iÅ¡ buto nuomos gaunamos pajamos yra vienintelės realios pareiÅ¡kėjos pajamos, pardavus butÄ , bankroto procedÅ«rų tęsimas bus beprasmis ir bankroto byla turės bÅ«ti nutraukiama. Kredito unijos vertinimu, nurodyti V. S. veiksmai kvalifikuotini piktnaudžiavimu teise. PareiÅ¡kėja teisę kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įgyvendina prieÅ¡ingai jos paskirčiai – ne siekdama savo mokumo atkÅ«rimo ir kreditorių interesų užtikrinimo bankroto pagalba, o norėdama kuo ilgiau iÅ¡ gaunamų buto nuomos pajamų tenkinti vien tik savo asmeninius poreikius.

Be to, kredito unijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma patvirtinti 800 Eur sumÄ bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti yra per didelė, pažeidžianti kreditorių interesus. Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja ne tik neįrodo iÅ¡laikanti savo 25 metų sÅ«nų, bet ir tokios pareigos apskritai neturi. Kredito unijos vertinimu, pareiÅ¡kime nurodytos 700 Eur dydžio administravimo iÅ¡laidos nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo taip pat akivaizdžiai yra per didelės. Kredito unijos įsitikinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad V.

S. piktnaudžiauja teise kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl praÅ¡o skirti jai 5 000 Eur dydžio baudÄ , pusę Å¡ios sumos priteisiant unijai. Suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė ir antstolis Jonas Petrikas atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jie informuoti tinkamai, teisme gauti antstolės Brigitos Tamkevičienės ir antstolio Jono Petriko praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimÄ palaikė, paaiÅ¡kino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjai nutraukus santuokÄ , buvo padalytas santuokoje įgytas turtas, sutuoktinis prie sÅ«naus D. S. iÅ¡laikymo neprisidėjo ir neprisideda, todėl pareiÅ¡kėja turėjo viena iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis sÅ«numi. SÅ«nus Danielius serga depresija, yra viskam apatiÅ¡kas, agresyvus, socialiniai darbuotojai apie jį žino, tačiau sÅ«nus griežtai atsisako gydytis, negeria vaistų, niekur nedirba. Ji bandė iÅ¡važiuoti dirbti į VokietijÄ , tačiau dėl sunkios sÅ«naus bÅ«klės buvo priversta sugrįžti.

Paskutiniu metu jos verslas klostėsi sunkiai, žmonių, norinčių iÅ¡sinuomoti kambarius nėra daug. Su kreditoriais ji bandė tartis, kad galėtų paskolÄ atiduoti mažesnėmis dalimis, bet praÅ¡ymai buvo atmesti. Ji neturi tikslo neatiduoti skolų. Dar iki buto, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, pardavimo iÅ¡ varžytinių, ji ketino didesnį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Neringoje, parduoti, atsiskaityti su kreditoriais ir likti gyventi mažesniame bute (duomenys neskelbtini), Neringoje), tačiau buto, esančio (duomenys neskelbtini) niekas nepirko.

Ji tÄ butÄ pardavinėjo daug metų, buvo daug susidomėjusių, tačiau realus pirkėjas neatsirado. Dabar pardavus jos paskutinį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Neringoje, ji su sÅ«numi neturėtų kur gyventi. Å iuo metu patalpų nuoma ji neužsiima, kadangi vyko pirmos buto, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, varžytinės. Ji tikisi, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , su bankroto administratoriumi pavyks susitarti, kad jai toliau bÅ«tų leidžiama vykdyti individualiÄ veiklÄ â€“ nuomoti kambarius (duomenys neskelbtini) Neringoje.

PareiÅ¡kime apie pajinį įnaÅ¡Ä â€“ (duomenys neskelbtini), esantį kredito unijoje „Mano unija“ nepaminėjo, nes nežinojo, kad tai svarbu ir reikalinga, nes realiai ji tų pinigų neturi. Pajų ji įnešė tuomet, kai ėmė paskolÄ iÅ¡ kredito unijos, t. y. 2013 metais. Å iuos pinigus ji buvo gavusi iÅ¡ vykdomos veiklos. Ji prašė kredito unijos Å¡ia pajaus suma sumažinti jos skolinius įsipareigojimus, tačiau praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Pripažįsta, kad pareiÅ¡kime nepaminėjo ir apie jai nuosavybės teise priklausančiÄ dalį sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, taip pat kaip turimo turto nepaminėjo ir baldų, esančių nuomojamuose kambariuose (duomenys neskelbtini), Neringoje.

Jos iÅ¡silavinimas yra specialus vidurinis, specialybė – choreografija ir nebaigtas aukÅ¡tasis, specialybė – vaikų psichologija-pedagogika.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ atstovas SvajÅ«nas Verbickas nesutiko su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo V. S., palaikė savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad tikrieji pareiÅ¡kėjos tikslai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesutampa su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslais, t. y. atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti mokumÄ .

Manoma, kad pareiÅ¡kėja siekia vilkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . V. S. įsipareigojimų nevykdė nuo 2014 rugsėjo mėnesio, nuo to laiko kredito unijoje „Mano unija“ negautas nei vienas euras. Kredito unija kantriai laukė ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pradėjo tik 2015 m spalio 15 d. PareiÅ¡kėja nevykdė įsipareigojimų ir toliau disponavo įkeistu turtu. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja turi turto daugiau, nei skolinių įsipareigojimų. Be nekilnojamojo turto, pareiÅ¡kėja turi reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), t. y. tokio dydžio yra jos turimas pajinis įnaÅ¡as kredito unijoje „Mano unija“.

PareiÅ¡kėja pajų gali atgauti kredito unijos valdybos sprendimu, ji turi kreiptis su praÅ¡ymu. Paprastai, pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ , pajus gražinamas įvykdžius skolinį įsipareigojimÄ arba jis bÅ«na skirtas paskutinei įsipareigojimo daliai padengti. Teismas k o n s t a t u o j a : bylos duomenimis nustatyta, jog 2007 m. kovo 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (b. l. 19-25). IÅ¡ pateiktų verslo liudijimų matyti, kad pareiÅ¡kėja 2013–2016 metais teikė gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas (b. l. 28-43).

Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/15/01617 dėl skolos, sutartinių ir 15 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. S. išieškotojos kredito unijos „Mano unija“ naudai, skolos likutis sudaro 168781,43 Eur, 15 procentų metinių palūkanų – 20 216 Eur (b. l. 45). Antstolio Jono Petriko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/15/00973 dėl skolos ir 16 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V.

S. iÅ¡ieÅ¡kotojos akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius naudai (b. l. 46-47). 2016 m. spalio 26 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 127666, parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje (b. l. 48). 2013 m. gruodžio 16 d. tarp V. S. ir kredito unijos „Sostinės kreditai“ (dabartinis pavadinimas kredito unija „Mano unija“) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. P00340, pagal kuriÄ V. S. buvo suteiktas 144 810,01 Eur (500 000 Lt) kreditas, kredito paskirtis – vartojimo paskolos už užstatÄ refinansavimui pagal 20013 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. 031-03510 (kreditorius – bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“), butų, esančių (duomenys neskelbtini), Neringos m., ir (duomenys neskelbtini) Neringos m., remontui, įkeičiamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje (b. l. 49-60). 2008 m. vasario 27 d. tarp V.

S. ir Nordea Bank Finland Plc (dabartinis pavadinimas akcinė bendrovė „Nordea Bank“) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KK 08/02/111SV, pagal kuriÄ V. S. buvo suteiktas 150 602 Eur kreditas, kredito paskirtis – vartojimo poreikiams tenkinti, įkeičiamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje (b. l. 64-88). PareiÅ¡kėja nedirba, darbo biržoje įregistruota nuo 2015 m. sausio 22 d., jai suteiktas bedarbio statusas (b. l. 100). PareiÅ¡kėjos vardu Lietuvos Respublikoje yra registruota nekilnojamųjų daiktų: 123,61 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. kovo 27 d. nustatyta 248 000 Eur (turto vertintojas uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“) (b. l. 123, 170-171) bei 8/100 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis – 1 248,88 Eur (viso sandėlio vertė – 15 611 Eur) (b. l. 172-176).

Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, V. S. vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l. 124). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turi bÅ«ti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi bÅ«ti konstatuotas fizinio asmens nemokumas.

Antra, nustačius fizinio asmens nemokumÄ , turi bÅ«ti patikrinama, ar neegzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant bankroto bylÄ atsisakoma iÅ¡kelti. Dėl pareiÅ¡kėjos mokumo Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibÅ«dinamas kaip fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (MMA).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi bÅ«ti taikomi Å¡ie kriterijai: skolų suma turi virÅ¡yti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi bÅ«ti pasibaigę ir asmuo faktiÅ¡kai (objektyviai) neturi turėti galimybės Å¡ias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvÄ tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste.

Remiantis kasacinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl fizinio asmens nemokumo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme sampratos, darytina iÅ¡vada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ , t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).Nagrinėjamu atveju, pagal pateiktus teismui dokumentus nustatyta, jog pareiÅ¡kėja turi skolinių įsipareigojimų, pareiÅ¡kėjos skola kredito unijai „Mano unija“ (buvusi kredito unija „Sostinės kreditas“) sudaro 188 997,43 Eur, antstolei Brigitai Tamkevičienei – 411 Eur, akcinei bendrovei „Nordea Bank“, veikiančiai per akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių – 67 388,62 Eur (2017 m. gegužės 30 d. duomenimis) ir antstoliui Jonui Petrikui – 56,85 Eur.

Bendra pareiÅ¡kėjos skolų kreditoriams suma yra 256 853,90 Eur.Byloje ginčo dėl nurodytų aplinkybių nėra, todėl jos vertintinos nustatytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iÅ¡ ko mokėti už tai, kas įsipareigota. NemokumÄ bÅ«tina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). 2016 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 644 nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtintas minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis yra 380 Eur. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos pradelsti skoliniai įsipareigojimai turi virÅ¡yti 9 500 Eur sumÄ (25 380 Eur).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos V. S. pradelsti skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 256 853,90 Eur sumÄ . Tačiau, pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėja turi nekilnojamojo turto: 123,61 kv. m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. kovo 21 d. nustatyta 248 000 Eur (turto vertintojas uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“) bei 8/100 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis – 1 248,88 Eur (viso sandėlio vertė – 15 611 Eur).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra apie 249 248,88 Eur, o jos kreditorių finansinių reikalavimų suma yra apie 256 853,90 Eur. PareiÅ¡kėjai pardavus jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ už rinkos kainÄ , bÅ«tų padengtos beveik visos skolos kreditoriams, t. y. skolų likutis po turto pardavimo sudarytų kiek daugiau nei 7605,02 Eur. Be to, kaip pareiÅ¡kėja ir suinteresuoto asmens kredito unija „Mano unija“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, V.

S. turi (duomenys neskelbtini) pajinį įnaÅ¡Ä kredito unijoje „Mano unija“. Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikalavimo teisės yra realus turtas, įtrauktinas į pareiÅ¡kėjo, inicijuojančio bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , turto masę, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo turimo turto ir įsiskolinimų santykio ir reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybių sumažinant ar visiÅ¡kai padengiant įsiskolinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017).

Suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡is pareiÅ¡kėjos pajinis įnaÅ¡as, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Neringoje, galėtų bÅ«ti panaudotas pareiÅ¡kėjos likusiai daliai skolinių įsipareigojimų kredito unijai „Mano unija“ padengti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pardavus pareiÅ¡kėjai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ bei realizavus minėtÄ pareiÅ¡kėjos pajinį įnaÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjos skolų likutis bÅ«tų mažesnis nei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta minimali skolų suma bankroto bylai iÅ¡kelti (9 500 Eur) arba skolų kreditoriams visiÅ¡kai nebebÅ«tų (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos vardu nėra registruotų transporto priemonių, nėra kito registruotino kilnojamojo turto, pareiÅ¡kėjos vardu atidarytose piniginių lėšų sÄ skaitose nėra piniginių lėšų, virÅ¡ijančių 1 minimalios mėnesinės algos dydžio sumÄ .

PareiÅ¡kėja užsiima gyvenamosios paskirties patalpų nuoma pagal turimÄ verslo liudijimÄ , yra įraÅ¡yta darbo biržoje. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad darbo pasiÅ«lymų Neringoje ji negauna ir gyvena kartu su pilnamečiu sÅ«numi D. S., kuris niekur nedirba, serga depresija, yra agresyvus, gydytis nesutinka ir ji sÅ«nų iÅ¡laiko, tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiÅ¡kėja nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja yra visiÅ¡kai nemoki, o jos finansinė bÅ«klė yra kritinė. Vien aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos skoliniai įsipareigojimai galimai virÅ¡ija įstatymo nustatytÄ dydį, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėja yra įraÅ¡yta darbo biržoje, iÅ¡laiko pilnametį sÅ«nų, todėl finansinė naÅ¡ta jai yra per didelė, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis iÅ¡vengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų, juo labiau, jog yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turi nekilnojamojo turto ir pajinį įnaÅ¡Ä kredito unijoje.

Dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , todėl vertinti asmens gebėjimÄ vykdyti prisiimtas prievoles bÅ«tina itin atidžiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ .

Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. SÄ Å¾iningumo principas teisėje reiÅ¡kia asmens ar institucijos savybę, kuriÄ interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimÄ , ar asmuo privalėjo kÄ nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažkÄ daryti ar nedaryti.

Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas. Viena iÅ¡ reakcijos formų į piktnaudžiavimÄ subjektine teise – atsisakymas jÄ ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalis nustato atvejus, kada teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų.

NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Toks nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos veikla – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma pagal turimÄ verslo liudijimÄ , ji niekur nedirba, yra įraÅ¡yta darbo biržoje, nuo 2015 m. sausio 22 d. jai yra suteiktas bedarbio statusas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog rasti darbÄ Neringoje nėra galimybių, tačiau byloje nėra Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos turimus sveikatos sutrikimus, kurie ribotų pareiÅ¡kėjos galimybes dirbti ar ieÅ¡koti darbo Neringoje ar Klaipėdoje, pareiÅ¡kėja neturi nepilnamečių vaikų, jos iÅ¡silavinimas yra specialus vidurinis, specialybė – choreografija ir nebaigtas aukÅ¡tasis, specialybė – vaikų psichologija-pedagogika.

PareiÅ¡kėja turi visas galimybes kelti savo kvalifikacijÄ , jÄ keisti, susirasti darbÄ ir uždirbti didesnes pajamas, iÅ¡ kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad savo skolinius įsipareigojimus bÅ«tų siekusi sumažinti aktyviai ieÅ¡kodama darbo. Teismo vertinumu, sÄ Å¾iningas asmuo, atsidÅ«ręs sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekiant prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sÄ lygų, keičiant savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenant ten, kur gali susirasti gerai apmokamÄ darbÄ , gauti daugiau pajamų ir tokiu bÅ«du užsitikrinti finansinį saugumÄ sau bei tinkamÄ skolinių įsipareigojimų vykdymÄ kreditoriams.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas nereiÅ¡kia besÄ lygiÅ¡ko asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių - pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamÄ darbÄ ) turi bÅ«ti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi bÅ«ti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiÅ¡kėjos įvardijamas nemokumo priežastis, pasyvų elgesį, nepakankamas pastangas savo mokumui pagerinti, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiÅ¡kėja siekia nusiraÅ¡yti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio teismas negali spręsti, kaip ir kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus, dengti bankroto administravimo iÅ¡laidas, nenurodo, kokių veiksmų ketina imtis, siekdama atkurti mokumÄ . PareiÅ¡kėjos pasyvus elgesys sudaro pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėja yra nesÄ Å¾ininga kreditorių atžvilgiu. PareiÅ¡kėja taip pat nepateikė duomenų, kad bÅ«tų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Kaip nurodo pareiškime, V. S. 2014 m. gavo 20 273,40 Eur (1 689,45 Eur per mėn.), 2015 m. – 16 000 Eur (1 333 Eur per mėn.), 2016 m. – 16 500 Eur (1 375 Eur), tačiau tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ atstovas patvirtino, kad pareiškėja V. S. savo įsipareigojimų nevykdė jau nuo 2014 rugsėjo mėnesio, t. y. nuo to laiko kredito unijoje „Mano unija“ iš pareiškėjos negautas nei vienas euras. Akivaizdu, jog toks V.

S. abejingumas ir pasyvus elgesys skolinių įsipareigojimų atžvilgiu yra vertintinas kaip turintis nesÄ Å¾iningumo požymių. Be to, pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėja nurodo, jog siekdama atsiskaityti su kreditoriais, ji norėjo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad butÄ ji stengėsi parduoti daug metų, tačiau realus pirkėjas neatsirado. Å ie pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai teismo vertintini kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos pastangas parduoti minėtÄ turtÄ (pvz. skelbimai, susiraÅ¡inėjimas su potencialiais pirkėjais ar kreipimasis į nekilnojamo turto agentÅ«ras).

PareiÅ¡kėja nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jos paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, kad ji kreipėsi į kreditorių, praÅ¡ydama jos turimo pajaus suma sumažinti skolinius įsipareigojimus ir kad jos praÅ¡ymai buvo netenkinti.Kaip nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjos elgesį teismas įvardija ir tai, kad pareiÅ¡kėja, kreipdamasi su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nenurodė viso savo turimo turto. Tik priėmus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , gavus kreditorių atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ bei iÅ¡raÅ¡us apie V.

S. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ valstybės įmonės „Registrų centras“, paaiÅ¡kėjo, kad V. S., be pareiÅ¡kime nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, dar turi ir 8/100 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis – 1 248,88 Eur (viso sandėlio vertė – 15 611 Eur). Teismo posėdžio metu buvo patvirtinta aplinkybė apie tai, kad pareiÅ¡kėja turi ir (duomenys neskelbtini) pajinį įnaÅ¡Ä kredito unijoje „Mano unija“, apie kurį, kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime net nebuvo užsiminusi.

PareiÅ¡kėja teismui paaiÅ¡kino, kad ji nežinojo, kad pareiÅ¡kime reikėjo nurodyti jos turimÄ pajinį įnaÅ¡Ä , kadangi, jos nuomone, Å¡ių pinigų ji realiai neturi. Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikalavimo teisės yra realus turtas, įtrauktinas į pareiÅ¡kėjo, inicijuojančio bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , turto masę, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo turimo turto ir įsiskolinimų santykio ir reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybių sumažinant ar visiÅ¡kai padengiant įsiskolinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017).

Be to, pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pripažino, kad ji pareiÅ¡kime prie turimo turto nenurodė ir 8/100 pastato – sandėlio, esančio Pamario g. 8, Neringoje, unikalus Nr. 2390-0000-3024 bei baldų, esančių (duomenys neskelbtini) Neringoje. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad prie pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sÄ raÅ¡as (nekilnojamasis turtas; sÄ skaitose esančios lėšos, nurodant sÄ skaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma virÅ¡ija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė.

Tai gi, įstatymo leidėjas numatė ne baigtinį turto sÄ raÅ¡Ä . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad neatskleisdama duomenų apie visÄ turimÄ turtÄ , pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, teismas vertina tai kaip norÄ nuslėpti tikrÄ jÄ turimo turto vertę, taip suklaidinti teismÄ ir pažeisti kreditorių interesus. Vertinant pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėja nurodo, jog bÅ«tiniesiems jos ir iÅ¡laikomo pilnamečio sÅ«naus poreikiams kas mėnesį yra reikalinga 800 Eur suma.

Pažymėtina, kad sudėjus iÅ¡laidų pagrindime nurodytas sumas, gaunama ne 800, o 900 Eur suma, kuri nurodoma pareiÅ¡kime. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014), teismas turi pagrindo manyti, kad aptariamos sumos yra per didelės ir nepagrįstos, pažeidžiančios kreditorių interesus. Be to, kai kurios iÅ¡laidos aiÅ¡kiai neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte naudojamos bÅ«tinųjų poreikių sÄ vokos, pavyzdžiui, tokiomis iÅ¡laidomis nelaikytinos iÅ¡laidos labdarai.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja ne tik neįrodo iÅ¡laikanti savo 25 metų sÅ«nų D. S., bet ir tokios pareigos apskritai neturi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta anksčiau, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad suaugęs sÅ«nus objektyviai negali dirbti, kad privalo bÅ«ti iÅ¡laikomas iÅ¡situokusios mamos. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, remiantis pareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, esant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto numatytiems pagrindams, įvertinus tai, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų teismas negali konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja yra nemoki ir jos padėtis kritinė, pasyvus pareiÅ¡kėjos elgesys ir nenoras nurodyti visÄ savo turimÄ turtÄ sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja elgiasi nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu.

Teismo nuomone, bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjai prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui ir bÅ«tų naudingas tik pareiÅ¡kėjai, neatitiktų kreditorių interesų, tokiu bÅ«du iÅ¡kreipiant pareiÅ¡kėjos, kaip skolininkės, ir jos kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos V. S. pareiÅ¡kimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ netenkintinas. Dėl suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjai skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.  Suinteresuotas asmuo kredito unija „Mano unija“, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, prašė teismo V.

S. už piktnaudžiavimÄ teise kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skirti pareiÅ¡kėjai 5 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos priteisinat suinteresuotam asmeniui – kredito unijai „Mano unija“.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

TokiÄ baudÄ galima paskirti, kai yra minėtoje teisės normoje nustatyti piktnaudžiavimo atvejai: nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kinio (apeliacinio, kasacinio skundo) padavimas arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Å iuo atvejų, vertinant pareiÅ¡kėjos elgesį, reikÅ¡minga tai, kad pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje, dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų nebuvo vilkinamas procesas ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ , pažeidžia proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principus.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymo skirti pareiÅ¡kėjai V. S. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais, 6 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos V. S. pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo netenkinti – atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai V.

S. fizinio asmens bankroto bylÄ .InformacijÄ apie atsisakymÄ iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai fizinio asmens bankroto bylÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje, taip pat specialioje interneto svetainėje www.teismai.lt skiltyje ,,Teismų praneÅ¡imai“.Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                Danutė Žvinklytė