28b223db-b52a-414a-81f6-c4e59ef3acde · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla II-272-358/2013Administracinio teisės pažeidimo byla II-33-358/2014Teisminio proceso Nr.4-69-3-05400-2013-0Procesinio sprendimo kategorija:45.4.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. kovo 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. M., jo atstovui advokatui V. M. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo P. M. skundÄ institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo ir N u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. V. 2013 m. liepos 15 d. nutarimÄ Nr. 20N-2764355-13 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ nubaustas 150,- Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.PareiÅ¡kėjas bei jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad KET 88.2 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas.

Remiantis KET 92 punktu, įspėjamieji signalai turi bÅ«ti pradėti rodyti iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ ir baigti tuojau pat po manevro. SignalÄ reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. KET 141.2 punkte įtvirtinta, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo. KET 142 punkte numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ .

Remiantis aptartu reglamentavimu, įspėjamojo posÅ«kio signalo rodymas prieÅ¡ atliekant manevrÄ laikytinas esmine aplinkybe, leidžiančia numatyti kito vairuotojo veiksmus ir taip iÅ¡vengti galimo autoįvykio. P. M. posÅ«kio į kairę manevrÄ darė laikydamasis visų KET numatytų reikalavimų. Visų pirma, likus 200 - 100 m iki pasukimo vietos prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio manevrÄ , jis pažiÅ«rėjo per galinį ir Å¡oninį veidrodėlius, įsitikino, kad jį lenkiančių ar pradėjusių lenkimo manevrÄ transporto priemonių nėra, ir tuo pat metu iÅ¡ anksto įjungė posÅ«kio signalÄ bei kiek įmanoma labiau priartėjo prie deÅ¡inės kelio juostos kairiosios dalies rengdamasis kairiajam posÅ«kiui (KET 92, 106, 108 punktai).

Nuo Å¡io momento pagal KET laikytina, kad P. M. pradėjo kairiojo posÅ«kio manevrÄ . Todėl pagal KET 142 punkto reikalavimus, joks paskui jį važiuojantis vairuotojas negalėjo pradėti lenkimo manevro, o privalėjo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ .Nurodytas aplinkybes, kad P. M. laikėsi visų kairiojo posÅ«kio atlikimo taisyklių, patvirtina ne tik paties P. M. paaiÅ¡kinimai, esantys byloje, bet ir tai, jog paskui P. M. vairuojamÄ transporto priemonę važiavusios mažiausiai dvi kitos transporto priemonės jos nelenkė, o važiavo iÅ¡ paskos ir laukė kol bus pabaigtas posÅ«kio į kairę manevras.

Kad paskui P. M. transporto priemonę važiavo bent dvi kitos transporto priemonės patvirtina, automobilio Toyota Avensis,  v/n  (duomenys neskelbtini) su  kuriuo  susidÅ«rė  P. M. vairuojamas  automobilis,  keleivio A. J. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilio Toyota Avensis vairuotoja iki susidÅ«rimo buvo aplenkusi ne mažiau kaip du automobilius. Be to, iÅ¡ automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji ne mažiau kaip trijų automobilių lenkimo manevrÄ pradėjo neįsitikinusi, jog P. M. vairuojamas automobilis jau yra pradėjęs posÅ«kio į kairę manevrÄ .

D. R. paaiÅ¡kinimuose, aiÅ¡kiai yra įrodoma, kad ji norėdama aplenkti kitÄ automobilį net nepastebėjo į degalinę sukančio P. M. vairuojamo automobilio. Todėl neabejotina, kad bÅ«tent ji pažeidė KET 142 punkto reikalavimus, jog jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ .

Kad D. R. lenkimo manevrÄ pradėjo tik po to, kai P. M. jau buvo pradėjęs posÅ«kio į kairę manevrÄ patvirtina ir eismo įvykio schema. Pagal eismo įvykio schemÄ susidÅ«rimo vieta yra 1,8 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Tai reiÅ¡kia, kad eismo įvykis įvyko viduryje kairiosios eismo juostos, nes bendras kelio plotis 7,2 m, o vienos kelio juostos plotis 3,6 m. Be to, iÅ¡ P. M. vairuojamo automobilio sugadinimų matyti, kad pirminis smÅ«gis teko į automobilio kairės pusės galinį sparnÄ .

Vadinasi, P. M. vairuojamas automobilis jau buvo paskutinėje posÅ«kio į kairę manevro stadijoje, kai į jį atsitrenkė D. R. vairuojamas automobilis. Taip pat pažymėtina, kad spręsdama P. M. administracinės atsakomybės klausimÄ , pareigÅ«nė visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, jog D. R. akivaizdžiai virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti eismo įvykio schema, iÅ¡ kurios matyti, kad po susidÅ«rimo P. M. vairuojamas automobilis nuo susidÅ«rimo vietos buvo nustumtas virÅ¡ 15 metrų, o D.

R. automobilis po itin stipraus susidÅ«rimo dar nuvažiavo daugiau kaip 20 m. Neabejotina, kad jeigu D. R. vairuojamas automobilis bÅ«tų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, automobiliai po eismo įvykio bÅ«tų likę susidÅ«rimo vietoje arba labai arti jos. IÅ¡ ekspertizės akto iÅ¡vadų matyti, kad negalima nustatyti kas buvo įvykio kaltininkas, papildomų įrodymų surinkti neįmanoma, todėl remiantis teismų praktika, byla turi bÅ«ti nutraukta. PraÅ¡o skundÄ patenkinti.         Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Institucijos atsiliepime nurodyta, kad 2013-07-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu, P. M. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 150 lt. bauda. Nuobauda jam paskirta už tai, kad jis 2013-06-30, 14.00 val., Kaune, Didžioji g 68, vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jį lenkusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemones, gatvės bortelis, pėsčiųjų tako laiptai, apšvietimo stulpas ir tvora, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9, 106, 108 punktų reikalavimus.

Aplinkybę, kad P. M. pažeidė KET įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, apgadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija, liudytojų paaiÅ¡kinimai, kita bylos medžiaga. KET 106 punkto reikalavimai nurodo, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. KET 108 punktas nurodo, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

Vadovaujantis KET 3 punktu, Å¡iose taisyklėse vartojamomis sÄ vokomis, sÄ voka-duoti keliÄ , siejama su eismo dalyvio sustojimu ar nepradėjimu važiuoti, t.y. manevro neatlikimas. P. M. savo 2013-06-30 paaiÅ¡kinime nurodo, kad „rodydamas posÅ«kį iÅ¡ anksto sukau į degalinę <....> dėl įvykio esu kaltas". Policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime yra užfiksuota, jog P. M. paaiÅ¡kino, kad sukdamas į degalinę ir nepastebėjo automobilio. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys apie tai, kad smÅ«gis į jo automobilį buvo tada, kai automobilis jau buvo paskutinėje posÅ«kio į kairę manevro stadijoje.

Kadangi pagal įvykio schemoje užfiksuotus automobilio apgadinimus (apgadinti: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės slenkstis, kairės pusės priekinės durys, kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis), to teigti galima. Mano, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ Ä¯ kairę ,nesustojo ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl susidÅ«rė su jį lenkusiu automobiliu. Todėl su P. M. skundo reikalavimais nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.          Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai ,kad   P. M. padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ Â ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.Liudytojas A. B. parodė, kad dirba 3-ojo bÅ«rio vyr. patruliu. Prisimena, kad ,automobilis suko į kairę , į degalinės teritorijÄ , nepraleido lenkiančio ir tiesiai važiuojančio automobilio ir susidÅ«rė. Lenkiantysis automobilis keitė kryptį, atsitrenkė į gatvės bortelį, apÅ¡vietimo stulpÄ ir į namo tvorÄ .

Eismo įvykio schemoje nubraižyti automobiliai po susidÅ«rimo. Vairuotojas sutiko, kad kaltas dėl įvykio, nes toje vietoje lenkti nedraudžiama. Situacija buvo aiÅ¡ki ir pagal Å¡ukes, padangų žymes buvo galima spręsti kur įvyko eismo įvykis, abu vairuotojai vienodai parodė susidÅ«rimo vietÄ , prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. SmÅ«gis buvo į sukančiojo automobilio kairį Å¡onÄ . PareiÅ¡kėjas ,norėdamas sukti į kairę ir parodydamas posÅ«kį, turėjo palaukti kol pravažiuos lenkiantysis automobilis.

PosÅ«kio rodymas nesuteikia pirmenybės. Ä®vykio vietoje liudytojų nebuvo.Liudytojas P. Å . parodė, kad dirba patruliu. Atvykę į eismo įvykio vietÄ , sprendė ,kuris vairuotojas kaltas. Situacija buvo tokia, kad vienas automobilis suko į kairę, kitas automobilis, važiavęs iÅ¡ paskos, buvo pradėjęs lenkimo manevrÄ ir susidÅ«rė. Kaltininko automobilis po susidÅ«rimo buvo važiuojamojoje dalyje prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Abu vairuotojai nurodė tÄ pačiÄ susidÅ«rimo vietÄ .Liudytoja D.

R. parodė, kad ji pradėjo lenkimo manevrÄ , o kitas automobilis suko į kairę , jos nepraleido ir susidÅ«rė. Gal bÅ«t, buvo aplenkusi kelis automobilius, buvo prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Ji važiavo apie 70-75 km/h greičiu, leistinas greitis galimai 50 km/h. Pamačiusi kitÄ automobilį, ji stabdė. Pradėdama lenkimo manevrÄ , ji buvo įsitikinusi, kad jai niekas nesukliudys.Liudytojas L. A. parodė, kad jis matė eismo įvykį. IÅ¡važinėjo iÅ¡ degalinės, dairėsi į abi puses. Pastebėjo automobilį, kuris važiavo ypač greitai.

PareiÅ¡kėjo automobilį, rodantį kairį posÅ«kio signalÄ , matė jau seniau. Dideliu greičiu važiuojantis automobilis trenkėsi į jaunuolio automobilį. Ä®vykį matė ir jo žmona. IÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir nubėgo pasižiÅ«rėti jaunuolio. Jaunuolis sunkiai orientavosi aplinkoje. IÅ¡ greitai važiuojančio automobilio iÅ¡lipo trys jaunuoliai ir mergina. Už vairo sėdintis jaunuolis iÅ¡lipo vėliau. Jis policijos pareigÅ«nų nelaukė, paaiÅ¡kinimų policijai neteikė.

Jaunuoliui davė savo telefono numerį. Liudytoja G. A. parodė analogiÅ¡kai, kaip ir liudytojas L. A.. Papildė, kad jaunuolio maÅ¡ina stovėjo ir rodė posÅ«kį, kitos maÅ¡inos jį apvažinėjo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. KitÄ automobilį vairavo ne moteris, o jaunuolis.Liudytojas A. J. parodė, kad važiavo kartu su liudytoja D. R., sėdėjo Å¡alia vairuotojos. D. R. važiavo 70 km/h greičiu, aplenkė 3-4 ta pačia kryptimi važiavusias maÅ¡inas ir staiga susidÅ«rė su pareiÅ¡kėjo vairuojamu automobiliu.

Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo. Policija atvažiavo maždaug už pusvalandžio. Policijos pareigūnams aplinkybes nurodė D. R.. Važiavo tik dviese.           Iš 2014-02-14 ekspertizės akto išvadų matyti, kad tikėtinas automobilių „Toyota Avensis“ ir Seat Ibiza „ susidūrimo mechanizmas – automobilio „Toyota Avensis" vairuotoja D. R. važiavo priešpriešinio eismo juosta. Lenkiamo automobilio „Seat Ibiza" vairuotojas P. M. pasuko į kairę.

Dėl Å¡ios priežasties automobilis „Toyota Avensis" priekiniu deÅ¡iniuoju kampu atsitrenkė į automobilio „Seat Ibiza"kairįjį Å¡onu. Pradiniu kontakto momentu tarp automobilių iÅ¡ilginių aÅ¡ių buvo nedidelis smailus kampas. Po susidÅ«rimo automobilis „Toyota Avensis" nuvažiavo nuo kelio į kairę, atsitrenkė į tvorÄ , nuvažiavo laiptais žemyn ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis  „Seat Ibiza" po  susidÅ«rimo buvo  sustabdytas eismo  įvykio vietos  schemojeužfiksuotoje padėtyje.

Automobilio „Seat Ibiza" vairuotojo P. M. veiksmai, - prieÅ¡ sukdamas į kairę tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Toyota Avensis", vairuojamam D. R., dėl ko su juo susidÅ«rė, - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastini ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Negalima nustatyti, kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvių veiksmai  techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga.          Teisės pažeidimo faktÄ ir pareiÅ¡kėjo kaltę pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma.

IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, keisdamas važiavimo kryptį, suko į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jį lenkiančiai transporto priemonei ir su ja susidÅ«rė ( administracinio teisės pažeidimo bylos 1 lapas); eismo įvykio vietos schemos duomenimis, su kuriais sutiko abu transporto priemonių valdytojai (b.l.2); tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis (b.l.4); D. R. paaiÅ¡kinimo duomenimis (b.l.5); P. M. paaiÅ¡kinimo duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad jis, rodydamas posÅ«kį iÅ¡ anksto, suko į degalinę ir nepastebėjo kito automobilio, kuris darė lenkimo manevrÄ (b.l.6);

A. J., UAB „Okseta“ operatorės S. K. paaiÅ¡kinimų duomenimis (b.l.7-8).             IÅ¡ Å¡ių įrodymų visumos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 str.( Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti); 106 str. (PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams); 107 str.(Ä®važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms) ir padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str.2 dalyje.             Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų apie tai, kad vairuotoja D.

R. pradėjo lenkti tik tuomet, kai pareiÅ¡kėjas ne tik buvo įjungęs posÅ«kio signalÄ , bet ir pasisukęs į kairę pusę. Byloje nustatyta, kad vairuotoja D. R. buvo aplenkusi keletÄ automobilių, lenkimo manevro nepabaigė, toliau važiavo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta. Å ios aplinkybės neginčija ir pareiÅ¡kėjas. Teismas pabrėžia, kad automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojos veiksmai techniniu požiÅ«riu ryÅ¡ium su eismo įvykio kilimu nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir tokių veiksmų nustatymas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas kitoje byloje.

Å ioje byloje teismas sprendė ar pareiÅ¡kėjas pažeidė KET nurodytų straipsnių reikalavimus. Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiÅ¡kėjas nedavė kelio jį lenkiančiai transporto priemonei KET 3 punkto prasme ( sÄ voka duoti keliÄ siejama su eismo dalyvio sustojimu ar nepradėjimu važiuoti, t.y. manevro neatlikimas). Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas N u t a r i a : 2013-07-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.20N-2764355-13 palikti nepakeistÄ , pareiÅ¡kėjo P. M. skundo netenkinti.Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                          Audronė Levinskienė