28b1fa3d-d40e-4ff9-9322-eae30013bb6e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P., atsakovo atstovei Jurgitai Saulėnaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

P. kreipėsi į teismÄ su skundu ir prašė iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato priteisti 3 700 Eur litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde ir papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Ukmergės r. policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – AreÅ¡tinė) 103 paras buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, areÅ¡tinės kamerose įrengti tualetai neatitverti pertvara ar durelėmis, todėl naudotis tualetu turėjo stebint prižiÅ«rėtojams ir kitiems kameroje esantiems suimtiesiems.

Kameroje rozetės įrengtos 3 m atstumu nuo stalo, todėl neturėdamas ilgiklio negalėjo įjungti ir žiūrėti televizorių. Langai kameroje neatsidarė, trūko oro. Kamerose drėgna, nedžiuvo rūbai. Atvykus į Areštinę, nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše. Kameras tvarkė tik dvi dienas per savaitę - antradienį ir penktadienį. Kamerose nebuvo šluotų, tualeto valymo priemonių, įrankio šiukšlėms susemti. Kamerose nebuvo kabelinės televizijos laido, antenos, radijo taško, taip pat nedavė skaityti laikraščių.

Pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengti suoliukai, sporto inventorius. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis nebuvo aprÅ«pintas dantų pasta, dantų Å¡epetuku ir skutimosi peiliukais, jam buvo iÅ¡duoti tik tualetinis popierius ir muilas. Kamerose nėra veidrodžių. Nurodė, kad kartÄ per deÅ¡imt dienų jam priklauso apsipirkti parduotuvėje, tačiau to padaryti jis nespėjo, kadangi tyrėjo sprendimu areÅ¡tinėje jis buvo laikomas dvi savaites.PareiÅ¡kėjas tvirtinimu, dėl netinkamų laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sumažėjo bendravimo galimybės (1-3, 107 b. l.).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (5-9 b. l.) su juo nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad AreÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas V. P. buvo laikomas nuo 2014-12-18 iki 2014-12-22, nuo 2015-01-12 iki 2015-01-26, nuo 2015-02-09 iki 2015-02-23, nuo 2015-03-09 iki 2015-03-23, nuo 2015-03-30 iki 2015-04-02, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-13, nuo 2015-05-04 iki 2015-05-18, nuo 2015-05-25 iki 2015-06-01, nuo 2015-06-08 iki 2015-06-22, nuo 2015-06-29 iki 2015-07-08, nuo 2015-07-13 iki 2015-07-20, t. y. iÅ¡ viso 105 paras.

Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl laikymo sÄ lygų, nurodė, kad sanitariniai mazgai AreÅ¡tinėje įrengti pagal Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma) 20 punkto reikalavimus: sanitariniame mazge yra Å¡alto vandens tiekimo sistema, jis atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Taip pat nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (Žin., 2007, Nr. 61-2361) (toliau - AreÅ¡tinių veiklos taisyklės) 7.20 punkte areÅ¡tinėje laikomiems asmenims numatyta teisė naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais radijo imtuvais, virintuvais, tačiau esant tam bÅ«tinoms techninėms sÄ lygoms.

Atsakovės atstovo teigimu, AreÅ¡tinėje tokių techninių sÄ lygų nėra. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato areÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims teisės naudotis kabeline televizija. AreÅ¡tinėje laikomi asmenys vienÄ kartÄ per 15 dienų turi teisę gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus spaudos leidinius. Pasak atsakovės atstovo, AreÅ¡tinės kamerose veikia tiek mechaninė patalpų vėdinimo sistema, tiek yra galimybė kameras vėdinti per orlaides. Tai atitinka Higienos normos 23 punkto reikalavimus.

AreÅ¡tinės kameros valomos du kartus per savaitę. Pažymėjo, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo patys nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu nė karto nesikreipė į areÅ¡tinės administracijÄ su praÅ¡ymais, skundais dėl valymo priemonių iÅ¡davimo/neiÅ¡davimo. Nurodė, kad laikantis AreÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, V. P. buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014-12-18 iki 2015-07-20, jam buvo sudaryta teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u (AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12 punktas).

Remiantis Areštinių veiklos taisyklių 83 punktu, policijos areštinėje uždaryti asmenys, esant būtinumui yra aprūpinami būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis - muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Pareiškėjas, kaip pats nurodo savo skunde, šiomis priemonėmis buvo aprūpintas.Nurodė, kad Areštinės pasivaikščiojimo kiemas yra įrengtas pagal Higienos normos 17.3 punkto, kuriame nustatyta pareiga areštinių pasivaikščiojimo kiemuose įrengti šiukšlių dėžes, reikalavimus.

Tuo tarpu pareiga įrengti suoliukus ar sporto įrangÄ , kurių pasigedo pareiÅ¡kėjas, nėra nustatyta. Dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimų nesuteikus galimybės apsipirkti parduotuvėje atsakovės atstovas pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus parduotuvių įrengimas policijos areÅ¡tinėse nėra numatytas. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės atstovas teigia, kad Å¡iuo atveju nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjui dėl jo laikymo sÄ lygų AreÅ¡tinėje bÅ«tų sukeltos konkrečios pasekmės. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sÄ lygojo jo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta skunde nurodyta suma. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų bei medicininių dokumentų apie galimai patirtÄ moralinę žalÄ bei jos padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl praÅ¡ymas atlyginti žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas LR CK 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme.

Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, nulėmusiu aukščiau nurodytas aplinkybes.Vaizdo konferencijos būdu teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad Areštinėje neveikė ventiliacija, todėl nedžiuvo išskalbti drabužiai. Stebėjimo langeliai buvo nuolat atidaryti, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Kameroje įrengtos rozetės be ilgiklių nepasiekiamos. Dėl šios priežasties negalėjo klausytis sausio mėnesį tėvo perduoto radijo imtuvo.

Dėl galimybės apsipirkti parduotuvėje patikslino, kad AreÅ¡tinėje yra laikomas dvi savaites, ten parduotuvės nėra. Todėl kartÄ per 10 dienų negali apsipirkti LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo į skundÄ argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2014-12-18 iki 2014-12-22, nuo 2015-01-12 iki 2015-01-26 V. P. AreÅ¡tinėje buvo patalpintas į vienvietę kamerÄ Nr.

15. Laikotarpyje nuo 2015-02-09 iki 2015-02-23 jis buvo patalpintas į vienvietę kamerÄ Nr.

10. Laikotarpyje nuo 2015-03-09 iki 2015-03-12 V. P. buvo patalpintas į dvivietę kamerÄ Nr. 9 (kameros plotas 10,94 m2), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu, o nuo 2015-03-12 iki 2015-03-23 buvo laikomas vienvietėje kameroje Nr.

10. Laikotarpiais nuo 2015-03-30 iki 2015-04-02 ir nuo 2015-04-08 iki 2015-04-13 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į vienvietę kamerÄ Nr.

10. Laikotarpyje nuo 2015-05-04 iki 2015-05-06 V. P. buvo patalpintas į dvivietę kamerÄ Nr. 9, kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu. Nuo 2015-05-06 iki 2015-05-18 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į vienvietę kamerÄ Nr.

10. Nuo 2015-05-25 iki 2015-06-01 V. P. buvo laikomas dvivietėje kameroje Nr. 13 kartu su dar vienu asmeniu. Nuo 2015-06-08 iki 2015-06-22 jis buvo patalpintas į vienvietę kamerÄ Nr. 14, kurioje buvo laikomas vienas. Nuo 2015-06-29 iki 2015-07-02 V. P. buvo patalpintas į vienvietę kamerÄ Nr. 10 , o nuo 2015-07-02 iki 2015-07-08 – į vienvietę kamerÄ Nr.

11. Nuo 2015-07-13 iki 2015-07-17 V. P. buvo patalpintas į dvivietę kamerÄ Nr. 8, kurioje buvo laikomas dar su vienu asmeniu, o nuo 2015-07-17 iki 2015-07-20 buvo patalpintas į trivietę kamerÄ Nr. 1, kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis (10-11 b. l.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK areÅ¡tinės (jos pareigÅ«nų) veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių sulaikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014-12-18 iki 2015-07-20 atlyginimo. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Higienos norma HN 37:2009.

Higienos normos 5–15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, nustatančios, kad policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); 18–33 punktuose reglamentuoti policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimai. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad AreÅ¡tinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimas pažeidė jo teisę į privatumÄ (tualetu turėjo naudotis stebint kitiems kameroje esantiems suimtiesiems ir areÅ¡tinės pareigÅ«nams).Remiantis Higienos normos 20 punktu policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato virÅ¡ininko 2009-08-21 įsakymu Nr. 10-88-V-17, 1.13. punkte nustatyta policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad AreÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka Higienos normos 20 punkto reikalavimus, t. y. kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 120-130 cm sienele, įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Teismo nuomone, tokia tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Higienos normos 20 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Tačiau, nagrinėjamu atveju iš detalizuotų pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpių ir nurodyto kamerose kartu su pareiškėju laikomų asmenų skaičiaus matyti, kad laikotarpiais nuo 2014-12-18 iki 2014-12-22, nuo 2015-01-12 iki 2015-01-26, nuo 2015-02-09 iki 2015-02-23, nuo 2015-03-12 iki 2015-03-23, nuo 2015-03-30 iki 2015-04-02, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-13, 2015-05-06 iki 2015-05-18, 2015-06-08 iki 2015-06-22, 2015-06-29 iki 2015-07-02, 2015-07-03 iki 2015-07-08 pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas.

Tai, kad kamerose nuolat buvo atidaryti stebėjimo langeliai, numatyta AreÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato virÅ¡ininko 2009-08-21 įsakymu Nr. 10-88-V-17, 17 punkte. Å ių taisyklių 7.1 punktas įpareigoja areÅ¡tinės postinį nuolat per durų stebėjimo angÄ stebėti asmenis, esančius kamerose. Tokia tvarka siekiama užtikrinti pačių suimtųjų saugumÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aukščiau minėtais laikotarpiais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Nors visais kitais laikotarpiais (nuo 2015-03-09 iki 2015-03-12, nuo 2015-05-04 iki 2015-05-06 , nuo 2015-05-25 iki 2015-06-01, nuo 2015-07-13 iki 2015-07-17 ir nuo 2015-07-17 iki 2015-07-20) kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 3 asmenų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktuliu laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į AreÅ¡tinės administracijÄ dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeistos. Taigi, Å¡iuo atveju nėra nustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir kilusių pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad kamerose nebuvo veidrodžių yra abstraktÅ«s, nesukonkretinta, kokiose kamerose jų nebuvo, nenurodyta, kokias pasekmes Å¡is inventoriaus trÅ«kumas sukėlė, todėl laikytini neįrodytais.PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas ir dėl nepakankamo kamerų vėdinimo ir drėgmės. Pagal Higienos normÄ , policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas).

Pagal Higienos normos 24 punktÄ , oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir judrumas turi bÅ«ti Å¡ie: Å¡iltuoju metų periodu oro temperatÅ«ra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s.Vilniaus apskrities VPK atsiliepime nurodė, jog AreÅ¡tinėje veikia tiek mechaninė patalpų vėdinimo sistema, tiek yra galimybė kameras vėdinti per orlaides.

Tai atitinka Higienos normos 23 punkto reikalavimus. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčo laikotarpiu buvusios temperatÅ«rÄ , drėgnumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, nesukonkretino, ar tokios sÄ lygos buvo visose areÅ¡tinės kamerose, ar tik kai kuriose, kada pasireiÅ¡kė nepatogumai, sukelti drėgmės. Kadangi dėl netinkamos kamerų bÅ«klės pareiÅ¡kėjas nei į AreÅ¡tinės administracijÄ , nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog areÅ¡tinės kamerose rozetės įrengtos netinkamu atstumu, todėl jis negalėjo įjungti televizoriaus, pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys suimtųjų laikymo sÄ lygas policijos įstaigų areÅ¡tinėse, neįpareigoja sudaryti technines sÄ lygas, reikalingas naudotis elektros ir kitais buitiniais prietaisais, t. y. rozečių įrengimas areÅ¡tinės kamerose teisės aktuose nėra įtvirtintas. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr.5-V-356, 7.20 p. nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais neÅ¡iojamaisiais televizoriais (kurių įstrižainė ne didesnė kaip 41 cm) bei radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, virintuvais (esant tam bÅ«tinoms techninėms sÄ lygoms). Tai, kad rozetės buvo įrengtos ne pareiÅ¡kėjo pageidaujamu atstumu, todėl jomis buvo nepatogu naudotis, tik patvirtina atsakovo atstovo atsiliepimo teiginius, kad techninių sÄ lygų naudotis AreÅ¡tinės kamerose buitine technika nebuvo.

Taigi nustačius, kad AreÅ¡tinėje nebuvo bÅ«tinų techninių sÄ lygų naudotis buitine technika, nėra pagrindo konstatuoti AreÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.Pažymėtina, kad nei teritorinių policijos areÅ¡tinių veiklÄ reglamentuojantys nei kiti teisės aktai nenustato, kad areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti sudarytos galimybės naudotis kabeline televizija. Taip pat teritorinių policijos areÅ¡tinių administracijoms nėra nustatyta pareiga aprÅ«pinti areÅ¡tinėje laikomus asmenis spaudos leidiniais.

Teritorinių policijos areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.14 punkte tik nustatyta, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys vienÄ kartÄ per 15 dienų turi teisę gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus spaudos leidinius, tuo tarpu pareiga aprÅ«pinti spaudos leidiniais areÅ¡tinėje laikomus asmenis areÅ¡tinės personalui nėra nustatyta. Vadinasi, AreÅ¡tinė nesudariusi pareiÅ¡kėjui galimybės žiÅ«rėti kabelinę televizijÄ ir skaityti spaudos leidinius, jokių pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, todėl valstybės atsakomybė Å¡iuo aspektu nekyla.Pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12 punktÄ areÅ¡tinėje uždarytas asmuo turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Taip pat nustatyta ir HN 37:2009 60 punkte. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2015-08-08 Tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-44684 duomenys patvirtina, kad remiantis Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis asmenys turi teisė nusprausti po šiltu dušu savaitgalio dienomis, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais (10-11, 14 b. l.). Remiantis Asmenų, esančių areštinėje, prausimosi po šiltu dušų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvimo Areštinėje metu dušu naudojosi 14 kartų, kurių dažnumas atitinka Taisyklių 7.12 punkto nuostatas (23-36 b. l.) .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė naudotis šiltu dušu buvo pažeista. Pareiškėjas reiškia pretenzijas ir dėl to, kad jam nebuvo išduota dantų pasta, dantų šepetukas ir skutimosi priemonės.Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais.

Tai reiškia, kad šios higienos priemonės išduodamos pagal poreikį, taip pat ir areštinėje uždaryto asmens prašymu.Pareiškėjas nepatenkintas ir tuo, kad Areštinė pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengti suoliukai atsisėsti, nebuvo sporto inventoriaus.Reikalavimai areštinės pasivaikščiojimo kiemų įrengimui nustatyta Higienos normos 17.3 punkte, pagal kurį juose turi būti šiukšlių dėžės. Taip pat nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemai turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka– laistomi.

Pasivaikščiojimo kiemuose neturi bÅ«ti stovinčio gendančio vandens. Kaip matyti, suoliukų ar sporto inventoriaus įrengimas pasivaikščiojimo kiemuose teisės aktuose nėra numatytas. Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pasivaikščioti kieme yra suimtojo teisė, bet ne pareiga. Taigi, nesant AreÅ¡tinės pasivaikščiojimo kieme įrengtų suoliukų ir sporto įrangos, pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepatvirtino įrodymais, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis kreipėsi į AreÅ¡tinės administracijÄ dėl dantų pastos, dantų Å¡epetuko ir skutimosi priemonių iÅ¡davimo, tačiau AreÅ¡tinės administracija atsisakė iÅ¡duoti Å¡ias asmens higienos priemones.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas Å¡iuo aspektu nėra įrodytas.Dėl valymo priemonių neiÅ¡davimo pažymėtina, kad remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, AreÅ¡tinės kamerų patalpų valymas su dezinfekavimu yra atliekamas du kartus per savaitę pagal Patalpų valymo paslaugų teikimo sutartį, 2012-06-20 sudarytÄ su UAB „Atsakingi sprendimai“ (37 b. l.). Be to, Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 9.2 p. nustatyta, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigÅ«nų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymÄ asmuo).

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos iÅ¡ AreÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėse (21-22 b. l.). Dėl apsipirkimo parduotuvėje tvarkos pažymėtina, kad areÅ¡tinėje laikomiems sulaikytiesiems asmenims, kuriems pradėtas ikiteisminis tyrimas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas taikomas su tam tikromis iÅ¡imtimis: jiems netaikomi 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsniai (suimtųjų teisės paskambinti telefonu, gauti ir siųsti pinigines perlaidas, įsigyti literatÅ«ros ir raÅ¡omųjų reikmenų, pirkti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, suimtųjų įtraukimas į darbÄ , suimtųjų bendrasis lavinimas, tardymo izoliatorių psichologinės tarnybos), nes areÅ¡tinė yra skirta ir pritaikyta trumpalaikiam suimtųjų laikymui iki jų iÅ¡siuntimo į tardymo izoliatorių.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, jis pripažįsta, kad AreÅ¡tinėje galimybės apsipirkti nėra ir teisės apsipirkti LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje ribojimÄ iÅ¡ esmės sieja su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no sprendimais, susijusiais su kardomosios priemonės (sulaikymo) trukme. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti neteisėtų AreÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmų ribojant teisę apsipirkti, nėra pagrindo.Pažymėtina, kad įrodymus teikia Å¡alys, o teismo iÅ¡vados grindžiamos įrodymais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis, 87 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Nors Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, į bylÄ nepateikti įrodymai, kad rinkti įrodymus pareiÅ¡kėjo teisės buvo suvaržytos. PareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, į bylÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog dėl laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui sutriko sveikata ar atsirado ypač neigiamos pasekmės, ar atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į AreÅ¡tinės administracijÄ ar į kitas institucijas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad dėl laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui kilo žala, kuri privalo bÅ«ti atlyginta.

Neįrodžius žalos padarymo fakto, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė :             PareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                Ina Kirkutienė