Legislator Case Law & Legislation
28b1a60a-ced8-4c86-a2ba-2ca1f42d0b9d AI generated

28b1a60a-ced8-4c86-a2ba-2ca1f42d0b9d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 28b1a60a-ced8-4c86-a2ba-2ca1f42d0b9d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

matyti, jog vienintelis PareiÅ¡kėjo el. laiÅ¡kas, susijęs su visuotiniu akcininkų susirinkimu, buvo siųstas 2020 m. balandžio 15 d. ir niekaip nesusijęs su PareiÅ¡kėjo liga bei negalėjimu dalyvauti akcininkų susirinkime. Tai taip pat patvirtina, jog Bendrovės vadovas gauna PareiÅ¡kėjo el. laiÅ¡kus prieÅ¡ingai nei teigia PareiÅ¡kėjas. Teismo posėdžio metu PareiÅ¡kėjas teigė, jog jis 2020 m. kovo 20 d. praneÅ¡imÄ Nr. 11 gavo iki karantino pradžios, kuris Lietuvoje Vyriausybės nutarimu buvo įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. IÅ¡ pridėto paÅ¡to kvito (priedas Nr.

Legislator headnote

AI generated

28b1a60a-ced8-4c86-a2ba-2ca1f42d0b9d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Siuntė praÅ¡ymÄ pateikti susirinkimo protokolÄ el. paÅ¡tu ir SMS žinute tuo numeriu, kuris nurodytas. Registruotu paÅ¡tu nesiuntė, nes buvo karantinas, laiÅ¡kai nebuvo įteikiami. Pasak pareiÅ¡kėjo, negavo jokių pažymų, kad neįvyko susirinkimas. Ä®monėje iÅ¡ viso yra 2 akcininkai, antras susirinkimas turėjo įvykti. Tikėjosi, kad antras susirinkimas įvyko, todėl ir prašė, kad bÅ«tų pateiktas protokolas. Ä® paÅ¡tÄ atėjo patvirtinimas, kad A. M. gavo praneÅ¡imÄ dėl protokolo pateikimo.

Keywords

AI generated
procedural violations inadequate medical examination institution called upon to act informed user lack of credibility misleading advice
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2474-957/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02096-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 7.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M., jo atstovui advokatui Tadui Zarembai, pareiÅ¡kėjui V. S. (V. S.), jo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. M. buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABÄ®) nustatyta tvarka ir laiku nesuÅ¡aukė visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. atskirai nepranešė apie pakartotinio susirinkimo suÅ¡aukimÄ ir taip nesilaikė ABÄ® 26 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos, be to, nepateikė įstatymu nustatytos informacijos akcininkams, t. y. nepateikė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir tokiu bÅ«du pažeidė ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ä®monės akcininkai jo sutuoktinė E. M. ir V. S.. Ä®monė nuo 2012 m. neveda Å«kinės veiklos. Akcininkas V. S. inicijuoja ieÅ¡kinius. Jis, kaip direktorius, yra priverstas laikytis įstatymų, kiekvienas akcininkų susirinkimas vykdomas pagal įstatymus. PraneÅ¡imas apie kalbamÄ akcininkų susirinkimÄ buvo iÅ¡siųstas akcininkui ir jo advokatei.

Laukė akcininko nustatytu laiku, bet jis neatvyko. Balandžio 23 d. buvo nustatytas pirmasis akcininkų susirinkimas. Antrasis – balandžio 30 d. IÅ¡siuntė praneÅ¡imus registruotu paÅ¡tu V. S. ir jo advokatei. Jie taiko praktikÄ , kad vienu praneÅ¡imu praneÅ¡a apie abu susirinkimus, nes į pirmus susirinkimus V. S. niekada neateidavo, ateidavo tik į antrÄ . TokiÄ praktikÄ naudojo, nes žinojo, kad V. S. į pirmÄ susirinkimÄ niekada neateidavo. V. S. neinformavo, kad jis serga, o į pakartotinį susirinkimÄ jis neatvyko.

Kitas akcininkas irgi neatėjo, kodėl ji neatėjo, nežino. Jie niekada nemaiÅ¡o verslo reikalų ir Å¡eimyninių. Protokolas nebuvo raÅ¡omas, nes niekas iÅ¡ akcininkų neatėjo. Gavo rekomendacijÄ iÅ¡ juristo, kad reikia veiksmÄ Ä¯forminti kažkaip, todėl surašė pažymÄ . Jo (A. M.) niekas neprašė nieko pateikinėti, todėl V. S. pažymos neiÅ¡siuntė. IÅ¡ V. S. praÅ¡ymo pateikti protokolus negavo. V. S. su juo bendrauja jo asmeniniu el. paÅ¡tu. Pripažįsta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra neįvykęs. Ä®statymas uždraudė vėlesniu laiku suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ , jis reglamentuoja akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ .

Daugiau neorganizavo susirinkimo, kaip numato įstatymas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. atstovas advokatas Tadas Zaremba teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kliento pozicija yra tokia, jog konfliktinė situacija tęsiasi apie 10 metų. Pirmas klausimas yra dėl susirinkimo tvarkos nesilaikymo. Kaip suprato, pareiÅ¡kėjo netenkina tai, kad vienu praneÅ¡imu buvo praneÅ¡ta apie visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir apie pakartotinį akcininkų susirinkimÄ . Ä®statymas nenumato draudimo siųsti vieno praneÅ¡imo.

BÅ«tina atsižvelgti į bendrovėje susiklosčiusiÄ praktikÄ . Jie pateikė įrodymus, kad lygiai taip pat buvo siunčiami praneÅ¡imai. PareiÅ¡kėjas nėra reiÅ¡kęs pastabų dėl to nei tiesioginiam vadovui, nei per teismÄ . Tokia praktika buvo priimtina. PareiÅ¡kėjui buvo žinoma, kad į pakartotinį susirinkimÄ jis buvo Å¡aukiamas. Jam pačiam neatvykus į pirmÄ jį susirinkimÄ , nebuvo galimybių įvykti pirmajam susirinkimui. Apie pakartotinį susirinkimÄ jis buvo raÅ¡tu patvirtinęs, kad jam apie jį buvo žinoma.

Byloje yra pateiktas 2020 m. gegužės 21 d. V. S. praÅ¡ymas. V. S. susirinkime nedalyvavo, jis buvo informuotas tinkamai. Kovo mėnesį, kai buvo siunčiamas praneÅ¡imas buvo pati karantino pradžia. Niekas nežinojo, kaip viskas vyks. Jo klientui yra (duomenys neskelbtini) m., buvo komunikuojama, kad vyresnio amžiaus asmenys turi bÅ«ti atsargÅ«s. V. S. buvo tinkamai informuotas apie susirinkimÄ . Dėl to, kad nebuvo suraÅ¡ytas akcininkų susirinkimo protokolas, tai jis nebuvo suraÅ¡ytas, nes neatvyko nei vienas akcininkas.

ProtokolÄ pasiraÅ¡o pirmininkas. Neatvykus nei vienam akcininkui, nebuvo renkamas susirinkimo pirmininkas. Todėl bendrovės vadovas surašė pažymÄ , o ne protokolÄ . Manytų, kad turėtų bÅ«ti vertinamas dokumento turinys. PareiÅ¡kėjas kaltinimÄ grindžia savo 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymu, kad neva į jį nebuvo atsakyta. Tačiau į jį buvo atsakyta, kad el. paÅ¡tu jis buvo siunčiamas netinkamu adresu. PaÅ¡tu bendrovė praneÅ¡imo nėra gavusi. PareiÅ¡kėjas pasisakė, kad bendrovės vadovas savo iniciatyva turi siųsti protokolus, tačiau tokios pareigos įstatymas nenumato.

Galiausiai pasisakant apie pareiÅ¡kėjo galimybę teikti pastabas protokolui, tai reikia atkreipti dėmesį, kad ABÄ® numato terminÄ , per kurį akcininkas gali kreiptis į bendrovę ir teikti pastabas. Å iuo atveju 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymas pateiktas praleidus numatytÄ terminÄ . Nors pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kad jis sirgo, apie tai nebuvo informuota bendrovė. PareiÅ¡kėjas neprašė nukelti susirinkimo datos. Galų gale, jei V. S. negalėjo dalyvauti, jis visada galėjo atsiųsti įgaliotÄ atstovÄ .

Pagal LAT praktikÄ Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinami subjektyvieji veikos požymiai. Bendrovės vadovas nuo pareiÅ¡kėjo nieko neslėpė, organizavo susirinkimÄ tinkamai. PraneÅ¡imas buvo siunčiamas ne tik pareiÅ¡kėjui, bet ir jo atstovei. Jų nuomone, nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl byla yra nutrauktina, o jeigu teismas konstatuotų, kad yra nusižengimo sudėties požymiai, tokiu atveju praÅ¡o ANK 34 straipsnio 6 dalimi netaikyti nuobaudos. PareiÅ¡kėjas V. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jam buvo žinoma apie 2020 m. balandžio 23 d. akcininkų susirinkimÄ â€“ gavo praneÅ¡imÄ .

Pastebėjo, kad buvo nurodyta ir pakartotinio susirinkimo data. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis pateikė duomenis, kad tuo metu sirgo, bandė prisiskambinti bendrovei, bet nepavyko. Jie el. paÅ¡tÄ sunaikino, pasisavino tÄ domenÄ , kuris priklausė įmonei. O jis (V. S.) tuo adresu (duomenys neskelbtini) siuntė praneÅ¡imÄ . Parašė, kad Å¡is paÅ¡tas negalioja. Apie 2018 m. susirinkimÄ praneÅ¡imÄ gavo, bet susirinkimas neįvyko, kad susirinkimas atidedamas iki 2019 m. sausio. A. M. neaiÅ¡kino priežasties, protokolas taip pat nebuvo suraÅ¡ytas.

Siuntė praÅ¡ymÄ pateikti susirinkimo protokolÄ el. paÅ¡tu ir SMS žinute tuo numeriu, kuris nurodytas. Registruotu paÅ¡tu nesiuntė, nes buvo karantinas, laiÅ¡kai nebuvo įteikiami. Pasak pareiÅ¡kėjo, negavo jokių pažymų, kad neįvyko susirinkimas. Ä®monėje iÅ¡ viso yra 2 akcininkai, antras susirinkimas turėjo įvykti. Tikėjosi, kad antras susirinkimas įvyko, todėl ir prašė, kad bÅ«tų pateiktas protokolas. Ä® paÅ¡tÄ atėjo patvirtinimas, kad A. M. gavo praneÅ¡imÄ dėl protokolo pateikimo.

Reikia paieÅ¡koti, gal iÅ¡liko patvirtinimas, kad jis gavo el. paÅ¡tu. Ä®monės įstatus turi, Å¡iuo metu tik su savimi jų neturi. Gavo laiÅ¡kÄ , kad bus susirinkimas, reikėjo kviesti po karantino, kad visi galėtų atvykti, galėjo susirinkimÄ daryti nuotoliniu bÅ«du. Šį praneÅ¡imÄ gavo iki karantino, nes dar nebuvo draudimo iÅ¡eiti. Karantinas dar tik buvo prasidėjęs ir nebuvo rimtų draudimų. 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymÄ siuntė pats (V. S.) paprastu paÅ¡tu ir advokatė siuntė.

Registruotu paÅ¡tu nesiuntė, nes nebuvo priimami registruoti laiÅ¡kai. Advokatė pati siuntė praÅ¡ymÄ registruotu paÅ¡tu, kur nurodytas įmonės adresu, jos jis (V. S.) prašė. Ataskaitos iÅ¡ paÅ¡to neduoda, ar įteiktas ar ne, negrįžo neįteiktas laiÅ¡kas. Galės pateikti kitam posėdžiui. Buvo informuotas, kad praÅ¡ymo neteiktų el. paÅ¡tu. Å iais metais nesiuntė praÅ¡ymų į (duomenys neskelbtini), nesiuntė praÅ¡ymo į (duomenys neskelbtini). El. paÅ¡tu A. M. pranešė, kad serga.

LaiÅ¡ko originalo nerado. LaikraÅ¡tyje turi bÅ«ti vieÅ¡ai paskelbta dėl susirinkimo, bet kuriuo atveju. Turi tiesiog vieÅ¡ai paskelbti ir registruotu laiÅ¡ku praneÅ¡ti. PareiÅ¡kėjo V. S. atstovė advokatė Zita Vizbarienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nežino apie jokius praneÅ¡imus. A. M. yra rašęs raÅ¡tÄ , kad nenori bendrauti su V. S.. A. M. žino jos kontoros adresÄ . Spėja, kad el. paÅ¡tas (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja E. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, V.

S. kitas akcininkas, o įmonės direktorius yra jos vyras. 2020 m. neįvyko akcininkų susirinkimas. Gavo praneÅ¡imus, vyras dažniausiai atneÅ¡davo praneÅ¡imus, kada turėjo įvykti, bet susirinkimuose nedalyvavo. Su vyru gyvena kartu, vyras informavo, kad neįvyko pirmas susirinkimas. Turėjo svarbių reikalų, todėl nedalyvavo akcininkų susirinkime. Neatsimena, ar abi datos bÅ«davo nurodytos praneÅ¡ime. Kiek atsimena, į pirmus akcininkų susirinkimus V. S. niekada neatvykdavo. Ji atvykdavo į akcininkų susirinkimÄ , o jo nebÅ«davo.

Nežino, ar A. M. ėmėsi veiksmų po to, kai neįvyko antras susirinkimas. Žinojo, kad susirinkimas neįvyko, nes matė pažymÄ . 2020 m. liepos 17 d. V. S. pareiÅ¡kime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. eilę metų įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui teikia finansinių ataskaitų rinkinį, tame tarpe įmonės balansÄ , kuriame apskaito fiktyvias skolas neva kreditoriui Vokietijoje, taip pat, fiktyviai apskaito neva įmonės sandėlyje saugomas prekes, nors teismo pavedimu įmonės akcijų vertinimo ekspertizę atlikusi ekspertė Å¡ių prekių sandėlyje realiai nerado.

A. M. ir toliau jas apskaito įmonės finansiniuose dokumentuose. Akcininkai tokių įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitų netvirtina, nes įmonėje yra du akcininkai: jis (t. y. pareiÅ¡kėjas) ir įmonės vadovo sutuoktinė E. M. valdo po 50 proc. įmonės akcijų, jų balsai visuotiniame akcininkų susirinkime pasiskirsto nevienodai. Akcininkė E. M. visuomet sutinka su fiktyviais atskaitomybės dokumentais ir sutinka juos patvirtinti. A. M. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už 2019 metus vėlgi parengė fiktyvų, vėl apskaitė nepatvirtintas pirminiais dokumentais skolas, apskaitė neva įmonės turimas prekes sandėlyje bei pranešė akcininkams, kad įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 2020 m. balandžio 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), 8.00 val., iÅ¡ karto numatė ir pakartotinio eilinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo datÄ â€“ balandžio 30 d. 18.00 val.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis (t. y. V. S.) įmonės akcininkas Å¡iuose susirinkimuose nedalyvavo. Ä®monės vadovas turėjo atskirai praneÅ¡ti apie Å¡aukiamÄ pakartotinį akcininkų susirinkimÄ , kaip tai numatyta ABÄ® 26 straipsnio 6 dalyje, o Å¡iuo atveju nėra žinoma, ar visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko, apie pakartotinio susirinkimo Å¡aukimÄ praneÅ¡ta nebuvo, nors tai padaryti yra įmonės vadovo pareiga. Taigi yra aiÅ¡kus įmonės akcininkų neturtinių teisių pažeidimas (ABÄ® 16 straipsnis).

ABÄ® 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui kvorumas nereikalingas, galioja neįvykusio susirinkimo darbotvarkė, todėl akcininkė E. M. galėjo įvykusiame pakartotiniame akcininkų susirinkime tvirtinti vadovo A. M. pateiktÄ fiktyvų balansÄ bei kitus finansinės atskaitomybės dokumentus, pridedami priedai (b. l. 1-15). IÅ¡ „Sodros“ informacijos apie apskaičiuotas iÅ¡mokas iÅ¡raÅ¡o matyti, kad V. S. laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., nuo 2020 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. gavo ligos iÅ¡mokÄ (b. l. 24-25). 2020 m. rugsėjo 15 d.

A. M. prašyme dėl įrodymų prijungimo ir gynybos argumentų nurodoma, kad ginčas tarp Pareiškėjo ir Bendrovės vadovo bei jo sutuoktinės E. M., kuri taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla buvo padalinta per pusę Pareiškėjo naujai įsteigtai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės vadovo įsteigtai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ reali veikla buvo nutraukta.

Nors verslas buvo padalintas lygiomis dalimis sutinkant pačiam PareiÅ¡kėjui, netrukus PareiÅ¡kėjas dėl nesuprantamų priežasčių pradėjo kvestionuoti verslo padalinimÄ , reikalauti iÅ¡ Bendrovės vadovo įvairių sumų ir pan. Bendrovės vadovui nesutikus su PareiÅ¡kėjo keliamais reikalavimais PareiÅ¡kėjas pradėjo teisinį spaudimÄ kreipdamasis į teismÄ esant bent menkiausiai formaliai priežasčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pats PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime teismui nurodo, jog Bendrovėje yra konfliktinė situacija.

Pažymėtina, kad toks ilgametis PareiÅ¡kėjo spaudimas tęsiasi nepaisant to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realios veiklos nebevykdo. Kitaip tariant, Bendrovės veiklos (tiksliau, jos nebuvimo) rodikliai nesikeičia metai iÅ¡ metų, o visuotiniai akcininkų susirinkimai iÅ¡ esmės bÅ«na labiau formalÅ«s, o ne realaus ir veikiančio verslo valdymas. PareiÅ¡kėjas teigia, jog Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka buvo pažeista dėl to, jog vienu praneÅ¡imu jam buvo praneÅ¡ta ir apie visuotinį akcininkų susirinkimÄ , ir apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ .

Visų pirma, pasak A. M., ABÄ® nebuvo pažeistas, kadangi nedraudžia tuo pačiu praneÅ¡imu nustatyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo, ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo datos, todėl Bendrovės vadovas negali bÅ«ti baudžiamas už draudimo, kurio nėra įstatyme, pažeidimÄ . Antra, PareiÅ¡kėjas ignoruoja susiklosčiusiÄ praktikÄ Bendrovėje, o pretenzijas pradėjo reikÅ¡ti pavėluotai. Bendrovės akcininkų susirinkimas ir pakartotinis susirinkimas vienu praneÅ¡imu Å¡aukiamas ne pirmi metai ir anksčiau tokia praktika PareiÅ¡kėjui tiko ir jokių pretenzijų nei Bendrovės vadovui, nei teismams PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė.

Trečia, PareiÅ¡kėjas žinojo apie pakartotinį susirinkimÄ , t. y. jog jis neiÅ¡vengiamai yra Å¡aukiamas. Bendrovėje yra du akcininkai, kurie valdo po 50 % akcijų. PareiÅ¡kėjas, neatvykdamas į 2020 m. balandžio 23 d. akcininkų susirinkimÄ , žinojo, kad susirinkimas neįvyks, kadangi atvykus tik vienam akcininkui, valdančiam 50 % akcijų, arba neatvykus nė vienam akcininkui, nesusidaro ABÄ® 27 straipsnio 1 dalyje numatytas kvorumas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ grindžia ir tuo kaltinimu, jog jam nebuvo pateiktas pakartotinio susirinkimo protokolas, nors jis to prašė 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymu, kuris neva iÅ¡siųstas el. paÅ¡tu ir registruotu paÅ¡tu, dėl ko yra ribojamos jo teisės teikti pastabas protokolui.

Taip pat PareiÅ¡kėjas teigia, jog Bendrovės vadovas, žinodamas, kas yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, pats bÅ«tų iÅ¡siuntęs protokolÄ PareiÅ¡kėjui. Pasak A. M., protokolas nebuvo suraÅ¡ytas, kadangi pakartotinis akcininkų susirinkimas neįvyko ir Bendrovė negavo PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo. Pridedami priedai, praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų priteisimo (b. l. 34-51). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 30 d. A. M. praÅ¡ymo dėl įrodymų prijungimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu teigė, jog jis siekė informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovÄ A.

M. el. paštu (duomenys neskelbtini), jog negalės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir kreipėsi el. paštu dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pateikimo. Iš pateiktos Bendrovės vadovo kompiuterio ekrano nuotraukos (priedas Nr.

1) matyti, jog vienintelis PareiÅ¡kėjo el. laiÅ¡kas, susijęs su visuotiniu akcininkų susirinkimu, buvo siųstas 2020 m. balandžio 15 d. ir niekaip nesusijęs su PareiÅ¡kėjo liga bei negalėjimu dalyvauti akcininkų susirinkime. Tai taip pat patvirtina, jog Bendrovės vadovas gauna PareiÅ¡kėjo el. laiÅ¡kus prieÅ¡ingai nei teigia PareiÅ¡kėjas. Teismo posėdžio metu PareiÅ¡kėjas teigė, jog jis 2020 m. kovo 20 d. praneÅ¡imÄ Nr. 11 gavo iki karantino pradžios, kuris Lietuvoje Vyriausybės nutarimu buvo įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. IÅ¡ pridėto paÅ¡to kvito (priedas Nr.

2) matyti, jog minėtas praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas 2020 m. kovo 23 d. Be to, byloje yra pateikta Bendrovės vadovo parengta pažyma apie neįvykusį 2020 m. balandžio 30 d. pakartotinį akcininkų susirinkimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdžio metu kilo klausimas ir dėl 2020 m. balandžio 23 d. neįvykusio akcininkų susirinkimo įforminimo, pateikiama pažyma (priedas Nr. 3), kuria buvo įformintas akcininkų neatvykimo į susirinkimÄ faktas (b. l. 68-72). 2020 m. spalio 6 d. A. M. praÅ¡yme dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo nurodoma, kad iÅ¡ viso bendrovės vadovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai sudaro 680 Eur (b. l. 73-75).

IÅ¡ elektroninio laiÅ¡ko kopijos matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. V. S. iÅ¡siuntė informacinį praneÅ¡imÄ A. M. el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) ir cc el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). IÅ¡ A. M. praneÅ¡imo advokatei Zitai Vizbarienei matyti, kad Å¡is praneÅ¡imas iÅ¡siųstas el. paÅ¡tu 2019 m. sausio 29 d., jame nurodoma, kad dėl V. S. siunčiamų praneÅ¡imų, jis buvo priverstas įvesti atitinkamÄ apsaugÄ Ä¯ el. paÅ¡tÄ ir telefonÄ (b. l. 84). 2017 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡ime įmonės akcininkams nurodoma, kad įmonės registracijos adresas ir buveinės adresas sutapo – (duomenys neskelbtini).

Informuoja, kad įmonė bendras su akcininkais tik popierinių dokumentų pavidalu ir nebeturi elektroninio adreso (b. l. 85). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės įstatų matyti, kad juose numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo suÅ¡aukimo ir balsavimo tvarka (b. l. 86-98). Dėl A. M. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 119 straipsnio 1 dalyje Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai:

a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018). ANK 119 straipsnis nustato juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už akcininkų teisių pažeidimÄ , kuris gali pasireikÅ¡ti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis:

1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku;

2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu;

3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose;

4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu;

5) akcininkų, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasiraÅ¡yti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neiÅ¡mokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrÄ Å¾inimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismÄ dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas pirmiausia yra ABÄ® ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbÅ«s aptartose teisės Å¡akose suformuluoti principai, taisyklės taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti bei jų apsaugai ir pan.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Å ioje byloje A. M. iÅ¡kelta byla pagal pareiÅ¡kėjo V. S. pareiÅ¡kimÄ dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ABÄ® nustatyta tvarka ir laiku nesuÅ¡aukė visuotinio akcininkų susirinkimo, pažeidė susirinkimo rengimo tvarkÄ atskirai nepraneÅ¡damas apie pakartotinio susirinkimo suÅ¡aukimÄ ir taip nesilaikė ABÄ® 26 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos, be to, nepateikė įstatymu nustatytos informacijos akcininkams, t. y. nepateikė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir tokiu bÅ«du pažeidė ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Å iame kontekste pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo V. S. pareiÅ¡kime nurodomi teiginiai neva, A. M. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už 2019 metus parengė fiktyvų, vėl apskaitė nepatvirtintas pirminiais dokumentais skolas, apskaitė neva įmonės turimas prekes sandėlyje, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi administracinio nusižengimo byla nagrinėjama tik pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime formuluojamÄ kaltinimÄ , todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, juolab, kad tai yra VÄ® „Registrų centras“ kompetencija.

Pagal ABÄ® 16 straipsnio 1 dalį teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal 4 dalį teisė gauti Å¡io Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ informacijÄ apie bendrovę yra neturtinės akcininkų teisės. Tam, kad akcininkai galėtų įgyvendinti Å¡ias teises, jie turi bÅ«ti tinkamai informuoti apie bÅ«simÄ visuotinį akcininkų susirinkimÄ . Tuo tikslu įstatymo leidėjas ABÄ® 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimÄ suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , pateikia bendrovei informacijÄ ir dokumentus, reikalingus praneÅ¡imui apie visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ parengti.

PraneÅ¡ime apie visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo darbotvarkė (ABÄ® 26 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Pagal ABÄ® 26 straipsnio 4 dalį praneÅ¡imas apie visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ turi bÅ«ti vieÅ¡ai paskelbtas įstatuose nurodytame Å¡altinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasiraÅ¡ytinai ar iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

PareiÅ¡kėjas V. S. pareiÅ¡kime nurodo, jog Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka buvo pažeista, kadangi vienu praneÅ¡imu jam buvo praneÅ¡ta ir apie visuotinį akcininkų susirinkimÄ , ir apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ . Teismas tokius pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2020 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjui V. S. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie Å¡aukiamÄ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ , vyksiantį 2020 m. balandžio 23 d., o kartu Å¡iuo praneÅ¡imu pareiÅ¡kėjas informuotas, kad neįvykus eiliniam susirinkimui, pakartotinis eilinis akcininkų susirinkimas vyks – 2020 m. balandžio 30 d.

Å is praneÅ¡imas iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjui V. S. gyvenamosios vietos adresu bei jo atstovei advokatei Z. Vizbarienei darbovietės adresu (b. l. 4). IÅ¡ 2020 m. gegužės 21 d. V. S. praÅ¡ymo matyti, kad V. S. susirinkime nedalyvavo, jam apie susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 5). PareiÅ¡kėjas V. S. apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, kad jam buvo žinoma apie 2020 m. balandžio 23 d. akcininkų susirinkimÄ â€“ gavo praneÅ¡imÄ , kuriame kartu buvo nurodyta ir pakartotinio susirinkimo data.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis pateikė duomenis, kad tuo metu sirgo, bandė prisiskambinti bendrovei, bet nepavyko. Bendrovė el. paÅ¡tÄ sunaikino, kuris priklausė įmonei. O jis (V. S.) tuo adresu (duomenys neskelbtini) siuntė praneÅ¡imÄ , jam parašė, kad Å¡is paÅ¡tas negalioja. Siuntė praÅ¡ymÄ pateikti susirinkimo protokolÄ el. paÅ¡tu ir SMS žinute tuo numeriu, kuris nurodytas. Registruotu paÅ¡tu nesiuntė, nes buvo karantinas, laiÅ¡kai nebuvo įteikiami. Taigi matyti, kad iÅ¡ties V. S. buvo žinoma susirinkimo data, vis tik jis nors ir teismui nurodė, kad tuo metu sirgo ir pateikė Sodros iÅ¡raÅ¡Ä apie gautÄ nedarbingumo paÅ¡alpÄ (b. l. 24), tačiau į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu informavo įmonės vadovÄ apie savo nedarbingumÄ ir negalėjimÄ dalyvauti susirinkime, taip pat nenurodė, jog bÅ«tų prašęs pakeisti susirinkimo datÄ ir laikÄ .

Pažymėtina, kad pagal ABĮ 27 straipsnio 1 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. [...] Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas V. S., žinodamas, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik du akcininkai (jis ir E. M. (b. l. 7)), o jis, bÅ«damas vienu iÅ¡ Å¡ių akcininkų, pats neatvyko į eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ , aiÅ¡kiai suprato, jog Å¡is susirinkimas neįvyko nesant kvorumo ir pakartotinis susirinkimas turi vykti praneÅ¡ime nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. Nepaisant to, jis nenuvyko ir į šį visuotinį susirinkimÄ , kartu neinformavo įmonės vadovo apie savo nedarbingumÄ .

Pažymėtina, kad iÅ¡ A. M. ir E. M. teisme duotų parodymų matyti, kad neįvyko ir Å¡is susirinkimas, kadangi į jį neatvyko nė vienas iÅ¡ akcininkų. Taigi apibendrinant konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nebuvo pažeistos ABÄ® nuostatos, reglamentuojančios pakartotinio susirinkimo organizavimo tvarkÄ , kadangi įstatymas nedraudžia tuo pačiu praneÅ¡imu nustatyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo, ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo datos. Å iuo aspektu pažymėtina, kad V. S. ignoruoja susiklosčiusiÄ praktikÄ bendrovėje, nes akcininkų susirinkimas ir pakartotinis susirinkimas vienu praneÅ¡imu Å¡aukiamas ne pirmi metai ir anksčiau jokių pretenzijų pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė.

Antai iÅ¡ A. M. pateiktų duomenų matyti, kad iÅ¡ties, Bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika vienu praneÅ¡imu informuoti akcininkus apie eilinio ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo laikÄ ir datÄ , t. y. 2018 m. gruodžio 3 d. praneÅ¡ime nurodoma, kad 2019 m. balandžio 22 d. Å¡aukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus, pakartotinis eilinis akcininkų susirinkimas Å¡aukiamas 2019 m. balandžio 29 d. (b. l. 45). Vertinant tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes bendrovė faktiÅ¡kai turi tik du akcininkus – A.

M. sutuoktinę ir pareiÅ¡kėjÄ V. S., kuriems priklauso po lygiai 50 vnt. bendrovės akcijų, toks praneÅ¡imo apie visuotinius akcininkų susirinkimus (eilinį ir pakartotinį) bÅ«das yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas. Å iame kontekste pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos praneÅ¡imo apie Å¡aukiamÄ visuotinį akcininkų susirinkimÄ tvarkos įgyvendinimo racionalumÄ , į susiklosčiusiÄ bendrovėje tokio praneÅ¡imo praktikÄ , akcininko, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie susirinkimÄ , turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimÄ Ä¯takÄ balsavimo rezultatams, jeigu jis bÅ«tų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamÄ visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimÄ , veiksmus bei kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-482-687/2015).

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad A. M. viename praneÅ¡ime pateikęs eilinio ir pakartotinio akcininkų susirinkimo datÄ , kas V. S. buvo žinoma, nepažeidė ABÄ® nuostatų ir nepasielgė V. S. atžvilgiu nesÄ Å¾iningai, kartu nepažeidė pastarojo, kaip įmonės akcininko, neturtinių teisių. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, jog V. S. tiek pareiÅ¡kime, tiek teismo posėdyje akcentavo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas iki Å¡iol nėra surengtas, taip iÅ¡ esmės darydamas iÅ¡vadÄ , kad A.

M. yra trunkamojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, būsenoje. Vis tik pažymėtina, kad pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tuo tarpu ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu visuotinio susirinkimo kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Taigi, ABÄ® iÅ¡ esmės nustato pareigÄ bendrovės vadovui suÅ¡aukti visuotinį susirinkimÄ ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o Å¡iam neįvykus, pareigÄ suÅ¡aukti pakartotinį susirinkimÄ ir tik to bendrovės vadovui tyčia nepadarius, gali bÅ«ti svarstoma dėl jo atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Vis tik bendrovės vadovui nepavykus suorganizuoti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir pakartotinio eilinio visuotinio susirinkimo dėl akcininkų kaltės, ABÄ® nenustato bendrovės vadovui pareigos Å¡aukti neribotÄ skaičių pakartotinių susirinkimų.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad ne visada nuo bendrovės vadovo gali priklausyti galimybė suÅ¡aukti susirinkimÄ (pvz., į Å¡aukiamÄ susirinkimÄ sÄ moningai (tyčia) neatvyksta nė vienas akcininkas). Atitinkamai ne kiekvienas eilinio susirinkimo nesuÅ¡aukimas gali bÅ«ti pripažįstama akcininko neturtinių teisių pažeidimu. Taip eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo teisinis reglamentavimas aiÅ¡kintinas siekiant užtikrinti įmonės vadovo teisių apsaugÄ nuo galimų nesÄ Å¾iningų akcininkų veiksmų, sÄ moningai ignoruojant praneÅ¡imus apie eilinį akcininkų susirinkimÄ , o vėliau dėl susirinkimo nesuÅ¡aukimo kreipiantis į teismÄ dėl vadovo administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį taikymo.

Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į ABÄ® 24 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ teisinį reglamentavimÄ , nustatantį, kad visuotinis akcininkų susirinkimas Å¡aukiamas teismo sprendimu, jeigu eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismÄ kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė akcininkams galimybę ginti savo teises, susijusias su eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ne)suÅ¡aukimu, kreipiantis į teismÄ civilinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad Å¡iuo atveju A. M. veikoje nesuÅ¡aukiant eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ apibÅ«dinančio bÅ«tinojo subjektyviojo Å¡ios veikos požymio – kaltės, kadangi nei eilinis, nei pakartotinis visuotiniai akcininkų susirinkimai neįvyko ne dėl to, kad vadovas jų nebÅ«tų Å¡aukęs, o dėl to, kad pagal Å¡aukimus į juos neatvyko nė vienas iÅ¡ dviejų bendrovės akcininkų.

Nesant bÅ«tino ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo požymio, nėra ir Å¡io administracinio nusižengimo sudėties. Dėl pareiÅ¡kėjo V. S. pareiÅ¡kime dėstomo kaltinimo A. M. nepateikus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir taip pažeidus ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas pažymėtina, kad minėta norma nustato akcininko neturtinę teisę, gauti Å¡io ABÄ® 18 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ informacijÄ apie bendrovę. ABÄ® 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui raÅ¡tu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių praneÅ¡imų, auditoriaus iÅ¡vadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiÅ«lymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sÄ rašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sÄ rašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi bÅ«ti vieÅ¡i pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.

Taigi, Å¡iÄ akcininkų neturtinę teisę bendrovės vadovas privalo realizuoti tik gavęs raÅ¡ytinį akcininko praÅ¡ymÄ . ABÄ® nėra nustatyta bendrovės vadovui pareiga pateikti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijas savo iniciatyva. Å iuo atveju V. S. kartu su pareiÅ¡kimu į bylÄ pateikė 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymo, adresuoto A. M., kopijÄ . Å iame praÅ¡yme iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas iÅ¡duoti 2020 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ (b. l. 5).

Kartu pridėta elektroninio laiÅ¡ko kopija, kuria, pasak V. S., minimas 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymas iÅ¡siųstas A. M. el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Vis tik pažymėtina, kad byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad šį laiÅ¡kÄ ir prie jo prisegtÄ dokumentÄ A. M. gavo. Kita vertus, iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo V. S. pateikto dokumento matyti, kad dar 2020 m. balandžio 15 d. jis siuntė A. M. informacinį praneÅ¡imÄ apie nepasiraÅ¡ytas finansines ataskaitas, deklaracijas su praÅ¡ymu skubiai atsiųsti pasiraÅ¡ytas Å¡ių dokumentų kopijas el. paÅ¡tu adresu (duomenys neskelbtini), cc: (duomenys neskelbtini), o A.

M. 2020 m. balandžio 18 d. atsakė V. S. bÅ«tent ne iÅ¡ el. paÅ¡to (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). Taigi matyti, kad dar iki 2020 m. gegužės 21 d. siunčiamo praÅ¡ymo, V. S. buvo žinomas ir kitas A. M. kontaktinis el. paÅ¡to adresas, todėl tai, kad V. S. minimÄ 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymÄ skubiai pateikti visuotinio akcininko susirinkimo protokolÄ pareiÅ¡kėjo advokatė Z. Vizbarienė iÅ¡siuntė tik el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), sustiprina pagrindÄ manyti, jog iÅ¡siuntė sÄ moningai, žinant, kad A.

M. tokio praÅ¡ymo negaus. Tuo tarpu teisme apklaustas A. M. parodė, kad minimo el. laiÅ¡ko ir praÅ¡ymo nėra gavęs. Pažymėtina, kad byloje abejonių nekeliančių įrodymų, kad A. M. bÅ«tų gavęs V. S. 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymÄ , byloje nėra, o pats V. S. apklausiamas teisme parodė, kad minimo praÅ¡ymo registruotu paÅ¡tu nei bendrovės registracijos adresu į (duomenys neskelbtini), nei buveinės adresu į (duomenys neskelbtini), nesiuntė. Taigi teismas neturi pagrindo neabejotinai spręsti, kad A.

M. gavo V. S. 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymÄ . Juo labiau, kad paties V. S. atstovė advokatė Z. Vizbarienė teismui pateikė A. M. 2017 m. spalio 12 d. ir 2019 m. sausio 29 d. pateiktus raÅ¡tus, kuriais pastarasis informuoja apie tai, kad bendrovė su akcininkais bendraus tik popierinių dokumentų pavidalu ir elektroninio paÅ¡to nebeturi (b. l. 84, 85). Pažymėtina, kad ir pats V. S. apklausiamas teisme parodė, kad į paÅ¡tÄ atėjo patvirtinimas, jog A. M. praÅ¡ymÄ gavo, tačiau negalėjo kitame teismo posėdyje pateikti tokio susiraÅ¡inėjimo kopijos.

Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , inter alia (be kita ko), yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Å iame kontekste pažymėtina, kad byloje nepaÅ¡alintos abejonės, jog A. M. gavo V.

S. 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymÄ , atitinkamai nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis turėjo pareigÄ pateikti pastarajam bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopijÄ . Kartu nėra pagrindo spręsti, kad A. M. pažeidė ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Neįrodžius fakto, kad A. M. gavo V. S. 2020 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymÄ , teismas plačiau nepasisako dėl A. M. atstovo argumentų, kuriais Å¡is tvirtina, kad jo atstovaujamasis neturėjo galimybės pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Å¡iam susirinkimui neįvykus ir atitinkamai neraÅ¡ius protokolo, o tik suraÅ¡ius pažymÄ .

Kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, jog nepateikus protokolo buvo pažeistos akcininko V. S. neturtinės teisės, nes jis negalėjo įstatyme nustatytu terminu pateikti pastabas dėl protokolo. Å iuo aspektu pažymėtina, kad nepaisant to, kad A. M. negavo V. S. praÅ¡ymo dėl protokolo pateikimo, pats V. S. praÅ¡ymÄ pateikė praleidęs pastaboms pateikti įstatyme nustatytÄ terminÄ . Pastebėtina, kad pagal ABÄ® 24 straipsnio 4 dalį, visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos raÅ¡tu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole iÅ¡dėstytų faktų ir protokolo suraÅ¡ymo.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad jau pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog V. S. žinojo pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo datÄ â€“ 2020 m. balandžio 30 d., bet pats jame nedalyvavo ir nepateikė praÅ¡ymo atidėti susirinkimÄ kitam laikui ir neinformavo apie savo nedarbingumÄ . Tuo tarpu praÅ¡ymÄ dėl protokolo pateikimo iÅ¡siuntė 2020 m. gegužės 21 d., t. y. praleidęs ABÄ® 24 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ 10 dienų terminÄ . Kita vertus, byloje Å¡iuo metu tapo aiÅ¡ku, kad iÅ¡ esmės ir pakartotinis surinkimas neįvyko, atitinkamai protokolas nebuvo suraÅ¡ytas, o parengta tik pažyma, taigi A.

M., net jei ir bÅ«tų gavęs praÅ¡ymÄ , neturėjo galimybės pateikti praÅ¡omÄ dokumentÄ . Taigi teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡iuo atveju A. M. veikoje taip pat nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ apibÅ«dinančio bÅ«tinojo subjektyviojo Å¡ios veikos požymio – kaltės. Kaip jau minėta, nesant bÅ«tino ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo požymio, nėra ir Å¡io administracinio nusižengimo sudėties. Bendrame kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas) turi įstatymu nustatytas ne tik teises, bet ir pareigas.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatyta 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta bendroji juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis sÄ Å¾iningai ir savo veiksmais neriboti juridinio asmens teisių bei galimybių vykdyti savo pareigas. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles.

Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti ir jo vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi, kad jų veiksmai (neveikimas) nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

Taigi vertinant, ar juridinio asmens dalyvio veiksmai yra nesÄ Å¾iningi, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sÄ Å¾iningai taikytina ir juridinio asmens dalyviams, o nagrinėjamu atveju V. S., bÅ«damas bendrovės akcininku, taip pat privalėjo elgtis atitinkamai pagal minėtas įstatymo nuostatas, tačiau byloje nustatytų faktų visuma (įmonė daug metų nevykdo veiklos, nuolat keliamos administracinių nusižengimų bylos įmonės vadovui ir pan.) rodo, kad Å¡iuo atveju V.

S. siekia ne apginti savo, kaip akcininko, neturtines teises, o sukelti kuo daugiau nepatogumų A. M., t. y. V. S. nesielgia kaip sÄ Å¾iningas juridinio asmens dalyvis (akcininkas). Dėl procesų iÅ¡laidų priteisimo ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 361 straipsnis numato, kad po nuosprendžio priėmimo teismas gali iÅ¡spręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas iÅ¡sprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, tame tarpe minėtas BPK straipsnis expressis verbis numato, jog teismas gali iÅ¡spęsti klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu Å¡ie klausimai neiÅ¡spręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 2 dalis).

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra procese pakvietė dalyvauti ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, ir kad proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso iÅ¡laidomis gali bÅ«ti pripažįstamos tokios iÅ¡laidos, kurias, be kita ko, teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).

Skirtingai nei tais atvejais, kai procesas pradedamas valstybės institucijų iniciatyva ir BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę iÅ¡teisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , prisiteisti visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį iÅ¡ asmens, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. M., gindamas savo interesus, kreipėsi į advokatÄ dėl teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje suteikimo ir praÅ¡o priteisti 680 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos, sumokėtos advokatui už teisines paslaugas (b. l. 73-75).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. M. praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Pažymėtina, kad A. M. atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, parengė 2020 m, rugsėjo 15 d. praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo ir gynybos argumentus su priedais ( b. l. 34-54), 2020 m. rugsėjo 30 d. praÅ¡ymÄ (1,5 lapo) dėl įrodymų prijungimo (b. l. 68-72), taip pat du praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų priteisimo, naudojosi registro duomenimis tiesiai teismo posėdyje, nes V. S. nepateikė įmonės įstatų ir kt.

Teismas, iÅ¡ dalies atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus priteistinus maksimalius dydžius sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti suma už advokato paslaugas nėra akivaizdžiai per didelė, įvertinus bylos sudėtingumÄ , specifinių žinių poreikį, advokato suteiktas paslaugas, jų apimtį, posėdžių trukmę, atitinkamai advokato laiko sÄ naudas, V.

S. elgesį ir tikslus teikiant akivaizdžiai nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646, 666 straipsniais, n u t a r i a : Nutraukti A. M. administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. S. (V.

S.) A. M. 680 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) proceso iÅ¡laidų. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Marijus Kursevičius