2016-04-20 Nr. AB-9101-3-61-3-03370-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-31-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015 pagal pareiškėjos V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjos V. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundas (I t., b. l. 1–4), kuriame pareiškėja prašė:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926;

2) įpareigoti NMA kompiuterinėje duomenų bazėje visuose žemės blokuose (numeriai nurodyti skundo reikalavimo dalyje) įrašyti pasėlį kodu Nr. 5AM-1 standartinėje, viešoje, vartojimo, dvišalėje sutartyje Nr. 11-1011877239-A1-1;

3) priteisti pareiškėjai pagal viešą, vartojimo, dvišalę patikslintą sutartį Nr. 11-1011877239-A1-1 iš NMA 1 546,77 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi (I t., b. l. 32–33), nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, pareiškėjai nustatė terminą iki 2015 m. liepos 13 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, tarp jų – pateikti skundžiamo NMA sprendimo gavimo datą įrodantį dokumentą.

Pareiškėja, vykdydama minėtą nutartį, 2015 m. liepos 11 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus kartu su papildomais dokumentais (I t., b. l. 64–107), kuriuose, be kita ko, nurodė, jog pirmą kartą į rankas skundžiamo NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 originalo kopiją gavo 2015 m. gegužės 7 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patalpoje. Pareiškėja taip pat teigė, kad minėto sprendimo NMA nėra jai siuntusi registruota pašto siunta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi (I t., b. l. 108–109), nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti, išaiškino pareiškėjai teisę pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl minėto sprendimo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 7 d. gautas (paštu išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 3 d.) pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo pateikti (I t., b. l. 112–127). Pareiškėja prašyme iš esmės pakartojo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad skundžiamą NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926 gavo tik 2015 m. gegužės 7 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patalpose, NMA jai skundžiamo sprendimo registruota pašto siunta nesiuntė, sprendimo numerį slėpė, apie 2012 m. kovo 13 d. sprendimą pareiškėja pirmą kartą sužinojo 2012 m. kovo 26 d., o jo turinį suvokė tik 2015 m. gegužės 7 d. į rankas gavusi sprendimo originalo kopiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (I t., b. l. 138–140) pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti. Teismas nustatė, jog NMA 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu pranešimu (Nr. BR6-1803926) pareiškėja buvo informuota apie pagal 2011 m. Paraišką mokėtiną paramos sumą ir taikomą sankciją. Šis pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Kitą dieną, t. y. 2015 m. kovo 15 d., pareiškėja kreipėsi į NMA prašydama sprendimą dėl išmokos pakoreguoti ir netaikyti jai sankcijų. NMA pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir 2012 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, kuriame detaliai išdėstyta kaip buvo paskaičiuota paramos suma ir pritaikytos sankcijos, nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, išsiuntė pareiškėjai registruota pašto siunta prašyme nurodytu adresu. Minėtas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimas pareiškėjai ar jos įgaliotam asmeniui įteiktas 2012 m. balandžio 18 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai apie paskaičiuotą paramos sumą ir pritaikytą sankciją tapo žinoma 2012 m. kovo 14 d., o kreipdamasi į NMA su prašymu netaikyti sankcijos, pareiškėja aiškiai suprato informacinio pranešimo turinį. Tuo tarpu minėto sprendimo dėl paramos sumažinimo motyvai ir apskundimo tvarka detaliai išaiškinti 2012 m. balandžio 16 d. sprendime, NMA išnagrinėjus pareiškėjos prašymą netaikyti sankcijų. Teismas pabrėžė, kad šis 2012 m. balandžio 16 d. sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjai teisines pasekmes, jis pareiškėjai įteiktas 2012 m. balandžio 18 d., todėl pareiškėja turėjo visas galimybes laiku kreiptis į teismą. Tuo tarpu elektroninio pranešimo numerio nežinojimas, jo originalo neturėjimas ir kitos panašios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Kitų objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių termino skundui paduoti praleidimo priežastis pateisinančių aplinkybių pareiškėja nenurodė, o teismas ex officio tokių aplinkybių nenustatė. Taigi, atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 28 d. paštu išsiuntė atskirąjį skundą (I t., b. l. 150–163), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015, skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti skundo teismui padavimo terminą. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip nurodė ir savo skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nesąžiningas. Papildomai akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundo teismui išsiuntimo datą, kadangi pirmą kartą skundas teismui registruota siunta buvo išsiųstas 2015 m. birželio 4 d., tačiau dėl klaidingai nurodyto adreso vokas grįžo neįteiktas, todėl minėtas neatplėštas vokas buvo įdėtas į kitą voką ir pakartotinai išsiųstas teismui registruota siunta 2015 m. birželio 17 d. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja tvirtino, kad skundą teismui pateikė nepraleidusi skundo padavimo termino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (I t., b. l. 164) pareiškėjos atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties priėmė ir nutarė kartu su administracine byla Nr. I-9749-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4) perduoti jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), o atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. liepos 21 d. nutarties atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo neskundžiama, t. y. minėta nutartis nėra apeliacijos objektas, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą dalyje dėl šios nutarties atsisakytina priimti.

Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 11 d. paštu išsiuntė atskirąjį skundą (I t., b. l. 167–173, 187), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį, pripažinti, kad pareiškėja nepraleido termino skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjos skundą dėl visų reikalavimų. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas savo kompetenciją, atsisakė priimti jos atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, kadangi joks įstatymas nenumato tokio draudimo. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir savo atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (I t., b. l. 190–191) pareiškėjos atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmė ir nutarė kartu su administracine byla Nr. I-9749-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4) perduoti jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. liepos 21 d. nutarties atsisakė priimti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis, kuria pareiškėjai išaiškinta teisė pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 panaikinimo padavimo teismui terminą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji atskiruoju skundu neskundžiama (ABTĮ 149 str. 1 d.). Be to, klausimas dėl minėtos nutarties apskundimo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kurios teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas patikrins išnagrinėjęs pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimą dėl šios nutarties ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 28 d. paštu išsiuntė atskirąjį skundą (II t., b. l. 1–4, 21), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti visus pareiškėjos skundo reikalavimus. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir savo atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarčių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi (II t., b. l. 22) pareiškėjos atskirąjį skundą priėmė ir kartu su administracine byla Nr. I-9749-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4) perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu trečią kartą reiškia reikalavimą panaikinti 2015 m. liepos 21 d. nutartį, nors jau 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimis jai buvo išaiškinta, jog minėta 2015 m. liepos 21 d. teismo nutartis, kuria pareiškėjai išaiškinta teisė pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti, yra neskundžiama, o jos pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas įvertins nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties. Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimis buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atskiruosius skundus dalyje dėl 2015 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo. Tačiau pareiškėja, nesutikdama su teismo išvada, jog 2015 m. liepos 21 d. nutartis nėra apeliacijos objektas, toliau teikia atskiruosius skundus, kuriuose, be kita ko, formuoja savarankišką reikalavimą dėl minėtos nutarties panaikinimo, todėl nurodytos priežastys kliudo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perduoti nagrinėti 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimis priimtų pareiškėjos atskirųjų skundų reikalavimus ir administracinės bylos Nr. I-9749-821/2015 medžiagą. Taigi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti proceso koncentruotumą, teismas pareiškėjos atskirąjį skundą priėmė ir kartu su administracine byla bei kitais pareiškėjos atskiraisiais skundais perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015 pareiškėjos V. Z. atskiruosius skundus atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliko nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji atskiruoju skundu neskundžiama. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybę, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai patvirtina tai, kad pareiškėja vėliau pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo pateikti (I t., b. l. 112–127), o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šį prašymą išnagrinėjo (I t., b. l. 138–140). Todėl, remiantis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjos atskirųjų skundų argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas savo kompetenciją, atsisakė priimti pareiškėjos atskiruosius skundus dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįsti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos atskirųjų skundų argumentų, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo pateikti, ir nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti šį terminą bei atsisakė priimti jos skundą, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja į teismą kreipėsi, be kita ko, prašydama panaikinti NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926, kuriuo, įvertinus pareiškėjos pateiktą 2012 m. gegužės 6 d.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, inter alia buvo nuspręsta pareiškėjos atžvilgiu taikyti kompleksinio paramos susiejimo sankciją (I t., b. l. 47–51, 56–60). Šiuo aspektu pabrėžta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčą iš esmės kelia būtent dėl jos atžvilgiu taikytos minėtos sankcijos. Taigi, nors, viena vertus, kaip akcentavo pareiškėja, 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu NMA jai atsiųstame pranešime (Nr. 1803926) apie pagal 2011 m.

Paraišką mokėtiną paramos sumą ir taikomą sankciją nėra nurodyta skundžiamo sprendimo data, numeris, šio akto priėmimo pagrindas, motyvai ir kiti esminiai turinio elementai, taip pat nurodyta, jog sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos bei taikomų sankcijų pareiškėjai bus išsiųstas paštu, o nesutikdama su sprendimu, pareiškėja galės jį apskųsti sprendime nurodyta tvarka, tačiau byloje iš esmės nėra neabejotinų duomenų, kada tiksliai būtent minėtas pareiškėjos skundžiamas sprendimas jai buvo įteiktas (I t., b. l. 5, 42–46, 52–63), kita vertus, minėtos sankcijos taikymo priežastys, pagrindai, motyvai ir teisės aktai, kuriais vadovaujantis ji buvo pritaikyta, išsamiai ir aiškiai išdėstyti NMA 2012 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. BR6-(11.13)-2858, jame kartu nurodant šio sprendimo apskundimo tvarką ir terminą (I t., b. l. 58–60).

Atkreiptas dėmesys, jog minėtas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu ir jai įteiktas 2012 m. balandžio 18 d. (I t., b. l. 53, 62–63). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju spręstina, jog pareiškėja apie skundžiamą aktą sužinojo 2012 m. balandžio 18 d., kadangi būtent nuo šio momento pareiškėjai tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), aktu nustatomas teises ar pareigas, akto priėmimo teisinį pagrindą, motyvus ir kt. (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Todėl būtent nuo šio momento ir skaičiuotinas terminas skundui paduoti, kadangi pareiškėja, gavusi minėtą NMA 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, galėjo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Tuo tarpu pareiškėja, žinodama, kad jos atžvilgiu yra priimtas atitinkamas aktas, taip pat žinodama esminius skundžiamo akto turinį sudarančius elementus, nebuvo pakankamai aktyvi ir į teismą su skundu kreipėsi tik daugiau nei po 3 metų (I t., b. l. 1–31).

Šiame kontekste kartu pabrėžta, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pirmą kartą skundas teismui registruota siunta buvo išsiųstas 2015 m. birželio 4 d., tačiau dėl klaidingai nurodyto adreso vokas grįžo neįteiktas, todėl minėtas neatplėštas vokas buvo įdėtas į kitą voką ir pakartotinai išsiųstas teismui registruota siunta 2015 m. birželio 17 d., šiuo konkrečiu atveju esminės teisinės reikšmės neturi, kadangi net ir vertinant, kad pareiškėja pirmą kartą skundą teismui išsiuntė 2015 m. birželio 4 d., tai nepaneigia išvados, jog ji ženkliai praleido skundo dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti (I t., b. l. 112–127), minėtą prašymą iš esmės argumentuodama tuo, jog pirmą kartą į rankas skundžiamo sprendimo originalo kopiją gavo 2015 m. gegužės 7 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patalpoje ir tik tada suvokė jo turinį, o anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, kadangi nežinojo minėto akto numerio, datos ir kt. rekvizitų.

Tačiau, kaip minėta, įvertinus bylos duomenis, nagrinėjamu atveju spręsta, jog pareiškėja apie skundžiamą aktą sužinojo ir jo turinį suvokė (objektyviai turėjo suvokti) 2012 m. balandžio 18 d., gavusi registruota siunta jai siųstą NMA 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta pareiškėjos atžvilgiu taikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija, jos taikymo pagrindai, motyvai ir teisės aktai, kuriais vadovaujantis ji buvo pritaikyta, kiti esminiai minėto akto turinio elementai, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas terminas skundui paduoti.

Tuo tarpu jokių kitų objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių svarbių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamos kaip ekstraordinarios ir sudarančios pagrindą atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėja nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad šiuo atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė būtent subjektyvūs pareiškėjos veiksmai (neveikimas), kadangi ji, žinodama, kad yra priimtas atitinkamas sprendimas dėl jos atžvilgiu taikytos kompleksinio paramos susiejimo sankcijos, nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuota, kad šiuo atveju pareiškėja terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, o toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžta, kad įvertinus byloje esančią medžiagą, nenustatyti pirmosios instancijos teismo šališkumo požymiai, todėl pareiškėjos teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nesąžiningas, atmesti kaip nepagrįsti.

V. Pareiškėja V. Z. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015.

Pareiškėja nurodo teikianti naują rašytinį įrodymą (Agentūros direktoriaus E. B. individualų administracinį aktą 2015 m. spalio 16 d. Nr. BR6-13611), patvirtinantį, kad Agentūra aplaidžiai tvarkė apskaitos dokumentus. Agentūra kompiuterinėje laikmenoje neapskaitė visų duomenų, susijusių su pareiškėjos paraiška dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gavimo, pakeitė originalaus dokumento Nr. 11-1011877239-A1-1 turinį. Mano, kad viešasis interesas byloje turi būti apgintas pagal Agentūros archyve esantį dokumentą Nr. 11-1011877239-A1-1, išduotą Telšių rajono administracijos Varnių seniūnijos ir visa ES parama pasiektų pareiškėją. Mano, kad teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, kadangi nerinko faktinių duomenų – originalių dokumentų, saugomų archyvuose dėl skunde nurodytų aplinkybių. Tvirtina, kad J. Š. neparašė sprendimo Nr. BR6-1803926, o teismas neišreikalavo šį faktą patvirtinančių dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015, kadangi būtent priėmus šią nutartį įsiteisėjo pareiškėjos atskiraisiais skundais ginčytos nutartys, priimtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015.

Kaip jau minėta, LVAT 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015 išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria teismas, nustatęs, kad praleistas skundo padavimo terminas ir netenkinęs pareiškėjos prašymo jį atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo; pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuriomis teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirųjų skundų dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, panaikinimo.

Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi, pareiškėjos skundas ir dalis atskirųjų skundų reikalavimų nepriimta nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju byla dėl pareiškėjos reikalavimų net nebuvo iškelta ir nebuvo pradėta nagrinėti, todėl ji nėra prilyginama užbaigtai bylai. Darytina išvada, jog nesant užbaigtos administracinės bylos negalimas proceso atnaujinimas, kadangi tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015 negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Pažymėtina, kad nutartis atsisakyti priimti skundą paprastai neužkerta kelio pareiškėjui pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-104/2008). Pareiškėjas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, taip pat gali šias teises ar teisėtus interesus apginti, remdamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015 negalėjo būti paduotas, jis yra netenkinamas ir procesas neatnaujinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015 pagal pareiškėjos V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė