Legislator Case Law & Legislation
28b02170-cba6-4a98-8a63-99b22d67735e AI generated

28b02170-cba6-4a98-8a63-99b22d67735e · Kauno apygardos teismas

Case Number 28b02170-cba6-4a98-8a63-99b22d67735e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ...“, sukčiaudamas pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai sumažinti mokėtinÄ pelno mokestį, jį perkeliant fiktyviai veiklai įsteigtai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimÄ ir jos panaudojimÄ fiktyviai veiklai, įtraukiant Å¡iÄ Ä¯monę į akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio nekilnojamo turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pardavimo grandinę, o bÅ«tent: jis, tyčia, žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neparduos, sandoriai tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvÅ«s, 2013 m. sausio mėn. laikotarpiu organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) įsteigimÄ , formalia jos direktore įformino M.

Legislator headnote

AI generated

28b02170-cba6-4a98-8a63-99b22d67735e · Kauno apygardos teismas: „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. K. nei kontroliavo, nei davė jai nurodymus. Jam tuo metu rÅ«pėjo, kad gauti pinigus ir vystyti investicinį projektÄ , nes buvo gavę Europos SÄ jungos paramÄ ir kuo skubiau reikėjo pinigų, nes viskÄ reikėjo padaryti iki 2013-09-01. Jis, bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kelis metus ieÅ¡kojo turto pirkėjo, bet tai buvo po 2008 metų, bankai nedavė paskolų, nebuvo ir pas žmones pinigų, nei investuotojų. Jam atėjus direktoriauti 2007-09-01, „(duomenys neskelbtini)“ ar su tuo susiję asmenys, jį visada spaudė parduoti (geležinkelio atÅ¡akÄ ir aiÅ¡kÅ¡telę).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-73-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00047-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.4; 1.2.14.6.2.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui kaltinamajam V. V., kaltinamojo gynėjui advokatui K. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė : V. V., laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. kovo 8 d., bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio nekilnojamo turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) tiesioginis pirkėjas yra kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (reg. adresu (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostatus „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, bei Ä®statymo 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies nuostatas „Bendrovės vadovas atsako už:

1) bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ...“, sukčiaudamas pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai sumažinti mokėtinÄ pelno mokestį, jį perkeliant fiktyviai veiklai įsteigtai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimÄ ir jos panaudojimÄ fiktyviai veiklai, įtraukiant Å¡iÄ Ä¯monę į akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio nekilnojamo turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pardavimo grandinę, o bÅ«tent: jis, tyčia, žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neparduos, sandoriai tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvÅ«s, 2013 m. sausio mėn. laikotarpiu organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) įsteigimÄ , formalia jos direktore įformino M.

K., tiesiogiai vykdžiusiÄ jo nurodymus, asmeniÅ¡kai kontroliuodamas visÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , turėdamas savo žinioje įmonės dokumentus ir disponuodamas turimais įmonės rekvizitais, žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio nekilnojamo turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini) tiesioginis pirkėjas yra kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bei, kad už parduotÄ nekilnojamÄ turtÄ yra mokamas 15 procentų pelno mokestis, tačiau siekdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡vengti Å¡io mokėtino mokesčio, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 15 d.

įformino bei pats pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį bei AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė 2013 m. kovo 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio nekilnojamojo turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tuo metu galiojusia valiuta 302500 Lt sumÄ (87610,05 Eur). Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veiklÄ , žinodamas, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamÄ nekilnojamÄ turtÄ turi bÅ«ti mokamas lengvatinis 5 procentų pelno mokestis, organizavo Å¡io turto tolimesnį pardavimÄ tikrajam pirkėjui - KB „(duomenys neskelbtini)“, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2013 m. kovo 28 d. suraÅ¡yta Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini), sutartimi bei 2013 m. kovo 28 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu suraÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) įformino nekilnojamojo turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimÄ KB „(duomenys neskelbtini)“ jau už tuo metu galiojusia valiuta 1105940 Lt (320302,36 Eur) sumÄ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu Å¡iuo sandoriu suformino mokėtinÄ 5 procentų pelno mokestį - 32072 Lt (9288,69 Eur), kurio Å¡i įmonė nesumokėjo. Tokiu bÅ«du V.

V., pažeisdamas 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 7 straipsnio „Pajamos ir sÄ naudos pripažįstamos pagal pajamų ir sÄ naudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal Å¡io skyriaus nuostatas pajamos gali bÅ«ti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principÄ â€œ ir 15 straipsnio „1. Turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtÄ , atėmus sumokėtus mokesčius (rinkliavas), iÅ¡skyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su Å¡io turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2. Kai nuosavybės teisė į turtÄ yra perleista nemokamai arba už kainÄ , kuri yra mažesnė už to turto tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , laikoma, kad turtas parduotas ir jo pardavimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta nuosavybės teisės į turtÄ perleidimo dienÄ , jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato kitaip.

3. Jei turtas dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, Å¡io turto pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma“ nuostatas, į nekilnojamojo turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo grandinę įtraukdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus turto pardavimo dokumentus, AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neapskaitydamas visų nekilnojamo turto pardavimo pajamų, sumažino mokėtinÄ pelno mokestį iÅ¡vengdamas 28846,15 Eur pelno mokesčio.

Å iais savo veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. Be to, V. V., laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. kovo 8 d., bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , tyčia, siekdamas pasisavinti lėšas, gautas iÅ¡ KP „(duomenys neskelbtini)“, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintu fiktyviu sandoriu parduotÄ nekilnojamÄ turtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimÄ KB „(duomenys neskelbtini)“ už tuo metu galiojusia valiuta 1105940 Lt (320302,36 Eur), organizavo Å¡ių gautų lėšų tolimesnį pervedimÄ : iÅ¡ tuo metu galiojusia valiuta 1105940 Lt (320302,36 Eur) sumos, pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ pagal 2013 m. kovo 28 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. nurodymu lėšos - tuo metu galiojusia valiuta 302000 Lt (87610,05 Eur) 2013 m. kovo 28 d. pavedimu buvo pervestos į AB „(duomenys neskelbtini)“ už nekilnojamÄ jį turtÄ , įsigytÄ pagal 2013 m. kovo 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 2013 m. kovo 28 d. pavedimu 652000 Lt (188832,25 Eur) buvo pervesta nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinojusiam V. V. uoÅ¡viui Z. Z., kuris, vykdydamas V. V. nurodymus, Å¡ių lėšų disponavimo teises perleido V.

V. ir kuris Å¡ias lėšas panaudojo savo nuožiÅ«ra. Tokiu bÅ«du V. V. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta viso 652000 Lt, kas atitinka 188832,25 eurų, padarydamas įmonei didelę turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. V. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad neturi jokių sÄ sajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos steigime nedalyvavo.

„(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. K. nei kontroliavo, nei davė jai nurodymus. Jam tuo metu rÅ«pėjo, kad gauti pinigus ir vystyti investicinį projektÄ , nes buvo gavę Europos SÄ jungos paramÄ ir kuo skubiau reikėjo pinigų, nes viskÄ reikėjo padaryti iki 2013-09-01. Jis, bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kelis metus ieÅ¡kojo turto pirkėjo, bet tai buvo po 2008 metų, bankai nedavė paskolų, nebuvo ir pas žmones pinigų, nei investuotojų. Jam atėjus direktoriauti 2007-09-01, „(duomenys neskelbtini)“ ar su tuo susiję asmenys, jį visada spaudė parduoti (geležinkelio atÅ¡akÄ ir aiÅ¡kÅ¡telę).

Iki tol kol minėtÄ turtÄ pardavė „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo kažkokie kainų pasiÅ«lymai iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. Kalba buvo apie 250000 Lt sumÄ plius PVM, nes buvo toks vertinimas, tačiau už tokiÄ kainÄ jie nepirko. „(duomenys neskelbtini)“ ketinimai buvo nemalonÅ«s, todėl turtÄ pasiÅ«lė visiems, dėjo skelbimus į laikraÅ¡tį. Buvo užsiminęs ir J. V., kuris vėliau pasakė, kad galėtų nusipirkti tÄ geležinkelį su sklypu, norėjo sumažinti kainÄ , tačiau jis nesutiko.

Kiek pamena, gavo iÅ¡ banko leidimÄ už tÄ sumÄ parduoti ir J. V. tada lygtais su notaru susiderino kur, kada, kaip vyks pasiraÅ¡ymas ir pas notarÄ nuėję sudarė sandorį. Kodėl „(duomenys neskelbtini)“ pirko ne iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, o iÅ¡ J. V., tai reikia klausti „(duomenys neskelbtini)“. Su K prieÅ¡ rengiant kaltinime nurodytÄ sandorį supažindino J. V., kuris pasakė, kad yra investuotojas su pinigais ir nereikės pinigų laukti. Jis J. V. pasitikėjo ir tas įvyko, kad apmokėta buvo iÅ¡ karto.

Dėl to, kad pagal duomenis buvo sumokėta ne iÅ¡ karto, tai galėjo bÅ«ti kliuvinių kaip visada. Nežinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ ketina parduoti tÄ pačiÄ aikÅ¡telę jau ženkliai didesne suma „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo laiko, ir poreikio domėtis. Tuo momentu, kai pardavė „(duomenys neskelbtini)“ už 302500 Lt, tai buvo rinkos kaina ir nekilo abejonių, kad per pigiai parduoda. Po trijų metų paieÅ¡kų džiaugėsi suradęs pirkėjÄ . Tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ jam nesutiko mokėti 250000 plius PVM, bet po poros savaičių „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo beveik keturis kartus daugiau, jo manymu įvyko todėl, kad atsirado baimės pas P., kad parduos kitiems, iÅ¡nuomos kitiems, trukdys pravažiuoti geležinkeliu.

Pas jį (kaltinamÄ jį) „(duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimo kortelių nebuvo. Jeigu teisingai atsimena, vienÄ sykį J. V. paskambino, paklausė ar jis važiuoja į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o jam patvirtinus, parašė atvežti paketÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Prie autostrados M. K. jam padavė storÄ , užklijuotÄ vokÄ , kurį jis nuvežė ir perdavė J. V.. Kas buvo siuntoje nežinojo. Nori patvirtinti, kad jis M. K. nei nurodymus davė, nekontroliavo jos nei asmeniÅ¡kai, nei „(duomenys neskelbtini)“ ir su ja visiÅ¡kai nesusijęs. Iki to laiko apie „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo žinoma.

Niekada nesa bent kartÄ prisijungęs prie „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos, nieko neturėjo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, jokių kortelių, banko ir panaÅ¡iai. Nežino kas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos pervedinėjo pinigus, kas valdė „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo instrumentus. Jis buvo Z. Z. žentas, tarpusavio santykiai buvo geri. Gali pasakyti, kad kiek buvo sutarčių su Z. Z. paraÅ¡u, tai Å¡is pasirašė laisva valia. Tie dokumentai yra tikri ir pasiraÅ¡yti laisva valia, jis jam nenurodinėjo.

Jeigu jo patarimo klausė, tai galėjo patarti, bet nebÅ«tinai. Z. Z. jam pretenzijų neturi. „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo (kaltinamojo) Å¡imtu procentų kontroliuojama įmonė, kuri turėjo 95 procentus „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kaltinimų, kad jis kažkÄ ten iÅ¡grynino, tai gali pasakyti, kad Z. yra davęs bankinę kortelę, jo nurodymu ir jo reikmėms yra iÅ¡gryninęs pinigų iÅ¡ bankomato, tačiau sumos nepamena. Jis tų pinigų sau neiÅ¡mokėjo ir nepasisavino.

Atidavęs pinigus nesirūpino kam Z. Z. juos panaudoja. Jokios žalos valstybei jis nepadarė. Reikėtų uošvio klausti kaip įvyko, kad dalį pinigų „(duomenys neskelbtini)“ pervedė Z. Dėl to, kad šis nurodė, jo tai buvo jo (kaltinamojo) pinigai, tai neatsimena, kad tai būtų jo pinigai, bet jeigu jis klausė, tai jis galėjo jam patarti pasirašyti sutartį, bet tai buvo Z. interesams naudinga. Dėl to ar jis rašė mokesčių inspekcijai paaiškinimus už Z., tai tas žmogus buvo vaikščiojanti enciklopedija, todėl jis negalėjo Z.

Z. nurodinėti, kaip ir M. K.. Nepamena kokios sÄ sajos Z. Z. su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo su Z. Z. skolomis, kas ir kam skolingas buvo. Dėl to, kad bÅ«tų už kažkokias skolas Z. akcijas perrašęs, tai nei vieno paraÅ¡o nėra suklastoto, reikia žiÅ«rėti į dokumentus, kaip yra dokumentuose, taip reiÅ¡kiasi teisinga. Nors liudytojas Z. sakė, kad jokių pinigų neskolino, o pagal dokumentus yra įforminta paskola, tai buhalterijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ vedė sÄ Å¾iningai, jai pretenzijų neturi nei teismas, nei mokesčių inspekcija, nei „Sodra“, reiÅ¡kiasi, sutartys yra teisingos.

Ar sutartys tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. buvo sudarytos su jo žinia ar be jo žinios, tai jeigu Z. Z. klausė jo patarimo, jis galėjo duoti patarimÄ , tačiau nei jis Z. nurodinėjo, nei vadovavo. Dėl to, kad pagal 2012 metų vertybinių popierių akcijų duomenis Z. Z. turėjo 7 procentus „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o 2015 metų duomenimis jis jau nebebuvo akcininkas, ar galėjo bÅ«ti taip, kad 7 procentai tų akcijų buvo pirkta ir parduota už tas dideles skolintas lėšas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, tai negali pasakyti, nes nežino.

Dėl to, kad liudytojas Z. nurodė, jog „2013-03-28 paskolos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl 652000 Lt paskolos teikimo pasirašė praÅ¡omas V.. Jokios paskolos iÅ¡ Å¡ios įmonės tikrai neplanavau imti ir man jos nereikėjo“, gali pasakyti, kad pagal Z. parodymus jis viskÄ pasiraÅ¡inėjo, bet pinigai buvo jo, tai neatsimena, negali pakomentuoti, nes daug laiko praėjo. Dėl to, kad Z. parodė, jog savo mokėjimo kortelę ir mokėjimo įrankius perdavė jam (kaltinamajam), kadangi į tÄ sÄ skaitÄ buvo įplaukę jo pinigai, tai taip galėjo bÅ«ti.

Neatsimena prie kokių aplinkybių uoÅ¡vis skolino „(duomenys neskelbtini)“ 948000 Lt. Jeigu yra jo paraÅ¡as, tai su jo žinia ir su jo pritarimu buvo pasiraÅ¡omos Å¡ios sutartys. L. Å . pažįsta. Dėl to, kad L. Å . teigimu jis pasiÅ«lė jai įsidarbinti „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kažkokia jo pažįstama nebenori direktoriauti, tai gal jis galėjo paklausti jos ar nenori papildomo darbo, nes draugas ieÅ¡ko darbuotojo. Tai tÄ gal galėjo, bet kad jis siÅ«lytų į direktoriaus vietÄ , tai tikrai ne, nes jis nekontroliavo „(duomenys neskelbtini)“.

Jis tik galėjo žiniÄ iÅ¡ draugo J. V. perduoti. Nežino kodėl L. Å . nurodė, kad jam asmeniÅ¡kai pasakė, jog su mokesčių inspekcija dėl „(duomenys neskelbtini)“ aiÅ¡kintųsi pats. Gal ir galėjo bÅ«ti jam iÅ¡duotas įgaliojimas, kad jis atstovautų „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Å tikrai jam jokių „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neperdavė. Kiek girdėjo iÅ¡ apklausų, kad „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ vedė kažkokia buhalterinė firma, tai gal į ten perdavė, bet tikrai ne jo patalpose, jis nieko nežino apie tai.

Dėl to, kad liudytojos L. Å ., V. nurodė, jog dalį „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų gavo iÅ¡ jo, tai čia yra pusė teisybės. Jeigu buvo „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡as ir „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡as ant sutarties ir jei ten kažko V. nerado iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ ir paskambino jam kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, gal turi kopijÄ arba patvirtintÄ kopijÄ , kad tikra, tai jis jÄ nuvežė, bet kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ne kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas.

Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nei valstybei, nei „(duomenys neskelbtini)“ nėra padaręs žalos. Liudytojas Z. Z. parodė, kad V. V. jo buvęs žentas, piktumų nėra. V. buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis (liudytojas) „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienÄ sykį, jokios veiklos su „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, nei padėjo, nei patarė. Vienu metu jo prašė sudalyvauti kaip akcininkui, pasiraÅ¡yti ant akcininkų susirinkimo protokolo, bet jis ne „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo, o V. kažkokių kitų firmų, kurios matyt susiję su „(duomenys neskelbtini)“.

Jis pats, kaip akcininkas, realiai jokioje veikloje nedalyvavo ir nesidomėjo. Kai dukra ir žentas didino butÄ , jis prisidėjo pinigais ir vietoj tų pinigų jam atidavė kažkokios firmos akcijas. Taip jis pasidarė akcijų turėtojas ir jokios daugiau įtakos neturėjo. Toliau iÅ¡kilo klausimas, kad ir dukra, ir žentas paprašė kažkiek padėti ir atnešė pasiraÅ¡yti ant pirkimų, pardavimų. Paprašė sudalyvauti, kad padėti V. tvarkyti jo kažkokius reikalus. Faktas, kad jis pasidarė „(duomenys neskelbtini)“ dalies pardavimo liudijimo dalyvis.

Ä® jo sÄ skaitÄ už parduotas akcijas buvo pervesta pakankamai didelė pinigų suma, ar 600000, ar pusė milijono. Jis jokių pretenzijų į tuos pinigus neturi. Jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tie pinigai yra „(duomenys neskelbtini)“, kad visas tas sandoris yra teisėtas. Prisimena, kad buvo parduotas sklypas su geležinkelio atÅ¡aka ir už jį buvo pervesti į jo sÄ skaitÄ pinigai. Kad sandoris teisėtas jau po to patvirtino ir mokesčių inspekcija, kuri po sandorio praėjus keliems metams iÅ¡ jo (liudytojo) priskaitė 13000 eurų, kuriuos jis moka iki dabar.

Kai atėjo pinigai į sÄ skaitÄ , tada buvęs žentas norėjo ir turėjo naudotis tais pinigais, eilė pavedimų buvo jo vardu, gal kokie trys, keturi. Tada V. jau lygtais sakė, kad yra savininkas, iÅ¡pirkęs pagrindines akcijas. Jis, kad nedalyvautų ne savo pinigų dalintoju, V. atidavė visus likusius pinigus, mokėjimo kortelę. Toliau pinigais disponavo, jo kortele naudojosi V. V.. IÅ¡ jo suprato, kad tie pinigai grįžinėjo kažkokiu bÅ«du atgal į „(duomenys neskelbtini)“. Dar po kurio laiko jis nutarė tÄ sÄ skaitÄ uždaryti, sÄ skaitoje buvo likę tik 2 - 3 eurai ir bankas sÄ skaitÄ uždarė.

Visi gauti pinigai buvo atiduoti V. V. per jo (liudytojo) mokėjimo kortelę. Jokių paskolų jis jam nedavė. RaÅ¡ant mokesčių inspekcijai paaiÅ¡kinimÄ , V. ar pats, ar pasamdė advokatÄ , viskÄ darė buvęs žentas V. V.. Žinomos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negali pasakyti ar kažkuriai iÅ¡ Å¡itų įmonių ar V. V. suteikė paskolÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Pamena, kad buvo daug „popierių“ daroma, jam buvo sakoma, kad viskas teisėta, tačiau beveik garantuoja, kad iÅ¡ savų pinigų jokių paskolų neteikė, nes jų neturėjo.

Yra prisidėjęs pinigais, kai dukra didino butÄ , tačiau kokia tai buvo suma nepamena. M. K. ir J. V. pavardės jam negirdėtos. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 176-178, t. 5, b. l. 101-102), patvirtino, kad viskÄ teisingai nurodė, viskas buvo suraÅ¡yta teisingai. Ä®monių pavadinimus klausdamas jam nurodė tyrėjas. Negali pasakyti kokios įmonės ir kokios dalies akcijų savininku jis tapo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. Z. parodė, kad apie 1997-1998 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) oro uosto direktoriumi, gaudavo pastovias neblogas pajamas, turėjo nekilnojamo turto.

Tuo metu jo dukra A. iÅ¡tekėjo už V. V., kuris tuo metu kiek pamena buvo susijęs su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis, jei neklysta, buvo Å¡ios įmonės pagrindinis akcininkas, taip pat ir su įmone AB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis irgi buvo didžiosios dalies akcininkas bei direktorius. Jis suprato, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ darė kažkokius metalo dirbinius, o kÄ darė „(duomenys neskelbtini)“ to pasakyti negali, jam to niekas nepasakojo, o jis ir nesidomėjo.

Su savo vienintele dukra A., kurios vyras buvo V. V., ir jos Å¡eima palaikė glaudžius santykius, visada kada reikėdavo jis jiems padėdavo, remdavo finansiÅ¡kai. Tačiau ta parama bÅ«davo kaip tėvo parama dukrai. Vienu metu, tiksliai aplinkybių nepamena, jo vėl paprašė paremti pinigais kiek pamena V. V., o gal ir dukra, tiksliai nepamena, ir pasakė, kad už paramÄ V. V. jam duos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, dėl to 2007-09-08 buvo suforminta akcijų pirkimo sutartis, kuria jis iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 285000 Lt įsigijo dalį jos akcijų, tikslaus jų kiekio nepamena.

Už Å¡ias akcijas jis iÅ¡ savo banko sÄ skaitos atliko pavedimÄ Ä¯ V. V. nurodytÄ sÄ skaitÄ , galimai priklausančiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kam buvo naudojamos jo pervestos lėšos jis nesidomėjo ir jam niekas to neaiÅ¡kino. Å iais pinigais buvo remiamas jo dukros vyro V. V. verslas. Kiek jis suprato, V. V. vis bandė prikelti AB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ iÅ¡ prastos finansinės padėties. BÅ«nant minėtos įmonės dalies akcijų turėtoju pasiraÅ¡ydavo jam teikiamus su akcininkais susijusius dokumentus, gal kažkokius akcininkų susirinkimų protokolus, ar kÄ panaÅ¡aus, tačiau jis į jų esmę nesigilino, pasitikėdamas V. juos pasiraÅ¡ydavo.

Akcininkų susirinkimuose nedalyvaudavo. 2013-03-12 paskolos sutartį dėl 312800 Lt, kuri banko pavedimais buvo pervesta AB „(duomenys neskelbtini)“ jam padavė pasiraÅ¡yti V. V., tačiau ar ji buvo sudaryta sutartyje nurodytÄ dienÄ ar kokiÄ kitÄ to nežino. Sutartį pasirašė praÅ¡omas V. V.. IÅ¡ kitos pusės jÄ pasirašė jis pats. V. V. paprašė vėl jam paskolinti pinigų įmonės veiklai, tačiau kodėl iÅ¡ jo pinigai buvo pervedami dalimis tik 2013 m. balandžio, gegužės mėn. to paaiÅ¡kinti negali, nepamena, galimai taip prašė V.

V.. Kokiai veiklai pinigai buvo skolinami nežino, jam niekas jokių ataskaitų neteikė. Å iai paskolai suteikti buvo naudojami pinigai, gauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paskola iÅ¡ Å¡ios bendrovės. 2013-03-28 paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 652000 Lt paskolos suteikimo pasirašė praÅ¡omas V. V.. Jokios paskolos iÅ¡ Å¡ios įmonės tikrai neplanavo imti ir jam jos nereikėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma tik iÅ¡ minėtos sutarties, kuriÄ pasiraÅ¡yti jam pateikė taip pat V.

V.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. K. niekada nėra matęs, jos nepažįsta. Su ja jokių derybų dėl paskolos ar kitų dalykų niekada nevedė. Minėta pinigų suma jam buvo pervesta į jo banko sÄ skaitÄ , po ko V. V. nurodymu jis dalimis 312800 Lt vedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis keletÄ kartų pats atliko pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pamatęs, kad čia kažkokie neaiÅ¡kÅ«s reikalai, jis savo pinigus, kurie buvo kartu su pervestais 652000 Lt paskolos pinigais atskyrė, juos pervesdamas į kitÄ bankÄ , o sÄ skaitos su likusiais pinigais, gautus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdymÄ , kodų kortelę atidavė V.

V. ir pasakė, kad jis gali su tais pinigais daryti kÄ nori. V. V. visus jo sÄ skaitos valdymo įrankius pasiėmė. Kiek jam žinoma, V. V. Å¡iuos pinigus iÅ¡ 652000 Lt paskolos persivedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jo sÄ skaitoje buvo likę tik keli eurai ir jis Å¡iÄ sÄ skaitÄ uždarė. PaaiÅ¡kinimÄ VMI, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)” skolinosi 652000 Lt tam, kad padėti UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdyti investicinį projektÄ , nors pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė minėtÄ turtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jį jau pardavė KB „(duomenys neskelbtini)“ už keturis kartus didesnę sumÄ , jis rengė tokia tvarka: jam VMI atsiųsdavo klausimus, į kuriuos jam reikėtų atsakyti, o jis klausimus persiųsdavo V.

V. ir Å¡is jam atsiųsdavo parengtus atsakymus, kuriuos jis jau savo vardu persiųsdavo į VMI, todėl realiai minėtas paaiÅ¡kinimus ir juose nurodytos aplinkybės paaiÅ¡kintos ne jo paties, o V. Jis tikrai nežinojo kokiam tikslui buvo įforminta paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä® klausimus: 2013-05-30 pardavėte savo turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 948000 Lt. Kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo sutarta dėl atlygio už parduodamas akcijas? Ar buvo sumokėta, kada ir kaip? TÄ pačiÄ dienÄ suforminta paskolos sutartis kuria jÅ«s paskolinate UAB „(duomenys neskelbtini)“ 948000 Lt.

Taip pat sudaryta 2013-05-30 triÅ¡alė sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ už juss jau skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 652000 Lt, o likusiÄ dalį 296000 Lt jums turi iÅ¡mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“? atsakė, kad visus Å¡iuos dokumentus dėl akcijų pardavimo, paskolos ir reikalavimo teisių perleidimo jam pateikė pasiraÅ¡yti V. V.. Jis pats jokių dokumentų, susijusių su Å¡ių sutarčių įforminimu niekada nerengė, kam jie buvo reikalingi nežino ir paaiÅ¡kinti negali.

V. V. sakė, kad viskas čia gerai ir jis turi juos pasirašyti. Jis tvirtina, kad pasirašė laikotarpiu nuo 2014-01-16 iki 2015-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos orderius, pagal kuriuos jam buvo išmokėta likusi dalis skolos viso 296000 Lt, tačiau dabar tiksliai atsakyti ar jam realiai šie pinigai buvo sumokėti ar ne nepamena. Po visų šių reikalų VMI pradėjo patikrinimus, kiek žino tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek ir jį patį, tačiau visus reikalus jis derino su V.

V., kaip ir minėjo jis teikdavo paaiÅ¡kinimus kÄ ir kaip reikia nurodyti mokesčių inspekcijai, jis jam teikė ir reikiamus dokumentus, kuriuos teikė VMI. 2017 m. jo dukra iÅ¡situokė su V. V., nes daug įtakos turėjo nesėkminga jo įmonių veikla, po ko jie prarado daug savo turto ir lėšų. Po ko jau jokių reikalų, susijusių su paminėtomis aplinkybėmis, su V. neturėjo (t. 2., b. l. 178-178) Apklausiamas papildomai liudytojas parodė, kad savo pirmoje apklausoje nurodė, kad po 2017 m., kada jo dukra iÅ¡situokė su V.

V., jis nebeturėjo jokių reikalų su V. V., tačiau jam pateikus peržiÅ«rai 2018-02-07 sutartinio įkeitimo sutartį, pagal kuriÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ yra jam skolingi 118509,53 Eur jis paaiÅ¡kina, kad jis tikrai nieko ir niekada nei pinigais nei daiktais Å¡iai sumai nėra paskolinęs AB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir minėjo, V. V. jam visada nurodydavo kur ir kada jis turi pasiraÅ¡inėti, o jis visapusiÅ¡kai juo pasitikėdavo ir niekada neabejodamas pasiraÅ¡ydavo jam teikiamus dokumentus, todėl tvirtina, kad minėtÄ Ä¯keitimo sutartį jis pasirašė tik V.

V. nurodymu. Å iÄ sutartį pasirašė nuvykęs kartu su V. V. pas notarÄ , tačiau jÄ pasirašė nelabai gilindamasis į Å¡iÄ sutartį, be to, jam V. V. paminėjo, kad Å¡ia sutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ yra jam skolinga, tačiau jis tikrai Å¡iai įmonei nieko ir niekada neskolino, ir Å¡i įmonė jam tikrai nėra skolinga. Taip pat jis tvirtina, kad jeigu ir buvo suraÅ¡yti anksčiau kiti kokie nors dokumentai, tvirtinantys kažkokius AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius ar kitokius įsipareigojimus jo atžvilgiu, Å¡iuos dokumentus galėjo pasiraÅ¡yti tik įtikintas V.

V.. Todėl jis sieks panaikinti Å¡ios sutarties teisinį galiojimÄ (t. 5, b. l. 101-102). Liudytojas J. V. parodė, kad V. V. pažįsta seniai, jis buvo jo klientas, kai dar dirbo dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Teko atstovauti AB „(duomenys neskelbtini)“ bylose, konsultuoti Å«kinės veiklos klausimais. V. V. buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas. M. K. yra kita klientė, kuriÄ atstovavo steigiant keletÄ verslų, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, paskui „(duomenys neskelbtini)“.

Galėjo bÅ«ti, kad jis jÄ supažindino su V. V., kuris nuolatos ieÅ¡kodavo investuotojų. AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija buvo didelė, dalis nuomojama kitiems asmenims, buvo nenaudojamų geležinkelių. Jam irgi siÅ«lė pirkti. M. K. yra labai versli ir aktyvi. Viena iÅ¡ idėjų buvo pas jÄ , kad nekilnojamojo turto Å¡akÄ vystyti, todėl buvo įsteigta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri nupirko iÅ¡ V. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamos įmonės turtÄ .

Teko jam konsultuoti sudarant galutinį sandorį. Jis tik konsultuodavo kaip advokatas, tačiau pats toje veikloje nedalyvavo. Su juo už advokato paslaugas buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Neteisėtų praÅ¡ymų iÅ¡ minėtų asmenų nebuvo. Žino, kad tÄ sklypÄ buvo siÅ«loma pirkti ir K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Sumų, už kurias buvo siÅ«loma pirkti, nepamena. Žino, tik kad jie laukė, tikėdamiesi „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, o vėliau tÄ geležinkelio atÅ¡akÄ ir aikÅ¡telę gerokai brangiau nusipirko.

M. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakankamai stabili, skolų neturėjo, buvo užsitikrinusi finansavimÄ . Kaip supranta „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ to sandorio uždirbo. Nežino ar „(duomenys neskelbtini)“, M. K. turėjo savų pinigų pirkti ir už kokius pinigus tÄ objektÄ (geležinkelio atÅ¡akÄ ir aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini)) pirko. „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo datos nepamena. V. V. niekaip nedalyvavo ir neinicijavo „(duomenys neskelbtini)“ steigimo.

Steigimo užsakymÄ gavo iÅ¡ M. K., su ja buvo derinami visi steigimo klausimai. „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimas tikrai nebuvo fiktyvus. Mintis buvo, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigyti, perpardavinėti, nuomoti, o ne vienam konkrečiam sandoriui atlikti. Nėra matęs, kad V. V. bÅ«tų kada nors dalyvavęs „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar kontroliavęs „(duomenys neskelbtini)“. M. K. neįmanoma kontroliuoti, ji labai savarankiÅ¡ka. Jam nėra žinomas koks nors iÅ¡ankstinis susitarimas iÅ¡vengti pajamų arba pelno mokesčio sandoriais tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) Jokių aplinkybių apie Z.

Z. paskolas nežino. Kai „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „(duomenys neskelbtini)“ atÅ¡akÄ , žemės sklypÄ , jam atrodo, kad V. V. nedalyvavo. Liudytojas E. P. parodė, kad V. V. pažįsta kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Buvo kaimynai kaip juridiniai asmenys: jo įmonė vykdė veiklÄ (duomenys neskelbtini), o V. - (duomenys neskelbtini). Kaip su fiziniu asmeniu nebendravo. Tuo metu jis (liudytojas) dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. IeÅ¡kojo galimybių plėstis, įsigyti papildomÄ teritorijÄ su atÅ¡aka.

Su V. apie tai bendravo mažai. Å is vėliau informavo, kad jau parduota kitai įmonei, intensyvių derybų nebuvo vedama. Po to sužinojo, kad lygtais parduodama iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. Apie pardavimÄ sužinojo iÅ¡ V., kuris kažkuriuo momentu, praeinant teritorijÄ , pasakė, kad atÅ¡akÄ turi „(duomenys neskelbtini)“ ir reikia su jais vesti derybas. Dėl pirkimo bendravo su J. V., kurio kontaktÄ davė V. IÅ¡ pradžių kažkokia kaina buvo pasakyta V., po to galutinai bendravo su J.

V.. Negali atsakyti ar dėl kainos derybas vedė akcininkai. Kai kalbėjo su J. V., jam buvo pasakyta kaina apie kuriÄ jis informavo akcininkus. Neteko girdėti, kad tÄ atÅ¡akÄ pretenduoja įsigyti dar kažkokia bendrovė. Pamena, kad pasiraÅ¡ant sutartį dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ar vadovė, su kuria derybose jis nedalyvavo. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo nurodyta kreiptis į V. kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ juristas. Nežino už kiek „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „(duomenys neskelbtini)“ tÄ atÅ¡akÄ ir kokiÄ veiklÄ vykdė.

„(duomenys neskelbtini)“ nebuvo girdėta, kaimynystėje neveikė. Už pirkinį „(duomenys neskelbtini)“ buvo apmokėta pavedimu sandorio dienÄ . Nuo pirkimo sumos jiems kaip pirkėjui jokių mokesčių mokėti nereikėjo. Dėl nusipirkto turto jokių ginčų nėra. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 138-139) „Jis jau anksčiau mums siÅ«lydavo įsigyti už 2 mln. litų ir daugiau. Kadangi tai buvo didelė suma mes su tuo nesutikdavome.“ Patvirtino, kad parodymai teisingi.

AtÅ¡aka ir teritorija nebuvo reikalinga greitai, todėl neskubėjo, gal ir pusę metų visiÅ¡kai neužsimindavo. Kažkuriuo metu V. pasakė, kad galbÅ«t galima pirkti, jÅ«s pakalbėkite su J. V.. Kai V. V. nurodė, kad kreiptis į „(duomenys neskelbtini)“ juristÄ J. V., derybose ar kontaktuose tos bendrovės V. V. neatstovavo. Niekada nebuvo kilęs klausimas, kad įsigijo turtÄ už neadekvačiÄ vertę. Pirkdami žinojo kokia to turto bÅ«klė ir ji tenkino. Kaip ta kaina iÅ¡sirutuliojo ir iÅ¡ ko jÄ sužinojo ar iÅ¡ J.

V., ar kažko kito neatsimena. Buvo toks jo pasakymas S. S., kad „dabartinė kaina yra tikrai gera ir verta pirkti“. Gali bÅ«ti, kad narių svarstymui konkrečiÄ kainÄ Ä¯ dienotvarkę atnešė jis, gali bÅ«ti, kad akcininkai. Pradedant svarstyti akcininkams buvo žinoma apie labai konkrečiÄ kainÄ , suderėtÄ su pardavėju. Jis kaip vadovas dalyvavo akcininkų susirinkime. Liudytojas S. S. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje, turi 76 procentus „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

PrieÅ¡ kelis metus E. P. buvo užsiminęs, kad bÅ«tų reikalinga geležinkelio atÅ¡aka su aikÅ¡tele, kad reikėtų jÄ nupirkti, bet dėl kažkokių priežasčių neįvyksta tos derybos. Praėjus gal metams laiko, pavasarį sužinojo, kad jau yra parduodama ta aikÅ¡telė, kurios kaina buvo virÅ¡ milijono litų. Akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta tÄ sklypÄ pirkti. Sprendime turėtų bÅ«ti nurodyta, kurie asmenys dalyvavo. Ä®sigijimo iniciatyva atėjo iÅ¡ E. P.. Jis (liudytojas) parduodamo turto kainos nederino, jÄ sužinojo iÅ¡ E. P..

Sudarant sandorį jis nedalyvavo ir tik kaip akcininkas priėmė sprendimÄ , kad to turto - geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės reikia. Jokiose derybose su kaltinamuoju V. V., su pardavėjo atstovu dėl Å¡io turto įsigijimo nebendravo. Apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovÄ V. V. žinojo iÅ¡ E. P. žodžių, kuris buvo sakęs, kad turtas bus perkamas lygtais iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. Nežino „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovės M. K.. Negali atsakyti kaip gavosi, jog pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“.

Po 2013 metų kovo mėnesio niekada nebuvo keliamas klausimas tarp akcininkų arba „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, kad turtas įsigytas bevertis, už apsimestinę kainÄ , kad jis nebus naudojamas bendrovės veikloje. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai (t. 2, b. l. 166-167) užraÅ¡yti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) Žemės Å«kio bendrovės direktorius. Be kitų įmonių Å¡i jų Žemės Å«kio bendrovė yra ir kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, kuri turi 76 procentus akcijų. 2013-03-22 įvyko KB „(duomenys neskelbtini)“ kooperatyvo narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pirks Å¡alia jų teritorijos esančiÄ geležinkelio kelio atkarpÄ bei aikÅ¡telę.

Jam jau iki to laiko gal du metai anksčiau, E. P. užsiminė, kad jų bendrovės veiklai labai reikėtų Å¡alia jų sklypo teritorijos esančio papildomo geležinkelio kelio, kur galėtų bÅ«ti kraunami vagonai su grÅ«dais, kad nepavyksta suderinti tos geležinkelio kelio dalies kainos su buvusiu jo savininku. Vėliau E. P. jį informavo, kad jau yra galimybė nusipirkti minėtÄ turtÄ už suderintÄ kainÄ . Kiek suprato pats E. P. su pardavėju suderino kainÄ , kad dabartinė kaina yra tikrai gera ir verta pirkti.

Ar dar kas vykdė derybas su turto pardavėju to nežino. Jis pats asmeniÅ¡kai tik buvo informuotas E. P. apie sandorio kainÄ , kuri buvo kažkiek tai virÅ¡ vieno milijono litų. Pasitarus su bendrovės savininkais buvo nuspręsta leisti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ minėtÄ turtÄ pirkti. Pats asmeniÅ¡kai sandorio įforminime nedalyvavo, su turto pardavėjais nebendravo. Žinojo, kad yra tokia bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovas V. V., tačiau jo nepažįsta ir nėra matęs. Dėl minėto sandorio jam žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ tačiau M.

K. jam nežinoma. E. P. parengus bÅ«tinus dokumentus, jam buvo pateikti pasiraÅ¡yti 2013-03-22 narių susirinkimo protokolas Nr. 38 ir posėdžio dalyvių sÄ raÅ¡as, kuriuos jis patvirtino savo paraÅ¡u (t.2, b. l. 166-167). Liudytoja V. V. parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo V. V., o vėliau Å ., bankroto administratorė. Kaip bankroto administratorei jai teko bendrauti su jais abiem, nes prašė pateikti dokumentus. Direktorė Å . sakė, kad dokumentai ne pas jÄ ir nukreipė į V.

M. K., atrodo buvo akcininkė. Ji jai skambino, o Å¡i sakė visais klausimais kreiptis į V.. Kiek pamena, Å . paskui dokumentus iÅ¡sireikalavo iÅ¡ V. ir atvežė. Gali bÅ«ti, kad dalį dokumentų atvežė ir V. IÅ¡ pradžių jis sakė, kad dokumentus turi, tačiau neatveždavo. Ji skųsdavosi Å . ir kažkaip bendromis pastangomis dokumentus iÅ¡sireikalavo. KÄ ji gavo tÄ perdavė FNTT. Jai buvo keistas sandoris dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo, kuris įvyko ar iÅ¡ karto, ar tomis pačiomis dienomis ir turto vertė smarkiai padidėjo.

Atsimena, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dar kažkam. Dėl to sandorio gavosi didelė mokesčių suma (pelno mokestis) ir ji liko neapmokėta. Bankroto proceso metu, mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimÄ perpirko teisės firma, kuri tada atstovavo V. ir taip skola buvo padengta. IÅ¡ turto „(duomenys neskelbtini)“ buvo elektros generatorius ir kreditorinis reikalavimas į „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas didelę sumÄ â€“ 180000, tik nepamena ar litų ar eurų.

Ten buvo ar paskola, ar negrÄ Å¾intos kažkokios lėšos. Ar „(duomenys neskelbtini)“ turėjo lėšų, kad įsigyti tÄ turtÄ , brangiau perparduoti, ji nepamena, gal pirkėjas pirmiausiai mokėjo. Buvo pavedimai įmonės bankinėse operacijose. Perskaičius V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 128-130), juos patvirtino kaip teisingus. Kur kalbama apie „(duomenys neskelbtini)“ skolÄ , tai vėliau pasakyta, kad čia „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. Bankroto byloje V., kaip įgaliotas asmuo, buvo pateikęs įmonės finansinius dokumentus, dėl to jis ir buvo susietas su ta įmone.

Ji jo klausė apie sandorius, tačiau jis nieko neatsakė. Dėl to, kad nurodė, jog tarp kitų dokumentų buvo pateiktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Å . įgaliojimas V. atstovauti „(duomenys neskelbtini)“, tai matyt dėl Å¡io įgaliojimo statusÄ sumaišė. Ji, kaip bankroto administratorė, minėto sandorio neginčijo. Dabar „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė, yra iÅ¡registruotas ir jos kaip bankroto administratorės įgaliojimai yra pasibaigę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2018 m. spalio 17 d.

V. V. parodė, kad ji yra bankroto administratorius ir vykdo veiklÄ pagal individualios veiklos pažymėjimÄ . Pagal 2017-02-10 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartį, įsigaliojusiÄ 2017-02-21, buvo pradėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«ra. Ä®sigaliojus teismo nutarčiai, ji gavo teisę prisijungti prie teismų www.e.teismas.lt sistemos ir galėjo matyti visus su Å¡ios įmonės bylos eiga susijusius procesinius dokumentus. Iki tol niekada su Å¡ia įmone ir jos atstovais ar dirbančiais asmenimis nebuvo bendravusi.

Pagal turimus duomenis, tuo metu Å¡ios įmonės direktore buvo L. Å ., į kuriÄ ji ir kreipėsi telefonu bei su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, kurį pateikė el. paÅ¡tu, praÅ¡ydama pateikti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau iÅ¡ pradžių niekas į jos reikalavimÄ nesureagavo, todėl ji dar keletÄ kartų kreipėsi į L. Å . primindama pareigÄ pateikti dokumentus. Po keleto priminimų, L. Å . jÄ informavo, kad ji pati neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, o juos turi V.

V.. PeržiÅ«rėjusi www.eteismas.lt sistemoje esančius dokumentus atkreipė dėmesį, kad V. V. yra tiesiogiai susijęs tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir suprato, kad nurodytas sandoris tarp AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo Å¡i bendrovė pardavė geležinkelio atkarpÄ bei aikÅ¡telę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai keistas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tÄ patį turtÄ vėl pardavė jau KB „(duomenys neskelbtini)“ jau už žymiai didesnę sumÄ , o gautus pinigus iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai kaip paskola dalinai 652000 Lt buvo pervesti V.

V. uoÅ¡viui Z. Z.. IÅ¡ to susidarė vaizdas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik buvo įtraukta į Å¡iÄ pardavimo grandinę, siekiant Å¡iai įmonei palikti mokėtinus mokesčius, bei neįgyvendinamÄ teisę pagal 2013-05-30 triÅ¡alę reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau niekam neskolingas, o Z. Z. suteiktÄ paskolÄ pagal perleidimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali reikalauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 652000 Lt sumai, tačiau Å¡i bendrovė taip pat buvo bankrutuojanti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado galimybę atgauti Z.

Z. paskolintus 652000 Lt. Su ja vėl susisiekė L. Å . ir pasakė, kad pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negali, nes jie yra pas V. V., o ji jai nurodė, kad ji kaip direktorė privalo teikti dokumentus. Po ko vėl pas jÄ atvyko L. Å . ir pateikė kelis nedidelius segtuvus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, tačiau buvo pateikti ne visi dokumentai ir ji vėl per kelis kartus pateikė likusius dokumentus. Bankroto procedÅ«ros eigoje į jÄ kreipėsi ir pats V. V., kuris teiravosi apie galimybę padengti kažkokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus mokesčių inspekcijai bei galimybę nutraukti bankroto procedÅ«rÄ .

Tarp kitų dokumentų buvo pateiktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. Å . įgaliojimas V. V. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji jam pasakė, kad turi bÅ«ti kreditoriaus, t. y. VMI sutikimas pasiraÅ¡yti taikos sutartį, tačiau turi bÅ«ti sumokėti iÅ¡ karto visi įsiskolinimai. Vėliau sužinojo, kad VMI reikalavimo teisę iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti susimokėti skolas, perleido Turto bankui, kuris jÄ informavo, kad Å¡iÄ teisę iÅ¡ jų perpirko V.

V. atstovaujančio advokato J. V. VÅ Ä® „(duomenys neskelbtini)“, kurie kiek suprato padengė VMI įsiskolinimÄ , tačiau patvirtinimas apie sumokėjimÄ jai nebuvo pateiktas. PeržiÅ«rėjusi įmonės balansÄ pamatė, kad 2017-04-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestame balanse yra atvaizduotas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 178853 Eur, tačiau nebuvo rasti jokie dokumentai pateisinantys Å¡iÄ skolÄ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tada ji kreipėsi į L.

Å . ir V. V. telefonu, kad jie pateiktų dokumentus, pateisinančius Å¡io įsiskolinimo sudarymÄ . Po ko, jei neklysta, atvyko V. V. ir 2018-01-05 atnešė 2013-03-28 paskolos sutartį, kuria Z. Z. pasiskolina iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 652000 Lt bei pateikė 2013-05-30 triÅ¡alę reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekam neskolingas, o pagal Z. Z. suteiktÄ paskolÄ pagal perleidimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali reikalauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Su pačiu Z. Z. ji nebendravo, tačiau ji kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos Z. Z. susidariusių palÅ«kanų sumokėjimo. Po to, su ja jau susisiekė Z. Z. dukra A. V., kuri kiek suprato buvo V. V. žmona. Su ja bendravo tik telefonu ir ji sutiko padengti susidariusias palÅ«kanas, kurios buvo apie 650 eurų. V. V. iÅ¡ pradžių prieÅ¡taravo Å¡iam įsiskolinimui, tačiau vėliau sutiko ir įsiskolinimas buvo padengtas pervedus pinigus iÅ¡ A.

V. sÄ skaitos į jos asmeninę arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . Visus patvirtinančius dokumentus ir susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu pateiks atskirai. Papildo, kad iÅ¡ pradžių telefonu susisiekė su M. K. ir paprašė pateikti UAB “(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau Å¡i pasakė, kad yra kiti vadovai ir, kad bendrauti su jais ir toliau atsisakė bendrauti (t. 2., b. l. 128-130). Liudytoja L. Å . parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Su V.

V. susipažino per draugės, kuri tvarkė V. V. apskaitÄ , laidotuves. V. V. pasiÅ«lė perimti apskaitos tvarkymÄ . „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus apskaitai jai pateikdavo V.. Vėliau V. V. pasakė, kad jo pažįstama nenori direktoriauti ir pasiÅ«lė dirbti direktore įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji direktore pradėjo dirbti berods 2015 m. Kam priklauso įmonė neminėjo. Darbo sutartį ji siuntė akcininkei M. K., nes tik Å¡i galėjo pasiraÅ¡yti. Jos įdarbinimo dokumentus tvarkė advokatas J.

V.. Ji asmeniÅ¡kai M. K. nematė. Jos darbo tikslas Å¡ioje įmonėje buvo sutvarkyti apskaitÄ . Ä®monėje dirbo 2-3 metus. Kai ji dirbo direktore, įmonė aktyvios veiklos nevykdė. IÅ¡ dokumentų matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas „(duomenys neskelbtini)“, skola buvo susidariusi dar jai nedirbant. Teiravosi V. V. kada pelno mokesčio sumokėjimo skola bus sumokėta. „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje matė, kad įmonė skolinga berods 170000. Vaidotas sakė, kad žada dengti skolÄ , tai ir „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų.

Z. Z. jai nieko nesako, tačiau kai atėjo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ ta pavardė jau figÅ«ravo, buvo kažkokios skolos. „(duomenys neskelbtini)“ jokių sprendimų priiminėti nereikėjo. Ji tik klausė dėl skolos sumokėjimo, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo inicijuotas „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, teko bendrauti su V. perduodant dokumentus. Dokumentus ji (liudytoja) rankiojo ilgai iÅ¡ buvusios apskaitos įmonės ir nežinojo ar ten viskÄ turi, ar ne.

Nesigilino kas buvo iki jos darbo pradžios. Dėl Å¡ios įmonės dokumentų kreipėsi ir į V. V., nes buvo siuntusi suderinimo aktus, kažkokius užskaitos aktus ir jis, kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo negrÄ Å¾inęs su paraÅ¡ais. Ji manė, kad V. V. tuos dokumentus nuvežė V. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu pasakė kÄ Å¾inojo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Å . parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino buhalterės pareigose apie 2008-2009 metus.

Iki tol ji vedė kelerių įmonių apskaitÄ dirbdama kitoje audito kontoroje. Vienoje iÅ¡ tų aptarnaujamų įmonių vadovu dirbo V. V., taip su juo ir susipažino. Po ko jis, pasitikėdamas ja, pasiÅ«lė ateiti dirbti į jo vadovaujamÄ Ä¯monę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sÄ lygos buvo tokios, kad ji apskaitÄ tvarkė savo namuose ir visus dokumentus apskaitos tvarkymui pateikdavo V. V.. Ji net nežinojo kur yra jo įmonė ir ten niekada nebuvo, realiai matydavo tik jai pateikiamus dokumentus.

Už įmonės kasÄ ir grynuosius pinigus buvo atsakingas V. V.. Ji prieigos nei prie įmonės kasos, nei banko sÄ skaitų neturėjo. Ä®monė AB „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinoma. Apie 2013-05-30 sutartį, kuria Z. Z. pardavė turimas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 948000 Lt įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tos pačios dienos 2013-05-30 sudarytÄ paskolos sutartį tarp Z. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 948000 Lt paskolos suteikimo įmonei, parodė, kad Z.

Z. jai žinomas tik iÅ¡ pateiktų dokumentų. Pagal Å¡ias V. V. pateiktas sutartis ji informacijÄ apie akcijų pirkimÄ , paskolos suteikimÄ Ä¯traukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ . Kitų aplinkybių apie Å¡ias sutartis nieko paaiÅ¡kinti negali, kas jas rengė nežino. Apie 2013-05-30 triÅ¡alę sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ lieka skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 652000 Lt, tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo sumokėti ir Z.

Z. 296000 Lt nieko paaiÅ¡kinti negali. Å i sutartis V. V. jai buvo irgi pateikta, kuria remiantis, ji greičiausiai atliko įraÅ¡us UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Tačiau kas rengė Å¡iÄ sutartį, kokiu tikslu tai buvo daroma, jai nėra žinoma. IÅ¡ jai pateiktų peržiÅ«rai registrų iÅ¡rašų mato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo Z. Z. dalimis paskolÄ , tačiau pasakyti kokiÄ ir kada suteiktÄ paskolÄ dengė negali. Apie 2015 m. V. V. kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu pabÅ«ti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei jÄ prižiÅ«rėti.

Minėjo, kad ta įmonė jokios veiklos nevykdo. Apie Å¡iÄ Ä¯monę iki tol ji nieko nežinojo. Jis jai paminėjo, kad įmonės akcininkė, kurios ji nežino ir niekada nematė, yra iÅ¡vykusi ir jis dabar yra atsakingas už Å¡iÄ Ä¯monę. Ji nelabai norėdama sutiko ir laikotarpiu nuo 2015-04-17 iki 2017-02-10 buvo įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose. Visus įdarbinimo klausimus derino su V. V., taip pat jis ir nurodė jai kreiptis į advokatÄ J. V., su kuriuo jai teko bendrauti berods telefonu dėl kažkokios informacijos registrų centrui pateikimo.

Taip pat, visi įmonės apskaitos dokumentai buvo kitoje apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje, kokioje nepamena, todėl jai teko spręsti klausimus dėl apskaitos dokumentų surinkimo. Ar dokumentai buvo pas V. V. to nežino, bet su dokumentų surinkimu buvo sudėtinga, nes galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga tai apskaitÄ tvarkiusiai įmonei. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga mokesčių inspekcijai ji pamatė tik iÅ¡ apskaitos dokumentų. Apie tai ji pasakė V.

V. ir į tai jis sakydavo, kad bus sumokėta, vis žadėdavo, tačiau taip skolos ir nesumokėjo. IÅ¡ kur susidarė ta skola ji nežino ir nesidomėjo, kÄ Å¡i įmonė veikė anksčiau ji nesidomėjo. Apie tai, kad buvo įformintos sutartys, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyja kažkokiÄ geležinkelio atÅ¡akÄ ir aikÅ¡telę, ir vėliau Å¡iuos daiktus parduoda kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nieko paaiÅ¡kinti negali, nes nežino.

Apie 2017 m. jei neklysta, VMI dėl nesumokėtų mokesčių inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ ir jai gavus praneÅ¡imÄ iÅ¡ teismo apie bankroto iÅ¡kėlimÄ Ä¯monei, ji pasakė V. V., kad jis viskÄ pats tvarkytų ir jam atidavė visus įmonės dokumentus ir kiek pamena, net surašė įgaliojimÄ V. V. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat reikalavo, kad jÄ atleistų iÅ¡ įmonės. Vėliau į jÄ kreipėsi bankroto administratorė, pavardės nepamena ir pareikalavo pateikti įmonės dokumentus.

Ji vėl V. V. prašė, kad šis pateiktų turimus dokumentus, pati pabaigė suvesti visus duomenis į apskaitos registrus ir dalį jų pateikė bankroto administratorei ir kiek žino pats V. V. pateikė kitus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. 2017-02-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išdarbinta. Bankroto procedūros metu M. K. galimai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, tačiau kaip ir minėjo su ja nebendravo (t. 2, b. l. 124-126). Perskaičius šiuos liudytojos parodymus ji patvirtino, kad užrašyta teisingai.

Papildomai nurodė, kad ji iÅ¡ tiesų realiai nesimatė su M. K.. Kadangi dirbti įmonėje pasiÅ«lė Vaidotas, tai jam savo klausimus ir siuntė, prašė sutvarkyti darbo sutartį, reikalavo elektroninio paÅ¡to. Ä®galiojimas buvo apskaitoje. Kada įmonė ėjo link bankroto, nesinorėjo su ta įmone kažkokių reikalų turėti, greičiau norėjosi atiduoti. Apklausoje nurodė, kad „gavus praneÅ¡imÄ apie bankroto bylÄ , ji pasakė V., kad jis viskÄ pats tvarkytų ir atidavė jam visus įmonės dokumentus“, nes kai gavo iÅ¡ teismo dokumentus, susijusius su bankrotu, ji jau nedirbo.

Dokumentus ji atidavė bankroto administratorei, tai V. V. negalėjo duoti. Dėl to, kad nurodė, kad „jam atidaviau visus įmonės dokumentus“, tai atidavė ir neatidavė. Gal kažkÄ atidavė, bet nežino. Faktas tas, ji turėjo viskÄ surinkti ir atiduoti bankroto administratorei. Ä®monėje dirbo nuo 2015 iki 2017 metų. Darbo nelabai buvo, realiai valanda į mėnesį ar kiek. Gavosi, kad dirbo kaip direktorė ir buhalterė. Atrodo, kad užmokestis buvo valandinis, kiek uždirbo neatsimena.

AtlyginimÄ mokėjo pati sau pavedimu per bankÄ . Darbo sutartį siuntė M. (K.). Kreipėsi į V. (V.), sakė, kad reikia akcininkės, įmonės savininkės, paskui berods į J. (V.). 2008-2009 metais buvo „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ vedantis asmuo. 2015-2017 metais tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Jai iÅ¡ apskaitos buvo žinoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ skolingas „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama tvarkingai. Ji iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ pusės reikalavo padengti skolÄ .

Skolininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo skolingas didelę sumÄ ir buvo vienintelis turbÅ«t potencialus debitorius. Jai perdavus buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus bankroto administratoriui, bankroto administratorius jai nereiÅ¡kė pretenzijų dėl apskaitos, dėl žalos „(duomenys neskelbtini)“ už nesavalaikį bankrotÄ . Mokesčių inspekcija ar bankroto administratorė dėl „(duomenys neskelbtini)“ atliktų sandorių jai pretenzijų niekada neturėjo. Jai nežinoma, kad V.

V. bÅ«tų buvęs „(duomenys neskelbtini)“ savininkas/akcininkas. Jis Å¡iÄ Ä¯monę tik rekomendavo, todėl laikė jį atsakingu. Liudytoja M. K. parodė, kad V. V. jai yra kelis kartus matytas, Å¡iuo metu jokių kontaktų su juo nepalaiko. Su V. V. susipažino kontoroje pas J. V., (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore tapo kai pasitarę su Justu sugalvojo, kad reikėtų savo žinias kažkaip realizuoti ir įkurti nekilnojamojo turto nuomos įmonę. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ gavo berods minimalų atlyginimÄ .

„(duomenys neskelbtini)“ akcininke buvo turbÅ«t ji. Nepamena kokiose įmonėse tuo metu dar dirbo ir kuo. Nuo 2012-10-18 iki 2015 metų vykdė individualiÄ veiklÄ , bandė daryti manikiÅ«rÄ . Å iuo metu dirba kirpėja. Ji sunkiai prisimena aplinkybes, kas buvo prieÅ¡ aÅ¡tuonis metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimas buvo įprasta tvarka, kaip ir visos kitos UAB Lietuvoje. Steigime visur dalyvavo kartu su J. V.. Nuvyko į Registrų centrÄ , įregistravo įmonę, banke atsidarė sÄ skaitÄ , įnešė pinigų.

Bendrovės įstatus, dokumentus tvarkė, J. (V.). Ä®statinis kapitalas (10000) dalis lėšų buvo jos santaupos, o dalis skolinta. Steigiant Å¡iÄ Ä¯monę buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ J. V.. Steigiant įmonę ir Å¡ios įmonės valdyme V. V. nedalyvavo. Per tuos du metus ji, kaip įmonės vadovė, praktiÅ¡kai nelabai kÄ ir nuveikė. Ä®sitrigęs tik tas vienintelis sandoris su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Kas atstovavo „(duomenys neskelbtini)“, o kas atstovavo „(duomenys neskelbtini)“ kai sudarinėjo sandorį, tai Å¡ito sandorio aptarimo metu pirmÄ kartÄ ilgesnį tarpÄ ji bendravo su V.

„(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos duomenis, visus prisijungimo kodus paprašė, kad Justas pasaugotų. Anspaudas, prisijungimo prie banko kodai buvo tuo metu su juo. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kas pateikinėjo jiems dokumentus nepamena, ji buhalterės nėra mačiusi, viskas vykdavo nuotoliniu bÅ«du. Kokiomis lėšomis disponavo „(duomenys neskelbtini)“ sandoriui su „(duomenys neskelbtini)“, bijo suklaidinti, tačiau atrodo, kad skolinosi iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ įsigyti geležinkelio atÅ¡akai berods buvo paskola imama, tačiau nepamena iÅ¡ ko, tačiau tikrai ne iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, gal iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Iniciatyva įsigyti geležinkelio atÅ¡akÄ ir aikÅ¡telę „(duomenys neskelbtini)“ vardu prasidėjo nuo to, kad J. (V.) pasiÅ«lė apsvarstyti Å¡itÄ variantÄ , nes jam jis pasirodė galimai pelningas. Berods tada pirmÄ kartÄ susitiko su V. V., kuris buvo iniciatorius parduoti tÄ turtÄ , o jie nupirkti.

Pirma vizija buvo įsigytÄ turtÄ galbÅ«t iÅ¡nuomoti. Kaip Å¡iam turtui, kurį kÄ tik buvo įsigiję, atsirado pirkėjas „(duomenys neskelbtini)“, tai Å¡iam sandoriui labiau atstovavo Justas, tai jam gal ir paskambino. Ji pati su asmenimis iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, su P., K. nebendravo. V. V. Å¡iame procese nedalyvavo. Pardavus „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo pelno mokesčio valstybei, nes ji neturėjo informacijos ar tas pelno mokestis iÅ¡ karto turi bÅ«ti sumokamas, ar yra kažkoks laikotarpis, per kurį reikia sumokėti.

Neprisimena kas po Å¡io sandorio sudarymo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus vykdė. Dėl to, kokiu bÅ«du ji galėjo atlikti pavedimus, neturėdama banko prisijungimo duomenų, tai gal nebuvo, kad Å¡imtu procentų visada jie buvo pas JustÄ , gal buvo ir pas jÄ kurį laikÄ . Kas paruošė sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, kas susitarė dėl kainos, už kuriÄ buvo parduotas įsigytas turtas, tai kaip ir minėjo, su „(duomenys neskelbtini)“ bendravo jos advokatas, o sutartį atrodo, kad jie ruošė.

Po sandorio sudarymo su „(duomenys neskelbtini)“, su V. V. susitikti yra tekę dar keletÄ kartų. Pamena, kad J. praÅ¡ymu perdavė V. antspaudÄ . V. V. jai nenurodinėjo kÄ ji turėtų atlikti „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog buvo jo pasiÅ«lymas, noras parduoti tÄ turtÄ . Ji nebuvo jam pavaldi. Per darbo laikotarpį „(duomenys neskelbtini)“ banko prisijungimo kodų V. V. nebuvo davusi, kaip gali duoti žmogui prisijungimus, kuris niekaip nesusijęs su įmonės veikla. Valstybinei mokesčių inspekcijai paaiÅ¡kinimÄ surašė turbÅ«t ji.

Apie tai, kad nupirktas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas bus parduotas „(duomenys neskelbtini)“ J. V. pasakė, praėjus gal metams po įmonės įkÅ«rimo. Iki „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokia veikla daroma, nes J. V. ir ji buvo pakankamai užimti. Ji negali konkrečiai pasakyti, kad tai metai laiko, tiesiog spėja, kad tai metai, gal buvo pusė metų, gal septyni mėnesiai. Kaip iÅ¡simokėdavo sau atlyginimÄ ir iÅ¡ kokių lėšų nepamena, gal buvo naudojamas įstatinis kapitalas.

Dėl to, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog po sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo 2013 m. kovo 15 d. teiravosi J. V. koks tikslas forminti šį sandorį ir šis pasakė, kad šio perkamo turto ir sklypo kaimynai yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ir jiems šis turtas galimai bus parduotas arba išnuomotas, tai to nebuvo. Dėl to, kada ir kam pardavė „(duomenys neskelbtini)“, tai tik žino, jog praėjo pora metų ir ji pasiprašė, kad būtų likviduota kaip direktorė, nes veikla praktiškai nevyko.

Z. Z. nėra su ja susijęs giminystės ryÅ¡iais, pavardė girdėta. AsmeniÅ¡kai ji galbÅ«t nebuvo susitikusi su Z. Dėl pinigų pervedimo iÅ¡ jo ar jam iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ reikėtų peržiÅ«rėti įmonės dokumentus. Dėl sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“, tai tokios įmonės neprisimena, kad bÅ«tų bendravę. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. apklausta liudytoja apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ parodė, kad ji yra gerai pažįstama su antros eilės pusbroliu J.

V., kuris yra advokatas. Su juo dažnai bendraudavo tiek dėl darbo pasiÅ«lymų suradimo, tiek sprendžiant kažkokias teisines problemas, todėl dažnai lankydavosi jo kontoroje (duomenys neskelbtini). Vieno tokio apsilankymo metu, tai galėjo bÅ«ti apie 2012 m. rudenį, galimai spalio mėn., ji J. V. kontoros laukiamajame susipažino su vyriÅ¡kiu, ir tik pakankamai vėliau iÅ¡ J. V. sužinojo, kad tai V. V.. Praėjus kokiam mėnesiui, J. V. jai pasakė, kad yra galimybė steigti įmonę, perkant parduodant ar nuomojant nekilnojamÄ turtÄ .

Paklausė ar ji galėtų pabÅ«ti įmonės vadove, ji sutiko. IÅ¡ pat pradžių jis ar kažkas kitas iÅ¡ jo pusės, parengė visus su įmonės steigimu susijusius dokumentus. Ji pati įmonės steigimo dokumentais nesirÅ«pino. J. V. turėjo jos įgaliojimÄ , todėl viskÄ tvarkė jos vardu. Jis jai tik pateikdavo pasiraÅ¡yti su įmonės steigimu susijusius dokumentus, o ji juo visiÅ¡kai pasitikėdama, juos pasiraÅ¡ydavo. GalbÅ«t galėjo kur nors ir su juo vykti kitur pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus, tačiau tiksliai nepamena.

Steigimo metu suprato, kad bus įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) ir, kad ji bus įmonės direktore. Žinodama, kad viskuo rūpinasi J. V., ji buvo rami ir juo visapusiškai pasitikėjo. Realiai jokių įmonės dokumentų neturėjo. Įmonės buhalterijos apskaita ir jos organizavimu rūpinosi J. V., gal ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Po šios įmonės įsteigimo, dviejų mėnesių laikotarpyje, J.

V. jai paskambino ir kiek pamena pasakė, kad V. V., nori parduoti kažkokį turtÄ ir reiktų įforminti atitinkamus dokumentus. Po ko nurodė, kad jai reikia atvykti į notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kur bus pasiraÅ¡yti kažkokie pirkimo dokumentai. Galėjo bÅ«ti apie 2013 m. pavasarį, jai atvykus į minėtÄ notarų biurÄ , ten jau buvo J. V. ir vėliau atvyko V. V.. Ji jau vykdama į notarų biurÄ Å¾inojo, kad reikės pasiraÅ¡yti kažkokius turto pirkimo dokumentus, tačiau tiksliai koks turtas bus perkamas nežinojo.

Dalyvaujant J. V., V. V., ji pasirašė 2013 m. kovo 15 d. jai pateiktÄ peržiÅ«rai pirkimo pardavimo sutartį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kuria iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį atstovavo V. V., parduota jos atstovaujamai įmonei geležinkelio atÅ¡aka ir aikÅ¡telė (duomenys neskelbtini). Taip pat pasirašė ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančiÄ Å¡io turto pirkimÄ - pardavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 302500 Lt.

Apie šį parduodamÄ turtÄ tikrai nieko nežino, tik iÅ¡ J. V. kalbos suprato, kad Å¡is sandoris galimai bus naudingas. Po minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo, ji teiravosi J. V., koks tikslas forminti šį sandorį. Å is jai pasakė, kad Å¡io perkamo turto ir sklypo kaimynai yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems turtas galimai bus parduotas arba iÅ¡nuomotas. Po to J. V. jai telefonu pasakojo, kad vyko derybos su pirkėju ir, kad jai vėl reikia atvykti į tÄ patį notarų biurÄ pasiraÅ¡yti kitus dokumentus.

Ji vėl atvyko į notarų biurÄ , greičiausiai 2013 m. kovo 28 d., kadangi Å¡iÄ dienÄ buvo sudaryta sutartis, kuriÄ ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė. Å ia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytÄ geležinkelio atÅ¡akÄ ir aikÅ¡telę, kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ , kaip nurodyta sutartyje, atstovavo E. P., kurį ji matė pirmÄ kartÄ . Taip pat neteko bendrauti derybose su kažkuo kitu iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“.

Kiek suprato, derybas vedė J. V., kuris tam turėjo įgaliojimÄ . Taip pat greičiausiai notarų biure ji pasirašė ir 2013 m. kovo 28 d. jai pateiktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įforminant Å¡io turto pardavimÄ jau už 1105940 Lt, tačiau Å¡ios sÄ skaitos ji tikrai neiÅ¡raÅ¡inėjo, kas jÄ parengė nežino ir kas jai jÄ pateikė pasiraÅ¡ymui nepamena. Apie atsiskaitymus už pirktÄ ir parduotÄ minėtÄ turtÄ ji nieko paaiÅ¡kinti negali.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos valdymo įrankių tikrai neturėjo. Galimai juos turėjo arba J. V. arba kas nors kitas, todėl tikrai nepamena ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkus minėtÄ turtÄ už jį buvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, po antros sutarties dėl turto pardavimo kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ forminimo, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį notarų biure, buvo laukiama pinigų pervedimo ir kažkam patvirtinus, kad pinigai pervesti buvo pasiraÅ¡yta 2013 m. kovo 28 d. sutartis.

Tačiau ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos banke nevaldė ir neturėjo galimybių jos kontroliuoti bei atlikti kažkokius veiksmus sÄ skaitoje. Apie 2013 m. kovo 28 d. paskolos sutartį bei 2013 m. kovo 28 d. patvirtinimÄ , kuriais Z. Z. buvo paskolintos lėšos, paaiÅ¡kina, kad Å¡iÄ sutartį ji pasirašė, tačiau Z. Z. niekada nematė, su juo nebendravo. Å iÄ sutartį, galimai J. V., galėjo jai duoti pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ kada buvo suforminta ir turto pardavimo sutartis.

Apie jokiÄ paskolÄ ir jos perdavimÄ Z. Z. taip pat nieko paaiÅ¡kinti negali. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu banko pavedimų neatlikinėjo. Dėl 2013 m. gegužės 30 d. triÅ¡alės sutarties tarp AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. Z. sudarymo kiek pamena galėjo bendrauti su J. V.. Tuo metu ji jau gyveno RokiÅ¡kyje ir galimai sutartį be parašų jai atsiuntė kažkas paÅ¡tu, ir pasiraÅ¡iusi Å¡iÄ sutartį paprastu paÅ¡tu galėjo persiųsti atgal J.

V.. Apie Å¡iÄ triÅ¡alę sutartį nieko paaiÅ¡kinti negali, kas jÄ parengė nežino. Kiek pamena Å¡ioje sutartyje parašų nebuvo, ji pasirašė pirma. Visi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai kiek jai žinoma galėjo bÅ«ti pas J. V. kontoroje arba apskaitÄ tvarkiusioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tik įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus anspaudas galėjo bÅ«ti pas jÄ ir galimai ji dėjo antspaudus ant paminėtų sutarčių ir sÄ skaitų.

Vienu metu, tiksliai kada ir kas nepamena, gal V. V., o gal ir J. V., jai telefonu pasakė, kad jam ar tai J. V. reikia antspaudo ir jis, važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jį nuveÅ¡ į (duomenys neskelbtini) J. Tai taip ir buvo, kuomet atvažiavus į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu ji gyveno, antspaudÄ padavė V. V., kurį jis turėjo nuvežti J. V. ir kiek žino tai ir padarė. Po to su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau jokie sandoriai nebuvo vykdomi. Ji prašė J. V., kad nebebÅ«tų įmonės vadove ir po kažkurio laiko ji buvo pakeista.

Kas tapo kitu įmonės vadovu nežino. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiek pamena gaudavo minimalų atlyginimÄ , atskiro atlygio nei iÅ¡ V. V., nei iÅ¡ J. V. nėra gavusi. Ar buvo suraÅ¡ytas dokumentų perdavimo aktas nepamena (t. 2, b. l. 194-196). Perskaičius Å¡iuos parodymus M. K. parodė, kad apklausÄ pamena. Ji daug pasakojo ir labai mažai jos klausinėjo, bet klausimai buvo pateikti taip, kaip turbÅ«t kažkam reikėjo, nes labai pasikartojantys „kažkiek“, „kažkaip“, „tikrai“, datos labai tikslios.

Kas paraÅ¡yta skaitė, tiesiog prie kiekvieno žodžio buvo grįžtama tris kartus su tyrėju. Kas neteisingai užraÅ¡yta - tai principe situacija visa yra panaÅ¡i, tik tiesiog pritempta kai kur taip, kaip kažkam turėtų turbÅ«t bÅ«ti. Apklausos metu jai nebuvo pateikti dokumentai. Apklausoje nurodė „aÅ¡ pasiraÅ¡iau 2013 m. kovo 15 d. man pateiktÄ peržiÅ«rai pirkimo-pardavimo sutartį“, tai tyrėjas turėjo didelę papkę, atsuko jai vienÄ dokumentÄ , tÄ sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir klausė ar čia jos paraÅ¡as – ji patvirtino.

Apklausa jai atrodė bauginanti, ji jautė nerimÄ , laukė atsakymo ar kažkÄ blogai padarė. Pamena tokį faktÄ , kad prašė tyrėjo kelis kartus iÅ¡trinti, nes tai neatitinka teisybės, tai buvo iÅ¡trinta, nes ji nesutiko pasiraÅ¡yti. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje buvo gautas tuometinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio pradėjimo, kartu su kuriuo jis pateikė 2018 m. liepos 18 d.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (t. 1, b. l. 16-18). 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo akte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2013-01-29, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014-05-22 perregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktas mokesčių mokėtojo deklaracijas už tiriamÄ jį laikotarpį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-2014 m. vidutiniÅ¡kai dirbo 1 samdomas darbuotojas (direktorė), kurios vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 145/112 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė M. K., laikotarpiu nuo 2013-01-24 iki 2014-12-03 buvo bendrovės direktorė. Minėtu laikotarpiu M. K. dar dirbo UAB „V. P.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-10-18 iki 2015-03-23 vykdė individualiÄ veiklÄ (kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-04-02 įregistruotas bankrutuojančios įmonės statusas, nuo 2017-09-12 bankrutavusios įmonės statusas.

V. V. turėjo 2013-02-25 įgaliojimÄ atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurį atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamo mokestinio tyrimo metu. Ä®galiojimÄ pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. K.. Å iuo įgaliojimu įgaliojo V. V. atstovauti įmonės interesus visose valstybės, vietos savivaldos ir privačiose organizacijose, tame tarpe visose antstolių kontorose, notarų biuruose, advokatų kontorose, valstybės įmonėje registrų centras;

Konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai siekdamas sumažinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ mokėtinÄ pelno mokestį, 2013-03-15 už 302500 Lt pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto (geležinkelį-privažiuojamÄ jį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo aikÅ¡telę), kurį po 13 dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1105940 Lt pardavė KB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2014-12-31 turėjo tik vienÄ minėtÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, prievolės sumokėti pelno mokestį už įvykdytÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį neįvykdė.

Atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V.. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ buhalterinę pažymÄ , 2013 m. kovo mėn. geležinkelio privažiuojamųjų kelių Nr. 2, 3 likutinė vertė buvo 147391,05 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytÄ turtÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ per bankÄ sumokėjo 2013-03-21 mokėjimo pavedimu Nr. 14 - 500 Lt ir 2013-03-28 mokėjimo pavedimu Nr. 03281214 - 302000 Lt.

Pagal 2013-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė KB „(duomenys neskelbtini)“ už 1105940 Lt. KB „(duomenys neskelbtini) " už įsigytÄ turtÄ per bankÄ 1105940 Lt sumokėjo 2013-03-28 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ , 2013-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 302000 Lt - AB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat 652000 Lt pervedė Z.

Z., nurodant paskirtį - pagal 2013-03-28 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pagal 2013-03-28 paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 652000 Lt paskolÄ Z. Z., paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2013-09-28, numatyta mokėti 2 proc. metinių palÅ«kanų. Nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" ir Z. Z. yra susiję asmenys: - 2012-12-17 vertybinių popierių savininkų sÄ raÅ¡e nurodyti 64 akcininkai, didžiausi akcininkai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) - 88% (613400 vnt. akcijų), Z.

Z. - 7% (47400 vnt. akcijų); - AB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius V. V. (nuo 2008-08-19 iki 2018-03-08) buvo bendrovę kontroliuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei akcininkas; - Gyventojų registro duomenimis, Z. Z. yra AB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus ir akcininko V. V. sutuoktinės tėvas. Nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorių 2013-03-15 ir 2013-03-28 pirkimo- pardavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė bendrovės direktorė M.

K.. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ 2012-10-17 turto vertinimo ataskaitÄ parduoto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2012-10-11 dienai - geležinkelio-privažiuojamojo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) - 150000 Lt ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 100000 Lt. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)" atliekamų veiksmų sekÄ ir laikÄ matoma, kad bendrovė ruošėsi parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ nuo 2012 m. spalio mėnesio: 2012-10-17 atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, 2012-12-12 pateiktas praÅ¡ymas AB (duomenys neskelbtini) lizingas dėl leidimo parduoti turtÄ , 2013-01-29 gautas AB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ sutikimas parduoti turtÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ , 2013-01-29 įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuo 2013-02-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė įgaliojimÄ atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)" buvusiam direktoriui V. V.. Nekilnojamas turtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2013-03-15. Piniginės lėšos už parduotÄ turtÄ KB „(duomenys neskelbtini)“ faktiÅ¡kai atiteko su AB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiu direktoriumi V. V. susijusiam asmeniui Z. Z. bei bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Vilniaus AVMI pateiktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z.

Z. operatyvių patikrinimų medžiagÄ nustatyta, kad: - pagal 2013-05-30 paskolos sutartį Z. Z. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 948000 Lt. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2020-12-30, numatytos mokėti 2 proc.  metinės palÅ«kanos. - pagal 2013-05-30 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį Z. Z. pardavė 47400 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 948000 Lt, kurias buvo įsigijęs pagal 2007-09-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 285000 Lt. - pagal 2013-03-12 paskolos sutartį Z.

Z. paskolino AB „(duomenys neskelbtini)“ 312800 Lt. Paskola buvo suteikta banko pavedimais: 2013-04-10 – 150000 Lt, 2013-04-23 - 49300 Lt, 2013-04-30 - 49500 Lt, 2013-05-07 - 15000 Lt, 2013-05-27 - 49000 Lt. TriÅ¡alėje teisių perleidimo sutartyje numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 296000 Lt skola Z. Z. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus grÄ Å¾inta dalimis grynais pinigais: pagal 2014-01-16 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 40000 Lt, pagal 2014-02-10 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 40000 Lt, pagal 2014-09-30 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 40000 Lt, pagal 2014-10-15 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 40000 Lt, pagal 2014-12-30 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 45000 Lt, pagal 2014-12-31 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 48600 Lt, pagal 2015-12-11 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 13438,37 Eur (46 400 Lt); viso 300 000 Lt, t. sk. priskaičiuotos ir sumokėtos palÅ«kanos sudarė 1158,47 Eur (4000 Lt).

Paskola grÄ Å¾inta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. įneÅ¡tų į kasÄ grynų pinigų - grÄ Å¾intų avanso likučių, kitų pajamų į kasÄ nebuvo gauta. Ä®vertinus aukščiau nurodytus sandorius (2013-03-28 pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1105940 Lt iÅ¡ KB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; 2013-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 302000 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; 2013-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 652000 Lt Z.

Z.; 2013-04-10 - 2013-05-27 laikotarpiu banko pavedimais Z. Z. pervedė 312800 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-03-12 paskolos sutartį) pagal piniginių lėšų judėjimo sekÄ matoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo piniginių lėšų  neturėjo, su AB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsiskaitė tik gavusi apmokėjimÄ iÅ¡ KB „(duomenys neskelbtini)“. Padaryta iÅ¡vada, kad siekiant paslėpti tikruosius Å¡alių tikslus ir ketinimus, pasinaudojant įstatymo nuostata, kad pajamos už akcijas, iÅ¡laikytas ilgiau nei 366 dienas, neapmokestinamos, buvo įforminta akcijų perleidimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z.

Z., užaukÅ¡tinus akcijų pardavimo kainÄ iki 948000 Lt. Toliau įforminta susijusių asmenų triÅ¡alė teisių perleidimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas Z. Z. 296000 Lt sumÄ ir jÄ faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo, t. y. faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo sumÄ artimÄ akcijų įsigijimo kainai (akcijos buvo įsigytos 2007 m. už 285000 Lt). Akcijų vertinimas nebuvo pateiktas. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes padaryta iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta turint tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, o jos veikla pasireiÅ¡kė vieninteliu nekilnojamojo turto pardavimo sandoriu, tikslu sumažinti AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinÄ pelno mokestį ir iÅ¡mokėti susijusiam asmeniui pinigines lėšas.

Įforminant sandorius faktiškai veikė tik du asmenys - V. V., sandoriuose atstovavęs visas įmones ir Z. Z., kurie tarpusavyje yra susiję artimais giminystės ryšiais. Sukūrus formaliai sudarytų sandorių grupę tarp susijusių asmenų (akcijų pardavimo sutartis tarp Z. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, piniginių lėšų skolinimo sutartis taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. Z. bei teisių perleidimo sutartis tarp Z. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), buvo perimtas ir panaikintas Z.

Z. įsipareigojimas grÄ Å¾inti skolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl galimai fiktyvaus nekilnojamojo turto pardavimo įvykdyto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta ne mažiau kaip 250 MGL dydžio žala (t. 1, b. l. 19-50). 2019 m. gegužės 30 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos nurodomos analogiÅ¡kos aplinkybės kaip ir 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo akte, susiję su aptariamo nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sandoriais, paskolų suteikimu/gavimu, triÅ¡alės sutarties sudarymu.

Pagal LR juridinių asmenų registro duomenis, tiriamuoju 2013-01-29 – 2017-02-10 laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose buvo įforminti: laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2015-04-17 M. K., laikotarpiu nuo 2015-04-17 iki 2017-02-10 L. Å .. Atsiskaitymui už įsigytÄ turtÄ KB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-28 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ 1 105 940 Lt sumÄ .

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformintus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2013 metų kovo mėnesį įraÅ¡ydama iÅ¡ viso apskaičiuoto standartinio tarifo pardavimo PVM 191 940 Lt sumÄ , apskaičiuoto atskaitomo PVM 55 534 Lt sumÄ bei skirtumÄ 136 406 Lt (39 505,9 EUR) mokėtinÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ PVM sumÄ . Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotÄ ir deklaruotÄ 136 406 Lt (39 505,9 EUR) PVM sumÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ sumokėjo 2013-04-18 mokėjimo pavedimu iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (6 priedas) už 2013 metus deklaravo 914 000 Lt apmokestinamųjų pajamų sumÄ , 641 449 Lt apmokestinamojo pelno sumÄ , nuo kurios apskaičiavo 32 072 Lt (641 449 x 5 %) (9 288,69 EUR) pelno mokesčio sumÄ , kurios bendrovė į valstybės biudžetÄ nesumokėjo. Nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Z. Z. pervedė 652 000 Lt sumÄ , panaudodama pinigines lėšas, kurias į savo banko sÄ skaitÄ buvo gavusi 2013-03-28 iÅ¡ KB „(duomenys neskelbtini)“ už įformintÄ nekilnojamojo turto pardavimÄ (1 105 940 Lt).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų (formos FR0711) apie 2013 metais Z. Z. suteiktÄ 652 000 Lt paskolÄ nepateikė. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis, 2014 metais buvo įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grÄ Å¾inimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 6 400 Lt sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2017-02-10, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 186 978,68 EUR ((652 000 – 6 400) ÷ 3,4528) sumÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-17 įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei likusios 186 978,68 EUR skolos sumos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ negrÄ Å¾ino.  Atsakant į klausimÄ iÅ¡ kokių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-15 įsigijo geležinkelio keliÄ bei aikÅ¡telę už 302 500 Lt, tyrimo metu nustatyta, kad atsiskaitymui už įsigytÄ turtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013-03-21 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke pervedė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 500 Lt sumÄ , bei 2013-03-28 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 302 000 Lt sumÄ , iÅ¡ viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 302 500 Lt sumÄ .

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymui su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 302 000 Lt sumÄ iÅ¡ piniginių lėšų, kurias bendrovei 2018-03-28 pervedė (1 105 940 Lt) KB „(duomenys neskelbtini)“ už įformintÄ parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (kurį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“) bei 500 Lt sumÄ iÅ¡ piniginių lėšų, kurias 2013-01-24 bendrovės direktorė M. K. grynais pinigais buvo įneÅ¡usi į banko sÄ skaitÄ bendrovės įstatinio kapitalo formavimui (10 000 Lt).

Atsakant į klausimÄ kam buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ KB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-28 už parduotÄ geležinkelio keliÄ bei aikÅ¡telę gautos lėšos – 1 105 940 Lt nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡us bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ KB „(duomenys neskelbtini) ” už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (geležinkelio – privažiuojamÄ jį keliÄ ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini)) gautÄ 1 105 940 Lt piniginių lėšų sumÄ panaudojo įvairiems mokėjimams: - 302 000 Lt sumÄ pervedė į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ atsiskaitymui už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; - 652 000 Lt sumÄ pervedė į Z.

Z. banko sÄ skaitÄ mokėjimo pagrindu nurodant akcijų prikimo – pardavimo sutartį; - 10 890 Lt sumÄ pervedė į advokato J. V. banko sÄ skaitÄ atsiskaitymui už advokato konsultacines paslaugas; - 2 644,36 Lt sumÄ pervedė į notarės R. J. banko sÄ skaitÄ atsiskaitymui už notaro paslaugas; - 136 481 Lt sumÄ pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sÄ skaitÄ deklaruotų pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių sumokėjimui; - 306,44 Lt sumÄ pervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos banko sÄ skaitÄ socialinio draudimo įmokų sumokėjimui; - 1 207,5 Lt sumÄ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ atsiskaitymui už buhalterinės apskaitos paslaugas; - 380 Lt sumÄ apskaičiuoto darbo užmokesčio pervedė į bendrovės direktorės M.

K. banko sÄ skaitÄ ; - 30,7 Lt sumÄ iÅ¡ banko sÄ skaitos nuskaitė AB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiams už bendrovei suteiktas banko paslaugas atlyginti. Atsakant į klausimÄ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo pelno mokestį, atsiradusį įforminus 2013-03-28 geležinkelio kelio bei aikÅ¡telės pardavimÄ ? Koks pelno mokesčio skirtumas bÅ«tų, jeigu geležinkelio keliÄ bei aikÅ¡telę už 1 105 940 Lt pirkėjui tiesiogiai bÅ«tų pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“? nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nekilnojamojo turto (geležinkelio – privažiuojamojo kelio ir kiemo statinių) pardavimÄ kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė pagal 2013-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 914 000 Lt sumÄ , plius PVM – 191 940 Lt sumÄ , iÅ¡ viso už 1 105 940 Lt sumÄ su PVM.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 metus deklaravo 914 000 Lt apmokestinamųjų pajamų sumÄ , 641 449 Lt apmokestinamojo pelno sumÄ , nuo kurios apskaičiavo 32 072 Lt (641 449 x 5 %) (9 288,69 EUR) pelno mokesčio sumÄ , kurios bendrovė į valstybės biudžetÄ nesumokėjo. Kauno AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriuje 2018-07-18 buvo atliktas AB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31, kurio metu nustatyta, kad mokestinę naudÄ dėl sumažinto pelno mokesčio gavo AB „(duomenys neskelbtini)“, daliai apmokestinamojo pelno - 664 000 Lt, sandorį įforminant per UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pritaikytas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas.

Mokestinio patikrinimo metu, vadovaujantis MAÄ® 69 straipsnio nuostatomis, buvo atkuriamos AB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto nekilnojamojo turto (geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 2 ir kiemo aikÅ¡telės) sandorio aplinkybės ir pelno mokesčio apskaičiavimui buvo vertinama, kad nekilnojamas turtas buvo parduotas už 1 105 940 Lt (914 000 Lt + 191 940 Lt PVM). Ä®vertinus AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityto parduoto turto likutinę vertę 165 846,18 Lt (85 129,66 + 80 716,52), nekilnojamojo turto pardavimo pajamas 250 000 Lt nekilnojamÄ jį turtÄ pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)”, bei AB „(duomenys neskelbtini)“ jau apskaičiuotÄ apmokestinamÄ jį pelnÄ 84 153,82 Lt (250 000 - 165 846,18) iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo, mokestinio patikrinimo metu atkÅ«rus sandorio aplinkybes, nekilnojamojo turto pardavimo pajamas 914 000 Lt nekilnojamÄ jį turtÄ pardavus KB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinio patikrinimo metu papildomai nustatytos AB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamosios pajamos 664 000 Lt (914 000 - 165 846,18 - 84 153,82).

Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiant Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 7 straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, AB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė visų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei sumažino mokėtinÄ pelno mokestį. Patikrinimo metu už 2013 metus pagal MAÄ® 69 str. nuo papildomai nustatyto apmokestinamojo pelno už nekilnojamojo turto pardavimÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai apskaičiuota 99 600 Lt (664 000 x 15 proc.) (28846,15 EUR) pelno mokesčio.

Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu pažymėta, kad formaliai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 m. deklaravo 914 000 Lt pajamų, įtrauktų į pelno mokesčio bazę, 641 449 Lt apmokestinamojo pelno ir 32 072 Lt (9 288,69 EUR) 5 procentų tarifu apskaičiuoto pelno mokesčio. 2014 m. bendrovė į valstybės biudžetÄ sumokėjo 311,30 Lt (90,16 EUR) pelno mokesčio. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo datai (2017-02-10) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 9 198,53 EUR (31 760,70 Lt) pelno mokesčio nepriemokÄ , kurios bendrovė nesumokėjo.

AB „(duomenys neskelbtini)“ įforminant dokumentus dėl nekilnojamojo turto (geležinkelio – privažiuojamojo kelio ir kiemo statinių) pardavimo netiesiogiai KB „(duomenys neskelbtini)“, bet per bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudarytos sÄ lygos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumažinti pelno mokesčio mokėjimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ 99 600 Lt (28 846 EUR) sumai, kurios bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo, tuo padarant valstybės biudžetui 99 600 Lt (28 846 EUR) nuostolį (t. 2, b. l. 22-85).

IÅ¡ 2013-03-15 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad Å¡ia sutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama V. V. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai M. K., nekilnojamÄ jį turtÄ : kiemo aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir geležinkelį – pravažiuojamÄ jį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už bendrÄ 302500 Lt sumÄ , tame tarpe 52500 Lt PVM (t. 1, b. l. 78-83). TÄ pačiÄ dienÄ nurodyto turto pardavimo vertei iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84).

AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje pažymoje nurodoma, kad minėto turto likutinė vertė 48032,37 Eur (165846,18 Lt) (t. 1, b. l. 95). 2013 m. kovo 22 d. KB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokole užfiksuota, kad buvo nutarta pirkti geležinkelio privažiuojamÄ jį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo aikÅ¡telę, esančius (duomenys neskelbtini) už 1105940 litų (t. 2, b. l. 157-158,). 2013 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M.

K., įsigytÄ aukščiau minėtÄ turtÄ už 1105940 litų, tame tarpe 191940 litų PVM) pardavė KB „(duomenys neskelbtini), atstovaujamai E. P. (t. 2, b. l. 96-111). TÄ pačiÄ dienÄ nurodyto turto vertei iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 112). IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2013-03-28 KB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu 1105940 litų buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 156). 2013 m. kovo 12 d. sudaryta paskolos sutartis, kurioje nurodoma, kad Z.

Z. paskolina AB „(duomenys neskelbtini)“ 312800 Lt (t. 1, b. l. 103-104). 2013 m. gegužės 30 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad Z. Z. suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai V. V. 948000 litų paskolÄ (t. 1, b. l. 159-160). 2013 m. gegužės 30 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad Z. Z. pardavė turėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas - 47400 vnt. už 948000 litų UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai V. V. (t. 1, b. l. 160). 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimo sutartyje nurodyta, kad Z.

Z. turintis reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 948000 litų sumai, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turintis reikalavimo teisę į Z. Z. 652000 litų sumai, perleidžia reikalavimo teises (dalį jų) po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ lieka skolingas Z. Z. 296 000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lieka skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 652000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelieka skolingas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei Z.

Z. (t. 1, b. l. 161-163). IÅ¡ 2019 m. spalio 18 d. objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog iÅ¡analizavus Z. Z. vardu (duomenys neskelbtini) banke esančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsiskaitymÄ už akcijų pirkimo pardavimo sutartį į Å¡iÄ sÄ skaitÄ Z. Z. 2013-03-28 pervedė 652000 Lt. (sÄ skaitoje buvo ir 19560 Lt likutis). TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ Z. Z. sÄ skaitos buvo atlikti pavedimai į V. V. sÄ skaitÄ AB (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini) - 2013-03-28 pervesta 45000 LT, 2013-03-29 - 45000 Lt, 46000 Lt, 2013-04-03 - 40000 Lt.

Atliekant pavedimus buvo naudojami mobilÅ«s UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys IP adresai. 2013-04-03 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesti 24000 Lt į kitÄ Z. Z. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke. Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas mobilus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priklausantis IP adresas. 2013-04-03 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesti 600 Lt į kitÄ Z. Z. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke. Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas mobilus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis IP adresas. 2013-04-03 iÅ¡ nurodytos Z.

Z. sÄ skaitos buvo pervesti 19000 Lt į kitÄ Z. Z. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke. Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas mobilus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis IP adresas. 2013-04-04 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesti 2000 Lt į kitÄ Z. Z. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke. Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas mobilus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis IP adresas. 2013-04-10 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta kaip paskola į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ - 800 Lt, 49800 Lt, 49500 Lt ir 49900 Lt.

Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas mobilus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis IP adresas. 2013-04-10 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 900 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas mobilus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis IP adresas. 2013-04-21 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 200 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas mobilus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis IP adresas; 2013-04-23 iÅ¡ nurodytos Z.

Z. sÄ skaitos buvo pervesta 40000 Lt V. V. AB (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas 78.63.226.10, kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-04-23 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 49300 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas 78.63.226.10, kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V.

V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-04-30 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 49500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas 78.63.226.10, kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-05-07 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 15000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas 78.63.226.10, kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V.

V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-05-07 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 14000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-05-10 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 16000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-05-17 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 24000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini) kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-05-27 iÅ¡ nurodytos Z.

Z. sÄ skaitos buvo pervesta 49000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-06-25 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 10000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas 78.63.226.10 kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V.

V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje SEB banke. 2013-07-09 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 16000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-07-24 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 15000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini) kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2014-03-27 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 1832,83 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas tuo metu V. V. gyvenamajam adresui (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas ). 2014-03-19 Å¡iuo IP adresu taip pat buvo prisijungta prie sÄ skaitos, tačiau tuo metu mokėjimai neatlikti. Šiuo IP adresu pastoviai naudojosi ir V.

V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. Z. Z. vardu (duomenys neskelbtini) banke sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 652000 Lt kaip paskola. IÅ¡ Å¡ios sumos 216000 Lt pervesta V. V., 312800 Lt pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ Z. Z. sÄ skaitoje likusio pervesto (duomenys neskelbtini)“ likučio 123200 Lt – įvairiais pavedimais pervesta į kitas Z. Z. sÄ skaitas (t. 3, b. l. 1-28). 2019 m. spalio 29 d. objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog papildomai iÅ¡analizavus Z.

Z. vardu (duomenys neskelbtini) banke esančių sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsiskaitymÄ už akcijų pirkimo pardavimo sutartį į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Z. Z. 2013-03-28 pervedė 652000 Lt. Papildomai įvertinus naujai gautus sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad 2013-05-07 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 14000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-05-10 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 16000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini) kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-05-17 iÅ¡ nurodytos Z.

Z. sÄ skaitos buvo pervesta 24000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-06-25 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 10000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas 78.63.226.10, kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V.

V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-07-09 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 16000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. 2013-07-24 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 15000 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat pastoviai naudojosi ir V. V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. Å iais pavedimais iš Z. Z. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta viso 95000 litų. PeržiÅ«rėjus sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po Å¡ių pavedimų atlikimo nurodyta pinigų suma – 95000 Lt buvo iÅ¡gryninta per bankomatus.

IÅ¡ banko gautais duomenimis iÅ¡ bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2013-10-31 iÅ¡imta 5000 litų, 2013-11-01 iÅ¡imta 2000 litų, 2014-03-19 iÅ¡imta 2000 litų. Pastaba: V. V. tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2014-03-27 iÅ¡ nurodytos Z. Z. sÄ skaitos buvo pervesta 1832,83 Lt į kitÄ jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas tuo metu V. V. gyvenamajam adresui (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas ). 2014-03-19 Å¡iuo IP adresu taip pat buvo prisijungta prie sÄ skaitos, tačiau tuo metu mokėjimai neatlikti. Šiuo IP adresu pastoviai naudojosi ir V.

V. savo asmeninėje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. PeržiÅ«rėjus sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po Å¡io pavedimo atlikimo 1820,44 Lt buvo pervesti į V. V. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimÄ buvo naudojamas tas pats AB „(duomenys neskelbtini)“ IP adresas (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas tuo metu V. V. gyvenamajam adresui (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas (t. 4, b. l. 92, t. 3, b. l. 29-30).

„(duomenys neskelbtini)“ bendrovės 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas AB „(duomenys neskelbtini)“ interneto paslaugai, IP adresas (duomenys neskelbtini) – E. S. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 92). 2019 m. spalio 22 d. LVAT nutartimi buvo tenkintas RAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas ir panaikinti Kauno apskrities VMI 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. ((duomenys neskelbtini) ir VMI 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimai dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priskaičiuoto 28846,15 eurų pajamų mokesčio) (t. 4, b. l. 107-111).

Nors kaltinamasis savo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Dėl kaltinimo, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ , panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia, be kita ko, turtinės prievolės iÅ¡vengimu.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turtinės prievolės iÅ¡vengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iÅ¡ delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigÄ kreditoriui, sudarydamas situacijÄ , kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). IÅ¡vengti turtinės prievolės reiÅ¡kia atsisakyti vykdyti jÄ arba naudojant apgaulę sudaryti tokiÄ padėtį, kad kreditorius prarastų realiÄ galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba Å¡i galimybė bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržyta, o kaltininkas iÅ¡vengtų realaus pavojaus bÅ«ti teisiÅ¡kai priverstas vykdyti savo pareigÄ teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016).

Taigi sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto.

Sukčiavimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitÄ asmenį (institucijÄ ), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-746/2017). Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas - geležinkelio atÅ¡aka ir aikÅ¡telė, esantys (duomenys neskelbtini) (kiemo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir geležinkelis – pravažiuojamasis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2013 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo direktorius V.

V.) buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai M. K., už 302500 Lt, tame tarpe 52500 Lt PVM (87610,06 eurų) (t. 1, b. l. 78-83). Kaip matyti iš 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo akte bei 2019 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje nurodomų duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2013 m. sausio 29 d., adresu (duomenys neskelbtini). (nuo 2014-05-22 perregistruota adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017-04-02 įregistruotas bankrutuojančios įmonės statusas, nuo 2017-09-12 bankrutavusios įmonės statusas).

Pagal pateiktas mokesčių mokėtojo deklaracijas už tiriamÄ jį laikotarpį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-2014 m. vidutiniÅ¡kai dirbo 1 samdomas darbuotojas (direktorė), kurios vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 145/112 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė M. K., laikotarpiu nuo 2013-01-24 iki 2014-12-03 buvo bendrovės direktorė, kuri minėtu laikotarpiu dar dirbo UAB „V. P.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-10-18 iki 2015-03-23 vykdė individualiÄ veiklÄ (kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla).

V. V., tuo metu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-25 iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti įmonės interesus visose valstybės, vietos savivaldos ir privačiose organizacijose, tame tarpe visose antstolių kontorose, notarų biuruose, advokatų kontorose, valstybės įmonėje registrų centras. Kaltinamasis nurodė, jog aptariamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo ir siekė parduoti jau anksčiau, tačiau nebÅ«davo pirkėjų, o su potencialiu pirkėju KB „(duomenys neskelbtini)“ nepavykdavo susitarti dėl kainos, todėl iÅ¡ advokato J.

V. sužinojęs, jog yra investuotojas (pirkėjas), kuris gali iÅ¡ karto sumokėti tinkamÄ kainÄ , nusprendė turtÄ parduoti. Kad AB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ tiesų siekė minimÄ turtÄ parduoti patvirtina ir tai, kad dar 2012 m. spalio 17 d. buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas (nustatyta 250000 litų bendra turto vertė buvusi 2012 m. spalio 11 d.), 2012 m. gruodžio 12 d. pateiktas praÅ¡ymas AB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ dėl leidimo parduoti turtÄ , 2013 m. sausio 29 d. gautas AB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ sutikimas parduoti turtÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais apie tai, jog turtas iÅ¡ tiesų faktiÅ¡kai buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jį įsigyti siekusiai KB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip matyti iÅ¡ duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , Å¡i įmonė realiai jokios veiklos nevykdė ir pakankamų lėšų turtÄ Ä¯sigyti neturėjo. 2013 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. K., įsigytÄ aukščiau minėtÄ turtÄ už 1105940 litų, tame tarpe 191940 litų PVM) pardavė KB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai E. P. (t. 2, b. l. 96-111). Už įsigytÄ turtÄ pirkėjas KB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-28 pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 105 940 Lt, tuo tarpu atsiskaitymui už iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytÄ turtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 21 d. pervedė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ tik 500 Lt sumÄ (kurias 2013-01-24 bendrovės direktorė M.

K. grynais pinigais buvo įneÅ¡usi į banko sÄ skaitÄ bendrovės įstatinio kapitalo formavimui (10 000 Lt)), o likusiÄ kainos dalį – 302000 litų sumokėjo tik gavus pavedimÄ iÅ¡ KB „(duomenys neskelbtini)“, kas paneigia kaltinamojo parodymus dėl investuotojo galinčio iÅ¡ karto sumokėti ir sumokėjusio sulygtÄ kainÄ , ir iÅ¡ esmės patvirtina, kad faktiÅ¡kai visÄ turto įsigijimo kainÄ už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo KB „(duomenys neskelbtini)“, nes Å¡iam turtui įsigyti savo lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. K. parodymų, ji jokių derybų dėl turto įsigijimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bei vėlesnio jo pardavimo KB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė, jos kaip asmens, su kuriuo buvo deramasi dėl kainos, nenurodė ir KB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – liudytojas E. P., kuris nurodė, kad dėl kainos iš pradžių buvo deramasi su V. V., kuris vėliau pasakė, kad turtas parduotas ir dėl jo įsigijimo reikia kalbėtis su „(duomenys neskelbtini)“ teisininku J.

V., kuris, kaip matyti iÅ¡ jo ir kaltinamojo parodymų, konsultavo V. V. teisiniais klausimais. M. K. parodymai patvirtina, kad ji realiai įmonės steigime ir valdyme nedalyvavo (iÅ¡ jos parodymų visumos matyti, kad ji realiai apie įmonės, kurios fiktyvia direktore buvo, veiklÄ nieko nežinojo, negalėjo konkrečiai nurodyti ir steigimo eigos), visus reikamus dokumentus tvarkė advokatas J. V.. M. K. nurodė, kad ji su V. V. susipažino advokato J. V. kontoroje, kuris vėliau pasiÅ«lė M. K. tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tačiau kaip matyti iÅ¡ jos parodymų visumos (nors teisminio nagrinėjimo metu ji teigė daug ko nepamenanti), tačiau patvirtino, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu protokolÄ skaitė, jis buvo taisomas pagal jos praÅ¡ymus), ji faktiÅ¡kai Å¡ios įmonės veikloje nedalyvavo, prisijungimo prie banko sÄ skaitos įrankių neturėjo, J.

V. praÅ¡oma turėtÄ Ä¯monės antspaudÄ perdavė V. V.. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tik tam, kad fiktyviai (apsimestinai) AB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo sandoris bÅ«tų įformintas Å¡ios įmonės vardu, nors faktiÅ¡kai šį turtÄ jau buvo sutarta parduoti ir jį įsigijo KB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad faktiniu „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo V. V. patvirtina ne tik jo turėtas įgaliojimas veikti įmonės vardu, prisijungimo prie banko sÄ skaitos įrankių turėjimas, bet ir liudytojos L.

Š. parodymai, kad „(duomenys neskelbtini)“ direktore tapti pasiūlė „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji dirbo buhaltere, direktorius V. V., įdarbinimo dokumentus tvarkė J. V., o M. K. ji asmeniškai nematė, teiravosi pas V. V., kada bus sumokėta „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio suma, liudytojos V. V. parodymai, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų gavimo ji kreipėsi ne tik į L. Š., M. K., bet ir į V. V., kadangi kreiptis į jį nukreipė paminėtos liudytojos.

Pažymėtina, kad liudytojas Z. Z. nurodė, kad jis faktiÅ¡kai AB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo, į jo banko sÄ skaitÄ pervestais pinigais disponavo V. V. bei patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu viskÄ nurodė teisingai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Z. Z. buvo nurodęs, kad 2013 m. kovo 28 d. paskolos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl 652000 litų pasirašė praÅ¡omas V. V., kadangi jam jokios paskolos nereikėjo, sutartį pasiraÅ¡yti pateikė V. V., su M.

K. nėra pažįstamas. Å iuos jo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir piniginių lėšų, pervestų į jo sÄ skaitÄ judėjimas, kurių dalis - 216000 Lt pervesta V. V., 312800 Lt 2013-04-10 - 2013-05-27 laikotarpiu pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2013 m. kovo 12 d. sudarytÄ paskolos sutartį. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniÅ¡kai kontroliavo ir valdė V.

V., nors jos direktore formaliai buvo įforminta M. K., kad Å¡i įmonė buvo įsteigta tik tam, jog bÅ«tų įtraukta į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pardavimo grandinę, sudarant sÄ lygas į AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ Ä¯traukti mažesnę už parduotÄ turtÄ gautÄ pinigų sumÄ , taip iÅ¡vengiant mokėtino pelno mokesčio bei sudarant galimybę vėliau kainos skirtumÄ /jo dalį pasisavinti (apie tai bus pasisakyta aptariant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje).

Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, įtraukus į turto pardavimo grandinę „(duomenys neskelbtini)“ V. V., pažeisdamas kaltinime nurodytus teisės aktų reikalavimus, AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, neapskaitydamas visų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, sumažino mokėtinÄ pelno mokestį, iÅ¡vengdamas 28846,15 eurų pelno mokesčio. Tai, kad 2019 m. spalio 22 d. LVAT nutartimi buvo tenkintas RAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas ir panaikinti Kauno apskrities VMI 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (7.45-4.7.2 FR0682-317 ir VMI 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 69-110 (sprendimai dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priskaičiuoto 28846,15 eurų pajamų mokesčio) (t. 4, b. l. 107-111), kaltinamojo V.

V. atsakomybės neÅ¡alina, kadangi priimant paminėtÄ teismo sprendimÄ buvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės, nevertinant V. V. neteisėtų aukščiau aptartų veiksmų. Sprendžiant klausimÄ dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektÄ , atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifikÄ , naudojamos apgaulės pobÅ«dį, grobimo požymių buvimÄ ar nebuvimÄ , tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016).

Teismų praktikoje konstatuota, kad kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai gali bÅ«ti pripažįstami ir sukčiavimu. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitÄ Ä¯traukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-29-942/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ , paprastai sukčiavimu laikoma veika panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., fiktyviais atskaitos ir įskaitos bÅ«dais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetÄ mokėtinas PVM ir kt.). Tokį kvalifikavimÄ pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų iÅ¡mokų ar kompensacijų iÅ¡ valstybės biudžeto.

Tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingÄ panaikinimÄ (sumažinimÄ ), laikoma, kad nauda, gauta nesumokant Å¡ių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalykÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-363-746/2016, 2K-151-697/2020). Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jomis iÅ¡ esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos, todėl Å¡ių nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai.

BK 219 ir 220 straipsniuose nustatytomis nusikalstamomis veikomis yra kėsinamasi į valstybės finansų sistemÄ ir veikos pagrindinis objektas yra finansų sistemos reikalavimų pažeidimas, tačiau svetimo turto, turtinės teisės neteisėto įgijimo, taip pat turtinės prievolės iÅ¡vengimo ar jos panaikinimo BK 219 ir 220 straipsniai nenustato. Auščiau paminėtų ir aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. V. veikė tiesiogine tyčia, turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaule AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės – pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , jo veiksmai buvo itin gerai organizuoti ir suplantuoti, kadangi įtraukus į turto pardavimo grandinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliai buvo sudarytas įspÅ«dis, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pažeidimų nepadarė, o tai lėmė jau aptarti V.

V. anksčiau atlikti veiksmai, kurie vertintini kaip sukčiavimas, nes taip buvo sumažintas mokėtinas pelno mokestis ir iÅ¡vengta atitinkamos prievolės valstybei – pelno mokesčio sumokėjimo. Kaltinamojo pasirinkta nusikalstama schema (į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pardavimo bendrovei KB „(duomenys neskelbtini)“ grandinę fiktyvių (apsimestinių) sandorių pagrindu įtraukiant UAB „(duomenys neskelbtini)“) objektyviai apsunkino mokesčių administratoriaus galimybes nustatyti tikrÄ sias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryto sandorio sÄ lygas ir vertę bei mokėtinÄ pelno mokestį.

Dėl aptartų V. V. veiksmų dalis už turto pardavimÄ gautų pajamų nebuvo apskaitytos AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje bei nedeklaruotos, taip tyčia suklaidinant mokesčių administratorių, t. y. panaudojant apgaulę dėl bendrovės turtinės (mokestinės) prievolės dydžio nustatymo (2017 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-693/2017). Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Dėl kaltinimo, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino. Byloje iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. V., bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo teisę atstovauti ir priimti sprendimus AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ ir pasinaudodamas savo kaip vadovo įgaliojimais bei bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsteigta nusikalstamam tikslui įgyvendinti) vadovu, pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtÄ Ä¯monės turtÄ â€“ dalį piniginių lėšų - 188832,25 eurų, gautų pardavus AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, nurodytomis aplinkybėmis.

Kaip jau buvo aptarta, faktiÅ¡kai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – už 1105940 Lt buvo parduotas KB „(duomenys neskelbtini), kuris paminėtÄ pinigų sumÄ , už neva iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytÄ turtÄ , Å¡iai bendrovei pervedė 2013-03-28 mokėjimo pavedimu. Tik gavus pavedimÄ iÅ¡ KB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos į AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ buvo pervesta 302000 Lt likusi kainos dalis už neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytÄ turtÄ , tokiu bÅ«du kainos skirtumas, faktiÅ¡kai priklausantis AB „(duomenys neskelbtini)“ liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje, kuriÄ realiai valdė V.

V.. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje nurodytų duomenų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, dalis už parduotÄ turtÄ gautų lėšų – 302000 litų (87465,24 Eur) buvo pervesta AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsiskaitymas už įsigytÄ turtÄ , 151940 Lt (44004,86 Eur) panaudota įvariems mokesčiams už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti (10 890 Lt advokatui J. V. už konsultacines paslaugas, 2 644,36 Lt už notaro paslaugas, 136 481 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių sumokėjimui, 306,44 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai socialinio draudimo įmokų sumokėjimui, 1 207,5 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos paslaugas, 380 Lt apskaičiuoto darbo užmokesčio direktorei M.

K., 30,7 Lt nuskaitė AB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiams už bendrovei suteiktas banko paslaugas atlyginti), o likusi pinigų suma – 652000 litų (188832,25 eurų) buvo pervesta į Z. Z. banko sÄ skaitÄ , o į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ pervesta pinigų suma faktiÅ¡kai disponavo ir jÄ panaudojo bÅ«tent V. V., t. y. Å¡iÄ lėšų dalį jis pasisavino. Nors V. V. buvo kaltinamas pasisavinęs ir piniginių lėšų dalį, kuri buvo panaudota įvairiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiams sumokėti (151940 Lt (44004,86 Eur)), tačiau iÅ¡ aukščiau paminėtų pavedimų akivaizdu, kad Å¡i pinigų suma nebuvo pasisavinta – t. y. paversta V.

V. turtu, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama. Tai, kad bÅ«tent V. V. naudojosi į Z. Z. sÄ skaitÄ pervestomis, AB „(duomenys neskelbtini)“ faktiÅ¡kai priklausančiomis, lėšomis, patvirtina ir vėlesnis Å¡ių pinigų panaudojimas, Z. Z. parodymai, kuris patvirtino, jog faktiÅ¡kai Å¡iomis lėšomis, pervestomis į jo sÄ skaitÄ , disponavo ir naudojosi V. V.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir duomenys apie gautų piniginių lėšų judėjimÄ Z. Z. sÄ skaitoje, iÅ¡ kurių matyti, kad neva pagal akcijų pirkimo sutartį (tokia sutartis sudaryta nebuvo) ar pagal 2013 m. kovo 28 d. paskolos sutartį su su „(duomenys neskelbtini)“ dėl 652000 litų paskolos (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Z.

Z. nurodė, kad 2013 m. kovo 28 d. paskolos sutartį pasirašė praÅ¡omas V. V., kadangi jam jokios paskolos nereikėjo, sutartį pasiraÅ¡yti pateikė V. V.) gautų lėšų - 216000 Lt pervesta V. V., 312800 Lt 2013-04-10 - 2013-05-27 laikotarpiu pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2013 m. kovo 12 d. sudarytÄ paskolos sutartį (kas leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlygintinai paskolinti faktiÅ¡kai už jos pačios parduotÄ turtÄ gauti pinigai), duomenys apie prisijungimus prie Z.

Z. sÄ skaitos - prisijungimai buvo ir iÅ¡ su V. V. susijusių IP adresų, pinigų iÅ¡gryninimo vietos, esančios netoli V. V. tuometinės gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų (formos FR0711) apie 2013 metais Z. Z. suteiktÄ 652 000 Lt (188832,25 eurų) paskolÄ nepateikė. Tuo tarpu AB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas (FR0711) už 2014 metus, kurioje deklaravo iÅ¡ Z.

Z. 2013-04-10 gautÄ paskolÄ pateikė tik 2016-04-15 (deklaracijos pateikimo terminas 2014-04-01, duomenys buvo pateikti po atlikto AB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo 2016-01-21). V. V. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylÄ nagrinėjant teisme, nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad į Z. Z. sÄ skaitÄ pervesti pinigiai, faktiÅ¡kai priklausantys AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo neatlygintinai perduoti/grÄ Å¾inti AB „(duomenys neskelbtini)“.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir sudaryti sandoriai tarp Z. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltinamojo tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, ar jų perdavimo kitiems asmenims, turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių (nurodytų aptariant abi nusikalstamas veikas), nekyla jokių abejonių, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas - dalis piniginių lėšų, gautų už Å¡iai įmonei priklausiusio turto pardavimÄ - 188832,25 eurų, buvo pasisavinti ir įmonei padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala.

Kaltinamasis, bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį įmonės turtÄ (o ne savo) ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalÄ ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jis bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ (pinigines lėšas) pasisavino, todėl kur Å¡ios lėšos vėliau buvo panaudotos reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi.

Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. V. padarė ir jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Bausmės skyrimas BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie kaltinamojo psichikos sutrikimus, trukdančius suvokti veikų pavojingumÄ ar valdyti savo veiksmus nėra. Jo parodymai yra logiÅ¡ki ir pagal užimtÄ gynybos pozicijÄ nuoseklÅ«s, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, po jam inkriminuotų veikų padarymo buvo kelis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 6, b. l. 146, 147-152). Dirba. Kaltinamasis padarė 2 nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 182 straipsnio 2 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki 8 metų, o BK 183 straipsnio 2 dalis – laisvės atėmimÄ iki 10 metų. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo nustatytÄ bausmę, byloje nenustatyta.

BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos veikų padarymo aplinkybės, kaltinamojo požiÅ«ris į įvykdytas nusikalstamas veikas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui. IÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatyta.

Nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta, tačiau nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Duomenų, kurie kaltinamÄ jį charakterizuotų iÅ¡ esmės neigiamai nėra – jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir padarymo aplinkybes, proceso trukmę, kaltinamajam skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis bausmės: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - 3 metai laisvės atėmimo, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nusikalstamos veikos sudaro realiÄ nusikaltimų sutaptį, todėl bausmių bendrinimui taikytinos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl dalinio bausmių bendrinimo ir skirtina subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Pridedant Å¡velnesnės bausmės 6 mėnesių dalį atsižvelgiama į aukščiau aptartas kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų tarpusavio sÄ sajas, teisingumo principÄ . Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Taigi Å¡i įstatymo redakcija numatė galimybę atidėti visos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam ir už sunkius nusikaltimus. Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsmio 1 dalies redakcijoje (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653) panaikinta galimybė atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Taigi, 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015-03-24, BK 75 straipsnio redakcija yra palankesnė kaltinamajam, todėl vien tai, kad bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas paminėtos įstatymo redakcijos galiojimo metu, neužkerta kelio spręsti klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, jei yra kitos tam reikalingos sÄ lygos.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, duomenų iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančių kaltinamÄ jį nėra, jis anksčiau neteistas, dirba, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu bÅ«du sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, dirbti ir atlyginti žalÄ .

Atidėjus bausmės vykdymÄ , kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , nebus pažeisti jo socialiniai ryÅ¡iai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-196-870/2020). Ä®vertinus visumÄ anksčiau aptartų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nusikalstamų veikų sunkumÄ , bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamÄ jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Nusikalstamos veikos buvo įvykdytos pasinaudojant savo kaip įmonės vadovo įgaliojimais, todėl siekiant užtikrinti, kad skiriama bausmė pasiektų savo paskirtį, V. V., vadovaujantis BK 682 straipsnio nuostatomis, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės 3 metus dirbti įmonių vadovu (BK 11 straipsnio 5 dalis, 15 straipsnis, 41 straipsnis, 50 straipsnis, 54 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 8 punktai, 682 straipsnis). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). 2019 m. spalio 28 d.

FNTT prie VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo nutarimu V. V. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 4, b. l. 137-140), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintina (BPK 119 straipsnis, 136 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl civilinio ieÅ¡kinio RestruktÅ«rizuojama AB „(duomenys neskelbtini)“ (Å¡iuo metu turinti bankrutuojančios statusÄ ) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kaltu pripažinto asmens priteisti 264252,14 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad žalÄ sudaro negautos turto pardavimo pajamos 803940 Lt su PVM (1105940-302500=803940 Lt=232837,12 Eur) ir dėl negautų pajamų patirti nuostoliai (priskaičiuotos palÅ«kanos ir delspinigiai) negalint vykdyti įsipareigojimų – 31415,02 Eur (t. 4, b. l. 159-161, 162-200, t. 5, b. l. 1-94). IÅ¡tirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų rezultate (pasisavinant AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas), civiliniam ieÅ¡kovui buvo padaryta 188832,25 eurų turtinė žala, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkinamas – ieÅ¡kovui priteistina 188832,25 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Pažymėtina, kad gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019) (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis). IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ kalto asmens ir dėl negautų pajamų patirtus nuostolius (priskaičiuotos palÅ«kanos ir delspinigiai), tačiau aptariamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad patirti nuostoliai nebÅ«tų buvę patirti, net jei auksčiau paminėta pinigų suma nebÅ«tų pasisavinta, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos atsirado dar 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarytos sutarties pagrindu, todėl Å¡ioje dalyje nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.  Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ . Teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ V.

V. priteistinos ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 188832,25 eurų sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai - 5 aplankalai, pateikti V. V. 2018-10-17 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 132) bei V. V. atsiųsti dokumentai - 45 lapai (t. 2, b.l. 133-136) saugomi FNTT Kauno apygardos valdyboje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-04-02 įregistruotas bankrutuojančios įmonės statusas, nuo 2017-09-12 bankrutavusios įmonės statusas, įmonė yra iÅ¡registruota. LikviduotÄ dėl bankroto įmonę iÅ¡registravus iÅ¡ juridinių asmenų registro, įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, nebelieka, atitinkamai Å¡ios įmonės bankroto procedÅ«ras vykdžiusio bankroto administratoriaus teisės ir pareigos įmonės atžvilgiu pasibaigia, todėl pareiga perduoti saugoti archyvui likviduotos dėl bankroto ir iÅ¡registruotos įmonės veiklos dokumentų originalus tenka institucijai, turinčiai Å¡iuos dokumentus.

Remiantis išdėstytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Kauno FNTT Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini saugoti archyvui Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (BPK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti: - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį - 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti V. V. galutinę subendrintÄ bausmę – 4 (ketverius) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktus ir V. V. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 3 (trejiems) metams atimti teisę dirbti įmonių vadovu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. V. (gim. (duomenys neskelbtini))188832,25 (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«ktančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus ir dvideÅ¡imt penkis centus) eurų turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, civiliniam ieÅ¡kovui – likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k.

įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus FNTT Kauno apygardos valdyboje, perduoti archyvui Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Albinas Antanaitis