2026-02-10 Nr. CB-773-2-68-3-09536-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas atsakovo socialiniame tinkle „Instagram“ patalpintą įrašą kvalifikavo kaip nuomonę, o ne žinią, motyvuodamas tuo, kad: „Atsižvelgus į įrašo turinio tikslą, visą kontekstą, daroma išvada, kad jame pateikta ne informacija, bet asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas“; „Vien žodžio „aferistas“ reikšmė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo paskleista žinia“; „įraše nėra pateikta informacijos apie konkretų įvykį ir konkrečius ieškovo veiksmus, kuriuos galima būtų patikrinti“; „ginčo įraše ieškovas nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, o žodis „aferistas“ nėra pavartotas siekiant akcentuoti nusikaltimą veiką arba ieškovo veiksmų analogiją su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje“; „visas tekstas yra neinformatyvaus, vertinamojo pobūdžio, žodžiai „aferistai“, „ligoniukai“ bei kiti ginčo teiginiai apie ieškovą pavartoti siekiant išreikšti autoriaus vertinamojo pobūdžio nuomonę apie influencerius (nuomonių formuotojus)“. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra klaidinga, nes teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos taisyklių kaip atriboti žinią nuo nuomonės. Atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą turėtų būti vertintini kaip turintys siekį apšmeižti, apjuodinti, įžeisti, tačiau kartu tai yra ir teiginiai – nurodoma, kad ieškovas yra „aferistas” ir „ligoniukas”. Šiuos teiginius objektyviai galima patikrinti.
Legislator headnote
AI generated2026-02-10 Nr. CB-773-2-68-3-09536-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pripažinti, kad atsakovas A. U. savo paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle „Instagram“, stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė nuomonę, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, t. y. 2024 m. vasario 20 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...> . Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Full text
Nr. DOK-342
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09536-2024-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. sausio 23 d. paduotu ieškovo A. B. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 21 d. sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. T. ieškinį atsakovui A. U. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, tokių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas A. U. apie ieškovą A. B. T. A. U. paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle „Instagram“, stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą: „<..>Pažiūrėkit į T. ir <...> tie aferistai <.. >”; įpareigojo atsakovą A. U. savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) paneigti atsakovo A. U. 2024 m. vasario 20 d. viešame pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius, paskelbiant ir ne mažiau kaip mėnesį viešai publikuojant tokio turinio pranešimą: „Aš, A. U., pareiškiu, kad mano, A. U., paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) 2024 m. vasario 20 d. stories formatu mano paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „<...>Pažiūrėkit į T. ir <.. > – tie aferistai <.. >”, neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę ir orumą. A. U.“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą iš dalies pakeitė ir išdėstė taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas A. U. savo paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle „Instagram“, stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė nuomonę, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, t. y. 2024 m. vasario 20 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...> . Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį bei pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo socialiniame tinkle „Instagram“ patalpintą įrašą kvalifikavo kaip nuomonę, o ne žinią, motyvuodamas tuo, kad:
„Atsižvelgus į įrašo turinio tikslą, visą kontekstą, daroma išvada, kad jame pateikta ne informacija, bet asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas“; „Vien žodžio „aferistas“ reikšmė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo paskleista žinia“; „įraše nėra pateikta informacijos apie konkretų įvykį ir konkrečius ieškovo veiksmus, kuriuos galima būtų patikrinti“; „ginčo įraše ieškovas nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, o žodis „aferistas“ nėra pavartotas siekiant akcentuoti nusikaltimą veiką arba ieškovo veiksmų analogiją su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje“; „visas tekstas yra neinformatyvaus, vertinamojo pobūdžio, žodžiai „aferistai“, „ligoniukai“ bei kiti ginčo teiginiai apie ieškovą pavartoti siekiant išreikšti autoriaus vertinamojo pobūdžio nuomonę apie influencerius (nuomonių formuotojus)“. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra klaidinga, nes teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos taisyklių kaip atriboti žinią nuo nuomonės. Atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą turėtų būti vertintini kaip turintys siekį apšmeižti, apjuodinti, įžeisti, tačiau kartu tai yra ir teiginiai – nurodoma, kad ieškovas yra „aferistas” ir „ligoniukas”. Šiuos teiginius objektyviai galima patikrinti.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas socialiniame tinkle „Facebook“ įraše paskleidė žinią ne apie ieškovą, bet apie kitą asmenį, kuris paminėtas tekste. Teksto konstrukcija yra tokia: (a) autorius pamini kitą asmenį ir pateikia įžeidžiantį apibūdinimą, kad tas asmuo „yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šita geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą“, (b) autorius nurodo, kad už šį asmenį baisiau yra tik dar vienas asmuo ir T., t. y. ieškovas. Taigi, išvardindamas įžeidžiančius apibūdinimus apie asmenį ir nurodydamas, kad ieškovas yra „baisiau“ už šį asmenį, jis automatiškai visus išvardintus epitetus priskiria ir ieškovui, nes padaro išvadą, kad jis yra „baisiau“ už tą asmenį.
3. Atsisakydami priteisti neturtinę žalą, teismai formuoja ydingą praktiką, kai didelę auditoriją sekėjų turinčiam asmeniui suteikiama galimybė viešai menkinti kitus asmenis ir dėl to nesulaukti jokių neigiamų pasekmių. Tokia praktika turi būti keičiama, siekiant užkardyti galimybę tokiems asmenims pelnytis iš pasityčiojimo iš kitų asmenų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai NEOLEX (j. a. k. 305697830) už ieškovo A. B. T. kasacinį skundą sumokėtą 564 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 23 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 105, mokėjimo užduoties kodas: ZP12171.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė