2018-02-28 Nr. AB-4037-3-62-3-00715-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-02-28 Nr. AB-4037-3-62-3-00715-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2863-415/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00715-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. V. individuali paruošų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, IPĮ „(duomenys neskelbtini)“) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. cspr1-76; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti pastatą 2F1g, plotas 111,11 kv. m, kaip atskirą statinį, suteikiant naują unikalų numerį ir nurodant statybos metus; 4) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti statinį 3F1g, plotas 31,26 kv. m, pagal 2001 m. gegužės 21 d. prašymą suteikiant kadastrinį numerį.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl statinių – sandėlio (2F1g) ir stoginės (3F1g) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal 2001 m. kovo 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovas 2001 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo statinį 2F1g kaip priestatą prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o statinio 3F1g – neįregistravo. Pažymėjo, kad statybos leidime Nr. 3/2001 ir projekte šie statiniai nurodyti kaip du atskiri objektai – sandėlis ir stoginė, šie statiniai nėra sublokuoti, neturi bendros sienos, taigi turėjo būti įregistruoti kaip atskiri statiniai, nurodant jų statybos metus. Kreipdamasis į teritorinį registratorių 2015 m. sausio 27 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. pagal statybos leidimą buvo pastatytas sandėlis – pavėsinė, tačiau Nekilnojamojo turto registre visas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tuo pačiu unikaliu numeriu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas prašė atsakovo 2001 m. pastatytam nekilnojamajam turtui suteikti naują unikalų numerį ir nurodyti statybos metus. 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjas pateikė atsakovui patikslintą prašymą dėl duomenų atitaisymo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo prašė 2001 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam turtui suteikti kitą unikalų numerį, tačiau VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. cspr1-76 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti. Pareiškėjas su minėtais sprendimas nesutiko, prašė juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą nekilnojamojo turto objektus – sandėlį (2F1g) ir stoginę (3F1g) įregistruoti kaip atskirus statinius, suteikiant šiems nekilnojamojo turto objektams kadastrinius numerius ir nurodant statybos metus.
3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodė, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka pateiktus dokumentus, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Faktą, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra įrašyti įsakmiai teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, patvirtina nekilnojamojo turto kadastro byla, 2001 m. kovo 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei 2001 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymas. Nekilnojamųjų daiktų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ir teisių į juos duomenų pakeitimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą ir pateiktus dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objekto teisinį statusą. Pareiškėjas nepateikė teismui faktų, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo atlikti veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių motyvų bei įrodymų, kad skundžiamas teritorinio registratoriaus 2015 m. vasario 19 d. individualus aktas Nr. (2.1.10.) ALG-288, ALG-364 ir centrinio registratoriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. cspr1-76 yra nepagrįsti ir neteisėti.
II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą procedūra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus. Nagrinėjamu atveju ginčijamas teritorinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymus.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 27 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą nurodydamas, kad 2001 m. pagal statybos leidimą buvo pastatytas naujas statinys (stoginė), kuris, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai buvo įregistruotas tuo pačiu unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), kaip ir anksčiau nekilnojamojo turto registre įregistruotas sandėlis, todėl prašė naujai pastatytam statiniui (stoginei) suteikti naują unikalų numerį ir nurodyti teisingus šio statinio pastatymo metus. Pareiškėjas 2015 m. vasario 3 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikė naują prašymą, kuriuo iš esmės nesutiko su pastatui 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotu areštu tuo aspektu, kad 2001 m. įregistruotam nekilnojamajam turtui, kuriam turi būti suteiktas naujas unikalus numeris, areštas netaikomas.
8. Ginčijamu sprendimu VĮ Registrų centro Alytaus filialas pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymų netenkino nustatęs, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nekilnojamojo daikto – sandėlio 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys sutampa su pateiktų dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, duomenimis, taip pat duomenys apie šio statinio areštą atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus. VĮ Registrų centro Alytaus filialas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nėra galimybės statinio – sandėlio 4F1g sudėtinę dalį – stoginę – įregistruoti nekilnojamojo turto registre suteikiant unikalų numerį ir nurodant kitus kadastro duomenis, nes ši statinio dalis teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
9. Teismas nurodė, kad Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti VĮ Registrų centro Alytaus filialo Sprendimą. Centrinis registratorius 2015 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. cspr1-76 nurodė, kad 2001 m. vasario 27 d. buvo užfiksuoti sandėlio 4F1g kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad minėtą pastatą sudaro pagrindinis pastatas 4F1g, priestatas 2f1g ir stoginė 3f1g. Kaip duomenų įrašymo pagrindas buvo pateiktas 2001 m. kovo 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad priestatas 2f1g ir stoginė 3f1g pripažinti tinkamais naudoti, todėl Centrinis registratorius priėjo prie išvados, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), bei, kad kadastro įraše jokios klaidos nėra (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Taigi, ginčijamuose teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimuose buvo pasisakyta dėl pareiškėjo prašymuose nurodytų aplinkybių esmės, t. y. atsakyta į pareiškėjo prašymą įregistruoti pavėsinę (stoginę) 3f1g, suteikiant šiam statiniui naują unikalų numerį ir nurodant teisingus statinio pastatymo metus. Be to, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. cspr1-76 vertino sandėlio 4F1g kadastro duomenis, pagal kuriuos šį nekilnojamojo turto objektą sudaro pagrindinis pastatas 4F1g, priestatas 2f1g ir stoginė 3f1g ir priėjo prie išvados, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teritorinis registratorius taip pat nustatė, kad keturi aktualūs arešto įrašai apie sandėlio 4F1g, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atlikti po 2001 m. gegužės 22 d., t. y. po sandėlio 4F1g kadastro ir registro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre, taigi duomenys apie minėto statinio areštą atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus.
10. Teismas sutiko su VĮ Registrų centro Alytaus filialo ir Centrinio registratoriaus pozicija, kadangi stoginės 3f1g įregistravimui nekilnojamojo turto registre pareiškėjas pateikė tik 2001 m. gegužės 21 prašymą Nr. 19186, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2001 m. kovo 8 d. statinio pripažinimo tinkamu aktą. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenys patvirtina, kad stoginė 3f1g nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl nebuvo pagrindo stoginę 3f1g įregistruoti nekilnojamojo turto registre suteikiant atskirą unikalų numerį ir nurodant kitus kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymuose teritoriniam registratoriui nebuvo nurodyta konkrečių argumentų ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti ar, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs. Teismas pažymėjo, kad remdamasis pareiškėjo pateiktu 2001 m. gegužės 21 prašymu Nr. 19186, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2001 m. kovo 8 d. statinio pripažinimo tinkamu aktu, teritorinis registratorius 2001 m. gegužės 22 d. nekilnojamojo turto registre įregistravo sandėlio 4F1g kadastro duomenų pakeitimą bei pareiškėjo nuosavybės teises į padidėjusį sandėlio 4F1g plotą ir tūrį. Tai reiškia, kad pastato – sandėlio 4F1g bendrą plotą sudaro: pagrindinio pastato bendras plotas - 563,31 kv. m, priestato 1f1g bendras plotas – 215,76 kv. m, priestato 2f1g bendras plotas – 111,11 kv. m, (stoginė 3f1g – plotas neskaičiuojamas), iš viso: 890,39 kv. m. Pastato-sandėlio 4F1g tūrį sudaro: pagrindinio pastato tūris – 1 532 kub. m, priestato 1f1g tūris – 627 kub. m, priestato 2f1g tūris – 337 kub. m, stoginės 3f1g tūris – 156 kub. m, iš viso: 2 652 kub. m. Minėtos nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys patvirtina, kad sandėlio 4F1g ploto ir tūrio duomenys, kurie yra įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, atitinka 2001 m. vasario 27 d. kadastro byloje esančius duomenis.
12. Teismas pareiškėjo argumentą, kad 2001 m. kovo 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte stoginė 3f1g nurodyta atskiru statiniu ir tai buvo pagrindas stoginę registruoti atskiru statiniu, vertino kaip nepagrįstą, kadangi duomenų apie minėtą nekilnojamąjį turtą įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą metu galiojusios Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2001 m. vasario 21 d.) 9 straipsnio 2 dalie 4 punkte buvo nustatyta, kad atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti ūkio pastatai, priestatai, kurie pagal panaudojimą ar ūkinės veiklos būdą yra tiesiogiai susiję su pastatu, butu ar patalpa, suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o skunde pareiškėjas pats nurodė, kad 2001 metais pagal statybos leidimą buvo pastatytas sandėlis – pavėsinė, kurie nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tuo pačiu unikaliu numeriu (Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, statybos valstybinę priežiūrą atlikusi institucija nebuvo priėmusi sprendimo dėl priestato 2f1g ir stoginės 3f1g, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, suformavimo, o priestato 2f1g ir stoginės 3f1g žymėjimas mažosiomis raidėmis reiškė, jog tai prie statinių esantys priestatai (Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264, 5.1.8 punktas).
13. Teismas, vertindamas VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymų, pateiktų teritoriniam registratoriui turinį, sprendė, kad teritorinis registratorius ir Centrinis registratorius priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl atmetė pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo Sprendimo ir Centrinio registratoriaus 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. cspr1-76 panaikinimo. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti pastatą 2f1g, plotas 111,11 kv. m, kaip atskirą statinį, suteikiant naują unikalų numerį ir nurodant statybos metus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti statinį 3f1g, plotas 31,26 kv. m, pagal 2001 m. gegužės 21 d. prašymą suteikiant kadastrinį numerį, laikė išvestiniais iš pagrindinių skundo reikalavimų, todėl netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, atmetė ir šį reikalavimą.
III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti pastatą 2F1g, plotas 111,11 kv. m, statinį 3F1g, plotas 31,26 kv. m, kaip atskirus statinius.
15. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2001 m. kovo 8 d. statinio pripažinimo tinkamu akte buvo nurodyta stoginė 3F1g, kurios plotas 31,26 kv. m. Pareiškėjo nuomone, pastatas-stoginė yra įregistruota neteisingai. Pastatas-stoginė pastatytas atskirai nuo kitų pastatų, neturi su kitais pastatais bendrų sienų, taip pat 31,26 kv. m nėra įtraukti į bendrą pastatų plotą. Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas kartu su ginčo statiniais, būtų iš viso 921,65 kv. m. Šiuo atveju akivaizdu, kad pastatas-stoginė nėra įregistruotas nei kaip priestatas, nei kaip atskiras statinys.
16. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
17. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliacinis skundas pagrįstas tik jo abstrakčia asmenine nuomone apie pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą pagal teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisės aktų ir konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, taip pat materialiosios ir proceso teisės normų, kurias pažeidė teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
18. Atsakovo nuomone, teismas išsiaiškino visas faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus, sistemiškai aiškino ir teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų formavimą, nustatytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, nepažeidė proceso ir materialiosios teisės normų, todėl priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje administracinėje byloje, kurį naikinti nėra pagrindo.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
20. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išanalizavus faktines aplinkybes, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pažymi, jog ABTĮ 134 straipsnis aiškiai nurodo, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) ir kt. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik tai, kad jis nesutinka su teismo sprendimu, kadangi, jo nuomone, stoginė 3F1g turi būti įregistruota atskiru statiniu, tačiau nenurodo kokiais dokumentais remiantis ir kokiu teisiniu pagrindu jis grindžia savo reikalavimą. Kadangi apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena faktinė ir teisinė aplinkybė, pagrindžianti Kauno apygardos administracinio teismo 2017-09-12 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1633-414/2017 nepagrįstumą ir neteisėtumą, pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 21. Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1136/2011).
22. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
23. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.
24. Sandėlio 4F1g kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2001 m. vasario 27 d. Pastatą sudaro pagrindinis pastatas 4F1g, priestatas 2f1g ir stoginė 3f1g. Duomenų įrašymo pagrindas buvo 2001 m. kovo 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad priestatas 2f1g ir stoginė 3f1g pripažinti tinkamais naudoti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), kadastro įraše klaidos nėra (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), todėl byloje ginčijamas VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimas yra pagrįstas, o pareiškėjo skundas teisėtai atmestas.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė