2017-02-01 Nr. AB-2405-3-61-3-04863-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-226-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04863-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal P. R. skundą atsakovui M. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. R. su 2016 m. gruodžio 20 d. skundu, įvardytu prašymu, kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš individualios įmonės (toliau – IĮ) „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininko M. G. priteisti 4 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininko M. G. neteisėtų veiksmų, susijusių su P. R. priklausančio žemės sklypo padalijimu, kadastrinių matavimų atlikimu bei dokumentų klastojimu. Pažymėjo, kad į teismą kreipiasi siekdamas apginti savo garbę ir orumą bei pareiškėjo viešą interesą. P. R. taip pat prašo teismo iškelti atsakovui baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su privataus juridinio asmens savininko M. G. neteisėtais veiksmais. Jis siekia apginti savo garbę ir orumą bei pareiškėjo viešąjį interesą ir atsakovui iškelti baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo.

Teismas pažymėjo, kad privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys nėra viešojo administravimo subjektai, viešojo administravimo funkcijų nevykdo, administracinių sprendimų nepriima ir jų kontrolės neįgyvendina. P. R. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą sieja su galimai neteisėtais privataus juridinio asmens (įmonės) savininko veiksmais, kildinamais iš sutartinių santykių, užsakant / atliekant sklypo kadastrinius matavimus. Padaręs išvadą, kad pareiškėjo ir atsakovo ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, ir todėl turėtų būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, teismas P. R. skundą atsisakė priimti kaip neteismingą administraciniams teismams. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas kildinamas iš neteisėtų privataus subjekto veiksmų, jis turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. P. R. taip pat buvo išaiškinta, kad baudžiamųjų bylų iškėlimas ir / ar nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjas, manydamas, kad privataus juridinio asmens savininko veiksmai gali turėti nusikalstamos veikos pažymių, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas.

III. Pareiškėjas P. R. padavė atskirąjį skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir iš naujo išspęsti jo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 priimtą nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

P. R. paaiškina, kad J. G. su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, atstovaujama savininko M. G., sudarė darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vykdytojas įsipareigojo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Sutarties kaina – 5 000 Lt. Teigia, kad kreipdamasi į nurodytą individualią įmonę, J. G. siekė, jog būtų atliktas P. R. priklausančio žemės sklypo vidinis padalijimas, tačiau IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininkas ją įtikino, kad tam yra būtina atlikti ne tik P. R. priklausančio žemės sklypo, bet ir kitų artimiausių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjo nuomone, taip buvo siekiama tik finansinės naudos. Be to, už tokį pat darbą tuo metu Kauno matininkai neprašydavo daugiau nei 500 Lt. Teigia, kad darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suklastota, kadangi vietoje žemės sklypo vidinio padalijimo darbų buvo nurodyti kadastrinių matavimų darbai.

Pažymi, kad M. G. J. G. prašė pateikti 1996 m. gegužės 30 d. padaryto P. R. priklausančio žemės sklypo planą. M. G. šį planą atšvietė ir jame pažymėjo vidinį žemės sklypo padalijimą. Galbūt suvokęs, kad P. R. už minėtoje darbų sutartyje nurodytus ir neatliktus darbus nemokės, M. G. J. G. įtikino pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 5 000 Lt sumai. Klaidinama buvo ir dėl kitų dokumentų: darbų perdavimo–priėmimo akte J. G. pasirašė, kadangi buvo įtikinta, jog atliktas darbas atitinka žemės sklypo vidinį padalijimą; dėl suklaidinimo ji pasirašė ir sąskaitą faktūrą. 5 000 Lt sumą iš J. G. 2007 m. gruodžio mėnesį, remdamiesi jos pasirašytu vekseliu, išreikalavo galbūt M. G. atsiųsti du vyrai. Dėl galbūt suklastotos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, tačiau jo ieškinys teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimu buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Iš P. R. skundo ir atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad žalą jis sieja su galbūt neteisėtais privataus juridinio asmens – IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininko veiksmais, susijusiais su sutartiniais teisiniais santykiais, užsakant ir atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, bei dokumentų klastojimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl minėto privataus juridinio asmens vadovo galimai neteisėtų veiksmų negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nei individuali įmonė, nei jos vadovas nėra viešojo administravimo subjektai, o jų veikla negali būti laikoma viešuoju administravimu. P. R. ginčas iš esmės yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, o kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus, kylančius iš civilinių ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Garbės ir orumo gynimas taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio. Dokumentų klastojimas yra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o tokio ginčo bei atitinkamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimas taip pat nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Taigi, administracinis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalį gali apie proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nustatytus nusikalstamos veikos požymius pranešti prokurorui, o ne pats iškelti baudžiamąją bylą, kaip nurodo pareiškėjas, nes prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimas iškelti baudžiamąją bylą taip pat yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžiamą sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl skundą priimti atsisakė ir P. R. išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir teisėsaugos institucijas. Nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o P. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 priimtą nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimas nėra priskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai, todėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 priimtą procesinį sprendimą jame nurodyta tvarka pareiškėjas turi teisę ginčyti bendrosios kompetencijos teisme pateikdamas atskirąjį ar apeliacinį skundą būtent toje civilinėje byloje, kurioje jis priimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė