2020-11-18 Nr. AB-21648-3-63-3-02855-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1984-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02855-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. A. M. (toliau – ir atsakovė) 175,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2,55 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo. Atsakovė yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto objekto savininkė, pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė pažeidė prievolę sumokėti vietinę rinkliavą, todėl reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą yra pagrįstas teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 25 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 175,83 Eur vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 14 Eur turėtų išlaidų atlyginimą. Teismas netenkino kitos prašymo dalies dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, sprendė, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 5 dalimis, naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pareiškėjo prašymo priteisti 2,55 Eur išlaidų, patirtų už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą, atmetė, kadangi, teismo vertinimu, tai išlaidos, susijusios su pareiškėjo vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą.

III. 6. Atsakovė A. A. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

7. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rinko ir vertino įrodymus. Teismas nekviesdamas atsakovės į posėdį pažeidė jos proceso teises, nes negalėjo pateikti įrodymų dėl pareiškėjo prašymo ir tinkamai apsiginti. Taip pat atsakovė nurodo, kad teismo sprendimą laiko nepagrįstu vien dėl to, jog atsakovė su pareiškėju dėl atliekų tvarkymo ir išvežimo nebuvo sudariusi jokios sutarties, be to, jos sodyboje pareiškėjas neatvežė ir nepastatė atliekoms tvarkyti konteinerio. Kol atsakovė gyvena savo sodyboje, pareiškėjas tokios paslaugos neteikė.

8. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vietinės rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, o minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovės argumentai, kad jai nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti,

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovės A. A. M. 175,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nes nustatė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos patvirtintus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, tačiau šios prievolės neįvykdė, t. y. pareiškėjui, kuris administruoja vietinę rinkliavą, nesumokėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos mokesčio.

12. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rinko ir vertino įrodymus. Atsakovė su pareiškėju dėl atliekų tvarkymo ir išvežimo nebuvo sudariusi jokios sutarties, be to, jos sodyboje pareiškėjas neatvežė ir nepastatė atliekoms tvarkyti konteinerio.

13. Ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47, 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2017 m. sausio 26 d. Nr. T1-1 sprendimu. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

14. Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019).

15. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovė disponavo nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), o tai leidžia pripažinti, jog atsakovė atitiko vietinės rinkliavos požymį – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pagrįstai jį tenkino, nes atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad rinkliavą yra sumokėjusi.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

Be to, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovės argumentai, kad jai nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakove dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovei nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

17. Atsakovė taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nekviesdamas atsakovės į teismo posėdį pažeidė jos proceso teises, nes negalėjo pateikti įrodymų dėl pareiškėjo prašymo ir tinkamai apsiginti.

18. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovę apie pradėtą teisminį procesą, nustatė, jog teismas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Gyventojų registro išrašo duomenis ir pranešimą apie gautą pareiškėjo prašymą bei šaukimą į teismo posėdį atsakovei siuntė pareiškėjo nurodytu paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Kadangi minėti procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą paskelbė viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovę apie pradėtą teisminį procesą ir nepažeidė jos teisių į teisminę gynybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nepasisakė teismas, ir nenurodė ir (ar) nepridėjo naujų įrodymų, kurių nevertino ir turėtų papildomai ištirti pirmosios instancijos teismas. Be to, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde.

19. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

20. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinį dokumentą.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o tai reiškia, kad pareiškėjo naudai yra priimtas procesinis sprendimas, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo prašoma suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 36,30 Eur – neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto dydžio. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas pagal apeliacinį skundą nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo itin didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į tai, kad advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti, t. y. priteisti pareiškėjui iš atsakovės 14 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės A. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės A. A. M. 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė