2021-04-28 Nr. AB-9321-3-62-3-01045-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-252-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01045-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. L. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. L. 252,61 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Centras nurodė, kad iki 2018 m. gegužės 30 d. ginčo nekilnojamojo turto savininkė buvo A. L., tačiau jos teises ir pareigas perėmė atsakovas, pagal įstatymą paveldėjęs ginčo turtą. Todėl atsakovas perėmė ir buvusio savininko pareigą sumokėti rinkliavos įsiskolinimą. Aplinkybių, dėl kurių atsakovas neturėtų mokėti vietinės rinkliavos, nagrinėjamu atveju nėra.

3. Atsakovas V. L. atsiliepime į prašymą su Centro nurodyta vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma nesutiko, pažymėjo, jog 2007 metais pradėjo tvarkytis dokumentus dėl žemės ir pastatų po M. R. mirties, tačiau tai užsitęsė iki 2018 m. gegužės 30 d. Atsakovo teigimu, jis daug kartų kreipėsi į Centrą, tačiau nesulaukė atsakymo, toliau buvo siunčiamos sąskaitos M. R. vardu, o jam susitvarkius nuosavybės dokumentus – jo vardu. V. L. nurodė, kad po 2007 metų elektra pastate atjungta, pastatas yra avarinės būklės, niekas jame negyvena. Atsakovas su Centru nėra pasirašęs sutarties, neturi konteinerių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė Centro prašymą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019 m. sausio 11 d. pažymoje Nr. JF-J-72 nurodė, jog nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netinkamas naudoti. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad namas nėra tinkamas naudoti. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nurodytu nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių duomenis apie tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovas jam priklausančiame nekilnojamojo turto objekte negyveno, juo nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog Centro nurodytu laikotarpiu atliekų neturėjo ir negali būti laikomas atliekų turėtoju.

III. 6. Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Centro prašymą.

7. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo teigimu, vien faktinė aplinkybė, kad asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais sumokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas iškraipė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016 suformuluotas išvadas, be to, nesivadovavo administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 pateiktais išaiškinimais, kad asmuo gali būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti rinkliavą tik dviem atvejais: 1) jei įrodo, kad nesukūrė atliekų; 2) esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Centras pažymi, kad byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra tinkamas naudoti, tai paneigiančių duomenų šiame išraše nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ignoravo kitą reikšmingą įrodymą – IGNITIS pažymą apie 2014 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovo pastate suvartotą didelį elektros energijos kiekį. Pasak pareiškėjo, net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teisės aktų nuostatomis dėl dvinarės vietinės rinkliavos.

8. Atsakovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neturi mokėti rinkliavos laikotarpiu, kai ginčo nekilnojamasis turtas jam nepriklausė, o J. R. ir M. R. yra mirę. Elektra yra atvesta į pagalbinio ūkio pastatą. Prienų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019 m. sausio 11 d. pažymoje nurodė, kad namas netinkamas naudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo V. L. pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė Centro prašymą nustatęs, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netinkamas naudoti.

11. Centras su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, iškraipė analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bei neatsižvelgė į tai, kad netgi atitinkamais laikotarpiais faktiškai nepriduodamas komunalinių atliekų, vietinės rinkliavos mokėtojas vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatas savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, juose nustatant vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas ir kt. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

15. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Šių nuostatų 5 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia, kaip fizinius ir juridinius asmenis, valdančius, naudojančius, disponuojančius nekilnojamuoju turtu: pastatais (tarp jų ir laikinais), žemės sklypais, Savivaldybės teritorijoje.

16. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtinti Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kurių 3 punktu rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, o 6.6 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. jam priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Minėta aplinkybė lemia, kad atsakovas Nuostatų prasme yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

18. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neprivalo mokėti rinkliavos laikotarpiu, kai ginčo nekilnojamasis turtas jam nepriklausė, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimų priteisimo iš rinkliavos mokėtojų paveldėtojų laikomasi pozicijos, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016; kt.).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. L., kurios turtą paveldėjo atsakovas, mirė (duomenys neskelbtini), taigi nuo šio momento kilo jos turto perėjimo atsakovui ir palikimo priėmimo teisiniai padariniai, t. y. atsakovui, be kita ko, teko pareiga vykdyti po palikėjos mirties atsiradusias prievoles. Todėl Centras pagrįstai būtent iš atsakovo V. L., A. L. paveldėtojo ir turto perėmėjo, prašo priteisti 2014 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

20. Nustačius, kad atsakovas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, nėra Nuostatų nustatyta tvarka visiškai ar iš dalies atleistas nuo jos mokėjimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą ir iš atsakovo nepriteisė dėl minėtų aplinkybių susidariusios skolos.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1642-442/2020; kt.). Aplinkybė, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto adresu negyvena, sprendžiant šį ginčą teisiškai nereikšminga.

22. Vertinant atsakovo argumentus, esą ginčo name dėl jo būklės niekas negyvena, t. y. šiame nekilnojamojo turto objekte komunalinės atliekos nesusidaro, pažymėtina, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatytos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-12 (galiojo iki 2017 m. gegužės 5 d.), o nuo 2017 m. liepos 1 d. – Prienų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T3-136. Minėti Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimai yra norminiai teisės aktai, privalomi visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, todėl siekdamas būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, atsakovas nustatyta tvarka turėjo vietinės rinkliavos administratoriui (t. y. Centrui) pateikti prašymą, jame nurodant, kad nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Centrą su prašymu ginčo nekinojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei pateikęs duomenis apie tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Priešingai, atsakovo argumentus, kad minėtas nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu buvo nenaudojamas, paneigia byloje pateiktas UAB „Ignitis“ 2019 m. rugsėjo 16 d. raštas, kuriame nurodyta, jog nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. adresu: (duomenys neskelbtini), suvartotas elektros energijos kiekis – 3 462 kWh.

23. Byloje nenustačius, jog atsakovas aptartų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją ginčo laikotarpiu dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai reikalauja sumokėti ginčo laikotarpiu susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą iš atsakovo. Pažymėtina, jog byloje nekeliamas ginčas dėl įsiskolinimo sumos apskaičiavimo teisingumo.

24. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo nepriteisė vietinės rinkliavos, apskaičiuotos 2014 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, todėl Centro apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 252,61 Eur dydžio vietinė rinkliava už 2014 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir priteisti iš atsakovo V. L. 252,61 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus ir šešiasdešimt vieną centą) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė