28a1a2ec-efd6-4ddd-9502-2f6c69c6d1f1 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1019-1092/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00316-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

R. apeliacinį skundÄ ir atsakovo R. R. patikslintÄ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-95-1081/2020 pagal ieÅ¡kovės L. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo R.

R. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinės kaltės, turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama: nutraukti jos ir atsakovo R.

R. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 445 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.; priteisti iÅ¡ atsakovo 1 500 Eur bÅ«simų dukters gydymo iÅ¡laidų; ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0980 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 30 000 Eur kompensacijÄ už didesnę atsakovui tenkančiÄ turto dalį; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 771 Eur kompensacijÄ už sumokėtus komunalinius mokesčius ir prievolę kreditoriui; pripažinti, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir Å¡iltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti L.

R. vardu, yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam nustatant po ½ dalį Å¡io turto; atidalinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ Â½ dalį priteisti atsakovui, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 2 500 Eur kompensacijÄ ; solidarios prievolės kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui nekeisti ir nemodifikuoti; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas R. R. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas: nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės L. R. kaltės; nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters K. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. R.; priteisti iÅ¡ jo dukters iÅ¡laikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. sausio 30 d. iki dukters pilnametystės; nenustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, konstatuojant, kad tėvo ir dukters bendravimas bus be apribojimų; pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L.

R. vardu, priklauso sutuoktiniams bendra daline nuosavybe lygiomis dalimis; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ , pripažįstant ieÅ¡kovei ir atsakovui po ½ dalį nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0980 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 10 450 Eur kompensacijÄ ; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 515 Eur kompensacijÄ už be atsakovo sutikimo panaudotas atsakovo uždirbtas lėšas; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 200 Eur turėtų iÅ¡laidų turto vertei nustatyti;

įskaičius Å¡alių mokėtinas kompensacijas, nustatyti, kad atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovei 3 135 Eur kompensacijÄ ; nustatyti, kad prievolės kreditoriui sÄ lygos nemodifikuojamos ir, kad atsakovas, ieÅ¡kovei sumokėjus bankui įnaÅ¡Ä , pusę bankui sumokėtos sumos per penkias dienas privalo kompensuoti ieÅ¡kovei; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nutraukus santuokÄ palikti Å¡alims santuokines pavardes ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir, be kita ko: 3.1. nutraukė tarp ieÅ¡kovės L. R. ir atsakovo R. R. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3.2. nustatė nepilnametės K. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama L. R. jos gyvenamoje vietoje; 3.3. nustatė atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamete dukra K. R. tvarkÄ : 3.3.1. R. R. bendrauja su nepilnamete dukra K.

R., jai neprieÅ¡taraujant, kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalius nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas dukrÄ iÅ¡ L. R. gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir tokia pačia tvarka grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ L. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18.00 val.; 3.3.2. R. R. gali bendrauti su nepilnamete dukra K. ir kitu, Å¡alių sutartu laiku, tačiau visais atvejais įsipareigoja informuoti L. R. ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ apie numatomÄ bendravimÄ . 3.4. priteisė iÅ¡ atsakovo R.

R. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai K. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos 2019 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; 3.5. priteisė iÅ¡ atsakovo R. R. 2 100 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai K. R.; 3.6. priteisė iÅ¡ atsakovo R. R. 1 500 Eur bÅ«simų K. R. gydymo iÅ¡laidų; 3.7. vaiko iÅ¡laikymui ir bÅ«simam gydymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai L.

R.; 3.8. pripažino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė L. R. ir R. R. nuosavybė po ½ dalį; 3.9. pripažino, kad gyvenamasis namas ir Å¡iltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė L. R. ir R. R. nuosavybė. 3.10. padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisė L. R.: 3.10.1. ½ dalį gyvenamojo namo ir Å¡iltnamio, esančių (duomenys neskelbtini); 3.10.2. 0,098 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 3.11. padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisė R.

R.: 3.11.1. ½ dalį gyvenamojo namo ir Å¡iltnamio, esančių (duomenys neskelbtini); 3.11.2. automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3.12. nustatė, kad L. R. ir R. R. prievolė kreditorei AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0450618090348-53, nemodifikuojama ir iÅ¡lieka solidaria prievole; 3.13. priteisė R. R. iÅ¡ L. R.: 3.13.1. 2 500 Eur kompensacijÄ už L. R. tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 3.13.2. 1 525 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ; 3.13.3. 407 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 3.14. priteisė L.

R. iÅ¡ R. R.: 3.14.1. 189,06 Eur kompensacijos už mokesčius už elektrÄ už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.; 3.14.2. 22,99 Eur kompensacijos už prievolės vykdymÄ kreditorei už atsakovÄ ; 3.14.3. 960 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 4.1. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, kuriÄ grindė ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybe, netinkamu požiÅ«riu į vaikų auklėjimÄ , nesirÅ«pinimu buitimi, namų aplinka. Tačiau pažymėjo, kad atsakovas ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę įrodinėjo iÅ¡imtinai tik savo ir Å¡alių sÅ«naus S. A. parodymais, kitų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs tai, kad šalių sūnus S. A. dirba kartu su tėvu, tėvas suranda darbo objektus, kuriuose jie dirba kartu, pats atsakovas teigė remiantis pinigais savo pilnametį sūnų, kas patvirtina, jog atsakovo santykiai su sūnumi yra kur kas artimesni nei su ieškove, šalių sūnus iš dalies yra priklausomas nuo atsakovo finansiškai, sprendė, jog S. A. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Atsakovas nurodė, jog apie ieškovės neištikimybę jam buvo užsiminusi ir kaimynė.

Ant maišų su ieÅ¡kovės drabužiais, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino atvežęs prie ieÅ¡kovės darbovietės, yra nurodyta vyro pavardė, iÅ¡ ko galima suprasti, kad atsakovas numanė ar žinojo asmenį, su kuriuo ieÅ¡kovė tariamai buvo neiÅ¡tikima, tačiau nei kaimynės, nei to asmens apklausti teisme atsakovas neprašė. Todėl teismas vertino, kad atsakovas nemanė, jog Å¡ie asmenys gali patvirtinti ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ . 4.2. Atsakovas neįrodė egzistuojant ieÅ¡kovės kaltės prezumpcijos, todėl nutraukti santuokÄ iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės kaltės pagrindo nėra.

Atsakovas neįrodė ir to, kad ieškovė netinkamai rūpinosi šalių vaikais ir namais, nes pats teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė jam esant užsienyje rūpinosi viskuo viena, jis nei būsto išlaikymu, nei vaikų poreikių tenkinimu nesirūpino. Atsakovas, dirbdamas užsienyje, rūpinosi šeimos materialiniu aprūpinimu ir šeimos materialinių poreikių patenkinimu, bet būdamas užsienyje su vaikais bendraudavo minimaliai, prie vaikų auklėjimo taip pat prisidėdavo minimaliai, visa tai buvo palikta ieškovei.

Kad ieÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinasi Å¡alių vaikais patvirtina ir tai, jog atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad Å¡alių dukters gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su mama. Vertinant Å¡alių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus santykiams, pripažintina, kad viena vertus atsakovas stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , dėl to Å¡alys vyko į kelionę, tačiau kita vertus atsakovas netinkamomis priemonės stengėsi spręsti Å¡eimos problemas, kÄ patvirtina jo dalinis kaltės pripažinimas nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kad dar 2018 m. vasario mėnesį buvo apsistumdymas su sutuoktine dėl telefono, kad stÅ«mė sutuoktinę, buvo iÅ¡vežęs jos daiktus ir palikęs prie ieÅ¡kovės darbo, kas iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie Å¡eimoje buvusį fizinį ir psichologinį smurtÄ . 4.3.

IÅ¡tyręs bylos įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, jog abi Å¡alys, siekdamos geresnės materialinės padėties ir dėl to atsakovui iÅ¡vykus ir ilgÄ laikÄ dirbant užsienyje, nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡saugoti Å¡iltus Å¡eimos santykius, nutolo vienas nuo kito, o santykių pablogėjimo metu nesiėmė pakankamai pastangų atkurti Å¡eimos ir iÅ¡saugoti santuokinių ryÅ¡ių, todėl priežastys, dėl kurių iÅ¡iro Å¡eima, kilo iÅ¡ abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 4.4.

Atsakovui neįrodžius, jog santuoka nutrÅ«ko iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės kaltės, teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 4.5. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alių dukrai K. R. bylos nagrinėjimo metu yra 13 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini), lanko Å¡okių bÅ«relį. IÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai mergaitė nurodė, kad Å¡iuo metu praktiÅ¡kai su tėvu nebendrauja, nutolo, kai tėtis dirbo užsienyje, tačiau po skyrybų bendrauti su tėvu norės. Å alys teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡iuo metu atsakovas su dukra beveik nebendrauja, atsakovo ir dukters santykiai nėra konfliktiÅ¡ki, tačiau nutolę, nors abi Å¡alys ir jų nepilnametė dukra iki Å¡iol gyvena tame pačiame gyvenamajame name.

IeÅ¡kovės teigimu, ji netrukdo dukrai bendrauti su tėvu ir skatina tokį bendravimÄ , tačiau pats atsakovas dukra nesidomi. Atsakovas teigė, jog klausinėja dukters kaip jai sekasi, bando bendrauti, bet dukra nenori su juo bendrauti. Nurodė, jog jei bÅ«tina, sutinka, kad bÅ«tų nustatyta bendravimo tvarka. 4.6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovas iÅ¡ dalies yra kaltas dėl taip susiklosčiusių jo ir nepilnametės dukters santykių, pats yra nusiÅ¡alinęs nuo bendravimo su dukterimi ir jos auklėjimo, nededa pakankamai pastangų Å¡iems santykiams atkurti, todėl nenustačius konkrečios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos, numatant tik kad atsakovas gali bendrauti su dukra be apribojimų, kyla grėsmė, jog atsakovo bendravimas su dukterimi visiÅ¡kai nutrÅ«ks ir taip bus pažeista nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. 4.7.

Teismas pažymėjo, kad įstatyme yra įtvirtinta ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime ir atsakovas Å¡iÄ pareigÄ turi tinkamai įgyvendinti, o ne jos vengti. Todėl nepilnametei K. R. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus norÄ po skyrybų bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindÄ nustatyti ieÅ¡kovės pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , kuriÄ nustatyti ieÅ¡kovė pareikalavo teismo posėdžio metu. 4.8.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nustatė, kad K. R. gyvena su ieÅ¡kove ir atsakovu tame pačiame gyvenamajame name, tačiau dukters poreikiais, jos gyvenimo sÄ lygomis rÅ«pinasi ieÅ¡kovė. Tuo tarpu atsakovas nors ir gyvena tame pačiame name iÅ¡laikymo dukrai pinigais, kÄ pats pripažino teismo posėdžio metu, nuo 2018 m. balandžio 1 d. neteikia, su dukra praktiÅ¡kai nebendrauja, prie jos poreikių tenkinimo neprisideda, nėra pirkęs dukrai nei drabužių, nei kanceliarinių prekių, nei kitų reikalingų daiktų.

Nors ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad per mėnesį dukters išlaikymui iš viso reikalinga 600 Eur suma, tačiau įrodymų, patvirtinančių dukters išlaikymo išlaidas, nepateikė. 4.9. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. 4.10.

Teismas, vertindamas Å¡alių gaunamas pajamas, nustatė, kad ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), kur jai mokamas apie 700 Eur per mėnesį atlyginimas, taip pat ji papildomai dirba (duomenys neskelbtini), kur jai mokamas apie 300 Eur atlyginimas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jos gaunamas pajamas sudaro apie 900 Eur. Atsakovas vykdo statybos baigimo apdailos ir valymo darbų veiklÄ pagal verslo liudijimus. 2019 m. atsakovas dirbo vasario – rugsėjo mėnesiais, per šį laikotarpį gavo 7 093,09 Eur pajamų.

Atsakovas taip pat privalo pats susimokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėti už verslo liudijimus, todėl vidutinės jo mėnesio pajamos sudaro apie 800-900 Eur. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovui yra diagnozuoti pradiniai degeneraciniai kelio sÄ nario struktÅ«rų pakitimai, tačiau duomenų, kad dėl to atsakovas nebegalėtų verstis statybos apdailos darbų atlikimu ar turėtų dirbti mažesnėmis apimtimis, byloje nėra. Be to, atsakovo profesija yra paklausi ir pakankamai gerai apmokama, todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę uždirbti ne mažiau, o tikėtina ir daugiau nei uždirba Å¡iuo metu.

Teismas sprendė, Å¡alių turtinė padėtis yra labai panaÅ¡i, todėl abu jie lygiomis dalimis gali prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo. 4.11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir jų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatÄ , bÅ«tinuosius vaiko poreikius, Å¡alyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, konstatavo, kad nepilnametės dukros K. R. poreikiams tenkinti per mėnesį pakaktų 500 – 550 Eur sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad K.

R. kas mėnesį dar yra mokama 60 Eur valstybės iÅ¡moka, teismas sprendė, jog iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters K. R. iÅ¡laikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . 4.12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. teikė iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai (iÅ¡skyrus 2020 m. sausio 21 d. atliktÄ 300 Eur mokėjimÄ ), taip pat į tai, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 1 d. rÅ«pinosi gyvenamuoju namu, kuriame gyvena nepilnametė Å¡alių dukra, tvarkė Å¡io namo aplinkÄ , pirko maistÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies prisidėdamas prie dukters poreikių tenkinimo, duomenų, kad Å¡alių turtinė padėtis teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo metu buvo kitokia nei nustatyta Å¡ioje byloje, nėra, iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma yra paskaičiuota taikant mažesnę periodinių iÅ¡mokų sumÄ nei yra praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas į ateitį, sprendė, jog yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti 2 100 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , skaičiuojant po 200 Eur už 12 mėnesių, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus atsakovo sumokėtus 300 Eur. 4.13.

Įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, teismas konstatavo, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalingas ortodontinis gydymas. Šios aplinkybės atsakovas neginčija. 2019 m. rugsėjo 5 d. K. R. ortodontinio gydymo planas, kuriame yra numatyti trys gydymo etapai, ir kiekvieno etapo gydymo kaina, skaičiuojant minimalias planuojamų paslaugų kainas, yra apie 2 000 Eur, bendra gydymo plano įgyvendinimo kaina viršija 6 000 Eur. Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad šiuo metu K. R. dantų gydymui ieškovė jau išleido 1 108,33 Eur.

Todėl teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl bÅ«simų vaiko gydymo iÅ¡laidų priteisimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo 1 500 Eur bÅ«simų dukters gydymo iÅ¡laidų. 4.14. Teismas nustatė, kad Å¡alys kartu gyventi pradėjo 1999 m. Iki santuokos sudarymo 2002 m. sausio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu L. R. vardu buvo įgyti 0,0597 ha žemės sklypas, sodo pastatas ir Å¡iltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sodo pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamÄ jį namÄ , kurio baigtumas bylos nagrinėjimo metu sudarė 72 proc.

Å alys sutiko, jog abi prisidėjo prie namo rekonstrukcijos, aplinkos sutvarkymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog žemės sklypÄ su sodo pastatu ir Å¡iltnamiu Å¡alys įgijo iki santuokos veikdami bendrai, o santuokos metu sodo pastatas buvo bendromis pastangomis rekonstruotas į gyvenamÄ jį namÄ , statiniai dėl rekonstrukcijos ir remonto buvo iÅ¡ esmės pagerinti, darė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas tenkinti Å¡alių reikalavimÄ ir iki santuokos ieÅ¡kovės vardu įgytÄ Å¾emės sklypÄ pripažinti Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe po ½ dalį, o iki santuokos ieÅ¡kovės vardu įgytÄ , tačiau santuokos metu iÅ¡ esmės bendromis sutuoktinių jėgomis ir lėšomis pagerintÄ turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡iltnamį pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 4.15.

Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamasis namas yra pakankamai didelis, po rekonstrukcijos namas yra dviejų aukÅ¡tų ir, nors kaip teigė ieÅ¡kovė atskirti gyvenamojo namo patalpų, įrengti atskirus įėjimus ir virtuvę galimybių nėra, Å¡alys iki Å¡iol Å¡iame name gyvena kartu su jų nepilnamete dukra. Duomenų, kad tarp Å¡alių iki Å¡iol kiltų konfliktai dėl naudojimosi namu, iÅ¡skyrus byloje esantį nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2018 m. vasario mėn. kilusio konflikto, byloje nėra.

Abi Å¡alys iÅ¡ esmės patvirtino, kad nors gyvena viename name, tiesiog nebendrauja ir konfliktų nekyla. IeÅ¡kovės teiginius, jog ji su dukra yra priversta gyventi viename kambaryje, nes name daugiau nėra laisvų kambarių, paneigia tiek atsakovo, tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek Å¡alių sÅ«naus S. A. parodymai, kad name yra laisvas Å¡alių sÅ«naus kambarys, kuriame gali gyventi Å¡alių nepilnametė duktė, nes Å¡alių sÅ«nus gyvena atskirai. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymo padalinti gyvenamÄ jį namÄ priteisiant jį atsakovui, o jai priteisiant kompensacijÄ motyvus, atsižvelgdamas į tai, kad nors Å¡alys beveik dvejus metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, jos gyvena tame pačiame name ir duomenų apie kylančius konfliktus tarp Å¡alių nėra, net ir įvertinus galimų nesutarimų ir konfliktų rizikÄ ateityje, sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismas, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, Å¡iuo sprendimu priteisiamo iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnametei dukrai dydį, tai, kad gyvenamasis namas jau yra apsunkintas hipoteka ir Å¡alys turi galiojantį kreditorinį įsipareigojimÄ bankui, kas apsunkintų atsakovo galimybes gauti paskolÄ kompensacijai iÅ¡mokėti, konstatavo, jog priteisus atsakovui visÄ gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡iltnamį, jis neturėtų objektyvių galimybių per pusę metų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 30 000 Eur kompensacijos, todėl toks turto padalijimo bÅ«das neatitiktų abiejų Å¡alių interesų.

Todėl teismas sprendė, jog gyvenamasis namas ir Å¡iltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), dalintini tarp sutuoktinių natÅ«ra, priteisiant kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių po ½ dalį Å¡io turto. 4.16. Teismas priteisė ieÅ¡kovei 0,098 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Eur, o atsakovui – automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 900 Eur. 4.17. Teismas iÅ¡ atsakovo pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos nustatė, kad atsižvelgiant į automobiliui nustatytus defektus, užfiksuotus automobilio defektacijos akte, automobilio vertė, lyginant su vidutine tokių automobilių verte, yra mažesnė 4 218 Eur, todėl galutinė automobilio vertė yra 7 900 Eur.

Ieškovė su tokia turto verte nesutiko, teigdama, kad automobiliu nuo 2018 m balandžio mėnesio naudojasi atsakovas, todėl jei jis netinkamai naudojosi šiuo turtu, jam ir turi kilti neigiamos pasekmės, be to, atsakovas nepriskaičiuoja papildomo padangų komplekto, o mediacijos procese buvo sutikęs, kad automobilio vertė 13 000 Eur. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, sprendė, jog atsakovo pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita, atsižvelgiant į tai, kad ja yra įvertintas konkretus šalims priklausantis automobilis, yra tikslesnė nei viešai skelbiamos analogiškų automobilių rinkos kainos, nes vertinant automobilį buvo įvertinti ir jo defektai bei šių defektų šalinimo kaina.

Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad defektai yra atsakovo netinkamo naudojimo pasekmė, byloje nėra to patvirtinančių įrodymų, kaip nėra ir įrodymų, kad defektai atsirado automobiliu naudojantis iÅ¡imtinai atsakovui, o ne iki to, kol automobiliu naudojosi ir ieÅ¡kovė. Taip pat nėra ir įrodymų apie papildomÄ padangų komplektÄ ir jų vertę, o naudoti teisme informacijÄ , kuri buvo gauta mediacijos procese, pagal mediacijos taisykles yra draudžiama, todėl teismas tokia informacija nesivadovavo ir sprendė, jog automobilio „Honda CR-V“ vertė yra 7 900 Eur.

Priteisus šį turtÄ atsakovui, iÅ¡ ieÅ¡kovės, už jai tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį, priteistina 2 500 Eur kompensacija. 4.18. Sutuoktiniai turi vienÄ bendrÄ kreditorę AB SEB bankas, kuriai turi kreditorinį įsipareigojimÄ pagal 2006 m. kovo 2 d. kredito sutart, likusi negrÄ Å¾inta paskolos dalis sudaro 3 772,83 Eur. Teismo vertinimu, Å¡i Å¡alių prievolė nemodifikuotina ir paliktina solidaria sutuoktinių prievole. 4.19. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas, dirbdamas užsienyje, buvo suteikęs ieÅ¡kovei galimybę prisijungti prie jo banko sÄ skaitos per elektroninę bankininkystę ir ieÅ¡kovė persivesdavo iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos į savo sÄ skaitÄ reikiamas lėšas, kurias naudodavo Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Teismas, iÅ¡analizavęs Å¡alių banko sÄ skaitas, įrodymus apie pervestų lėšų panaudojimÄ atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, sprendė, jog iÅ¡ ginčijamų ieÅ¡kovės panaudotų sumų yra nepagrįsta tik dalis, kuri sudaro 3 050 Eur. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovė 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. kovo 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. pervedė į indėlio sÄ skaitÄ po 1 000 Eur, iÅ¡ viso 3 000 Eur. Indėlis susigrÄ Å¾intas 2018 m. spalio 31 d.

– 1 000 Eur ir 2018 m. lapkričio 2 d. – 2 000 Eur. Nors ieÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad indėlį kaupė ilgÄ laikÄ iÅ¡ savo uždirbamų lėšų, iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad į indėlio sÄ skaitÄ 3 000 Eur buvo pervesti per labai trumpÄ laikÄ , per kurį, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pajamas, ieÅ¡kovė 3 000 Eur sumos sukaupti vien iÅ¡ savo lėšų negalėjo. Be to, atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys, kad jos santuokoje uždirbtos lėšos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad dalis atsakovo nurodytų lėšų, t. y. 3 050 Eur buvo panaudota ne Å¡eimos interesams tenkinti ir bÅ«tent tokiÄ sumÄ ieÅ¡kovė per trumpÄ laikÄ pervedė į indėlio sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios vėliau lėšas persivedė į savo sÄ skaitÄ ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai jau buvo nutrÅ«kusi, sprendžia, jog Å¡i lėšų dalis, t. y. 3 050 Eur, buvo panaudota asmeniniams ieÅ¡kovės poreikiams tenkinti, todėl ji privalo kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 525 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . 4.20. Remiantis ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. už elektrÄ AB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo sumokėta 378,12 Eur. Atsakovas neginčijo, jog visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį už elektrÄ nemokėjo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl pusės už elektrÄ sumokėtos sumos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 189,06 Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.

Nors ieÅ¡kovė prašė kompensacijÄ priteisti už laikotarpį iki 2019 m. spalio 31 d., byloje esantis ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as yra tik iki 2019 m. balandžio 1 d., todėl teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar ieÅ¡kovė už šį laikotarpį kompensacijos reikalauja pagrįstai. 4.21. Pagal atsakovo ir ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos už L. R. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio mokėjimams už kreditÄ buvo pervesta 368,25 Eur, taigi, nurodytu laikotarpiu kreditÄ dengė bÅ«tent atsakovas, o ne ieÅ¡kovė.

Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio. IÅ¡ ieÅ¡kovės L. R. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. liepos 3 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos kredito dengimui buvo pervesta 414,22 Eur. IeÅ¡kovė, kaip dalį solidarios prievolės už atsakovÄ Ä¯vykdžiusi skolininkė turi teisę reikalauti, kad atsakovas grÄ Å¾intų pusę jos sumokėtų sumų, analogiÅ¡kÄ teisę turi ir atsakovas.

Teismui nustačius, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio kreditas buvo dengiamas atsakovo lėšomis ir atsakovo sumokėta ieÅ¡kovei tenkanti paskolos dalis sudaro 184,12 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. liepos 3 d. kreditas buvo dengiamas ieÅ¡kovės lėšomis ir ieÅ¡kovės sumokėta atsakovui tenkanti paskolos dalis sudaro 207,11 Eur, įskaičius tarpusavyje ieÅ¡kovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinas kompensacijas už kredito dengimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 22,99 Eur kompensacijos už prievolės kreditoriui vykdymÄ už atsakovÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 5. IeÅ¡kovė L. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, iÅ¡dėstant jÄ taip: 5.1. atsakovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 60 000,00 Eur vertės; už atitenkančiÄ santuokoje įgyto turto dalį iÅ¡ atsakovo R. R. ieÅ¡kovės L. R. naudai priteisti 30 000,00 Eur dydžio kompensacijÄ ; 5.2. atidalinti L.

R. priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ dalį žemės sklypo priteisti atsakovui R. R., o iÅ¡ atsakovo priteisti 2 500,00 Eur kompensacijÄ L. R. naudai; 5.3. panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės L. R. priteista 2 500,00 Eur piniginė kompensacija atsakovo R. R. naudai; 5.4. iÅ¡ naujo paskirstyti bylos Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme; 5.5. kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas; 5.6. iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje teismo instancijoje.

6. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu prašė padalijant santuokoje įgytÄ gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iltnamį bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), jai priteisti Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus, o atsakovui priteisti piniginę kompensacijÄ . Bylos eigoje ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui šį turtÄ parduoti, o gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė siekė iÅ¡vengti naujų ginčų su atsakovu kilimo.

Atsakovas su ieÅ¡kovės siÅ«lymais nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė padalinti gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iltnamį ir žemės sklypÄ natÅ«ra po 1/2 dalį kiekvienam, tačiau nenurodė, kaip Å¡alys turėtų naudotis Å¡iuo turtu. Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė šį turtÄ natÅ«ra priteisti atsakovui, o jai iÅ¡ atsakovo priteisti 30 000,00 Eur kompensacijÄ . 6.2. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog po atliktos rekonstrukcijos gyvenamasis namas iÅ¡ esmės yra nedalus, nes jame yra viena virtuvė, viena vonia, viena Å¡ildymo sistema ir du pereinami kambariai.

Siekiant įrengti tokios paskirties patalpas kiekvienai iÅ¡ Å¡alių ir įrengti atskiras Å¡ildymo sistemas, reikalingos didelės investicijos. Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodė galimybės atidalinti turtÄ natÅ«ra, taip pat nepateikė projekto dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, todėl teismas neturėjo galimybės ir negalėjo padalinti Å¡alims priklausantį turtÄ natÅ«ra, nustatant atitinkamas dalis, kuriomis galėtų naudotis Å¡alys, t. y. teismas, nustatęs Å¡alių idealiÄ sias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nenustatė realiųjų dalių, kurios maksimaliai turėtų atitikti idealiÄ sias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Tačiau abiem sutuoktiniams turtÄ padalyti natÅ«ra objektyviai nėra galima, o dėl konfliktiÅ¡kų santykių su atsakovu ir jo nebendradarbiavimo, nenoro galutinai iÅ¡spręsti klausimų, neprisidėjimo prie namo iÅ¡laikymo, paskolos bankui mokėjimo, toks turto padalijimas sudarys neiÅ¡vengiamas sÄ lygas ateityje kilti konfliktams, o iÅ¡kilusius ginčus perkelti į teismÄ ar ikiteisminio tyrimo institucijas. 6.3. IeÅ¡kovė negali sutikti su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad santuokoje įgyto automobilio rinkos vertė yra 7 900,0 Eur, o ne 13 000,00 Eur.

Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktÄ Transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 19-207-53, kurioje aiÅ¡kinama apie automobilio defektus, dėl ko ginčo automobilio vertė buvo sumažinta. Taip pat teismas neįvertino nuo kada Å¡alys pradėjo gyventi skyrium ir nebevesti bendro Å¡eimos Å«kio, kad automobiliu iÅ¡imtinai naudojosi tik atsakovas. Teismas sprendimu pripažino, kad Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę nuo 2018 m. balandžio 1 d. Automobilį eksploatavo vienasmeniÅ¡kai atsakovas, jį iÅ¡imtinai naudojo ne Å¡eimos, o savo asmeninių poreikių tenkinimui, vyko į darbÄ , nors teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta.

Todėl buvo teisinga įvertinti šias aplinkybes, nustatant automobilio vertę. Be to, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyti automobilio defektai, o jų pašalinimo kaina sudaro net 6 225,33 Eur (pavarų dėžė – 4 461,19 Eur; du bamperiai – 617,90 Eur; žibintas – 290,88 Eur; stabdžių diskai ir kaladėlės – 655,36 Eur; techninis aptarnavimas – 200,00 Eur). Vertinimo ataskaitoje ties pozicija „Duomenys apie transporto priemonę: lengvasis automobilis“ nurodyta, kad „Transporto priemonės fizinė būklė apžiūros metu: tvarkinga“.

Todėl atsakovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita turėjo būti įvertinta kritiškai, nes automobilis jo apžiūros dienai buvo tvarkingas, o teismo sprendimo dienai automobilį atsakovas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, net ir esant galbūt nustatytiems defektams (pavarų dėžė; žibintas; du bamperiai; stabdžių diskai ir kaladėlės). Be to, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytos naujos detalių kainos.

7. Atsakovas R. R. atsiliepimu į ieÅ¡kovės L. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir patenkinti jo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas teisingai iÅ¡sprendė namo padalinimo klausimÄ . IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad negalima namo atidalinti natÅ«ra. Jis iki Å¡iol su L. R. ir nepilnamete dukra gyvename name. Tarp Å¡alių nekyla konfliktų, namas ir sklypas naudojamas be problemų. Be to, nei jis, nei L. R. negali namo parduoti, nes namas yra nepriduotas ir neįteisintas statybos baigtumas. Tai turi bÅ«ti sprendžiama abiejų savininkų sprendimais, darbu ir lėšomis. Atsakovas pažymi, kad dėl kitų ieÅ¡kovės keliamų klausimų jis pasisako savo apeliaciniame skunde.

8. Atsakovas R. R. patikslintu apeliaciniu skundu praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pagrindo panaikinti, konstatuojant, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas patikslintu apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl 250 Eur iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, 1 500 Eur bÅ«simo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, 2 100 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, 189,06 Eur skolos už elektrÄ bei 22,99 Eur už kredito įmokas.

Be to, atsakovas praÅ¡o priteisti jam žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6 500 Eur kompensacijÄ , sumažinant automobilio vertę dėl jo gedimo iki 7 800 Eur, nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, buvo neobjektyvus, nepagrįstai atmetė Å¡alių suaugusio sÅ«naus parodymus, kuriuos be atsakovo, patvirtino ir N. I. bei E. R..

Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo kaip įrodymo Å¡altinio, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirmiausia faktiniai duomenys yra nustatomi pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ posėdį prašė S. A. neliudyti teisme – darė poveikį sÅ«nui. 8.2. Atsakovas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , nes ieÅ¡kovės elgesys nepateisinamas ir žeminantis. Jis dėl Å¡eimos ir Å¡eimos gerovės sunkiai dirbo Norvegijoje.

Norėjo užbaigti iÅ¡mokėti kreditÄ , visiÅ¡kai sutvarkyti bei įrengti namÄ , sutvarkyti aplinkÄ . Norėjo, kad Å¡eima gyventų pasiturinčiai ir jai nieko netrÅ«ktų, tačiau ieÅ¡kovės lengvabÅ«diÅ¡kas ir neatsakingas elgesys sukėlė tragiÅ¡kas pasekmes. 8.3. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu nustatyti bendravimo su dukra tvarkÄ . Tokia tvarka beprasmė ir nereikalinga, nes ieÅ¡kovė yra nuteikusi dukterį prieÅ¡ atsakovÄ , vaikas visiÅ¡kai su juo nebendrauja. Nustatyta bendravimo tvarka yra beprasmė ir perteklinė, neįvykdoma, nes jis per prievartÄ neketina siekti, kad dukra susitiktų su juo, jei ji to nenori.

Teismas, nustatydamas tokiÄ tvarkÄ , nors ir ieÅ¡kovė to neprašė, taip pat priteisė iÅ¡ jo ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, motyvuojant, kad toks ieÅ¡kovės reikalavimas buvo patenkintas. 8.4. Atsakovas dėl sveikatos sutrikimų neiÅ¡gali mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omos sumos vaikui iÅ¡laikyti ir didelių piniginių lėšų ieÅ¡kovės parinktam odontologui. Dėl sveikatos sutrikimų jis nebegali iÅ¡vykti į užsienį ir uždirbti daugiau nei Lietuvoje. Å iuo metu jis yra bedarbis. 8.5.

Atsakovas taip pat nesutinka mokėti ir įsiskolinimo už iÅ¡laikymÄ , už elektrÄ ir kredito mokėjimÄ , nes ieÅ¡kovė ne Å¡eimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų. 8.6. Teismas nemotyvuotai ieÅ¡kovei priteisė 0,098 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė šį sklypÄ nedelsiant parduos, nors Å¡is sklypas buvo nupirktas, panaudojant atsakovo uždirbtus Norvegijoje pinigus. Atsakovas sutiko už šį sklypÄ sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ . Teismas į tai neatsižvelgė ir sklypÄ nepagrįstai priskyrė ieÅ¡kovei.

9. IeÅ¡kovė L. R. atsiliepimu į atsakovo R. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Atsakovas ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę grindė suaugusio sÅ«naus S. A. bei savo paties paaiÅ¡kinimais, liudytojų N. I. bei E. R. parodymais. Tačiau jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę, nepateikė ir negalėjo pateikti, nes Å¡ios aplinkybės yra tik atsakovo prasimanymas.

Å alių pilnamečio sÅ«naus parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jis buvo finansiÅ¡kai priklausomas nuo tėvo, pats atsakovas patvirtino remiantis sÅ«nų, kartu su juo dirbantis, sÅ«naus santykiai su atsakovu kur kas artimesni nei su ieÅ¡kove. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas sÅ«nų atleido iÅ¡ darbo, atsisakė toliau jį remti. SÅ«nus ieÅ¡kovei atskleidė, kad teismo posėdžio metu davė klaidinančius teismÄ paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės, už tai atsakovas jam nupirko poilsinę kelionę ir tai sÅ«nus yra pasirengęs paaiÅ¡kinti apeliacinės instancijos teismui.

Kadangi atsakovo reikalavimas Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atsakovui nėra pagrindo priteisti praÅ¡omos 3 000,00 eurų neturtinės žalos. 9.2. Teismas teisingai ir tinkamai taikė teisės normas iÅ¡ atsakovo priteisdamas Å¡alių nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ po 250 Eur periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad dėl sveikatos bÅ«klės nebegalėtų verstis užsiimama veikla ar turėtų dirbti mažesnėmis apimtimis.

Atsakovo profesija yra paklausi ir pakankamai gerai apmokama, todėl jis turi galimybę uždirbti ne mažiau, o tikėtina ir daugiau nei uždirba Å¡iuo metu. Be to, atsakovas klaidina teismÄ nurodydamas, jog Å¡iuo metu nedirba, pajamų negauna. 9.3. Atsakovas nenurodė, kodėl skundžiamo sprendimo dalis nepilnametės dukros iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra priimta neteisėtai, kokiais įrodymais ir argumentais grindžia reikalavimÄ panaikinti Å¡iÄ sprendimo dalį, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 9.4.

Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai. IeÅ¡kovė niekada nenuteikinėjo ir nenuteikinėja dukros prieÅ¡ tėvÄ , greičiau prieÅ¡ingai, skatina dukrÄ bendrauti su atsakovu. Dėl atsakovo darbo užsienyje jų santykiai yra nutolę, tačiau ieÅ¡kovė mano, jog įdėjus tiek jos, tiek atsakovo pastangų, bÅ«tų galima šį ryšį atkurti. Be to, pati dukra iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai nurodė, jog nutraukus tėvų santuokÄ , ateityje su tėčiu bendrauti norės. 9.5.

Byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, taip pat įrodymai apie numatomÄ gydymo kainÄ . Atsakovas neginčijo, jog dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie galimas mažesnes iÅ¡laidas. Todėl nėra pagrindo naikinti Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. 9.6. IeÅ¡kovė negali sutikti su atsakovo praÅ¡ymu jam asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei iÅ¡ jo priteisti 6 500 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas nenurodė, per kiek laiko, kokiomis lėšomis ketina sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ . Tuo labiau, atsakovas viso proceso metu deklaruoja savo sunkiÄ turtinę padėtį, nurodo, jog negali teikti dukrai iÅ¡laikymo, sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimo, prisidėti prie dukros ortodontinio gydymo, teikdamas apeliacinį skundÄ teismui, prašė jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kovės L. R. ir atsakovo R. R. apeliaciniai skundai atmetami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

13. IeÅ¡kovė L. R. kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo R. R. apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2020 m. balandžio 8 d. pažymÄ apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä bei R. R. atliktų darbų sÄ matos nuotraukas. IeÅ¡kovės vertinimu, pateikti nauji įrodymai patvirtina jos nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės ir Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl ieÅ¡kovės atliktų mokėjimų iÅ¡ savo banko sÄ skaitos už Å¡alių gyvenamÄ jį namÄ .

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbÄ , taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė su Å¡alių nepilnamete dukra pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažyma buvo sudaryta jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. ieÅ¡kovė Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 15.

Atsakovas R. R. patikslintu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo paties, Å¡alių sÅ«naus, brolio E. R. ir sesers N. I. parodymus, dėl ko padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kalės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovui.

16. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 71 punktas).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

18. Nors CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (vienas iÅ¡ jų – neiÅ¡tikimybė) sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 73 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. R. pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės dėl jos galbÅ«t buvusios neiÅ¡tikimybės, kuriÄ grindė iÅ¡ esmės tik savo ir Å¡alių sÅ«naus duotais paaiÅ¡kinimais (atsakovo brolis E. R. ir sesuo N. I. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę girdėję iÅ¡ Å¡alių sÅ«naus ir atsakovo, tačiau negalėjo patvirtinti, kad patys bÅ«tų matę ieÅ¡kovę su kitu vyru esant neiÅ¡tikima).

Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus visapusiškai ištyrė ir dėl jų išsamiai pasisakė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Įvertinęs tai, kad šalių sūnus S. A. dirba kartu su tėvu, tėvas suranda darbo objektus, kuriuose jie dirba kartu, pats atsakovas teigė remiantis pinigais savo pilnametį sūnų, kas patvirtina, jog atsakovo santykiai su sūnumi yra kur kas artimesni nei su ieškove, be to, šalių sūnus iš dalies yra priklausomas nuo atsakovo finansiškai, sprendė, jog S. A. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurias jis padarė tiesiogiai išklausęs bylos šalis ir liudytojus.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, be atsakovo ir nuo jo priklausomo šalių sūnaus paaiškinimų byloje nesant kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės neištikimybę, šiuo atveju būtų neteisinga spręsti, kad išimtinai tik ieškovė netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos, pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai).

Juolab kad pirmosios instancijos teismas be galimos ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės vertino ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, lėmusias santuokos nutrÅ«kimÄ . Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog abi Å¡alys, siekdamos geresnės materialinės padėties ir dėl to atsakovui iÅ¡vykus ir ilgÄ laikÄ dirbant užsienyje, nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡saugoti Å¡iltus Å¡eimos santykius, nutolo vienas nuo kito, o santykių pablogėjimo metu nesiėmė pakankamai pastangų atkurti Å¡eimos ir iÅ¡saugoti santuokinių ryÅ¡ių, todėl priežastys, dėl kurių iÅ¡iro Å¡eima, kilo iÅ¡ abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

21. Atmetus atsakovo praÅ¡ymÄ Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nebelieka pagrindo tenkinti ir atsakovo reikalavimo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡io atsakovo reikalavimo nepasisako. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo 22. Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

23. Atsakovas patikslintu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta jo bendravimo su šalių nepilnamete dukra K. R. tvarka. Atsakovo vertinimu, tokia tvarka yra beprasmė ir nereikalinga, nes ieškovė yra nuteikusi dukterį prieš jį ir vaikas visiškai su juo nebendrauja. Be to, ieškovė neprašė tokios tvarkos nustatyti. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

24. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Taigi, nors atsakovui pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka atrodo beprasmė, tačiau ji pirmiausia skirta atkurti atsakovo ryšį su dukra ir taip užtikrinti vaiko interesus. Kaip jau minėta, CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vadinasi, atsakovas turėtų ne pasyviai laukti, kol dukra su juo panorės bendrauti, bet imtis priemonių atkurti ryšį su dukra, o bendravimo tvarkos nustatymas gali šiam tikslui pasitarnauti.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog neprieÅ¡tarauja, kad teismas nustatytų atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamete dukra tvarkÄ .

IeÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad tvarka bÅ«tų nustatyta tokia, kokios ji prašė savo pradiniame ieÅ¡kinyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokiÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamete dukra tvarkÄ ir nustatė. Todėl jÄ panaikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui pritiesimo 26. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

27. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

Be to, vertinant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2020 metų sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių finansinę padėtį, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatÄ , bÅ«tinuosius vaiko poreikius, Å¡alyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, taip pat į tai, kad K. R. kas mėnesį dar yra mokama 60 Eur valstybės iÅ¡moka, priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters K. R. iÅ¡laikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

29. Nors atsakovas iÅ¡ esmės ir neginčija savo kaip tėvo pareigos iÅ¡laikyti Å¡alių nepilnametę dukrÄ bei pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog Å¡alių nepilnametės dukros K. R. poreikiams tenkinti per mėnesį pakaktų 500 – 550 Eur sumos, tačiau nurodo, jog neiÅ¡gali teikti vaikui iÅ¡laikymo, nes Å¡iuo metu jis yra bedarbis ir dėl sveikatos sutrikimų nebegali iÅ¡vykti į užsienį bei uždirbti daugiau nei Lietuvoje.

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis yra tinkamas ir adekvatus vaiko poreikiams ir Å¡alių turtinei padėčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo turima profesija yra patraukli, o įrodymų apie nustatytÄ atsakovo nedarbingumÄ (jo lygį) nepateikta, todėl atsakovas turi galimybę uždirbti pakankamai piniginių lėšų, kurių užtektų Å¡alių nepilnametės dukros iÅ¡laikymui.

32. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistais 1 500 Eur bÅ«simų K. R. gydymo iÅ¡laidų, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė tokias iÅ¡laidas turėtų derinti su juo. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo dukrai gydymas yra nereikalingas ar galėtų bÅ«ti pigesnis. Savo ruožtu Å¡io klausimo palikimas ateityje spręsti Å¡alims gali neatitikti geriausių vaiko interesų, nes Å¡alys, kurių santuoka nutraukta, gali nepasiekti susitarimo ir dėl to ieÅ¡kovei gali tekti dar kartÄ inicijuoti ginÄÄ teisme. Todėl teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo argumentus dėl vaikui reikalingų gydymo iÅ¡laidų. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo 33. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iÅ¡ jo 2 100 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai K. R., nes, atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė ne Å¡eimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų.

34. Pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡alys faktiÅ¡kai pradėjo gyventi skyrium nuo 2018 m. balandžio mėnesio, todėl atsakovas minėtu laikotarpiu privalėjo teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡laikymo atsakovas beveik neteikė. Å ios faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde atsakovas neginčija, tačiau nurodo, kad nesutinka padengti susidariusį įsiskolinimÄ , kadangi ieÅ¡kovė, jo manymu, ne Å¡eimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, ieÅ¡kovė 2018 m. balandžio 2 d. – 2018 m. gruodžio 4 d. iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos persivedinėjo sau tam tikras pinigų sumas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jie buvo panaudoti vaiko iÅ¡laikymui. Savo ruožtu bÅ«tent skolininkui (atsakovui) nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė iÅ¡laikymÄ . Todėl teisėjų kolegija negali minėtų ieÅ¡kovės gautų pinigų vertinti kaip atsakovo teikto iÅ¡laikymo vaikui.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu aspektu nevertina anksčiau (iki 2018 m. balandžio mėn.) ieÅ¡kovės gautų lėšų, nes ieÅ¡kovė nepraÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo už laikotarpį iki 2018 m. balandžio mėn. Be to, iÅ¡laikymo įsiskolinimo prievolėje kreditoriumi yra ne tėvas (motina), kuris turi teisę tvarkyti vaiko turtÄ uzufrukto teisėmis, bet pats vaikas. Vadinasi, motinos skolos tėvui negalima įskaityti į tėvo iÅ¡laikymo skolÄ vaikui, nes nesutampa Å¡ių prievolių Å¡alys.

Dėl kompensacijos už elektrÄ ir kredito dengimÄ priteisimo 37. Atsakovas R. R. taip pat ginčija skundžiamo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 189,06 Eur kompensacijos už mokesčius už elektrÄ už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. bei 22,99 Eur kompensacijos už prievolės vykdymÄ kreditorei už atsakovÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė ne Å¡eimos interesams panaudojo dalį jo uždirbtų pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo Å¡ias sumas.

Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau paminėti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

38. Atsakovas patikslintuose prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodė konkrečias pinigų sumas, kurias jis laikė panaudotomis ne Å¡eimos interesais. Dėl Å¡ių sumų pirmosios instancijos teismas pasisakė, jas iÅ¡samiai įvertino ir priteisė atsakovui 1 525 Eur kompensacijÄ . Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kodėl teismo priteista suma yra netinkama, nenurodo konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktÄ vertinimÄ , apsiriboja abstraktaus pobÅ«džio teiginiais, kad teismas neįvertino N. I. skaičiavimų, nors patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nebuvo suformuluotas pagal Å¡iuos skaičiavimus.

Atsakovas apskritai net nereiÅ¡kia konkretaus reikalavimo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistos 1 525 Eur kompensacijos sumÄ . Be to, patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nekėlė reikalavimo dėl nuo 2018 m. balandžio iÅ¡ jo sÄ skaitos paimtų piniginių lėšų panaudojimo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teisme reikalauti įvertinti Å¡ias sumas jis nebegali. Dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo 39. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo Å¡io principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių veiklos pobÅ«džio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrÄ turtÄ bei teisinį apibrėžtumÄ turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės lygių daliu prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Todėl, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 43, 44 punktai).

41. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jo indelį į Å¡eimos turto įgijimÄ , sukÅ«rimÄ ir iÅ¡laikymÄ , t. y. kad Å¡eimos finansinė gerovė buvo kuriama iÅ¡ atsakovo uždirbtų pinigų užsienyje, dėl ko teismas turėjo konstatuoti, kad jam priklauso didesnė santuokoje įgyto turto dalis. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

42. Nors atsakovas teigia, kad ginčo Å¡alių Å¡eimos finansinė gerovė buvo kuriama iÅ¡ jo darbo užmokesčio, tačiau turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Laikantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, pusė atsakovo gauto darbo užmokesčio priklausė ieÅ¡kovei.

Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vien dėl to, kad ginčo šalių šeimos finansinė gerovė buvo kuriama iš atsakovo darbo užmokesčio. Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) 43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad gyvenamasis namas su šiltnamiu, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė L. R. ir R. R. nuosavybė, o žemės sklypas po statiniais – bendroji dalinė L.

R. ir R. R. nuosavybė po ½ dalį. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė padalinti gyvenamÄ jį namÄ su Å¡iltnamiu tarp sutuoktinių natÅ«ra, priteisiant kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių po ½ dalį Å¡io turto. Teismo vertinimu, nors Å¡alys beveik dvejus metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, tačiau gyvena tame pačiame name ir duomenų apie kylančius konfliktus tarp Å¡alių nėra. Be to, atsakovas pagal savo finansinę padėtį neturėtų objektyvių galimybių per pusę metų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 30 000 Eur kompensacijos, todėl, teismo vertinimu, kitoks padalijimo bÅ«das neatitiktų abiejų Å¡alių interesų.

44. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentuodama, jog po atliktos rekonstrukcijos ginčo gyvenamasis namas iÅ¡ esmės yra nedalus, nes jame yra viena virtuvė, viena vonia, viena Å¡ildymo sistema ir du pereinami kambariai. Siekiant realiai padalinti namÄ reikėtų didelių investicijų. Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodė galimybės atidalinti turtÄ natÅ«ra, taip pat nepateikė projekto dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, todėl teismas neturėjo galimybės ir negalėjo padalinti Å¡alims priklausantį turtÄ natÅ«ra, nustatant atitinkamas dalis, kuriomis galėtų naudotis Å¡alys, t. y. teismas, nustatęs Å¡alių idealiÄ sias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nenustatė realiųjų dalių, kurios maksimaliai turėtų atitikti idealiÄ sias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Be to, ieÅ¡kovės manymu, dėl konfliktiÅ¡kų santykių su atsakovu ir jo nebendradarbiavimo, nenoro galutinai iÅ¡spręsti klausimų, neprisidėjimo prie namo iÅ¡laikymo, paskolos bankui mokėjimo, turto padalijimas natÅ«ra sudarys neiÅ¡vengiamas sÄ lygas ir ateityje kilti konfliktams, o iÅ¡kilusius ginčus perkelti į teismÄ ar ikiteisminio tyrimo institucijas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės argumentai nėra pakankami, kad nagrinėjamu aspektu priimti kitokį teismo sprendimÄ .

45. Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

46. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ .

Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamÄ namÄ (butÄ ), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrÄ ja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti atsakovui nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o jai – kompensacijÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog gyvenamojo namo nėra galimybės padalinti į du atskirus turtinius vienetus, Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, dėl ko ieÅ¡kovė 2020 m. balandžio 8 d. iÅ¡sikėlė iÅ¡ ginčo namo ir savo bei Å¡alių dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo pas savo tėvus. Todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas padalinti šį turtÄ Å¡alims po ½ idealiÄ jÄ dalį sudarys neiÅ¡vengiamas sÄ lygas ir ateityje kilti konfliktams tarp Å¡alių.

48. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentu, kad gyvenamojo namo negalima padalinti natūra, nurodydamas, jog tarp šalių nekyla konfliktų, atsakovas kartu su ieškove be jokių problemų gyvena ginčo name. Atsakovo įsitikinimu, šalys negali namo parduoti, nes jis nėra priduotas ir formaliai jo statyba nėra užbaigta, taip pat šiuo metu yra nepalanki nekilnojamojo turto rinkos situacija. Be to, šiuo metu nei jis, nei ieškovė negalėtų sumokėti piniginės kompensacijos, nes neturi pinigų.

49. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog gyvenamasis namas iÅ¡ esmės yra nedalus, nepateikė teismui įrodymų, pagrįstų namo techninėmis charakteristikomis ar ypatumais, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie objektyvų namo nedalumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė namo nedalumÄ grindžia ne objektyviomis jo savybėmis, bet poreikiu investuoti lėšas, kad namÄ realiai padalinti Å¡alims. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kokios investicijos bÅ«tų reikalingos namui realiai padalinti. Byloje surinkti duomenys taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad namo padalijimas negalimas dėl subjektyvių aplinkybių. Å alys paskutiniu metu gana ilgÄ laikÄ name gyveno kartu ir tarp jų konfliktų nekilo. Å iuo metu, pasak ieÅ¡kovės, ji su dukra apskritai persikėlė gyventi kitur.

50. Dėl anksčiau minėtų aplinkybių Å¡ioje byloje itin aktualÅ«s tampa kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad konfliktiÅ¡ki santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra principo. Å eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais.

Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ . Be to, tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natÅ«ra principo, toks teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natÅ«ra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natÅ«ra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamÄ tikslÄ , o iÅ¡imtys iÅ¡ bendrų taisyklių bÅ«tų adekvačios keliamiems tikslams (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 63 ir 64 p.). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga:

1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensacijÄ nenukreipus jos iÅ¡ieÅ¡kojimo į jam tenkantį po padalijimo turtÄ ;

2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensacijÄ , esminį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitÄ bendraturtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas bÅ«tų pajėgus operatyviai sumokėti piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ esmės vienintelis bÅ«das, kaip jis galėtų įvykdyti pareigÄ sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei, bÅ«tų namo pardavimas. Å is pardavimas turėtų priverstinio pardavimo požymių, net jei į jį ir nebÅ«tų nukreiptas priverstinis ieÅ¡kovei priteistos kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes atsakovas, tikėtina, neturėtų kitų bÅ«dų, kaip atsiskaityti su ieÅ¡kove. Vadinasi, ieÅ¡kovė, reikalaudama priteisti atsakovui namÄ , o jai – kompensacijÄ pinigais, siekia ne pati prisiimti (bent jau iÅ¡ dalies) namo pardavimo naÅ¡tÄ ir su tuo susijusiÄ rizikÄ , bet visÄ jÄ perkelti atsakovui.

52. Be to, ieÅ¡kovės reikalavimo patenkinimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų turto atsakovui priteisimÄ prieÅ¡ jo valiÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, toks priteisimas turėtų bÅ«ti galimas tik kruopščiai laikantis proporcingumo principo ir labiau iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., kai dėl vieno iÅ¡ bendraturčių nebendradarbiavimo ieÅ¡kant sprendimų dėl turto naudojimosi ar realizavimo, iÅ¡ esmės pažeidžiamos ar paneigiamos kito bendraturčio nuosavybės teisės. Tačiau Å¡iuo aspektu pastebėtina, kad ekonominė ir nekilnojamojo turto rinkos situacija dėl Covid-19 pandemijos metu taikyto karantino ir naujos Å¡ios ligos bangos visoje Europoje Å¡iuo metu yra gana neapibrėžta ir sunkiai prognozuojama.

Atsakovas iÅ¡ esmės sutinka, jog namas bÅ«tų abiejų Å¡alių sutarimu parduodamas, ieÅ¡kovei namo taip pat nereikia, kas leidžia manyti, kad galima rasti abejoms Å¡alims priimtinų sprendimų. Todėl dėl visumos anksčiau iÅ¡dėstytų priežasčių ir argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka argumentų, jog prieÅ¡ atsakovo valiÄ jam priteisti visÄ namÄ ir su juo susijusius objektus (Å¡iltnamį, žemės sklypÄ po namu). Å alys turi prisiimti tam tikrus su bendru turtu susijusius nepatogumus ir visų pirma pabandyti pačios rasti abi Å¡alis tenkinančius sprendimus, nesant svaraus pagrindo neperkeliant visos naÅ¡tos ir rizikos vienai iÅ¡ jų.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamu aspektu yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priteisimo ir automobilio vertės 53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei 0,098 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Eur, o atsakovui – automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 900 Eur.

54. Atsakovo R. R. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ieÅ¡kovei priteisė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovė šį sklypÄ nedelsiant parduos, nors Å¡is sklypas buvo nupirktas, panaudojant atsakovo uždirbtus Norvegijoje pinigus. Atsakovas sutiko už šį sklypÄ sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl Å¡ių atsakovo argumentų nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

55. Kaip jau minėta, sutuoktinių turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienam sutuoktiniui gali bÅ«ti priteisiamas minėtas žemės sklypas, o kitam gali bÅ«ti priteisiamas automobilis, ieÅ¡kovei priteisė žemės sklypÄ , o atsakovui – automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad automobilis turėtų atitekti atsakovui. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo galimybes sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , jeigu žemės sklypas bÅ«tų priteisiamas jam. PrieÅ¡ingai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo sunkiÄ savo finansinę padėtį, dėl kurios jis neturi galimybės teikti savo nepilnametei dukrai iÅ¡laikymo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

56. IeÅ¡kovė ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl nustatytos automobilio vertės. IeÅ¡kovės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktÄ Transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodytos naujos automobilio detalių kainos bei pažymėta, kad „Transporto priemonės fizinė bÅ«klė apžiÅ«ros metu: tvarkinga“. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenų patikimumu ir joje nustatyta ginčo automobilio verte.

57. Minėtoje ataskaitoje buvo įvertinti automobilio defektai ir jų Å¡alinimo kaina. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, ataskaitos 8 lape pakankamai aiÅ¡kiai nurodyta, kad defektų paÅ¡alinimo kaÅ¡tai apskaičiuoti taikant 30 proc. nusidėvėjimÄ ir vietoje 2019 m. liepos 30 d. Automobilio defektacijos akte apskaičiuotos 6 225,33 Eur sumos į automobilio vertės skaičiavimus ataskaitoje įtraukta tik 4 218 Eur suma. Todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovės nuomone, jog automobiliui reikalingų detalių kaina buvo apskaičiuota pagal naujų detalių kainÄ .

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad nustatyti automobilio defektai yra būtent atsakovo netinkamo naudojimo pasekmė, kaip nėra ir įrodymų, kad defektai atsirado automobiliu naudojantis išimtinai atsakovui, o ne iki to, kol automobiliu naudojosi ir ieškovė. Be to, aplinkybė, kad automobilio išorinė fizinė būklė apžiūros metu yra tvarkinga, nereiškia, kad automobilio mechanizmai taip pat yra tvarkingi.

58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kodėl automobilio vertė turėtų bÅ«ti ne 7 900 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas pagal atsakovo pateiktÄ transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , o 7 800 Eur, kaip nurodo atsakovas apeliacinio skundo patikslinime. Dėl Å¡ios priežasties teismas Å¡iuo aspektu plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 59. Atmetus apeliacinius skundus ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , teisėjų kolegija mano, kad keisti pirmosios instancijos teisme atliktÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ nėra pagrindo. Bylos Å¡alys apeliaciniuose skunduose nepateikia konkrečių argumentų ir skaičiavimų, kurių pagrindu bÅ«tų galima iÅ¡ esmės suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu pagal bylos baigtį pirmosios instancijos teisme.

60. IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 100 Eur, likusios 650 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi jai buvo atidėtas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovė taip pat patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ bei pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus (advokato 2020 m. rugpjūčio 7 d. detalizuotÄ pažymÄ dėl ieÅ¡kovei suteiktų paslaugų bei pinigų priėmimo kvitÄ ).

Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ priteistina 650 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas jai buvo atidėtas. Kadangi atmestas ir atsakovo apeliacinis skundas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistini 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , už jo parengimÄ patirtos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.

61. Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 100 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi buvo atleistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, už apeliacinį skundÄ atsakovas iÅ¡ viso turėjo sumokėti 532 Eur žyminį mokestį (75 Eur už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės + 457 Eur nuo turtinių 20 332,05 Eur reikalavimų (3 000 (neturtinė žala) + 420 (iÅ¡laikymas: (250–215) x 12 mėnesių; CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai) + 2 100 (iÅ¡laikymo įsiskolinimas) + 189,06 + 22,99 (mokesčiai) + 1 500 (gydymo iÅ¡laidos) + 13 000 (žemė) + 100 (automobilis)). Vadinasi, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 432 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas.

62. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , už jo parengimÄ patirtos atsakovo iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ L.

R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris turi bÅ«ti sumokėtas į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų, nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660. Priteisti iÅ¡ R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 432 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris turi bÅ«ti sumokėtas į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų, nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Erinija Kazlauskienė E. M.