2017-10-11 Nr. AB-18408-3-61-3-00194-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1472-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00194-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. gruodžio 14 d. išvadą Nr. 4S-4127 (toliau – ir Išvada).

2. Nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – ir Taisyklės), 17 punktu, priėmė Išvadą dėl vykdomo atviro konkurso „Projekto „Šiauliai–Radviliškis atkarpos modernizacija ir elektrifikacija, I etapas“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos 2015/MO-7.10“ (toliau – ir Konkursas), kurioje nurodė pareiškėjo galbūt padarytus VPĮ pažeidimus bei įpareigojo pareiškėją pakeisti Konkurso dokumentų nuostatas, VPĮ nustatyta tvarka patikslinti Konkurso dokumentus ir raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad, priimdamas skundžiamą Išvadą, atsakovas viršijo savo įgaliojimus, nepaisė Taisyklių 17 punkte apibrėžtų vertinimo ribų, įsiterpė į teisminės valdžios funkcijas, paneigė pamatinį sutarčių laisvės principą. Nepritarimas pirkimo sutarčių sąlygoms, reglamentuojančioms šalių atsakomybę ir jos ribas, nesudaro pagrindo laikyti pirkimo dokumentų netiksliais ir/ ar neaiškiais arba parengtais nesilaikant VPĮ reikalavimų (VPĮ 3 str. 1 d. ir 24 str. 9 d.). Nei VPĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) imperatyviai neriboja teisės Projektavimo ir Projekto vykdymo priežiūros sutartyse (toliau – ir Sutartys) nustatyti tiekėjo atsakomybės sąlygas, dėl kurių Tarnyba nagrinėjamu atveju pateikė neigiamą Išvadą. VPĮ numato Tarnybai teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir tik teismai turi teisę spręsti dėl sutarčių negaliojimo.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo pažeista VPĮ 24 straipsnio 9 dalis, nes Sutarčių nuostatos, apibrėžiančios sutartis sudariusio tiekėjo atsakomybę, suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai bei parengtos vadovaujantis VPĮ nuostatomis. Vadovaudamasis Taisyklių 4 punktu, 10.5 punktu ir 17 punktu, pareiškėjas teigė, kad, vertinant pirkimo dokumentus, nėra numatytas pirkimo sutarties projekto atitikties VPĮ 18 straipsnio 6 dalies nuostatoms vertinimas, todėl Tarnyba nepagrįstai, viršydama savo kompetenciją, vertino Sutarčių projektuose nustatytų tiekėjų atsakomybės sąlygų turinį.

5. Be to, vadovaujantis CK 6.73 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Tarnyba neturi pagrindo kvestionuoti pareiškėjo nustatomų delspinigių dydžio, nes tokia funkcija priskirta teisminei valdžiai.

6. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Tarnybos nuomone, kad Sutarčių projektuose nustatyta tiekėjų pareiga ne ginčo tvarka atlyginti žalą perkančiajai organizacijai ar pastarosios teisė atlikti įskaitymą esant CK ir/ ar teismų praktikoje suformuluotiems pagrindams prieštarauja CK 5 straipsnio 1 daliai. Tokią savo poziciją grindė CK 6.130–6.140 straipsniais. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, Tarnyba nepagrįstai nurodė, jog, neįskaičiuodamas atsiskaitymo terminų į sutarties galiojimo trukmę, pareiškėjas netinkamai apibrėžia sutarties galiojimą ir todėl Konkurso dokumentai laikytini netiksliais ir neaiškiais. Tokį savo nesutikimą pareiškėjas grindė VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 9 punktu.

7. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Tarnybos išvada, kad pareiškėjas, nenustatydamas Konkurso dokumentuose reikalavimo, kad elektros tiekimo projekto dalies vadovas (kontaktiniam tinklui) būtų atestuotas, bei, nereikalaudamas kvalifikacijos atitikties šiam reikalavimui patvirtinančio dokumento, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, t. y. nepriskiriama Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 nustatytam ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašui – projektuojamo tinklo įtampa nesiekia 110 kW., o minėtos nuostatos nereglamentuoja neypatingų statinių vadovų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos, t. y. atestatai tokiems vadovams neišduodami.

8. Pareiškėjas nesutiko ir su Tarnybos išvada, kad tiekėjo Ardanuy Ingeneria S. A. (toliau – ir Bendrovė) raštas turėjo būti laikomas pretenzija. Šiame rašte Bendrovė prašė pareiškėjo koreguoti ir paaiškinti Konkurso sąlygas ir Konkurso sąlygų priedus, t. y. ji pasinaudojo Konkurso sąlygų VII skyriuje numatyta teise prašyti patikslinti pirkimo dokumentus, šiame rašte Bendrovė taip pat nenurodė, jog tai yra pretenzija, neteikė jokių nuorodų į VPĮ V skyriaus nuostatas, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo šį raštą vertinti kaip pretenziją.

9. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl Tarnybos kompetencijos, atsakovas vadovavosi VPĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsniu ir nurodė, kad įstatymų leidėjas pavedė atsakovui prižiūrėti kaip Lietuvos Respublikoje atliekami viešieji pirkimai ir vykdomos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, ir, esant pagrindui, konstatuoti VPĮ ar kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Tam, kad būtų tinkamai nustatyti ir konstatuoti pažeidimai, būtina vertinti ne tik VPĮ, bet ir kitus teisės aktus, todėl pareiškėjas netinkamai interpretavo atsakovo funkcijas, nepagrįstai jas susiaurindamas ir teigdamas, kad atsakovas neturi teisės vertinti viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių projektų.

11. Pažymėjo, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, o atsakovas, vadovaudamasi VPĮ nuostatomis ne tik turi teisę, bet ir pareigą vertinti viešojo pirkimo dokumentų visumą. Taip pat manė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, viešojo pirkimo-pardavimo sutartims yra ir turi būti taikomas VPĮ ir viešųjų pirkimų principai, o tokią išvadą grindė LAT praktika bei VPĮ 2 straipsnio 34 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

12. Atsakovas taip pat teigė, kad pareiškėjo nustatyti įsipareigojimai tiekėjui yra neproporcingi pirkimo objektui, nes tiekėjui tenka prisiimti atsakomybę ir visą riziką ne tik dėl savo paties klaidų rengiant techninį projektą, bet ir dėl pareiškėjo, kaip užsakovo, padarytų klaidų rengiant projektavimo užduotį, kuri yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Būtent pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą projektavimo užduoties parengimą (VPĮ 24 str.).

13. Pasisakydamas dėl Projektavimo sutarties sąlygų 3.4 ir 10.2 punktų bei Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.3 punktų neaiškumo, nurodė, kad šios sąlygos reiškia, jog tiekėjas turėtų kompensuoti pareiškėjo išlaidas už papildomus darbus net jeigu bendra statybų kaina nepadidėtų, t. y. pareiškėjas nepatirtų realių nuostolių ar statybos darbų atlikimo terminas nepailgėtų, o tai lemtų nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą.

14. Projektavimo sutarties sąlygų 21.3 punktas bei Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.7 punktas taip pat prieštarauja proporcingumo principams. Projektavimo sutartimi iš anksto nustatytas žalos dydis, kurį turėtų kompensuoti tiekėjas – žalos dydis yra lygus prarasto finansavimo dydžiui.

15. Atsakovas manė, kad pareiškėjo skunde pateiktas sutarties termino interpretavimas yra neteisingas ir neatitinka VPĮ nuostatų, o Pirkimo sąlygų 13 punkte buvo neužtikrintas VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymasis, nes pirkimo dokumentų nuostatos, susijusios su viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimu, yra neaiškios ir dviprasmiškos – neaišku, kokia yra maksimali sutarties trukmė, t. y. 728 dienos ar ilgesnė, atsižvelgiant į tai, kad į jos terminą nebuvo įtrauktas pareiškėjo atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminas. Pareiškėjas neteisėtai sutapatino sutarties galiojimo terminą su vienos prievolės (projektavimo paslaugų teikimu) įvykdymo terminu. Pareiškėjas neteisėtai sutapatino sutarties galiojimo terminą su vienos prievolės (projektavimo paslaugų teikimu) įvykdymo terminu.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, todėl atestato šio projekto vadovui Konkurso sąlygose po jų patikslinimo nereikalaujama. Akcentavo, kad projektavimo užduotyje yra nurodoma, jog projektuojamas statinys yra ypatingas. Tai patvirtina ir STR 1.10.06:2013 5 punktas bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas.

17. Atsakovas nesutiko, jog Bendrovės pateiktas raštas nėra pretenzija ir tokią savo poziciją grindė tuo, kad šiuo raštu buvo kreiptasi į pareiškėją dėl, Bendrovės nuomone, akivaizdžiai perteklinių, neproporcingų, nesąžiningų Pirkimo sąlygų nuostatų panaikinimo bei prašoma pakeisti Pirkimo sąlygų nuostatas, tačiau pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, jog šių sąlygų nekeis. Iš Bendrovės pateikto turinio aiškiai matyti, kad juo nėra prašoma paaiškinti Pirkimo sąlygas, o reikalaujama jas pakeisti, o vien dokumento pavadinimas nesudarė pagrindo šio rašto nelaikyti pretenzija (turinio prieš formą viršenybės principas), todėl šio rašto nenagrinėjęs kaip pretenzijos, pareiškėjas pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatas.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta, jog Pirkimo dokumentai yra netikslūs ir neaiškūs. Tokia išvada padaryta dėl to, kad Pirkimo sąlygų 13 punkte nustatyta, jog „Projektavimo paslaugų teikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 728 dienos nuo pradžios datos, kurią nustato projekto vadovas Sutarties sąlygose nustatyta tvarka, paskelbimo“. Tarnyba nurodė, kad į Pirkimo sutarties trukmę turi būti įskaičiuotas ir projektavimo paslaugų teikimo terminas ir mokėjimo už suteiktas paslaugas terminas, o pagal Pirkimo sąlygų 7 priedą „Mokėjimai už tinkamai suteiktas Paslaugas bus atliekami per 60 dienų“, todėl Pirkimo sutarties terminas galėtų būti 788 dienos. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatų.

20. Su aptarta Tarnybos išvada teismas sutiko ir nurodė, kad prievolės įvykdymo terminas negali būti lygus sutarties terminui. Tokią išvadą, teismo vertinimu, pagrindžia CK 6.2 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad jog pačiame VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje yra išskiriami du atskiri sutarties ir prievolės įvykdymo terminai, todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sutapatino šiuos terminus.

21. Dėl pareiškėjo VPĮ 32 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nenustačius, jog elektros tiekimo projekto dalies vadovas (kontaktiniam tinklui) būtų atestuotas, bei nenurodžius, kokie yra atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiantys dokumentai, teismas rėmėsi VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir sprendė, kad pareiškėjas turėjo nustatyti bent minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 9 priede nurodyta, jog statinio kategorija – ypatingas statinys. Atsižvelgiant į tai, kad Perkamų projektavimo paslaugų savybės nustatytos Statinio projekto užduotyje (Pirkimo sąlygų 9 priede), šiuo atveju turi būti vadovaujamasi minėtu priedu kaip patikslinančiu Statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2013. Be to, teismas pabrėžė, jog minėto reglamento 9 punkte nurodyta, kad ypatingiems statiniams priskiriami ir geležinkelio keliai, kurių riedmenų greitis 60 km/h ir daugiau arba yra kontaktinis elektros tiekimo laidas, todėl Tarnyba pagrįstai konstatavo VPĮ 32 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

22. Teismas iš Bendrovės rašto turinio nustatė, jog Bendrovė į pareiškėją kreipėsi su pretenzija, t. y. nesutiko su tam tikromis Pirkimo sąlygomis. Nors šis dokumentas nėra pavadintas pretenzija, tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, šis raštas vienareikšmiškai laikytinas pretenzija, nes juo nėra prašoma paaiškinti Pirkimo sąlygas, o reikalaujama jas pakeisti. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas.

23. Teismas pažymėjo, kad Projektavimo sutarties 4 punkte, kuriame numatytos užsakovo teisės ir pareigos, Projekto vykdymo priežiūros sutarties projekto 10 punkte, kuriame numatyta šalių atsakomybė, užsakovui nėra numatyta jokia atsakomybė dėl projekto metu patirtų nuostolių, todėl teismas nesutiko su pareiškėju, kad atsakomybė yra paskirstoma proporcingai, t. y. pareiškėjas neprisiima atsakomybės už savo klaidas, pareiškėjas neatsako už savo padarytas klaidas rengiant projektavimo užduotį. Teismas pažymėjo, jog VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, kurioje nurodyta, jog perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai, o ne tiekėjui tenka pareiga pagal VPĮ 24 straipsnį tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas (žr. pvz., LAT 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013 bei kt.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė savo teiginio, jog atsakomybė už jo netinkamai parengtus dokumentus projektuotojui yra perkelta pagrįstai ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

24. Teismas nurodė, kad Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.4 punkte nustatyta, kokio dydžio žalą privalo kompensuoti projektuotojas, t. y. nustatyta, kad „žalos dydis yra lygus prarasto finansavimo dydžiui“. Tokia sutarties nuostata, teismo vertinimu, negali būti laikoma tinkama ir proporcinga, nes už sutarties sąlygų nevykdymą pagal CK yra atsakingos visos sutarties šalys priklausomai nuo šalių atsakomybės, t. y. šalis atlygina tik tokią žalą, kuri padaryta dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių. Teismas sutiko su atsakovu, kad reikalavimas ne ginčo tvarka atlyginti žalą neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio nuostatų. Šios aplinkybės pareiškėjas savo skunde teismui niekaip nepaneigė ir argumentų dėl to nepateikė, todėl teismas nenustatė pagrindo minėtas Sutarčių nuostatas dėl žalos atlyginimo ne ginčo tvarka vertinti priešingai.

25. Teismas akcentavo, kad Tarnybos kompetencijos ribos yra nustatytos VPĮ 82 straipsnyje, iš kurio nuostatų matyti, jog jai priskirta vertinti viešojo pirkimo dokumentus, t. y. vertinti jų visumą. VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog Tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Taigi, VPĮ nedetalizuojama, kokius dokumentus turi vertinti Tarnyba. Tokių dokumentų sąrašo nepateikia ir Taisyklės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija fakto, kad pirkimo sutarčių projektai yra pirkimo dokumentų dalis. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju buvo vertinami tik sutarčių projektai, o ne galutinai suderintos ir pasirašytos sutartys, kurių galiojimas galėtų būti ginčijamas tik teismine tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju buvo vertinti sutarčių projektai, kurie nėra laikytini įsigaliojusiomis sutartimis ir yra pirkimo dokumentų dalis, o Tarnyba, atlikdama vertinimą, turi pareigą vertinti viešojo pirkimo dokumentų visumą, t. y. ir sutarčių projektus, teismas darė išvadą, jog Tarnyba šiuo aspektu savo įgaliojimų neviršijo.

26. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas sprendė, kad skundžiama Tarnybos 2015 m. gruodžio 14 d. išvada Nr. 4S-4127 yra teisėta ir pagrįsta, priimta neviršijant kompetencijos, todėl ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 27. Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: 21 Eur žyminį mokestį, sumokėtą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, ir 10,5 Eur žyminį mokestį, sumokėtą kreipiantis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu.

28. Nurodo panašias teisines ir faktines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

28.1. Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjas neužtikrino VPĮ 24 straipsnio 9 dalies laikymosi, kadangi VPĮ ir kiti teisės aktai aiškiai neapibrėžia, kas privalomai turi būti įtraukiama į sutarties galiojimo terminą. Be to, Išvadoje nenurodytas teisinis pagrindas nustatytam pažeidimui. tarnybos Išvadoje, taip pat teismo sprendime neįvertinta, ar pareiškėjo veiksmai lėmė suinteresuotų Konkurso dalyvių teisių suvaržymus ar kitas neigiamas pasekmes. Neįvertinta, ar Konkurso dokumentų nuostatos potencialiems Konkurso dalyviams galėtų būti neaiškios ar klaidinančios, turint omenyje, kad Konkurso dokumentuose aiškiai apibrėžti paslaugų teikimo, mokėjimo, garantiniai ir kiti terminai, kuriais apibrėžiami Projektavimo sutarties šalių įsipareigojimai.

28.2. Teismas neįvertino, jog pareiškėjas kvalifikacinį reikalavimą Konkurso sąlygų 14.12 punkte kelia ne viso projektuojamo statinio, o tik jo konkrečios – elektros tiekimo – projekto dalies vadovui, kas yra aiškiai nurodyta Konkurso sąlygose. Teismas neįvertino, jog Elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, t. y. šį projekto dalis nepriskiriama Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ nustatytam ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašui – projektuojamo tinklo įtampa nesiekia 110 KV (Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašo 11 p.).

28.3. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad tiekėjas Ardanuy Ingeniería S.A. pareiškėjui siekė pateikti ir teikė pretenziją. Teismas, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, byloje vertino tik atsakovo nuomonę, kuri yra nemotyvuota ir paremta tik atsakovo interpretacijomis, o ne objektyviais duomenimis, kas reiškia, kad teismas byloje netinkamai vertino įrodymus.

28.4. Teismas nepasisakė dėl kiekvieno konkretaus Tarnybos Išvadoje nurodyto Projektavimo sutarties ir Projekto vykdymo priežiūros sutarties punkto atitikties VPĮ reikalavimams. Teismas sprendime pasisakė bendrai apie pirkimo sutarčių nuostatų proporcingumą, tačiau nevertino faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjo argumentų kiekvieno ginčijamo sutarčių projektų punkto atžvilgiu, nevertino papildomai byloje teiktų įrodymų, pagrindžiančių, jog pirkimo sutarčių projektų nuostatos yra proporcingos pirkimo objektui. Teismas nevertino aplinkybės, jog Tarnybos Išvadoje nurodyta tiekėjų rizika yra išmatuojama ir tiekėjas, kaip profesionalus projektuotojas, privalo ją įsivertinti vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Be to, projektuotojo veikla ir atsakomybė Lietuvos Respublikoje yra draudžiama. Taigi, projektuotojo veiklos rizika yra išmatuojama, o jo galimų papildomų sąnaudų dėl tokios rizikos dydis yra lygus projektuotojo atsakomybės draudimo įmokos dydžiui. Tą patvirtina draudimo tarpininkavimo paslaugas teikiančios UADBB „Aon Baltic“ pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad projektuotojo civilinė atsakomybė užsakovui dėl finansinių nuostolių, atsirandančių kaip projektavimo klaidos pasekmė, kurių neatlygina statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, gali būti draudžiama savanoriškuoju draudimu. Pagal šį draudimą gali būti atlyginami užsakovui (šiuo atveju – pareiškėjui) dėl projektuotojo netinkamai atliktų projektavimo darbų atsiradę nuostoliai – papildomų rangos darbų išlaidos, netesybos ir pan. Tai patvirtina, kad visi tarnybos Išvadoje ir byloje pateikti argumentai ir motyvai dėl galimo pirkimo sutarčių nuostatų neproporcingumo, pirkimo nepatrauklumo, neišmatuojamos tiekėjų rizikos ir pan. yra nepagrįsti ir neatitinka realių faktinių aplinkybių.

28.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VPT nesikreipė į pareiškėją ir neprašė jokių paaiškinimų, priėmė sprendimą vienašališkai ir atsižvelgdama tik į suinteresuoto subjekto – Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos, raštišką kreipimąsi.

28.6. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog VPT, vertindama sutarčių projektus, neviršijo savo įgaliojimų. Pareiškėjo nuomone, VPT neturi teisės spręsti dėl pirkimo sutartyje apibrėžtų šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, kadangi VPT, kaip viešojo administravimo subjektas, nereguliuoja sutarties šalių civilinių teisinių santykių, teisių gynimo būdų ir pan. Tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1S-221 patvirtintų Neplaninių viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 2 priede Neplaninio viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo vertinimo klausimyne konkrečiai nurodyta, kokie pirkimo sutarties aspektai yra vertinami. Šiame klausimyne nenumatytas tiekėjų atsakomybės sąlygų turinio vertinimas ir jų atitiktis kokiems nors reikalavimams.

29. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas atsiliepime pakartoja pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. 2017 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pareiškėjo atstovo (duomenys neskelbtini).

32. Pareiškėjo atstovo įgaliojimus byloje patvirtina 2017 m. sausio 5 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. ĮG-34.

33. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjui žinomos ir suprantamos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, išdėstytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 3 dalyje.

34. ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, byloje pateikus apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti, o apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje nutraukti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius