289d4aaf-b7be-41af-a9c8-e0daed19cc22 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-761-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00382-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuokos metu ieÅ¡kovas ir atsakovė 2004 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarties ir 2005 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). IeÅ¡kovas ir atsakovė iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur jų santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu: Jungtinės Karalystės Hastingso Grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimu teismas nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ , padalino sutuoktinių turtÄ , o Jungtinės Karalystės Hastingso Grafystės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu nutraukta santuoka. Nutraukdamos santuokÄ Å¡alys susitarė, kad nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikoje esantį butÄ atiteks ieÅ¡kovui, o nuosavybės teisė į Jungtinėje Karalystėje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ atiteks atsakovei.

3. IeÅ¡kovas su įsiteisėjusiais Hastingso Grafystės teismo sprendimais kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VÄ®) Registrų centrÄ , praÅ¡ydamas įregistruoti jam asmeninę buto nuosavybę, tačiau VÄ® Registrų centras atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad pateikti Hastingso Grafystės teismo sprendimai nepatvirtina nuosavybės teisės atsiradimo, o jÄ patvirtinantys dokumentai registro tvarkytojui nepateikti. IeÅ¡kovas ir atsakovė 2019 metų pabaigoje kreipėsi į notarÄ dėl buto nuosavybės teisės perleidimo ieÅ¡kovui įforminimo.

Notaras nurodė, kad Å¡alių buto nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra atidalintos ir nustatytos, todėl nėra teisinės galimybės buto dalies perleidimÄ Ä¯forminti notarine tvarka ir ieÅ¡kovas turėtų kreiptis į teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad nesant ginčo dėl teisės, ieÅ¡kinys nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negali įregistruoti asmeninės nuosavybės į butÄ , kuris Å¡iuo metu yra įregistruotas kaip jungtinė Å¡alių nuosavybė, taip pat tai, jog Å¡alys neatliko tam tikrų veiksmų, dėl kurių susitarė 2010 metais nutraukdamos santuokÄ , nėra pagrindas teismui ieÅ¡kovo reikalavimÄ (dėl kurio nėra ginčo) nagrinėti ginčo teisenos tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 5. IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2845-565/2020 ir perduoti ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. IÅ¡ nutarties motyvų neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys įvertintas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Hastingso grafystės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu nurodė ne priteisiantis buto nuosavybės teisę ieÅ¡kovui, o tik nustatydamas pareigÄ atsakovei perduoti butÄ ir nuosavybės teisę į jį ieÅ¡kovui. IeÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad VÄ® Registrų centras nelaiko minėto Hastingso grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo pagrindu įregistruoti ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teisę į butÄ .

Be to, notarė taip pat nurodė, kad Å¡alių buto nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra atidalintos ir nustatytos, todėl nėra teisinės galimybės buto dalies perleidimÄ Ä¯forminti notarine tvarka, o ieÅ¡kovas dėl nuosavybės teisės pripažinimo turėtų kreiptis į teismÄ . 5.2. Jeigu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas turėtų papildomai reikÅ¡ti dar ir reikalavimus dėl buto nuosavybės dalių atidalijimo ar nustatymo, pirmosios instancijos teismas tÄ galėjo nurodyti nutartyje ir ieÅ¡kovas tai bÅ«tų padaręs. Jokie papildomai reikalavimai nėra reikalingi ir teismas neabejotinai turi teisę priteisti ieÅ¡kovui butÄ asmeninės nuosavybės teise.

Nutartyje nenurodyta, koks turėtų būti tinkamas ieškovo teisių gynimo būdas, jeigu ieškovo ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ pripažinimo.

8. IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, kad jo ir atsakovės santuoka nutraukta be ginčo, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu Jungtinės Karalystės Hastingso grafystės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo, o Jungtinės Karalystės Hastingso grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimu padalintas sutuoktinių turtas, kuriuo nuspręsta, kad sutuoktinė (atsakovė) per tris mėnesius nuo Å¡io sprendimo dienos perduos sutuoktiniui visÄ savo teisėtÄ turtÄ ir pelnÄ su visa garantija nuosavybei – butui Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotam Nekilnojamojo turto registre. Toks užsienio teismo sprendimas laikytinas ne sprendimu, kuriuo modifikuojamos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Lietuvos Respublikoje, bet sprendimu, nustatančiu atsakovės (ieÅ¡kovo sutuoktinės) pareigÄ perduoti ieÅ¡kovui savo teises į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. imtis aktyvių veiksmų.

9. Byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kadangi nustatė, kad iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio negalima spręsti, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl teisės ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas negali įregistruoti asmeninės nuosavybės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iuo metu yra įregistruotas kaip jungtinė Å¡alių nuosavybė, taip pat tai, jog Å¡alys neatliko tam tikrų veiksmų, dėl kurių susitarė 2010 metais nutraukdamos santuokÄ , nėra pagrindas teismui ieÅ¡kovo reikalavimÄ (dėl kurio nėra ginčo) nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ , ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos: tai bÅ«tent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas.

Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuotÄ suinteresuotumÄ apginti materialiosios teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ , kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankiÅ¡kÄ teisinį interesÄ ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs bylos Å¡alių pozicijos ginčo klausimu. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėto Jungtinės Karalystės Hastingso grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo matyti, kad atsakovė įpareigota imtis aktyvių veiksmų ir perduoti savo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ ieÅ¡kovui. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė iki Å¡iol Å¡ių teisių nėra perdavusi.

Toks atsakovės neveikimas ilgÄ laikÄ (nuo 2010 metų) kelia abejonių, ar tarp Å¡alių nėra ginčo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo teisinio suinteresuotumo visiÅ¡kai nevertino. Todėl nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė sutinka su ginčo nekilnojamojo daikto perleidimu ir perėjimu ieÅ¡kovui bei neturi dėl to prieÅ¡taravimų, tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismÄ ir ginti savo galimai pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų.

Atitinkamai, teismas, iÅ¡sprendęs ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir jį priėmęs, turi informuoti atsakovę apie ieÅ¡kinį ir nustatyti terminÄ pateikti atsiliepimÄ (CPK 142 straipsnis). Pažymėtina, kad remiantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi teisę pripažinti ieÅ¡kinį.

12. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį naikina kaip nepagrįstÄ ir grÄ Å¾ina klausimÄ dėl ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinio priėmimo spręsti iÅ¡ naujo.

13. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde nurodomus argumentus ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas savo subjektines teises ir teisėtus interesus, nesant tarp Å¡alių ginčo, gali ginti sudarydamas taikos sutartį su atsakove (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, Å¡alys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylÄ taikos sutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinio priėmimo spręsti iÅ¡ naujo. Teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis