Legislator Case Law & Legislation
289c6335-9aa3-4ecc-9c95-5ea8449b20b8 AI generated

289c6335-9aa3-4ecc-9c95-5ea8449b20b8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 289c6335-9aa3-4ecc-9c95-5ea8449b20b8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Vladislavo Lenčiko, Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui,gynėjui advokatui R. M., nuteistajam G. G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio kuriuo:

Legislator headnote

AI generated

289c6335-9aa3-4ecc-9c95-5ea8449b20b8 · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat pažymima, kad procesinių normų nesilaikymas, suraÅ¡ant oficialius bylos dokumentus – protokolus, tęsėsi visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai suteikė liudytojui A. P. „nukentėjusiojo“ statusÄ , tačiau bylos medžiagoje nėra nutarimo ar nutarties jį pripažinti nukentėjusiuoju, taip pat tyrėja neteisingai nurodė kabineto numerį, kyÅ¡io ėmimo faktai neatitinka 2010-09-09 praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytoms aplinkybėms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Stasys Punys                                                                                                                                            Pranešėjas Stasys Punys              Baudžiamoji byla Nr. 1A-867-166/2012Teisėja Galina Taraškevič                                                    Teisminio proceso Nr.1-38-1-00059-2010-0                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.7.;2.1.7.4.1.;2.1.7.4.4.;2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Vladislavo Lenčiko, Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui,gynėjui advokatui R. M., nuteistajam G. G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio kuriuo:

             G. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir skirta bausmė– laisvės atėmimas dvejiems (2) metams.                          Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams.             Įpareigotas G. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.             G.

G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir skirta bausmė – septyniasdeÅ¡imties (70) MGL, tai yra devynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto (9100) Lt dydžio bauda.             G. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir skirta bausmė – keturiasdeÅ¡imties (40) MGL, tai yra penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų (5200) Lt dydžio bauda.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės skirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta subendrinta bausmė – septyniasdeÅ¡imties (70) MGL, tai yra devynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto (9100) Lt dydžio bauda.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 65 str. 2 d. bausmė skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., padarymÄ subendrinta su subendrinta bausme skirta už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., padarymÄ ir G.

G. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems (2) metams ir septyniasdeÅ¡imties (70) MGL, tai yra devynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto (9100) Lt dydžio bauda .                           Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams.             Įpareigotas G. G. bausmės – laisvės atėmimo, vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.             Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinas sulaikymas nuo 2010-09-08 iki 2010-09-09 (viena para).             Priteista iÅ¡ nuteistojo G.

G. konfiskuotino turto suma – du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai (2500) Lt valstybės naudai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                          n u s t a t ė:              G. G. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent:             Jis, G.

G., bÅ«damas valstybės tarnautoju - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-2-00176-01 dėl sukčiavimo, 2010 m. balandžio 1 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, lauke prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pastato, esančio KosciuÅ¡kos g. 8a, Vilniuje, pokalbio, su įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00176-10 A.

P., metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iÅ¡ A. P. 1000 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursÄ 3452,80 litų) kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ A. P. atžvilgiu. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis, G. G., 2010 m. rugpjūčio 16 d., apie 15 val. 05 min., prie Å ilo tilto, esančio Antakalnio mikrorajone, Vilniuje, automobilyje „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susitiko su A. P. ir susitikimo metu iÅ¡ A. P. savo naudai tiesiogiai priėmė dalį reikalauto kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – 1000 litų.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis, G. G., 2010 m. rugsėjo 8 d., apie 15 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, kabinete Nr. 3, esančiame KosciuÅ¡kos g. 8a, Vilniuje, susitiko su A. P. ir susitikimo metu savo naudai tiesiogiai iÅ¡ pastarojo pareikalavo duoti kitÄ reikalauto kyÅ¡io dalį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , ko pasekoje A. P. perdavė, o jis, G. G., tiesiogiai priėmė kitÄ reikalauto kyÅ¡io dalį – 1500 litų.             G.

G. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ , jį panaudojo ir, bÅ«damas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o bÅ«tent:             Jis, G. G., bÅ«damas valstybės tarnautoju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-2-00176-10 dėl sukčiavimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2010 m. rugpjūčio 17 d., pakeitė ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00176-10 suraÅ¡yto 2010 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡to, pasiraÅ¡yto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus l.e. virÅ¡ininko pareigas V.

S., užregistruoto siunčiamų dokumentų registre Nr. 10-4-S-7742 ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siųsto Danske bank A/S Lietuvos filialui faktu Nr. 8 5 2155900, viduriniosios dalies spausdintÄ tekstÄ vietoje įraÅ¡o „Vykstant ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-176-10, dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., praÅ¡ome pateikti JÅ«sų banko Probleminių kreditų departamento skolų valdymo vyr.specialisto A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), charakteristikÄ â€œ, įraÅ¡ydamas „PraneÅ¡ame Jums, kad pasikeitus A.

P., a.k. (duomenys neskelbtini), procesiniam statusui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-176-10, galite nebepateikti jo charakteristikos“, ir šį pakeistÄ dokumentÄ faksu Nr. 8 5 2155900 2010 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡siuntė Danske bank A/S Lietuvos filialui. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis G. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir šį žinomai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, sumenkino policijos įstaigos prestiÅ¾Ä , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , iÅ¡kraipė baudžiamojo proceso įstatymuose iÅ¡dėstytus ikiteisminio tyrimo tikslus ir paskirtį, dėl ko valstybė patyrė didelę neturinę žalÄ .             Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 metų liepos 5 d nuosprendį ir bylÄ nutraukti.               Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas bylos medžiaga ir įrodymais, todėl neteisėtas. Nuteistasis nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija. Skunde nurodoma, jog prokuratÅ«ra, kvalifikuodama G. G. veiksmus pagal LR BK 225 str. 2 d., padarė grubiÄ klaidÄ , o taip pat inkriminavo nusikalstamas veikas numatytas LR BK 228 str. 1 d., ir 300 str. 1 d., dėl kurių net nebuvo pradėtas ir laikantis LR BPK reikalavimų atliktas ikiteisminis tyrimas, t. y. buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, todėl byla nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėta.

Taip pat pažymima, kad baigiamųjų kalbų metu, apelianto gynėjas nurodė motyvus, vadovaudamasis teismų praktika, tačiau nuosprendyje Å¡ie motyvai net nepaminėti, tokiu bÅ«du, teismas tinkamai neiÅ¡nagrinėjo bylos ir neatsikirto į motyvus dėl netinkamos kvalifikacijos.             Taip pat apelianto manymu teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, buvo priimtas ir suraÅ¡ytas pažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. nuostatas. Apeliantas nurodo, jog jam inkriminuoti nusikaltimai nusikaltimai yra numatyti LR BK 228 str. 1 d. bei 300 str. 1 d., nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių procesinių dokumentų ar rezoliucijų pradėti ar atlikti tyrimÄ pagal minėtus LR BK straipsnius, Byloje nėra jokio dokumento, atsispindinčio prokuroro valiÄ , pradėti tyrimÄ , o taip pat pavedimo tuos tyrimus atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai.             Pasak apelianto buvo pažeistas LR BPK 50 str. 1 d.Taip pat nurodoma, jog asmens krata buvo atlikta pažeidžiant LR BPK 143 str. 3 d., 145 str. 3 d.

Skunde pažymima, kad kratos metu buvo paimtas tarnybinis neÅ¡iojamas kompiuteris „HP CompaÄ 6910p" bei ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-176-10 medžiaga, nors Å¡ie daiktai ir dokumentai nebuvo iÅ¡vardinti 2010-08-19 Vilniaus 1 apylinkės teismo nutartyje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi kratos protokole iÅ¡vardinti daiktai ir dokumentai nebuvo kratos vietoje supakuoti ir užantspauduoti. Apeliantas nurodo, kad suraÅ¡ant visus protokolus buvo pažeista LR BPK 179 str. 2 d: asmens kratos protokole nenurodytas kratos pabaigos laikas, nenurodyta data, kada protokolo egzempliorius buvo perduotas apeliantui, nenurodytos techninės priemonės, jų panaudojimo sÄ lygos ir tvarka nenurodytas pažiÅ«ros pabaigos laikas.Skunde teigiama, kad prokuroras nereagavo į apelianto nurodytus baudžiamojo proceso pažeidimus, nesiėmė priemonių, numatytų LR BPK 64 str.

Taip pat pažymima, kad procesinių normų nesilaikymas, suraÅ¡ant oficialius bylos dokumentus – protokolus, tęsėsi visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai suteikė liudytojui A. P. „nukentėjusiojo“ statusÄ , tačiau bylos medžiagoje nėra nutarimo ar nutarties jį pripažinti nukentėjusiuoju, taip pat tyrėja neteisingai nurodė kabineto numerį, kyÅ¡io ėmimo faktai neatitinka 2010-09-09 praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytoms aplinkybėms.

Apeliantas skunde nurodo, jog kaltinamajame akte (12 lapas) prokuroras pateikė klaidingÄ informacijÄ , kad 2010-08-18 A. P. pateikė dokumentÄ , gautÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale faksu 2010-08-12 bei mini, kad analogiÅ¡kų dokumentų kopijas 2010-09-09 pateikė Danske bank A/S Lietuvos filialas, tačiau pasak apelianto nebuvo gauta duomenų, kad bÅ«tent jis pagamino ir iÅ¡siuntė minėtÄ dokumentÄ .Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atliekant jo asmens kratÄ bei tarnybinių patalpų kratÄ , buvo filmuojama vaizdo kamera „SONY DCR-HC 22E“, tačiau Å¡ių proceso veiksmų vaizdų byloje nėra.

Taip pat apeliantas nurodo, jog pokalbių ir kontaktų neva vykusių 2010-08-26 ir 2010-08-31 bylos medžiagoje nėra, kaip ir nėra prokuroro nurodytų UAB „TELE 2“duomenų (iÅ¡klotinių) patvirtinančių kontaktus tarp abonentų. Apeliantas nurodo, kad tyrėjai neapžiÅ«rėjo A. Ž. telefono aparato, neužfiksavo, koks numeris galimai yra iÅ¡saugotas jo atmintyje, negavo iÅ¡klotinės iÅ¡ A. Ž. naudojamo mobilaus ryÅ¡io operatoriaus apie įeinančius skambučius.Apeliantas pažymi, kad procesinius pažeidimus ir klaidas darė ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, sankcionuodami procesinių prievartos priemonių taikymÄ Å¡iame tyrime.Apeliantas atkreipia dėmesį, jog visus apeliaciniame skunde iÅ¡vardintus LR BPK pažeidimus jis nurodė paskutinio žodžio metu, tačiau nuosprendyje nėra nei vieno žodžio apie jo nurodytas aplinkybes.

Apeliantas mano, kad tokiu bÅ«du yra grubiai pažeistos jo teisės ir imperatyvÅ«s LR BPK reikalavimai, teismas tinkamai neiÅ¡nagrinėjo bylos ir sÄ moningai nutylėdamas apie esmines bylos aplinkybes, buvo Å¡aliÅ¡kas bei pažeidė įrodymų vertinimo kriterijus, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nekaltumo prezumpcijos principus. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog G. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 225 str. 2 d.,300 str. 1 d., 228 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamÄ bausmę. Apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 2 d.; 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. padaryme, nesutinka su veikų kvalifikacija ir praÅ¡o bylÄ nutraukti, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das bei mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už Å¡iuos nusikaltimus, nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo G.

G. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 1 dalies taikymo Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padaręs pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo G. G. kaltės, jo veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal LR BK 225 str. 2 d.Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. G., bÅ«damas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį, tiesiogiai paėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, pažadėjo A.

P. pakeisti jo procesinę padėtį baudžiamojoje byloje iÅ¡ įtariamojo į liudytojÄ bei bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. KyÅ¡ininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia naudos, t.y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar siekia kyÅ¡io, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir pan. patenkinti kyÅ¡io davėjo ar kito asmens interesus.BK 225 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudaro pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį, kyÅ¡io priėmimas.

Pripažįstama, kad nusikaltimas baigtas, nustačius bent vieno Å¡ių alternatyvių veiksmų padarymÄ . Nuteistojo G. G. kaltė dalyvavus BK 225 str. 2 d. nusikalstamos veikos padaryme įrodyta liudytojų A. P., A. Ž. parodymais, telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ais, susitikimų tarp A. P. ir kaltinamojo G. G. susitikimų garso bei vaizdo įraÅ¡ais, kratos protokolais, apžiÅ«ros protokolais bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Liudytojas A. P. visas aplinkybes nurodė iÅ¡samias ir nekintančiais parodymais nuo tyrimo pradžios.

A. P. parodė, jog kaltinamasis iÅ¡ jo reikalavo kyÅ¡io, kaip susitikimo metu, atskirais atvejais, jis G. G. perdavė 1500 Lt, kuriuos pastarasis paėmė. Å io liudytojo parodymus patvirtina ir telefoniniai garso įraÅ¡ai, kuriuose yra kalbama, kaip reikėtų susitikti, taip pat susitikimų įvairiuose vietose garso įraÅ¡ai bei garso įraÅ¡ai paties G. G. darbo vietoje. 2010-09-08 kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu G. G. darbo vietoje kabinete Nr. 3, buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Motorolla“ su mobiliojo ryÅ¡io kortele, o 2010-10-18 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žMotorolla“ įdėtos Tele2 mobiliojo ryÅ¡io SIM kortelės Nr. 89370031012221161812 abonentinis numeris - (duomenys neskelbtini).

Nors apeliantas neigia telefono, kurio pagalba bendravo su A. P. priklausomybę, tačiau liudytoja A. Ž. parodė, kad bÅ«tent iÅ¡ Å¡io telefono numerio jai skambino G. G., kuris pristatė, kas ir iÅ¡ kur esÄ s (t 5 b.l. 136-137). Kad G. G. skambino A. Ž. patvirtina ir byloje esantis užfiksuotas telefoninis pokalbis, kur tyrėjas G. G. skambina A. Ž. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybė, kad byloje esantys telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ai yra tarp kaltinamojo G. G. ir liudytojo A.

P. patvirtina liudytojos A. Ž. parodymai, pateiktos telefoninių pokalbių stenogramos. Apeliantas nurodo, kad tyrėjai neapžiÅ«rėjo A. Ž. telefono aparato, tačiau tai nepaneigia G. G. kaltės, kuri įrodyta aukščiau aptartais bylos duomenimis. Nors pinigai kratos metu nebuvo rasti, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad po to, kai A. P. perdavė G. G. kabinete pinigų sumÄ , jie abu iÅ¡ kabineto išėjo, kur A. P. pasuko į kiemÄ , o G. G. nuėjo į tualetÄ . Grįžus į kabinetÄ ir toliau tęsiant apklausÄ , G.

G. pasakė, kad pažadas neįvykdytas iki galo, tad neatmetama versija, kad kaltinamasis bÅ«damas tualete gautus pinigus perskaičiavo ir paslėpė.KyÅ¡ininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo. Jeigu kyÅ¡is priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį.

KyÅ¡ininkavimas už neteisėtÄ neveikimÄ yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyÅ¡io davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o už neteisėtÄ veikimÄ â€“ kai kyÅ¡io davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2007).

Å iuo atveju, nors nuteistasis G. G. pagal LR BPK nuostatas, bÅ«damas tyrėju, įstatymiÅ¡kai nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ A. P. atžvilgiu ir negalėjo, tačiau jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 2 d. sudėtį. Nuteistasis yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 2 d. subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas. Pažymėtina, kad bylos tyrimas priklauso ne tik nuo prokuroro, bet ir nuo tyrėjo veiksmų. Nors tyrėjas negali savo vardu įstatymiÅ¡kai nutraukti bylos, tačiau gali tyrimÄ pasukti kita linkme, kaip Å¡iuo atveju.

Byloje nustatyta, jog G. G. atliko neteisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, tai yra, pažadėjo A. P. pakeisti jo procesinę padėtį baudžiamojoje byloje iÅ¡ įtariamojo į liudytojÄ . Tai, kad G. G. savo iniciatyva jau buvo priėmęs tam tikrÄ sprendimÄ dėl A. P. statuso ikiteisminiame tyrime pakeitimo, įrodo ir antrojo raÅ¡to Danske bankui turinys, kuriame G. G. nurodė, kad pasikeitus A. P. statusui, charakteristikos pateikti nereikia, tai yra, apie įtariamojo jo tiriamoje byloje statuso pakeitimÄ .

Å ios aplinkybės įrodo, kad nuteistasis buvo sumanęs savo veiksmus ir juos atliko bendraudamas su A. P. ir gavęs atitinkamÄ atlygį už veiksmus, kuriuos A. P. buvo pažadėjęs. Kaltinamajam inkriminuotÄ neteisėtÄ veiksmÄ , vykdant įgaliojimÄ patvirtina byloje nustatyti G. G. neteisėti veiksmai, o pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nurodytu atveju savo veiksmais G. G. reikalavo iÅ¡ A. P. kyÅ¡io, jį paėmė, atitinka baudžiamojo įstatymo BK 225 str. 2 d.              Taigi kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje iÅ¡tirtais įrodymais yra neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis G.

G. padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ reikalavo, susitarė priimti ir tiesiogiai priėmė kyšį. Tokia nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., sudėtį.AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad kaltinamasis G. G. suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojo, Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 300 str. 1 d. Pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog G. G. suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojo – pakeitė suraÅ¡yto 2010 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡to, pasiraÅ¡yto Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus l.e. virÅ¡ininko pareigas V.

S., užregistruoto siunčiamų dokumentų registre Nr. 10-4-S-7742 ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siųsto Danske bank A/S Lietuvos filialui faksu, viduriniosios dalies spausdintÄ tekstÄ ir pakeistÄ dokumentÄ faksu 2010 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡siuntė Danske bank A/S Lietuvos filialui, patvirtinta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, atitinka įrodymų turinį. Nuteistojo paaiÅ¡kinimai neigiant veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes paneigti faktais, nustatytais teisėtais bÅ«dais gautų duomenų, kurių pakankamumas ir patikimumas įvertinti teisme.

Nuteistojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d. patvirtina liudytojų A. P., V. S. parodymai, daiktų pateikimo protokolais, apžiÅ«ros protokolais, specialisto iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, 2010-08-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2010-08-17 A. P. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus l.e. virÅ¡ininko pareigas V.

S. pasiraÅ¡ytÄ paklausimÄ Nr. 10-4-S-7742, kuris Danske Bank A/S Lietuvos filiale buvo gautas faksu 2010-08-12. RaÅ¡te atspausdintas tekstas “Vykstant ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-176-10, dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., praÅ¡ome pateikti JÅ«sų banko Probleminių kreditų departamento skolų valdymo vyr. specialisto A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), charakteristikÄ â€œ. (t. 3, b.l. 147, 149, 151). 2010-08-18 daiktų dokumentų pateikimo protokolu, 2010-08-24 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2010-08-18 A.

P. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus l. e. virÅ¡ininko pareigas V. S. pasiraÅ¡ytÄ paklausimÄ Nr. 10-4-S-7742, kuris Danske Bank A/S Lietuvos filiale buvo gautas faksu 2010-08-17. RaÅ¡te atspausdintas tekstas „PraneÅ¡ame Jums, kad pasikeitus A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), procesiniui statusui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-176-10, galite nebepateikti jo charakteristikos.“ (t. 3, b.l. 152, 153-154).Liudytojas A. P. apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad paklausus G.

G. apie garantijas, jei jis perduos pinigus, G. G. juokdamasis pasakė, kad pakvitavimo paraÅ¡yti negali, tačiau gali pakeisti statusÄ tyrime ir apie tai praneÅ¡ti darbovietei – Danske bank A/S Lietuvos filialui. Taip pat A. P. parodė, kad jis G. G. pasakė, kad duos dalį pinigų, o kitÄ dalį duos kai darbovietė gaus praneÅ¡imÄ , kad tyrimas nutrauktas ir G. G. sutiko. Be to, pasak liudytojo A. P. antrÄ raÅ¡tÄ bankas gavo ar pirmo G. G. pinigų perdavimo dienÄ 2010-08-16 vakare, ar kitÄ dienÄ â€“ 2010-08-17 ir yra įsitikinęs, kad faksÄ , jog charakteristikos galima nesiųsti, atsiuntė G.

G., nes jis buvo gavęs dalį reikalaujamų pinigų – 1000 Lt (t 5 b.l. 140-141).Iš 2010-11-16 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. 140-(8139)-IS1-8276 matyti, kad pateiktos tirti G. G. 2010-08-12 rašto dėl charakteristikos pateikimo kopija (Nr.

1) ir G. G. 2010-08-17 rašto dėl charakteristikos pateikimo kopija (Nr.

2) atitinka pateiktÄ tirti G. G. 2010-08-12 raÅ¡tÄ dėl charakteristikos pateikimo (originalÄ ) pagal teksto turinį, atskirų simbolių, teksto dalių iÅ¡sidėstymÄ tarpusavyje, Å¡rifto tipÄ , pasukimo kampÄ , dydį ir formÄ , iÅ¡skyrus G. G. 2010-08-17 raÅ¡to dėl charakteristikos pateikimo kopijos (Nr.

2) viduriniosios dalies spausdintÄ tekstÄ , prasidedantį žodžiais „ PraneÅ¡ame Jums...“, besibaigiantį žodžiais „...nebepateikti jo charakteristikos“ bei raÅ¡to iÅ¡siuntimo datos spausdintÄ Ä¯raÅ¡Ä â€ž2010-08-17“. Pateiktas tirti G. G. 2010-08-12 raÅ¡tas dėl charakteristikos pateikimo (originalas) galėjo bÅ«ti panaudotas gaminant kitus du dokumentus, t. y. pateikta tirti G. G. raÅ¡to dėl charakteristikos pateikimo kopijas (Nr. 1 ir Nr. 2) (t.3, b.l. 168-172).V. S. pirmos instancijos teisme, parodė, jog 2010-08-17 G.

G. suraÅ¡yto lydraščio Nr. 10-4-S-7742 kopijoje, kurioje nurodoma, kad A. P. charakteristika nereikalinga, paraÅ¡as yra jo, tačiau nuo 2010-08-16 jis atostogavo ir su Å¡eima ilsėjosi prie jÅ«ros, todėl tokio raÅ¡to nepasiraÅ¡inėjo (t5 b.l. 136).Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , tokiu bÅ«du turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo pakeitimas, o jo turinio pakeitimas suprantamas ir kaip atskirų dokumento dalių pakeitimas ar iškraipymas. Dokumentas laikomas suklastotu, jeigu įrašyta melaginga informacija, padirbtas parašas ar antspaudas, pašalinta (ištrinta ar kt.) tikro dokumento teksto dalis (pavyzdžiui žodžiai, skaičiai).

Be to komentuojamo nusikaltimo dalykas „<...> paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ar savivaldybės institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali bÅ«ti Å¡io nusikaltimo dalyku, jeigu juose įtvirtinta informacija, turinti reikÅ¡mės juridinių faktų atsiradimui pasikeitimui ar pasibaigimui“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).Taigi G. G. vykdydamas savo tikslÄ gauti kyšį iÅ¡ tuo metu įtariamojo A. P., atliko veiksmus su kyÅ¡io reikalavimu, o bÅ«tent, pagrįsdamas galimybę A.

P. naudai atlikti veiksmus, suklastojo dokumentÄ . Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, antrame raÅ¡te yra pakeistas tik raÅ¡to vidinio teksto turinys, raÅ¡to data. ParaÅ¡as asmens yra lygiai to paties dokumento dalis, kuris buvo iÅ¡siųstas anksčiau. Kadangi NTV ENTS 1 skyriaus virÅ¡ininkas V. S. tuo metu atostogavo, tad ant antro raÅ¡to, kuriame praÅ¡oma nebepateikti charakteristikos, pasiraÅ¡yti negalėjo.              Pasak nuteistojo nebuvo gauta duomenų, kad bÅ«tent jis pagamino ir iÅ¡siuntė minėto dokumento ir ginčija fakso gavimo aplinkybes.

Tokius apelianto argumentus kolegija vertina kaip nepagrįstus ir jie yra atmestini.             IÅ¡ liudytojo A. P. parodymų matyti, kad jis bÅ«damas banke 2010-08-17, paėmė fakso praneÅ¡imÄ , kurį gavo Danske bankas, padarė sau kopijÄ ir tik tada Å¡is raÅ¡tas buvo užregistruotas banke, kaip gautas raÅ¡tas su tinkamu banko spaudu. Tai paaiÅ¡kina aplinkybę, kodėl ant vieno raÅ¡to spaudas yra, ant kito nėra. Fakso A. P. nuėjo paimti gavęs 2010-08-17 G. G. žinutę, kurioje perkeltine prasme G.

G. pranešė, kad siunčia į bankÄ praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad keičiasi statusas. Nėra byloje duomenų, kad faksÄ bÅ«tų atsiuntęs kitas policijos darbuotojas, taip neva norėdamas G. G. pakenkti. Apelianto, neigiančio nusikalstamos veikos padarymo faktÄ , paaiÅ¡kinimai, kolegijos vertinami kaip pasirinktas gynybos bÅ«damas nuo gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. G. kaltė suklastojus dokumentÄ grindžiama įrodymų visuma, įvertinta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus, ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimÄ , pažeidimų.Apeliantas ginčija apylinkės teismo nuosprendį teigdamas, kad jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sÄ raÅ¡Ä , padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, nevirÅ¡ija savo įgaliojimų, tačiau iÅ¡ darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja prieÅ¡ingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sÄ Å¾iningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sÄ Å¾iningai.

Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iÅ¡kraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetÄ kitų žmonių akyse. Å iuo atveju teismo aiÅ¡kiai nustatyta, kad G. G. eidamas atitinkamas pareigas Vilniaus m. VPK, tuo metu bÅ«damas valstybės tarnautoju, savo aktyviais nusikalstamais veiksmais suklastodamas tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudodamas, sumenkino policijos įstaigos prestiÅ¾Ä , valstybės tarnybos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybės tarnautojo garbę ir orumÄ , asmenų pasitikėjimÄ valstybine institucija – policija, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Tagi G. G. darė nusikalstamÄ veikÄ vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, eidamas pareigas valstybės tarnyboje, tuo metu ir piktnaudžiavo, kadangi bet kokie neteisėti veiksmai vykdant įgaliojimus, siekiant bet kokios naudos ir įgaliojimų naudojimas tokių veiksmų atlikimui užtraukia atsakomybę pagal BK 228 str. 1 d., tai yra atsakomybę už piktnaudžiavimÄ .Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek kaip visumÄ kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo G.

G. kaltės. Kaip ne kartÄ nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo iÅ¡vados neatitiko apelianto lÅ«kesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas pažeidė įstatymų nuostatas. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų Å¡aliÅ¡kai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes, taigi kvalifikacija teisinga, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis G.

G. apeliaciniu skundu skundžia eilę BPK pažeidimų, dėsto savo samprotavimus apie bylos aplinkybes, tačiau kolegija konstatuoja, kad visi galimi nukrypimai nuo proceso, kuriuos mini apeliantas nelaikytini esminiais pažeidimais turinčiais lemiamos reikÅ¡mės veikų kvalifikavimui bei bausmės paskyrimui. Baudžiamojo proceso įstatymas numato ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų apskundimo tvarkÄ . Nėra duomenų, kad Å¡i teisė apeliantui bÅ«tų ribojama. Nors apeliantas nurodo, kad prokuroras nereagavo į jo nurodytus pažeidimus, tačiau tik prokuroro kompetencijoje yra nustatyti ar galimi pažeidimai trukdo bylos tyrimui.

Kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas pagrįstai, nepažeidžiant įstatymų. SuraÅ¡ant procesinius dokumentus – protokolus, atliekant asmens apžiÅ«rÄ , kratos veiksmus bei kitus veiksmus galimai buvo padaryti nežymÅ«s procesiniai pažeidimai, tačiau jie nėra esminiai ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant G. G. kaltės klausimÄ ar nusikalstamų veikų kvalifikacijÄ . Pažymėtina, jog kratos, kaip procesinės prievartos priemonės, darymo tikslingumas Å¡iuo atveju buvo siekis rasti ir paimti nusikalstamu bÅ«du gautus daiktus, dokumentus, vertybes ir t.t. iÅ¡ asmens įtariamo tam tikro nusikaltimo padarymu.

Nors pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl kaltinamojo nurodytų galimai padarytų nežymių nukrypimų nuo proceso, atliekamų procesinių veiksmų reikalaujamų procedūrų, iš esmės byla ištirta kruopščiai. Taip pat svarbu pažymėti, jog teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesnius dokumentus vertino kitų įrodymų kontekste ir visumoje jie pagrindė apelianto kaltę padarius kaltinime nurodytas nusikalstams veikas. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išsakė pirmos instancijos teisme, paskutinio žodžio metu.

Apeliantas nurodo, kad baigiamųjų kalbų metu, gynėjas nurodė motyvus, tačiau nuosprendyje Å¡ie motyvai nebuvo paminėti, todėl teismas tinkamai neiÅ¡nagrinėjo bylos. Kolegija Å¡iuos argumentus vertina kritiÅ¡kai ir jie yra atmestini. Byloje nustatytų aplinkybių analizė neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ , jų vertinimÄ , kas beje yra teismo prerogatyva, bei nuosprendžio suraÅ¡ymÄ .

Teismas priimdamas vienokį ar kitokį sprendimÄ atsižvelgia į argumentus iÅ¡sakytus baigiamųjų kalbų ar paskutinio žodžio metu, tačiau atsakyti į iÅ¡dėstytus argumentus nuosprendyje neprivalo. Pirmos instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Remdamasi Å¡ia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Å iuo atveju be deklaratyvaus apelianto teiginio, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kolegija iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , tokių pažeidimų nenustatė. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendi, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, buvo priimtas ir suraÅ¡ytas pažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. nuostatas yra nepagrįstas ir vertintinas tik kaip subjektyvi apelianto nuomonė kuri neatitiko pastarojo lÅ«kesčių.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis pagrįstomis tiek tiesioginiais byloje esančiais įrodymais, tiek vidiniu įsitikinimu, kuris buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.             Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, o kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės suraÅ¡ytas neatitinkantis BPK reikalavimų. Pasak apelianto, jam inkriminuoti nusikaltimai numatyti BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tačiau nėra procesinių dokumentų ar rezoliucijų pradėti ar atlikti tyrimÄ pagal minėtus BK straipsnius.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais argumentais ir jie yra atmestini. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas pagal A. P. pareiÅ¡kimÄ , dėl policijos pareigÅ«no G. G. reikalaujamo kyÅ¡io, tai yra dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 225 str. 2 d. (t 1 b.l. 5-6). Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo eigoje nustačius kitų nusikalstamų veikų požymių, atskiras ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o tęsiamas toliau.

Pradėto ikiteisminio tyrimo tikslas – duomenų apie galimai nusikalstamÄ veikÄ surinkimas. Å iuo atveju atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl kyÅ¡ininkavimo, tyrimo eigoje, buvo nustatytos ir kitos galimai įtariamojo padarytos nusikalstamos veikos. Tiek dokumentų suklastojimas, tiek aplinkybės, jog nusikaltimÄ padarė valstybės tarnautojas, iÅ¡plaukė surinkus papildomus duomenis atliekant tyrimÄ dėl BK 225 str. 2 d. padarymo. Tyčia nukreipta į tÄ patį dalykÄ â€“ neteisėto atlygio gavimÄ .

Dokumentų klastojimas bei piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi buvo tik priemonė, galimybė tÄ veikÄ realizuoti. Ä®statymas nenumato, kad bÅ«tų priimtas atskiras procesinis dokumentas. Ä®tariamajam yra patikslinamas įtarimas inkriminuojant naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nėra procesinių dokumentų ar rezoliucijų pradėti atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl apelianto nurodytų straipsnių nėra BPK nuostatų pažeidimas.Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK reikalavimų.

Nepagrįsta apelianto iÅ¡vada, kad dėl prokuroro kaltinamajme akte pateiktos klaidingos informacijos, netinkamai buvo iÅ¡nagrinėta byla. Kolegijos nuomone apelianto nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai nenulėmė negalimumo nagrinėti bylÄ teisme ir priimti byloje teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Pasak apelianto, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , tai yra buvo pažeistos BPK 50 str. 1 d. nuostatos. Kolegija nesutinka su Å¡iuo nuteistojo argumentu ir jis taip pat yra atmestinas.Ä®tariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybÄ .

Å i teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos (BPK 10 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, G. G. buvo sulaikytas 2010-09-08. Ä®statymas nenumato gynėjo dalyvavimo sulaikant asmenį. Tačiau iÅ¡ 2010-09-08 laikino sulaikymo protokolo matyti, kad gynėjas A. M. su protokolu yra susipažinęs ir tai yra patvirtinęs savo paraÅ¡u (t4 b.l. 88). Be to, iÅ¡ 2010-09-09 teisės turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matyti, kad įtariamasis G. G. advokato pageidavo ir 2010-09-09 įtariamojo apklausos metu bei tolimesniuose procesiniuose veiksmuose dalyvavo gynėjas A.

M., savo atstovavimÄ patvirtinęs byloje esančiu advokato orderiu (t4 b.l. 99-100). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo pažeista apelianto teisė turėti gynėjÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad kratos metu buvo paimtas tarnybinis neÅ¡iojamas kompiuteris „HP Compaq 6910p“ bei ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-176-10 medžiaga, nors Å¡ie daiktai ir dokumentai nebuvo iÅ¡vardinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-19 nutartyje. Kolegija atkreipia dėmesį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-19 nutartyje dėl kratos darymo buvo nurodyti konkretÅ«s daiktai, kuriuos buvo leista paimti kratos metu.

Tačiau taip pat nurodyta ir leisti paimti kitus daiktus ir dokumentus, kuriuose gali bÅ«ti duomenų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamų veikų tyrimui (t 1 b.l. 191-192). Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia kratos metu paimti daiktų, dokumentų nei yra nurodyti nutartyje, jei yra pagrindo manyti, kad jie bus reikÅ¡mingi byloje nustatant tiesÄ . Taipogi apeliantas nurodo, jog atliekant jo asmens kratÄ bei tarnybinių patalpų kratÄ , buvo filmuojama vaizdo kamera „SONY DCR-HC 22 E“, tačiau Å¡ių proceso veiksmų vaizdų byloje nėra.

Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl garso ir vaizdo įrašo kratos metu, jog po atliktos asmens ir darbo kabineto kratos buvo peržiūrėtas vaizdo kamera užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas, tačiau nustatyta, kad dėl techninių vaizdo kameros „SONY DCR-HC 22 E“ gedimo vaizdo ir garso įrašas nesigavo bei jo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra galimybės (T1 b.l. 195).Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos medžiagoje nėra pokalbių ir kontaktų neva vykusių 2010-08-26 ir 2010-08-31, kaip ir nėra UAB „TELE 2“ duomenų, patvirtinančių kontaktus tarp abonentų.

Tačiau 2010-12-13 tarnybiniame pranešime dėl tarnybinių pokalbių yra minimi G. G. telefono abonentinių numerių reikšmingi pokalbiai laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2010-08-28 bei 2010-08-28 iki 2010-10-28 (t1 b.l. 110). Iš 2010-12-15 prokuroro nutarimo matyti, kad visi reikšmingi telefoniniai kontaktai yra užfiksuoti atitinkamuose tyrimo veiksmų protokoluose bei įrašyti į kompaktines plokštelės, tai yra nėra bendroje laikmenoje kartu su tyrimui nereikšmingais duomenimis ir garso įrašais, todėl tyrimui neturintys reikšmės duomenys ir garso įrašai naikintini (t1 b.l. 112-113).

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme garso įraÅ¡ai buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje. Apeliacines instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos įrodymus mano, kad jie vieni tiesiogiai nuteistojo kaltės neįrodo, tačiau, kaip minėta, kartu su kitais tiesioginiais įrodymais, iÅ¡tirtais baudžiamojoje byloje, jie pagrindžia apelianto kaltę padarius kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad procesinius pažeidimus ir klaidas darė ikiteisminio tyrimo teisėjai, sankcionuodami procesinių prievartos priemonių taikymÄ Å¡iame tyrime.

Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad nei tyrėjų, nei ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmai neturėjo jokios reikÅ¡mės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui. Taip pat teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad žemesnės instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismo Å¡aliÅ¡kumas apeliaciniame skunde siejamas su tuo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus bei padarė nepalankias apeliantui iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ar teigti, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Kolegijos nuomone, apeliantas nurodydamas, jog priimant nuosprendį pirmos instancijos teismas padarė BPK pažeidimų, laiko tik subjektyvia nuomone ir pažymi, jog teismas kitaip vertindamas ištirtus įrodymus nei norėtų nuteistasis, jokių pažeidimų nepadarė, kadangi įrodymų vertinimo prerogatyva įstatymu suteikta teismui. Visumoje pastebėtina, kad apeliaciniame skunde yra dažnai nurodomos įvairios įvykio smulkios detalės bei aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo nusikaltimo esme.

Todėl detaliai atsakant į Å¡iuos argumentus apeliacinis teismas nukryptų nuo bylos esmės ir įstatymo keliamų reikalavimų Å¡iam procesiniam dokumentui.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo G.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Stasys Punys Teisėjai                                                                                                           Vladislavas Lenčikas                                                                                                   Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė