289c630e-1007-47ae-a70d-e7e526b465fd · Vilniaus apygardos teismas

NUORAŠAS                                                                            Civilinė byla Nr. 2S-837-450/2013                                                                                   Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 124.3.; 122.2.; 122.4.(S)    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 17 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos O. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, n u s t a t ė: I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja O. G. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7884-10/2001. Prašė atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-7884-10/2001 procesÄ bei pakeisti Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos O. G. praÅ¡ymÄ atsisakė priimti. Nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka.

LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. numato, kad praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ , priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo (2003 m. sausio 1 d.), nagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki Å¡io Kodekso įsigaliojimo, todėl atsižvelgiant į tai, jog Å¡is praÅ¡ymas priimtas galiojant dabartiniam Civilinio proceso kodeksui (toliau – CPK), taikomos dabartinio CPK normos, todėl praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ dėl proceso atnaujinimo yra naikinamasis ir neatnaujintinas.

CPK 368 str. numato praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o Å¡io Kodekso 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, praÅ¡ymÄ atsisakytina priimti.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai               Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja O.

G. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti praÅ¡ymÄ ir procesÄ civilinėje byloje atnaujinti. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad Å¡iuo atveju eismas turi priimti praÅ¡ymÄ , suteikti Å¡alims galimybę pasisakyti dėl pateikto praÅ¡ymo, nes situacija iÅ¡skirtinė ir teisiÅ¡kai netoleruotina, užkertanti galimybę piliečiams ginti savo teises. Nors kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis procesinis praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybe.

Kita vertus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, esant iÅ¡skirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijÄ aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujini praleistÄ CPK 368 str. 2 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloji Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-346/2006; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-09-25 sprendimu pagal pareiÅ¡kėjo S. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad S. G. motina J. G. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ linijomis ir skaičiais 1 2, 3, 4, 5 mieste plano iÅ¡traukoje Vilniaus miesto žemėtvarkos vietos apžiÅ«rėjimo plane. Sprendimas buvo priimtas remiantis 1935-08-30 draudimo mokesčio ir kitų mokesčių kvitais, 1995-09-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. 222 - 9 duomenimis.

J. G. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribos buvo nustatytos Vilniaus mieste žemėtvarkos skyriaus specialistams 2001-09-11 sudarius vietos apžiÅ«ros aktÄ pagal liudininkų A. S. ir J. S. nurodytas žemės sklypo koordinates. PareiÅ¡kėja O. G. yra mirusio sutuoktinio S. G. (mirusio 2009-04-26) turtinių teisių perėmėja dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės J. G. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ 5 000 m2 ploto žemės sklypÄ . Po sutuoktinio mirties žinodama, kad iki mirties sutuoktiniui buvo atkuriamos nuosavybės teisės į motinos J.

G. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, tačiau neturėdama jokių duomenų apie atkÅ«rimo byloje priimtus sprendimus, pareiÅ¡kėja pateikė Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui sutuoktinio mirtį patvirtinančius dokumentus bei iÅ¡reikalavo atkÅ«rimo byloje esančius sprendimus, tarp kurių buvo ir sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. 2012-02-07 mirusio sutuoktinio S. G. vardu pareiÅ¡kėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus praneÅ¡imÄ dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, kadangi žemės grÄ Å¾inimas natÅ«ra neįmanomas dėl Vilniaus mieste 1 apylinkės teismo 2001-09-25 sprendimu neteisingai nustatytos žemės vietos.

Minėtame praneÅ¡ime buvo nurodyta, jog mirusio sutuoktinio motinos J. G. iki nacionalizacijos turėta žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, todėl nuosavybės teisių atkÅ«rimas į likusiÄ neatkurtÄ Å¾emės dalį turėtų bÅ«ti vykdomas kitais įstatyme numatytais bÅ«dais. Susipažinusi su mirusio sutuoktinio nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla, pareiÅ¡kėja sužinojo, kad po Vilniaus miesto I1apylinkės teismo 2001-09-25 sprendinio įsiteisėjimo bei jo vykdymo metu paaiÅ¡kėjo, jog, 2001-09-11 kartografuojant J.

G. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtÄ Å¾emėvaldÄ , nebuvo archyvinės planinės medžiagos. 2003-03-18 Vilniaus žemėtvarkos skyrius pagal 1938 metų planinę medžiagÄ pakartotinai bei kompleksiÅ¡kai atliko iki 1940 metų nacionalizacijos buvusių savininkų J. G. ir M. K. T. turėtų žemėvaldų ribas. Buvo priimtas vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/0315-53. Ä®statymų nustatyta tvarka 2003-05-29 raÅ¡tu Nr. 31/03/17-1420 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sÄ lygų nustatymo minėtos savininkės žemėvaldoje.

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003-09-23 raÅ¡tu Nr. 01-34-1744-(3.6) informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 3 d. nuostata bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 sprendimu Nr.746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, J. G. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-09-25 sprendimu patvirtinta J. G. valdyto žemės sklypo iki nacionalizacijos vieta nesutampa su vietos ir ribų nustatymo 2003-03-18 aktu Nr. 31/03/15 - 53 patvirtinta kartografine medžiaga paaiÅ¡kėjo tik 2005 metų pabaigoje, kai buvo nagrinėjamas kitos pretendentės į J. G. valdytÄ Å¾emę N. M. praÅ¡ymas, kurį iÅ¡nagrinėjus buvo nuspręsta, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės 2001-09-25 sprendimu patvirtintÄ Å¾emės sklypo vietÄ negali bÅ«ti priimtas.

PareiÅ¡kėjai O. G. teisė atkurti nuosavybės teises natÅ«ra kreipiantis į teismÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2012 m. susitikimo su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistu M. S. metu. Atkreipė dėmesį, kad iki teismo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjos sutuoktinis, nepažeisdamas įstatymų nustatytų terminų, laiku kreipėsi į valstybės įgaliotÄ institucijÄ spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu padarius neteisingas iÅ¡vadas dėl J.

G. valdyto žemės sklypo buvimo vietos, priimtas teismo sprendimas jau daugelį metų nėra vykdytinas bei iÅ¡taisyti sprendime padarytas klaidingas iÅ¡vadas įmanoma tik pasinaudojant bylos proceso atnaujinimo institutu.                 Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys N. M. ir I. G. nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad jos yra pretendentės į savo senelės J. G. nuosavybės teise valdytos žemės atkÅ«rimÄ .

PraÅ¡ymus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui teikė 1999-11-10, tačiau nagrinėjant bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtrauktos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-09-25 sprendimas sukėlė teisines pasekmes ir joms, nes prarado galimybę atkurti nuosavybės teises natÅ«ra. Å iuo atveju valstybės institucija netinkamai atliko savo pareigas, neįtraukė pretendenčių į bylÄ , pati iÅ¡siaiÅ¡kinusi įvykusiÄ klaidÄ dėl valdytos žemės sklypo vietos neteisingo nustatymo, nesikreipė į teismÄ , todėl esant tokioms aplinkybėms piliečiai neturi dėl to bÅ«ti atsakingi.

Nurodė, kad jų motina L. G. mirė 2006 metais nuo vėžio, I. G. yra nuo vaikystės neįgali ir negali savimi tinkamai pasirÅ«pinti, yra prižiÅ«rima savo sesers N. M. ir gyvena iÅ¡ 300 Lt paÅ¡alpos. Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimÄ ir pakeitus teismo sprendimÄ , joms bÅ«tų suteikta galimybė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žemės sklypo suformavimo ir grÄ Å¾inimo natÅ«ra.               Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo pagal archyvinius duomenis.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 18 d. pagal 1938 m. planinę medžiagÄ kompleksiÅ¡kai nustatė iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų J. G. ir M. R. turėtų žemėvaldų ribas, kurios nustatytos sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo akte Nr.31/03/15-53 ir 2003 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu Nr. 31/03/17-1420 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sÄ lygų nustatymo minėtos savininkės žemėvaldoje.

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tu Nr. 01-34-1744-(3.6) informavo, kad J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos žemė (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės iÅ¡perkamai. Nagrinėjant pilietės N. M. praÅ¡ymÄ bei atlikus žemės sklypų ribų analizę, nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7884-10/2001 patvirtinta žemės vieta ir sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo 2003 m. kovo 18 d. aktu Nr. 31/03/15-53 patvirtinta kartografinė medžiaga nesutampa.

Tokiu bÅ«du Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija jau 2005 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu siÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Å iuo atveju manytina, kad, iÅ¡aiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms jau 2005 m., buvo galima kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, prašė teismo bylÄ nagrinėti savo nuožiÅ«ra.              Suinteresuoti asmenys J. L. ir A. K. L. atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å iuo atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos O.

G. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.                 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sÄ lygų yra suformuota ir aiÅ¡ki. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės virÅ¡enybės principas įtvirtintas kaip bendro KonvencijÄ taikančių Å¡alių paveldo dalis. Vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas.

Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Å iuo atveju priimdamas skundžiamÄ nutartį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja praleido LR CPK 368 str. 2 d. nustatytÄ naikinamÄ jį terminÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, esant faktinėms aplinkybėms, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7884-10/2001 pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2012 m. gruodžio 20 d., todėl spręstina, kad nuo Vilniaus mieste 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai [LR CPK 368 str. 2 d.]. Vienok, netgi konstatavus pastarÄ jį faktÄ , teismas negali bÅ«ti formalus, t.y. netirti kitų klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių.

Å ioje konkrečioje situacijoje vien tik LR CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakymas tikrinti bei vertinti duomenis, kada pareiÅ¡kėjai objektyviai tapo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo [LR CPK 368 str. 1 d.], bei pareiÅ¡kėjos argumentus dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo priimtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7884-10/2001, bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog nėra užtikrinamas nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lÅ«kesčių bei visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimas [LR CK 1.2 str. 1 d.].

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindė naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pareiÅ¡kėjai žinomos bylos Nr. 2-7884-10/2001 nagrinėjimo metu [LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.]. Tokios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės buvo įvardijamos kaip faktiniai duomenys, kad vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo 2003 m. kovo 18 d. aktu Nr. 31/03/15-53 patvirtinta kartografine medžiaga nustatyta žemės sklypo, į kurį buvo praÅ¡omos atkurti nuosavybės teisės, vieta nesutapo su to paties žemės sklypo vieta, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7884-10/2001.

To pasekoje dalies žemės grÄ Å¾inimas natÅ«ra tapo neįmanomas dėl Vilniaus mieste 1 apylinkės teismo 2001-09-25 sprendimu neteisingai nustatytos žemės vietos. Pastarųjų faktinių aplinkybių neginčijo ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM. Kaip patvirtina pati pareiÅ¡kėja, apie 2003 m. kovo 18 d. aktÄ Nr. 31/03/15-53 sužinojo 2005 m. pabaigoje, t.y. dar esant gyvam jos sutuoktiniui, tačiau pastarųjų aplinkybių neanalizavo bei nevertino bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Pastebėtina ir tai, kad, kaip nurodė suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2005 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu siÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl proceso, tačiau Å¡ios aplinkybės taip pat nebuvo vertintos bei nustatytos. Kadangi apeliacinės instancijos teismui buvo perduota neiÅ¡sami bylos medžiaga ir pastarųjų aplinkybių negali nustatyti apeliacinės instancijos teisme, todėl nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimÄ , turi nustatyti, kada praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikęs asmuo objektyviai sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ [LR CPK 368 str. 1 d.].

Analizuotinos bei vertintinos aplinkybės, kodėl nuo sužinojimo apie 2003 m. kovo 18 d. aktÄ Nr. 31/03/15-53 pareiÅ¡kėja [jos sutuoktinis] nedelsiant nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje.               Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas turi imti duomėn ir tai, kad nagrinėjama byla susijusi su specifiniais nuosavybės teisių atkÅ«rimo santykiais, dėl kurių tinkamo įgyvendinimo specialiu įstatymu prievolę yra prisiėmusi valstybė.

Tuo labiau, jog pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės teikia itin svarų pagrindÄ manyti, kad Å¡iuo atveju buvo teisiÅ¡kai netikslÅ«s Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, kuri dalyvavo priimant 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ , veiksmai bei iÅ¡vados, nustatant žemės sklypų vietas.              Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju formalus pirmosios instancijos teismo LR CPK 368 str. 2 d. nuostatų taikymas negali bÅ«ti pateisinamas.

Tuo labiau, jog netgi kasacinio teismo praktikoje, konstatavus praleistÄ LR CPK 368 str. 2 d. nustatytÄ terminÄ bei esant susidariusioms iÅ¡skirtinėms teisinėms situacijoms, nurodoma žemesniųjų instancijų teismų teisė LR CPK 370 str. nustatyta tvarka spręsti praleisto LR CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino atnaujinimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloji Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-346/2006; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Apeliacinės instancijos teismas paaiÅ¡kina, kad kompetencija spręsti procesinių dokumentų priėmimo klausimÄ priklauso pirmosios instancijos teismui. Nors atskiruoju skundu taip pat buvo praÅ¡oma iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, tačiau toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti sprendžiamas, kol nėra iÅ¡spręstas paties praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas.           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos O. G. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimÄ perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                       Asta Radzevičienė