28965b0d-5964-447f-b311-8f4eefe8b140 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1171-459/2018 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01171-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14; 3.2.6.13 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KP mažmena“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KP mažmena“ ieÅ¡kinį atsakovui I.

B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KP mažmena“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo I. B. 7 837,15 Eur žalai, kilusiai iÅ¡ darbo teisinių santykių, atlyginti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovo I. B. ieÅ¡kovei UAB „KP mažmena“ priteistas 4 912,81 Eur žalos atlyginimas ir 552 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. 2. 2018 m. gegužės 14 d. ieÅ¡kovė UAB „KP mažmena“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių, kuriuo praÅ¡oma panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys dėl 2 924,34 Eur žalos priteisimo atmestas, ir tÄ ieÅ¡kinio dalį patenkinti. 2018 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovė UAB „KP mažmena“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, prašė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl sprendimu už akių patenkintos ieÅ¡kinio dalies ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad byloje nebuvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, įsiteisėjo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismo motyvai: 3.1. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių neįsiteisėjęs. Ieškiniu buvo keliamas vienas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

Tai, kad dalis reikalavimo patenkinta, o dalis atmesta, nesudaro pagrindo laikyti patenkintos reikalavimų dalies ir atmestos reikalavimų dalies savarankiÅ¡kais reikalavimais. Sprendimo dalis, kuria iÅ¡ dalies patenkintas reikalavimas ir kurios ieÅ¡kovė neskundžia apeliaciniu skundu, nėra dėl savarankiÅ¡kų reikalavimų. Sprendimas nėra skubiai vykdytinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. IeÅ¡kovė UAB „KP mažmena“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo patenkinti.

Skundo motyvai: 4.1. Nurodo, kad ieÅ¡kiniu buvo keliamas ne vienas reikalavimas, o du reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Pirmas reikalavimas susijęs su atsakovo iÅ¡ klientų priimtų ir į bendrovės kasÄ neįneÅ¡tų pinigų gražinimu (patenkinta ieÅ¡kinio dalis), o antrasis reikalavimas susijęs su atsakovui perduotomis ir po darbo santykių nutraukimo bendrovei negrÄ Å¾intomis materialinėmis vertybėmis (antras reikalavimas). Abu reikalavimai grindžiami skirtingais raÅ¡ytiniais duomenimis ir kiekvienas jų gali bÅ«ti atskiru bei savarankiÅ¡ku bylos dalyku.

Negana to, atsakovo prievolė įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ iÅ¡ klientų surinktus pinigus ir atsakovo prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos perduotus valdyti daiktus po darbo santykių nutraukimo kyla skirtingų teisės normų pagrindu. Todėl nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kinyje nurodoma, jog jis teikiamas dėl žalos atlyginimo, reikalavimai yra pareikÅ¡ti du, o ne vienas. 4.2. Pažymi, kad vengimas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies yra neracionalus ir beprasmis.

Apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjantis teismas neturi teisės pabloginti ieÅ¡kovės padėties ir pasisakyti dėl patenkintos teismo sprendimo dalies (CPK 312, 313 str.). Vadinasi, bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka dėl apskųstos dalies situacija nepasikeis tiek tuo atveju, jei apeliacinis skundas butų patenkintas, tiek ir tuo, jei apeliacinis skundas butų atmestas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Atskirasis skundas netenkintinas 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

8. CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Viena iÅ¡ vykdomųjų dokumentų rÅ«Å¡ių yra vykdomieji raÅ¡tai, iÅ¡duoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.), kurių iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.

Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, iÅ¡ieÅ¡kotojui pagal raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo tvarkos reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimÄ , esant iÅ¡ieÅ¡kotojo raÅ¡ytiniam pareiÅ¡kimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu.

9. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiÅ¡kų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ , o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagal apeliantės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nagrinėjo apeliantės reikalavimus dėl 4 912,82 Eur žalos, kuriÄ sudaro negrÄ Å¾intų piniginių lėšų už parduotas prekes suma atlikus iÅ¡skaitÄ , ir 2 924,34 Eur žalos, kuriÄ sudaro inventorizacijos metu nustatytas prekių trÅ«kumas, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė 4 912,81 Eur žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė, nesutikdama su priimtu sprendimu už akių, pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl 2 924,34 Eur žalos atlyginimo priteisimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas paduotas tik dėl dalies sprendimo, apeliantė padavė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl sprendimo už akių dalies, kuria patenkintas ieÅ¡kinys ir nepaduotas apeliacinis skundas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, netenkino praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Apeliantė, kvestionuodama Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, jog dėl neapskųstos sprendimo dalies turėtų bÅ«ti iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, nes: ieÅ¡kovės neapskųsta sprendimo dalimi (4 912,81 Eur) iÅ¡nagrinėtas reikalavimas laikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu, dėl kurio nėra ginčo apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.

11. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių vykdytinas skubiai, ir į tai, kad tiek ieÅ¡kinyje, tiek sprendime už akių ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai nebuvo iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ , dėl jų nebuvo priimtas dalinis sprendimas, jie nebuvo iÅ¡skirti ir rezoliucinėje sprendimo dalyje, nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad neapskųsta sprendimo už akių dalimi iÅ¡nagrinėtas reikalavimas gali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku reikalavimu, dėl kurio priimta sprendimo dalis gali įsiteisėti atskirai nuo likusios teismo sprendimo dalies.

Todėl, įvertinus ir tai, kad procesinės teisės normos nenumato galimybių iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ tik dėl dalies priteistos skolos, nes vykdomajame raÅ¡te turi bÅ«ti nurodoma ir su iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ tik dėl dalies priteistos skolos bei bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad net jei reikalavimus pagal ieÅ¡kinį ir bÅ«tų buvę galima vertinti kaip santykinai savarankiÅ¡kus, ir tokiu atveju teismų praktikoje nėra toleruojamas vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimas dėl dalies sprendimo, kuri galėtų pasikeisti tenkinus apeliacinį skundÄ (jo dalį).

12. Apeliantė nurodo, kad vengimas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies yra neracionalus ir beprasmis. Apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjantis teismas neturi teisės pabloginti ieÅ¡kovės padėties ir pasisakyti dėl patenkintos teismo sprendimo dalies (CPK 312, 313 str.).

13. CPK 313 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių. Tačiau blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas Å¡io Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurių tuometinėje redakcijoje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) buvo nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas tik Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylose, konstitucingumÄ , 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad CPK 320 straipsnyje „Bylos nagrinėjimo ribos“ nustatytas teisinis reguliavimas iÅ¡reiÅ¡kia ir įtvirtina visuotinai pripažintÄ civilinio proceso teisės principÄ tantum devolutum quantum appellatum.

Å is principas reiÅ¡kia, inter alia, tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti.

Tačiau, Konstitucinio Teismo vertinimu, vadovaujantis principu tantum devolutum quantum appellatum, apeliacinės instancijos teismui negali bÅ«ti visiÅ¡kai uždrausta remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu tuos argumentus pateikia kiti proceso dalyviai. Visuotinai pripažįstama ir tai, kad Å¡is principas nėra absoliutus, inter alia, tuo aspektu, jog apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios Å¡io principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys (beje, įtvirtintos daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose) – paprastai bÅ«na susijusios su bÅ«tinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – vieÅ¡Ä jį interesÄ , silpnesniosios ginčo Å¡alies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius ir pan.

Tokias pamatines vertybes paprastai įtvirtina, saugo ir gina demokratinių teisinių valstybių konstitucijos. Taigi principas tantum devolutum quantum appellatum savaime nesuponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi bÅ«ti apeliacinio skundo ribų varžomas taip, jog jo sprendimas bÅ«tų iÅ¡ esmės neteisingas ir tai pažeistų konstitucines vertybes. Todėl apeliantės argumentai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka situacija dėl apskųstos dalies nepasikeis bet kokiu atveju, atmestini kaip nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindÄ bylÄ peržiÅ«rėti ir visa apimtimi (CPK 320 str.).

Dėl procesinės bylos baigties 15. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Raimonda Andrulienė