2891f6f3-e247-418e-9733-1ecc03b18289 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1266-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02859-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. rugsėjo 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. L., atstovaujamo advokato Dainiaus Dargevičiaus, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018 pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“, uždarajai akcinei bendrovei (dabar bankrutavusi) „Manfula“, uždarajai akcinei bendrovei „Ruukki Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos” sudarytas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/17, 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/06/28, 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/09/30-05. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra trečiojo asmens BUAB „Laugina“ akcininkas bei buvęs vadovas, taip pat kreditorius, turintis 9498,52 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ .

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d nutartimi buvo nutarta nutraukti trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo bylÄ , o 2016 m. liepos 15 d. nutartimi BUAB „Laugina“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2016 m. vasario 11 d. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Manfula“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, kurios pagrindu atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos” įgijo 600 859,63 Eur finansinį reikalavimÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį, nors pagal 2010 m. birželio 16 d.

UAB „Laugina“ ir UAB „Manfula“, Dorse Green Machnines BV“ sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį tarp Å¡alių buvo susitarta, kad jos neturi teisės be kitos Å¡alies raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal Å¡iÄ sutartį. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ su UAB „Požeminės linijos“ 2016 m. vasario 17 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/17, kurios pagrindu atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos” įgijo finansinį reikalavimÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį, susidedantį iÅ¡ 170 756,74 Eur pagrindinės skolos bei nuo Å¡ios skolos skaičiuotinas palÅ«kanas bei delspinigius, nors pagal trečiojo asmens ir UAB „Požeminės linijos“ 2011 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. kovo 7 d. sudarytas statybos rangos sutartis buvo susitarta, kad sutarčių sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu bei nei viena iÅ¡ sutarčių Å¡alių neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui be raÅ¡tiÅ¡ko kitos Å¡alies sutikimo.

Be to, 2016 m. birželio 28 d. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Ruukki Lietuva“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/06/28, kurios pagrindu atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos” įgijo 149 049,54 Eur finansinį reikalavimÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį. Reikalavimo pagrindas buvo teismų procesiniai sprendimai, priimti 2004 m. vasario 27 d. sutarties pagrindu. 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/09/30-05, kurios pagrindu atsakovė „Skolų valdymo konsultacijos“ įgijo 4 406,49 Eur reikalavimÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį.

Pagal 2012 m. vasario 20 d. tarp trečiojo asmens ir UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijos centras“ sudarytÄ sutartį buvo susitarta, kad Å¡alys nesuderinus raÅ¡ytine forma su kita Å¡alimi neperleis savo įsipareigojimų. IeÅ¡kovo nuomone, sutartys yra neteisėtos, atsakovės pažeidė savo laisva valia prisiimtas pareigas, tuo pažeisdamos ir CK įtvirtintus sutarčių vykdymo bei kitus principus. Vertinant sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumÄ , egzistuoja trys sandorių negaliojimo pagrindai: sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia pradinės sutarties reikalavimÄ turėti kitos pradinio sandorio Å¡alies sutikimÄ (CK 6.101 straipsnio 1 dalis); sandoriai, sudaryti be kitos Å¡alies sutikimo, pažeidžia tos Å¡alies teises, nes kreditoriaus asmuo kitai Å¡aliai turėjo esminę reikÅ¡mę (CK 6.101 straipsnio 5 dalis); vienas iÅ¡ sudarytų sandorių buvo sudarytas pažeidžiant jo formai keliamus reikalavimus (CK 6.103 straipsnis).Atsakovės su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepimuose prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, sutartys jo teisių nepažeidžia. Perleidus reikalavimus trečiojo asmens prievolės iÅ¡liko nepakitusios, todėl ieÅ¡kinio patenkinimas neturėtų jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms. Kreditorius turi teisę perleisti reikalavimÄ kitam kreditoriui be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai taip pat gali bÅ«ti perleisti.Trečiasis asmuo BUAB „Laugina“ prašė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančius įrodymus.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčija tik reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau net ir esant palankiam teismo sprendimui ieÅ¡kovo padėtis nepasikeis, jo teisės ir teisėti interesai nebus apginti, nes jo reikalavimas liks nepakitęs, o vietoje naujojo kreditoriaus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ galimai įstos pirminiai kreditoriai su tokio pat dydžio kreditoriniais reikalavimais. Todėl netiesioginis ieÅ¡kinys, kuriuo ginčijamas tik kreditorių pasikeitimas, yra pareikÅ¡tas nepagrįstai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas (kaip kreditorius) turi neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę į BAUB „Laugina“, nes ieÅ¡kovas 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgijo reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolÄ , BAUB „Laugina“ bankroto byloje Nr. eB2-808-555/2017 2017 m. liepos 3 d. nutartimi buvo patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas 1114,85 Eur sumai.

Tačiau teismas nenustatė, kad yra kitos bÅ«tinos sÄ lygos netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, t. y. kad skolininkas BAUB „Laugina“ turi neabejotinÄ , galiojančiÄ ir vykdytinÄ turtinę teisę atsakovių atžvilgiu, kurios neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti. PrieÅ¡ingai - atsakovės yra BAUB „Laugina“ kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju netiesioginis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo ginčijamos reikalavimų perleidimo sutartys nei BAUB „Laugina“, nei ieÅ¡kovo teisių nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes perleidus reikalavimÄ pasikeitė tik kreditorius, tačiau pati prievolė iÅ¡liko nepakitusi.

Nepriklausomai nuo to, kas (pradiniai kreditoriai ar naujasis kreditorius) turi reikalavimo teisę į bankrutavusį skolininkÄ , nesikeičia nei ieÅ¡kovo, kaip smulkaus kreditoriaus, kreditorinio reikalavimo skolininkui apimtis, nei ieÅ¡kovo teisių ir pareigų skolininko bankroto byloje apimtis, nei skolininko mokumas, todėl ieÅ¡kinio tenkinimas jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms neturėtų. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad kada nors BAUB „Laugina“ bÅ«tų teikusi praÅ¡ymÄ perleisti reikalavimo teisę jai pačiai.

Teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, atsakovės UAB „Požeminės linijos“, UAB „Ruukki Lietuva“ ir UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ turėjo teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teises. Pradinių kreditorių sutartyse, iÅ¡ kurių kildinamos reikalavimo teisės, nebuvo nustatyta sÄ lyga, kad kreditorius turi teisę gauti skolininko sutikimÄ iÅ¡ sutarties kylančių reikalavimo teisių perleidimui. Reikalavimo perleidimas nėra įsipareigojimo perleidimas, o prieÅ¡ingai - teisės perleidimas.

UAB „Ruukki Lietuva“ reikalavimo teisė kyla iÅ¡ įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų, todėl perleidžiant Å¡iÄ reikalavimo teisę, skolininko sutikimas nebuvo reikalingas. Be to, 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 patvirtino ir BUAB „Laugina“ bankroto administratorius, kuris naujojo kreditoriaus kreditorinį reikalavimÄ , perimtÄ iÅ¡ pradinio kreditoriaus UAB „Manfula“, įtraukė į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir pateikė tvirtinti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, o Å¡is jį patvirtino.Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidė CK 6.101 straipsnio 5 dalį, nes BUAB „Laugina“ kreditoriaus asmuo turi esminę reikÅ¡mę.

Ä®statyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikÅ¡mę, tai vertinamoji sÄ voka. BUAB „Laugina“ yra bankrutavusi įmonė, jokios veiklos ji nevykdo, sudarytų sutarčių galiojimas pasibaigė, prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų atsakovėms bankrutavusi įmonė neturi ir negali turėti, taigi kreditoriaus asmuo skolininkui negali turėti esminės reikÅ¡mės. Lietuvos Aukščiausios teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad rangos teisiniuose santykiuose reikalavimo perleidimo atveju kreditoriaus asmuo skolininkui jokios reikÅ¡mės neturi; atsiradus užsakovo prievolei sumokėti už atliktus pagal sutartį darbus, asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimÄ (kreditoriaus), pasikeitimas nepažeidžia skolininko teisių.Teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato, jog jungtinės veiklos sutartis dėl dalyvavimo vieÅ¡ai skelbiamame konkurse turi bÅ«ti patvirtinta notaro.

BUAB „Laugina“ skola UAB „Manfulai“ susidarė BUAB „Lauginai“ perkant prekes ir paslaugas iš UAB „Manfulos“. Taip pat įstatymas nenustato, kad prekių (ne nekilnojamojo daikto) pirkimo pardavimo ar paslaugų teikimo sutartys turi būti patvirtintos notaro. Tai, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta notarine forma, nekeičia reikalavimo perleidimo sutarties formai keliamų reikalavimų, todėl ginčijama 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2016/02/10 galėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas E. L., atstovaujamas advokato Dainiaus Dargevičiaus, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, Å¡alių rungimosi ir betarpiÅ¡kumo principus, kadangi nesudarė ieÅ¡kovui galimybės susipažinti su teismo iÅ¡ atsakovų iÅ¡reikalautais esminiais bylai reikÅ¡mingais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. reikalavimo sutarčių priedais, ir pateikti dėl jų savo paaiÅ¡kinimus.

Taip suteiktas akivaizdus procesinis pranaÅ¡umas atsakovėms, kurios turėjo priėjimÄ prie visos bylai reikÅ¡mingos informacijos. Teismas minimus raÅ¡ytinius įrodymus sudarančiais atsakovų komercinę paslaptį pripažino iÅ¡ esmės be jokio pagrindo, visiÅ¡kai neargumentuodamas. Å is esminis ieÅ¡kovo procesinių teisių pažeidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ teismo sprendimÄ panaikinti bei bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra visų netiesioginio ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinų sÄ lygų.

Tokia iÅ¡vada teismas iÅ¡ esmės nepagrįstai susiaurino netiesioginio ieÅ¡kinio instituto taikymo galimybes, klaidingai iÅ¡aiÅ¡kindamas Å¡iÄ sÄ lygÄ , kaip bÅ«tinybę skolininkui turėti grynai turtinio pobÅ«džio reikalavimo teisę į atsakovÄ .IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tenkintinas ne tik CK 6.68 straipsnio pagrindu, kaip netiesioginis ieÅ¡kinys, tačiau taip pat ir kaip tiesioginis ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovas, gindamas savo pažeistas teises, ginčija atsakovų sudarytus tarpusavio sandorius.

Ginčijamos reikalavimo sutartys tiesiogiai pažeidžia paties ieÅ¡kovo teises ir interesus, kadangi jomis buvo panaikinta galimybė iÅ¡saugoti ieÅ¡kovui priklausančios BUAB „Laugina“ verslÄ , sudarant taikos sutartį bankroto procese ir atkuriant įmonės mokumÄ , kas tuo pačiu reikÅ¡tų ir įmonės akcijų vertės iÅ¡saugojimÄ ir/ar esminį padidėjimÄ .Teismo iÅ¡vada, jog ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidė nei BUAB „Laugina“, nei ieÅ¡kovo teisių, o kreditoriaus asmuo skolininkei BUAB „Laugina“ neturi jokios esminės reikÅ¡mės - prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms, teismas iÅ¡ esmės neįsigilino į bylos medžiagÄ ir ieÅ¡kovo argumentus.

Yra visos galimybės bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Tam pritaria iÅ¡ esmės visi BUAB „Laugina“ kreditoriai iÅ¡skyrus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir kelis smulkius kreditorius, kurie veikia destruktyviai ir prieÅ¡ingai BUAB „Laugina“ ir kitų jos kreditorių interesams, sÄ moningai ir nesÄ Å¾iningai žlugdydami bet kokias iniciatyvas iÅ¡gelbėti įmonę bei jos vykdomÄ verslÄ ir darbo vietas.Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Manfula“ tariamai gavo skolininkės BUAB „Laugina“ sutikimÄ sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, nepagrįstai sutikimo davimu laikydamas aplinkybę, jog BUAB „Laugina“ bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti iÅ¡ UAB „Manfula“ įgytÄ UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kreditorinį reikalavimÄ .

Reikalavimo perleidimo sutarties 2016 m. vasario 11 d. metu UAB „Laugina“ dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, įmonei vadovavo ieÅ¡kovas, kuris ir turėjo duoti sutikimÄ sandoriui, o ne po pusės metų paskirtas įmonės bankroto administratorius.Teismas neįvertino bylos faktinių aplinkybių ir priėmė neteisingÄ , tiek apelianto, tiek vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiantį teismo sprendimÄ . BUAB „Laugina“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dirbo iki 100 darbuotojų, buvę kreditoriai/atsakovai, be kitos sandorio Å¡alies (UAB „Laugina“) sutikimo perleidę UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ savo turėtas teises į UAB „Laugina“ ir nesudarę galimybės tokių reikalavimo teisių įgyti ieÅ¡kovui ir/arba pačiai UAB „Laugina“ analogiÅ¡komis sÄ lygomis kaip UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, Å¡iurkščiai pažeidė sutarties Å¡alių bendradarbiavimo principo imperatyvÄ bei ekonomiÅ¡kumo kitai Å¡aliai principÄ bei sÄ lygojo 20 metų veikusio verslo regione sunaikinimÄ .

Todėl ginčijami sandoriai laikytini ir prieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).Teismas bylÄ nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir teisės normas taikė formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su BUAB „Laugina“ bankroto procesu ir Å¡ios įmonės bei jos kreditorių interesais. Teismas nenagrinėjo ieÅ¡kovo argumentų, kad be BUAB „Laugina“ sutikimo prievolėse pasikeitus kreditoriams yra pažeidžiami bankroto proceso tikslai ir principai, o tuo pačiu ir vieÅ¡asis interesas.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ esmės neatskleidė bylos esmės.Atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, atstovaujama advokato Evaldo Skurvydo, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas, tinkamai įvertinęs ieÅ¡kovo teisinę padėtį ir bylos nagrinėjimo pagrindÄ bei dalykÄ , pagrįstai konstatavo, kad nėra vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų, suteikiančių teisę ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, nes skolininkas neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakoves (pradinius kreditorius ir/ar naujÄ jį kreditorių), kurios neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti.

Vien tai sudarė savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ atmesti ieÅ¡kinį, net nevertinant kitų ieÅ¡kinio argumentų. IeÅ¡kovas netinkamai aiÅ¡kina CK 6.68 straipsnį.Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamos sutartys nei skolininko, nei ieÅ¡kovo teisių nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes perleidus reikalavimÄ , pasikeitė tik kreditorius prievolėje, tačiau pati prievolė iÅ¡liko nepakitusi. Todėl ieÅ¡kinio tenkinimas jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms neturėtų.IeÅ¡kovas jokios pirmenybės teisės tokiomis pačiomis sÄ lygomis sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis neturėjo.

Jeigu ieÅ¡kovas, kaip skolininko akcininkas, norėjo iÅ¡saugoti savo verslÄ , jis turėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų teikęs atsakovams praÅ¡ymÄ perleisti reikalavimo teises. PrieÅ¡ingai, atsakovo UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ direktoriaus teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas nesiekė grÄ Å¾inti skolų kreditoriams.IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl taikos sutarties sudarymo skolininko bankroto byloje nėra susijusios su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi bÅ«ti vertinamos Å¡ioje byloje.

Taikos sutarties (ne)sudarymo klausimai yra sprendžiami skolininko bankroto byloje.Teismas teisingai nustatė, kad pradiniai kreditoriai UAB „Požeminės linijos“, UAB „Ruukki Lietuva“ ir UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ turėjo teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teises, nes sutartyse, iÅ¡ kurių kilo reikalavimo teisės, nebuvo numatytas reikalavimas gauti skolininko sutikimÄ . Be to, UAB „Ruukki Lietuva“ reikalavimo teisė kyla iÅ¡ įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų.

Skolininko įgalioti asmenys du kartus (iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas, o po to bankroto administratorius) patvirtino kreditoriaus UAB „Manfula“ sudarytÄ sandorį ir pagal CK 1.79 str. 1 dalį netenka teisės ginčyti Å¡io sandorio.Skolininkas jokių prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių kreditoriams neturi ir skolininkui yra nesvarbu, kokie kreditoriai dalyvauja bankroto byloje. Tai, kad vienas ar kitas kreditorius galėtų bÅ«ti palankesnis asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, yra tik subjektyvÅ«s ieÅ¡kovo įsivaizdavimai, kurie Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Å ioje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kė netiesioginį ieÅ¡kinį, gindamas trečiojo asmens teises, o ne tiesioginį ieÅ¡kinį, gindamas savo teises, neginčijo sutarčių CK 1.80 ir 1.81 straipsnių nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir pirmosios instancijos teismas Å¡ių sandorių negaliojimo pagrindų nenagrinėjo.

Todėl negali kelti Å¡ių reikalavimų apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieÅ¡kovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kurį bÅ«tų turėjęs sumokėti už tiesioginį ieÅ¡kinį.Nepaisant to, kad reikalavimo teisių perleidimo kaina yra atsakovės komercine paslaptimi ir Å¡i informacija nesusijusi su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, ieÅ¡kovas siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ informacijÄ . Pats ieÅ¡kovas yra sudaręs reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į skolininkÄ , kurioje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo kaina yra konfidenciali informacija ir ieÅ¡kovas Å¡ios informacijos neatskleidė.

Taigi ieÅ¡kovas siekia, kad bÅ«tų taikomi dvigubi standartai, nes jis slepia savo sudarytų sutarčių reikalavimo teisių įgijimo kainÄ , tačiau reikalauja, kad tokiÄ informacijÄ atskleistų atsakovė. Toks ieÅ¡kovo elgesys yra nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Byloje keliamas pagrindų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti egzistavimo klausimas. Apelianto (ieÅ¡kovo) E. L. teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra visų netiesioginio ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinų sÄ lygų.CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jei skolininkas pats Å¡ių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Taigi netiesioginis ieÅ¡kinys yra toks ieÅ¡kinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, pareiÅ¡kia už savo skolininkÄ , kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netiesioginio ieÅ¡kinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistÄ turtÄ nukreips savo reikalavimų patenkinimÄ .

CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų, pagal kurį kreditorius už skolininkÄ jo vardu turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).Netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas.

Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis).

Kreditorius neturės teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡laikymÄ , žalos, padarytos sužalojant sveikatÄ , atlyginimÄ ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas (kreditorius) neturi teisės pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį trečiojo asmens (bankrutavusios įmonės) vardu, pažymi, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tik viena iÅ¡ keturių kasacinio teismo praktikoje suformuotų netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygų – kreditoriaus turima neabejotina ir vykdytina reikalavimo teisė.

Dėl Å¡ios sÄ lygos ginčo nėra; ieÅ¡kovas yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusia bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam klausimui yra aktuali netiesioginio ieÅ¡kinio instituto taikymo ir aiÅ¡kinimo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014 ir 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015.

Å iose nutartyse kasacinis teismas sprendė, kad kasatorius (ieÅ¡kovas) neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovui reikÅ¡ti netiesioginio ieÅ¡kinio, nes trečiasis asmuo neturi turtinės teisės į atsakovÄ , jis nėra atsakovo kreditorius, o atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas ir neturi jokių pareigų jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 pabrėžė, jog teismo praktika aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluota.Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-06-16 UAB „Laugina“ sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Manfula“. 2016-02-11 UAB „Manfula“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Manfula“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolÄ . 2012-02-20 UAB „Laugina“ sudarė subrangos sutartį su UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“. 2016-09-30 UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolÄ . 2010 m. gruodžio 13 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 547 941,92 Lt skolos iÅ¡ UAB „Laugina“ priteisimo UAB „RUUKKI LIETUVA“ naudai. 2011 m. vasario 11 d. Panevėžio apygardos teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 20 698,13 Lt skolos iÅ¡ UAB „Laugina“ priteisimo UAB „RUUKKI LIETUVA“ naudai. 2016-06-28 UAB „RUUKKI LIETUVA“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „RUUKKI LIETUVA“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolÄ . 2010-12-14 UAB „Laugina“ sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Statovita“. 2011-04-06 UAB „Laugina“ sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Požeminės linijos“. 2012-03-07 UAB „Laugina“ sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Požeminės linijos“. 2016-02-17 UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Požeminės linijos“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolÄ .Taigi, nors ieÅ¡kovas (kaip kreditorius) turi neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“, tačiau Å¡iuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra kitų bÅ«tinų sÄ lygų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, t. y. kad skolininkas (BUAB „Laugina“) turi neabejotinÄ , galiojančiÄ ir vykdytinÄ turtinę teisę atsakovų atžvilgiu, kurios neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti, t. y. kad atsakovai turi pareigÄ vykdyti savo prievolę skolininkui (BUAB „Laugina“).

PrieÅ¡ingai - atsakovai yra BUAB „Laugina“ kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju netiesioginis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 6.68 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, nesant jo taikymo sÄ lygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį pripažinti 2016-02-11, 2016-02-17, 2016-06-28 ir 2016-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis iÅ¡ esmės siekia ne įgyvendinti BUAB „Laugina“ turtinę teisę, o tokiu bÅ«du padidinti tikimybę savo, kaip BUAB „Laugina“ akcininko, norÄ iÅ¡saugoti verslÄ .

Toks netiesioginio ieÅ¡kinio instituto taikymas prieÅ¡tarautų jo esmei ir paskirčiai. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčijamomis sutartimis buvo panaikinta galimybė iÅ¡saugoti jam priklausančios BUAB „Laugina“ verslÄ sudarant taikos sutartį bankroto procese ir atkuriant įmonės mokumÄ , nagrinėjamu aspektu nėra reikÅ¡minga. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nepriklausomai nuo to, kas (pradiniai kreditoriai ar naujasis kreditorius) turi reikalavimo teisę į bankrutavusį skolininkÄ , nesikeičia nei ieÅ¡kovo, kaip smulkaus kreditoriaus, kreditorinio reikalavimo skolininkui apimtis, nei ieÅ¡kovo teisių ir pareigų skolininko bankroto byloje apimtis, nei skolininko mokumas.

Kita vertus, apelianto aiÅ¡kinimas, kad tik dėl naujojo kreditoriaus – UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ nepritarimo nėra galimybės sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, nėra reikÅ¡mingas sprendžiant ginčijamų sutarčių (ne)galiojimo klausimÄ , nes kaip balsuotų vienas ar kitas pradinis kreditorius skolininko kreditorių susirinkime, galima daryti tik hipotetines prielaidas.CK 6.101 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Pagal to paties straipsnio 5 dalį, be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisto reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pradinių kreditorių UAB „Požeminės linijos", UAB „Ruukki Lietuva" ir UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras" sutartyse, iÅ¡ kurių kildinamos reikalavimo teisės, nebuvo nustatyta sÄ lyga, kad kreditorius turi teisę gauti skolininko sutikimÄ iÅ¡ sutarties kylančių reikalavimo teisių perleidimui.

UAB (dabar – BUAB) „Laugina" ir UAB „Požeminės linijos" 2011-04-06 ir 2012-03-07 sudarytose statybos rangos sutartyse Nr. SUB2011-06 ir Nr. SUB2012-06 buvo numatyta, kad nei viena iÅ¡ sutarčių Å¡alių neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui be raÅ¡tiÅ¡ko kitos Å¡alies sutikimo (9.2. punktas); UAB (dabar – BUAB ) „Laugina" ir UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijos centras" 2012-02-20 sudarytoje sutartyje Nr. LT GSI_451/SUB2012-2 buvo įtvirtinta sÄ lyga nesuderinus raÅ¡ytine forma su kita Å¡alimi neperleisti savo įsipareigojimų (10.5. punktas); kreditoriaus UAB „Ruukki Lietuva" reikalavimo teisė kyla iÅ¡ įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisėtumo pirmosios instancijos teismo išvados, kad kreditoriaus asmuo skolininkui negali turėti esminės reikšmės, kadangi BUAB „Laugina" yra bankrutavusi įmonė, jokios veiklos ji nevykdo, sudarytų sutarčių galiojimas pasibaigė, priešpriešinių įsipareigojimų atsakovai bankrutavusiai įmonei neturi ir negali turėti.Bylos medžiaga nustatyta, kad BUAB „Laugina“ skola UAB „Manfula" susidarė BUAB „Laugina“ perkant prekes ir paslaugas iš UAB „Manfula".

Ä®statymas nenustato, kad prekių (ne nekilnojamojo daikto) pirkimo pardavimo ar paslaugų teikimo sutartys turi bÅ«ti patvirtintos notaro (CK 6.311 str., 6.831 str. 1 d.). Tokiu atveju ir ginčijama 2016-02-11 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2016/02/10 galėjo bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma (CK 1.71 – 1.74 straipsniai, 1.93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ pradžių pačiam ieÅ¡kovui, pateikus jo pasiraÅ¡ytÄ UAB „Laugina“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä 2016-06-06 ir į jį įtraukus naujÄ jį kreditorių UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ su 600859,63 Eur (be palÅ«kanų) skola, o po to bankroto administratoriui pateikus teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus ir Kauno apygardos teismui patvirtinus UAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinį reikalavimÄ , į kurį įtraukta ir pradinio kreditoriaus UAB „Manfula“ perleista pradelsta 600 859,63 Eur skola su palÅ«kanomis (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, civ. byla Nr.eB2-1570-555/2017), buvo patvirtintas 2016-02-11 sandoris, todėl skolininkas, o nagrinėjamu atveju ir ieÅ¡kovas, netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pateiktus ir prie bylos prijungtus rašytinius dokumentus – 2016-02-11, 2016-02-17, 2016-06-28 ir 2016-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių papildomų susitarimų kopijas, įvertinęs atsakovės argumentus apie duomenų komercinę reikšmę, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi pripažino nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Atsakovės teigimu, papildomuose susitarimuose nurodyta reikalavimo perleidimo kaina ir atsikaitymo tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai nustatyta, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikÅ¡ti netiesioginio ieÅ¡kinio ir vien tai sudarė savarankiÅ¡kÄ bei pakankamÄ pagrindÄ atmesti jo ieÅ¡kinį, kai skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas įrodymais, kurie pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga, aplinkybė, kad dalis dokumentų, kuriuose yra nurodyta ginčijamų sutarčių kaina ir atsiskaitymo tvarka, yra pripažinta nevieÅ¡a bylos medžiaga, nelaikytina esminiu ieÅ¡kovo procesinių teisių pažeidimu, suteikiančiu akivaizdų procesinį pranaÅ¡umÄ atsakovėms, nes reikalavimų perleidimo kaina nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktuali ir jokios reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Apelianto argumentai, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas ne tik CK 6.68 straipsnio pagrindu, kaip netiesioginis ieÅ¡kinys (Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija jau pasisakė ir nesikartoja), bet kaip ir tiesioginis ieÅ¡kinys, nes sandoriai turėjo bÅ«ti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes pažeista imperatyvi CK 6.200 straipsnio norma, taip pat CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas, kaip bankrutavusios įmonės kreditorius, yra laisvas pasirinkti bÅ«dÄ , kuriuo gina tiek savo, tiek visų įmonės kreditorių interesus.

Kreditoriaus interesų gynimÄ reglamentuoja CK 6 knygos IV skyrius. Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį (CK 6.66 straipsnis) ir/arba netiesioginį ieÅ¡kinį (CK 6.68 straipsnis), tačiau įmonės kreditorius net ir esant iÅ¡keltai bankroto bylai neturi teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti klausimu (reikalavimu), kuris nebuvo pareikÅ¡tas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas sutartis ginčijo dėl CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalių, CK 6.103 straipsnio nuostatų pažeidimo. IeÅ¡kovas (apeliantas) neginčijo sutarčių CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir pirmosios instancijos teismas Å¡ių sandorių negaliojimo pagrindų nenagrinėjo. Apelianto nurodytų klausimų iÅ¡nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme sukurtų atsakovams procesinę staigmenÄ , todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais, Å¡ių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Ir, trečia, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant teismo pareigÄ ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir teisinius padarinius, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, bÅ«tina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčo sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pripažinti jų negaliojančiais ex officio (CPK 185 straipsnis). Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtÄ teismo procesinį spendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina iÅ¡vada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.Dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. teisme gauto apelianto praÅ¡ymo teisėjų kolegija sprendžia, kad esant pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, tokio pobÅ«džio praÅ¡ymai negali bÅ«ti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis).Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo E. L. apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ apelianto atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) - 605,00 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, j. a. k. 302414437, 605,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Rūta Palubinskaitė                                                                                                                       Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                                  Egidijus Tamašauskas