288d2084-4a36-4e56-a0bb-2a76fd6dacfe · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-1799/2011                                                                                   2-58-3-00058-2011-5             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              122.4.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto M. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto M. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industrial Services“ bankroto byloje.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              PareiÅ¡kėjas UAB „Vensva“ pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Baltic Industrial Services“. Å iaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Baltic Industrial Services“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. UAB „Baltic Industrial Services“ akcininkas L.

R. padavė teismui atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. vasario 24 d. nutarties. Å iaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikino 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Baltic Industrial Services“. Atsakovo akcininkas M. C. padavė atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto M.

C. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad apeliantas, bÅ«damas atsakovo akcininku, nėra įtraukiamas trečiuoju asmeniu į bankroto bylÄ ir įstatymas nenumato jam subjektinės teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu apeliantas M. C. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti, jo atskirÄ jį skundÄ priimti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė pareigÄ analogiÅ¡kas bylas (situacijas) nagrinėti vienodai. AnalogiÅ¡koje situacijoje, kai atskiruosius skundus byloje pateikė tos pačios įmonės akcininkai, kurių nei vienas nebuvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, vieno iÅ¡ jų, tai yra L. R. , atskirÄ jį skundÄ teismas priėmė ir iÅ¡nagrinėjo, o jo, apelianto, atskirÄ jį skundÄ teismas atsisakė priimti.Teismas nepagrįstai apribojo kitų proceso dalyvių teises pateikti atsiliepimus į L.

R. atskirÄ jį skundÄ ir taip pažeidė procesines teisės normas. Teismas privalėjo iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti atsakovo mokumo klausimÄ , siÅ«lyti Å¡alims pateikti naujus įrodymus, juos iÅ¡ naujo įvertinti ir priimti motyvuotÄ sprendimÄ .Apeliantas atskirÄ jį skundÄ turėjo teisę paduoti kaip atsakovo UAB „Baltic Industrial Services“ vadovas. Iki 2011 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, atsakovo vadovu ir atstovu byloje buvo apeliantas. Teismas, priėmęs L. R. atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. vasario 24 d. nutarties, iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo nagrinėjo pradinį pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.

Kadangi teismas panaikino 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir atsisakė kelti atsakovui bankroto bylÄ , neatsirado Ä®monių bankroto įstatyme numatytos pasekmės ir apeliantas savo įgaliojimų neprarado.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ tretysis asmuo L. R. prašė apelianto atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tuo, kad įstatymas nenumato apeliantui galimybės paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl priimtos teismo nutarties atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Teismas, atsisakydamas kelti bankroto bylÄ , pagrįstai ginė jo (trečiojo asmens), kaip atsakovo akcininko, interesus, nes apeliantas, bÅ«damas atsakovo direktoriumi ir įkÅ«ręs kitÄ Ä¯monę UAB „Baltic Industrial Services EU“, sÄ moningai suorganizavo ir inicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovui, siekdamas perimti bankrutuojančios įmonės turtÄ . Bankroto bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė teismui klaidingus duomenis apie atsakovo skolas tretiesiems asmenims, nuslėpė kitus svarbius faktus, veikė nesÄ Å¾iningai.

Apeliantas, priimdamas iÅ¡ bankroto administratoriaus įgaliojimus, dokumentus ir turtÄ , teisėtai pardėjo eiti atsakovo direktoriaus pareigas, taigi jis sutiko su 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ir jo nei kaip akcininko, nei kaip atsakovo direktoriaus interesai pažeisti nebuvo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Atskirasis skundas tenkintinas.             Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto M.

C. atskirÄ jį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato jam subjektinės teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ , todėl byloje bÅ«tina nustatyti ar apeliantas, bÅ«damas atsakovo akcininku bei direktoriumi, turi teisę skųsti nutartį, kuria atsakovui buvo atsisakyta kelti bankroto bylÄ .Bankroto bylos bei visi su tuo susiję klausimai nagrinėjami pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.).

Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io specialiojo įstatymo nuostatoms.CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panaÅ¡ius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Tiek CPK, tiek CK normos įstatymų taikymÄ pagal analogijÄ sieja visų pirma su ginčo materialinį santykį (tiesiogiai) reglamentuojančio įstatymo nebuvimu.CPK 305 straipsnis nustato apeliacinio skundo subjektus, tai yra asmenis, turinčius teisę apeliacine tvarka skųsti byloje priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (nutartį).

Remiantis CPK 338 straipsniu, CPK 305 straipsnis taip pat reglamentuoja ir atskirojo skundo subjektus. Apeliantu gali bÅ«ti tik byloje dalyvaujantis asmuo. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę paduoti skundÄ , reikÅ¡minga yra tik ta aplinkybė, ar jis buvo įtrauktas į pirmosios instancijos teismo procesÄ kaip byloje dalyvaujantis asmuo. SkundÄ paduodantis asmuo turi bÅ«ti teisiÅ¡kai suinteresuotas, kad bÅ«tų pakeistas arba panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis). Teisinis suinteresuotumas reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ ar dalinį byloje dalyvaujančio asmens reikalavimų nepatenkinimÄ pirmosios instancijos teisme.

TeisiÅ¡kai suinteresuotu gali bÅ«ti kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, jei skundžiamas sprendimas (nutartis) yra jam nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Ä®BÄ® 10 straipsnio 8 bei 13 punkto bei 305 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties iÅ¡kelti ar atsisakyti kelti bankroto bylÄ gali paduoti kiekvienas bankroto byloje dalyvaujantis asmuo. Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti ar apeliantas yra atsakovo UAB „Baltic Industrial Services“ bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Byloje nustatyta, kad apeliantas yra atsakovo akcininku. Å iuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įmonės akcininkai paprastai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas yra ne tik atsakovo akcininku, bet ir jo vadovu – direktoriumi. Remiantis CPK 55 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas.

Å iais atvejais laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo. Ä®BÄ® 5 bei 8 straipsnių nuostatos įpareigoja įmonės vadovÄ pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkte, bei numato atsakomybę už Å¡ios pareigos nevykdymÄ . Esant tokioms aplinkybėms įmonės vadovas laikytinas dalyvaujančiu bankroto byloje subjektu, atstovaujančiu įmonės, kuriai ketinama kelti bankroto bylÄ , interesus.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui. Kadangi bankroto byla atsakovui neiÅ¡kelta, tai apeliantas neprarado įmonės vadovo įgaliojimų, o teismo iÅ¡vada, kad bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja įmonės administratorius ar kitas įgaliotas asmuo yra nepagrįsta. Administratorius, remiantis Ä®BÄ® 10 ir 11 straipsnio nuostatomis, teisme atstovauja įmonės interesus tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®vertinusi aukščiau nurodytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, bÅ«damas atsakovo, kuriam atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vadovu, yra bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu (juridinio asmens atstovu) bei turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria atsakovui atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl apelianto teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ , netinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl ko priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, kuri yra naikintina, o byla su atskiruoju skundu perduotina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

             Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti.             Civilinę bylÄ Nr. 2-1799/2011 su apelianto M. C. atskiruoju skundu dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti. TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė Nijolė PiÅ¡kinaitė