2022-01-19 Nr. AB-1719-3-61-3-01972-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-887-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01972-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūra) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autodata“ ir UAB „Autodemas“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) priteisti UAB „Autodata“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė, atsakovo atstovas), 27 004,67 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti UAB „Autodemas“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, 18 204,67 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti pareiškėjams iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad pagrindinė jų verslo veikla yra transporto priemonių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) į Lietuvos Respubliką. Paaiškino, kad pareiškėjų JAV įsigytos transporto priemonės paprastai jūrų transportu iš JAV buvo gabenamos į Klaipėdos uostą ir saugomos aikštelėse tol, kol muitinės pareigūnai patikrina transporto priemonių importo deklaracijas ir leidžia transporto priemones paleisti į laisvą apyvartą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatyti Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai (toliau – ir Kriterijai), kurie pradėti taikyti nuo 2017 m. liepos 3 d. Pareiškėjai teigė, kad UAB „Autodata“ 2017 metų liepos mėnesį ketino iš JAV į Lietuvą importuoti 8 transporto priemones, o UAB „Autodemas“ – 6 transporto priemones. Tuo tikslu pareiškėjai Muitinės Pilies jūrų uosto ir Malkų įlankos jūrų uosto postams pateikė atitinkamas transporto priemonių deklaracijas. Muitinė, vadovaudamasi Įsakymo nuostatomis, 2017 metų liepos mėnesį nutarė nei vienos transporto priemonės neišleisti į laisvą apyvartą. Kadangi Muitinė atsisakė išleisti atgabentas transporto priemones į laisvą apyvartą, pareiškėjai negalėjo jomis laisvai naudotis ir privalėjo transporto priemones laikyti Klaipėdos jūrų uosto prekių saugojimo aikštelėse, dėl to patirdami išlaidas.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 papunktis, ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Kriterijais, 1.3 papunktis, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pasak pareiškėjų, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimo priėmimo dienos visos pareiškėjų transporto priemonės, kurios buvo laikomos netinkamomis eksploatuoti ir kurių Muitinė neleido į laisvą apyvartą, tapo tinkamomis eksploatuoti ir galėjo būti išleistos į laisvą apyvartą. Pareiškėjų 14 importuojamų transporto priemonių buvo neišleidžiamos į laisvą apyvartą ir priverstinai saugojamos aikštelėse nuo 2017 metų liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės 10 d. vien dėl Kriterijuose nustatyto reglamentavimo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintas neteisėtu. Pareiškėjai teigė, kad nuolatinis bylinėjimasis su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareiškėjams kėlė nuolatinius rūpesčius, stresą, trukdė užsiimti tiesiogine veikla bei lėmė dideles pareiškėjų teisines išlaidas.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad, jeigu Muitinė laikėsi pozicijos, jog pareiškėjai vykdė neteisėtą atliekų vežimą į Lietuvą, tai ji turėjo apie tai informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra), kuri privalėjo apie neteisėtą atliekų vežimą informuoti kompetentingą JAV instituciją, o tada spręsti dėl atliekų sulaikymo tol, kol bus gautas JAV kompetentingos institucijos sprendimas. Jokie teisės aktai nenumatė Muitinei teisės priimti sprendimą neišleisti prekių į laisvą apyvartą, net jeigu buvo įtariama, kad atliekos vežamos neteisėtai. Pareiškėjų nuomone, Muitinės sprendimai neišleisti transporto priemonių į laisvą apyvartą buvo priimti viršijant suteiktos kompetencijos ribas.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad Muitinė, viršydama savo kompetencijos ribas, neleido pareiškėjams importuoti transporto priemonių į Lietuvą, dėl ko jie (pareiškėjai) privalėjo transporto priemones laikyti mokamose aikštelėse. Dėl neteisėtų Muitinės veiksmų pareiškėjai patyrė tiesioginę žalą. Jeigu Muitinė būtų leidusi pareiškėjams importuoti transporto priemones, net pagal Kriterijus jas pripažinus atliekomis, pareiškėjai būtu galėję jas saugoti savo aikštelėse nemokamai ir nebūtų patyrę nuostolių. Teigė, kad UAB „Autodata“ už 8 transporto priemonių laikymą Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje esančiose mokamose aikštelėse iš viso patyrė 27 004,67 Eur turtinę žalą, o UAB „Autodemas“ – 18 204,67 Eur. Minėtas aplinkybės patvirtina su skundu pateiktos PVM sąskaitos–faktūros už transporto priemonių saugojimą mokamose aikštelėse. Dėl to, jog pareiškėjų importuojamos transporto priemonės atitiko Kriterijus, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino neteisėtais, pareiškėjams buvo surašyti privalomieji nurodymai, keliamos bylos dėl ekonominių sankcijų taikymo, jų vadovai traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėti veiksmai trikdė normalią pareiškėjų veiklą, todėl jie teigė bendrai patyrę 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – ir Muitinės įstatymas) yra nurodytos Muitinės vykdomos funkcijos. Muitinė, vykdydama Muitinės įstatymo 10 straipsnyje nurodytas funkcijas, neišleido į laisvą apyvartą 14 pareiškėjams priklaususių transporto priemonių, nes jos atitiko Kriterijus ir Departamento pareigūnai pareiškėjams surašė privalomuosius nurodymus per 30 dienų perduoti importuojamas transporto priemones atliekų tvarkytojams bei priėmė sprendimus dėl ekonominių sankcijų taikymo. Atsakovo atstovas neneigė, kad nagrinėjamu atveju įgyvendino aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančias teisės normas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų šios institucijos veiksmų. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendime pripažino Įsakymą prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau nenustatė, kad ši norminio administracinio akto dalis negali būti taikoma nuo jos priėmimo dienos. Taigi laikytina, jog atitinkamos Įsakymo dalys, kurių teisėtumas buvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, negalioja tik nuo Sprendimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 10 d., todėl Muitinė iki Sprendimo priėmimo privalėjo taikyti Įsakymo nuostatas.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjai, kaip subjektai, vykdantys ūkinę veiklą, susijusią su transporto priemonių importu iš JAV į Lietuvą, turėjo įvertinti Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą ir galimas jo pasekmes, jeigu vykdys pervežimą transporto priemonių, kurios atitinka Kriterijus. Pareiškėjai, žinodami apie įsigaliojusi teisinį reguliavimą, tačiau jį ignoruodami, prisėmė per didelę verslo riziką ir neįvertino, jog jų importuojamos transporto priemonės gali būti pripažintos atliekomis ir pareiškėjai bus įpareigoti jas (transporto priemones) perduoti atliekų tvarkytojams. Pasak atsakovo atstovo, jeigu pareiškėjų sprendimai importuoti transporto priemones įmonėms reiškė nuostolį, turi būti vertinama, ar jų veiksmai buvo pagrįsti, protingai apgalvoti, ar jie (pareiškėjai) padarė viską, kad būtų išvengta nuostolių.

9. Atsakovo atstovo nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Muitinė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, o nenustačius Muitinės neteisėtų veiksmų (neveikimo) fakto, pareiškėjų skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Autodata“ ir UAB „Autodemas“ skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai Muitinės veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia dviem aplinkybėmis: 1) sprendimas neišleisti transporto priemonių į laisvą apyvartą buvo priimtas vadovaujantis teisės akto nuostatomis, kurios vėliau buvo pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui; 2) Muitinė neturėjo kompetencijos savavališkai priimti sprendimą sulaikyti iš JAV atgabentas transporto priemones.

12. Teismas nurodė, kad Muitinė, priimdama sprendimą sulaikyti pareiškėjų iš JAV atgabentas transporto priemones, vadovavosi Įsakyme nustatytais Kriterijais, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 buvo pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, t. y. Muitinė, priimdama pareiškėjams nepalankų sprendimą, rėmėsi teisės aktu, kuris vėliau buvo pripažintas neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad Muitinė, susipažinusi su minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimu, visas pareiškėjų transporto priemones, kurios nuo 2017 metų liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo saugomos AB „Klaipėdos smeltė“, Baltic Auto Shipping Inc. Filialo, UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“ ir UAB „Otras“ saugojimo aikštelėse, išleido į laisvą apyvartą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, akcentavo, kad norminio administracinio akto ar jo dalies pripažinimas prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pats savaime nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Administravimo subjekto priimto administracinio akto pripažinimas prieštaraujančiu aukštesnės teisės galios teisiniam reguliavimui ar jo panaikinimas individualioje byloje teismine tvarka, pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Tokios pačios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir tuomet, kai žala yra siejama su valstybės institucijų veiksmais, atliktais teisinio reglamentavimo srityje.

14. Teismas, įvertinęs abstraktaus norminio akto teisėtumo tyrimo instituto paskirtį, pažymėjo, kad Muitinės sprendimo sulaikyti pareiškėjų siekiamas importuoti transporto priemones priėmimo metu Įsakymo nuostatos buvo galiojančios ir sukeliančios atitinkamas teisines pasekmes, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Įsakymo nuostatos negalėjo būti taikomos nuo jų paskelbimo dienos ir Muitinė, vykdydama savo funkcijas, turėjo diskreciją pasirinkti dėl elgesio modelio, o būtent dėl jų (Įsakymo nuostatos) taikymo.

15. Teismas nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjų atgabentos transporto priemonės pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo laikomos atliekomis, o ne transporto priemonėmis, yra pagrindas išvadai, jog Muitinė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pateiktos transporto priemonių importo deklaracijos yra netinkamos, ir Muitinė, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, turėjo teisę priimti sprendimą sulaikyti netinkamai įformintas prekes ir neišleisti jų į laisvą apyvartą. Teismo vertinimu, pareiškėjų skundo teiginiai, jog Muitinė, neišleisdama transporto priemonių į laisvą apyvartą viršijo savo kompetencijos ribas, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek Muitinė, tiek Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos, susipažinusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimu dėl norminio akto teisėtumo tyrimo, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų susidariusios situacijos sureguliavimui – Muitinė nedelsiant išleido transporto priemones į laisvą apyvartą, o Departamentas savo iniciatyva panaikino pareiškėjams surašytus privalomuosius nurodymus. Minėtos aplinkybes patvirtina, kad Muitinė nepiktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis, aktyviai sekė norminio administracinio akto tyrimo bylos eigą ir iš karto siekė ištaisyti neteisėtu pripažintu norminio administracinio akto sukeltas negatyvias pasekmes.

17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Muitinė veikė jai suteiktos kompetencijos ribose ir neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo netaikyti tuo metu galiojusio Įsakymo nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nenustatęs visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjų skundą.

III. 18. Pareiškėjai UAB „Autodata“ ir UAB „Autodemas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjų teigimu, tiek Aplinkos ministerija, tiek Muitinė suprato ir iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimo priėmimo privalėjo suprasti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo 1.2 ir 1.3 papunkčiai bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. Dl-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojai Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo derinimo metu buvo įspėję Aplinkos ministeriją, kad Kriterijai galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, tačiau Aplinkos ministerija šiuos įspėjimus ignoravo. Pasak pareiškėjų, Muitinė taip pat turėjo ir galėjo suprasti, kad jos veiksmai yra neteisėti vien iš to, jog Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių kontrolė nuo 2003 m. gruodžio 24 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 710) buvo pavesta regionų aplinkos apsaugos departamentams. Klaipėdos teritorinė muitinė nuo 2003 metų iki 2017 metų neturėjo ir nevykdė jokių funkcijų, susijusių su netinkamų transporto priemonių eksploatavimu. Tai, jog Muitinė 2017 metų vasarą pradėjo neišleisti Kriterijus atitinkančių transporto priemonių į laisvą apyvartą ir vykdyti Kriterijų taikymo kontrolę, nors ji niekada nebuvo minima teisės aktuose, reglamentuojančiuose eksploatuoti netinkamas transporto priemones, pareiškėjų vertinimu, įrodo, kad Muitinė atliko neteisėtus veiksmus.

20. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Muitinės sprendimai neišleisti pareiškėjų transporto priemonių, net jeigu Muitinė įtarė neteisėtą atliekų vežimą, buvo priimti viršijant kompetencijos ribas. Pasak pareiškėjų, sprendimus, susijusius su galimai neteisėtu atliekų vežimu, galėjo priimti Aplinkos apsaugos agentūra ir/arba regionų aplinkos apsaugos departamentas, bet ne Muitinė. Pareiškėjai pažymi, kad ne tik atliekų vežimą, bet ir Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nenumatė Muitinei teisės neišleisti prekių į laisvą apyvartą, jeigu ji įtaria neteisėtą atliekų gabenimą.

21. Pareiškėjai tvirtina, kad žala kilo dėl to, jog pareiškėjų transporto priemonės, kol baigsis ginčai, buvo saugomos mokamose transporto priemonių saugojimo aikštelėse, o ne nemokamose. Jeigu pareiškėjams būtų buvusi sudaryta galimybė pervežti transporto priemones į savo aikšteles, tai jokia žala nebūtų kilusi. Tačiau dėl valstybės institucijų, ypač Muitinės, pernelyg didelio iniciatyvumo taikant Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles, transporto priemonės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą ir pareiškėjams buvo sukelta žala.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo atstovas nurodo kad Muitinė yra ne įstatymų leidžiamoji institucija, o teisėsaugos institucija, todėl pareiškėjų teiginiai, jog Muitinė suprato ar privalėjo suprasti, kad jos veiksmai yra neteisėti, savaime nesukelia Muitinei pareigos atlyginti pareiškėjų patirtus nuostolius, neįrodo priežastinio ryšio tarp Muitinės veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Pažymi, kad, jeigu Muitinė būtų veikusi savo nuožiūra, tai būtų prieštaravę Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytam įstatymo viršenybės principui.

24. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad Muitinė veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus. Šiuo aspektu nurodo, kad Muitinės uždaviniai organizuoti ir kontroliuoti muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą bei funkcijos pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga Muitinė, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybes juos pažeisti, apibrėžti ne tik Muitinės įstatyme, bet ir vėlesniuose Muitinės departamento direktoriaus įsakymais patvirtintose Muitinės nuostatų redakcijose. Šios funkcijos išdėstytos Muitinės atskirų padalinių nuostatose, patikslintos muitinės pareigūnų pareigybių aprašymuose. Vykdydami savo tiesiogines funkcijas muitinės pareigūnai vadovavosi instrukcijomis, kad kai deklaruojama apgadinta, išmontuota ar supjaustyta dalimis transporto priemonė, būtina tikrinti, ar pagal pateiktus dokumentus ji atitinka Kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710; jei atitinka bent vieną kriterijų – informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą, prekių neišleisti, kol nebus gauta išvada iš regiono aplinkos apsaugos departamento. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjai neįsigilinę į teisinį reglamentavimą teigė, jog Muitinė nuo 2003 metų iki 2017 metų neturėjo ir nevykdė jokių funkcijų, susijusių su eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvada, kad Kriterijai, buvę norminės bylos tyrimo dalyku, negalioja nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. Mano, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Muitinės sprendimo sulaikyti pareiškėjų siekiamas importuoti transporto priemones metu Įsakymo nuostatos buvo galiojančios ir sukeliančios atitinkamas teisines pasekmes, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Įsakymo nuostatos negalėjo būti taikomos nuo jų paskelbimo dienos ir Muitinė, vykdydama savo funkcijas, turėjo diskreciją pasirinkti dėl elgesio modelio, o būtent dėl jų taikymo.

27. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikia neteisingą Muitinės, Aplinkos apsaugos agentūros ir regionų aplinkos apsaugos departamentų funkcijų aiškinimą, juo bandydami grįsti tariamą Muitinės kompetencijos viršijimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Muitinė nagrinėjamu atveju tinkamai taikė teisės aktus, susijusius su aplinkos apsauga, įskaitant Kriterijus, tiek, kiek buvo būtina jos funkcijoms atlikti.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjai neneigė, jog ginčo transporto priemonės atitiko Kriterijus. Pareiškėjų atgabentos transporto priemonės pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą buvo laikomos atliekomis, o ne transporto priemonėmis, todėl Muitinė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pateiktos transporto priemonių importo deklaracijos yra netinkamos, ir vadovaudamasi Instrukcijos nuostatomis turėjo teisę priimti sprendimą sulaikyti netinkamai įformintas prekes bei neišleisti jų į laisvą apyvartą. Pasak Aplinkos ministerijos, pareiškėjai neįrodė neteisėtų Muitinės veiksmų.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nei Muitinė, nei Aplinkos ministerija nepadarė neteisėtų veiksmų ir veikė savo kompetencijos ribose, todėl, priešingai nei teigė pareiškėjai, Muitinė nesuprato ar neprivalėjo suprasti, kad Aplinkos ministro priimtas Įsakymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, teisingai įvertino visas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria Muitinės pateiktiems teisiniams argumentams, tiek dėl įrodymų (ne)pakankamumo, tiek dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Akcentuoja, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde paaiškinimus ir argumentus teikė tik dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kompetencijos, tačiau, Agentūros nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, turėtų atsižvelgti ir į kitas administracinėje byloje nustatytas aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio nebuvimo tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjų UAB „Autodemas“ ir UAB „Autodata“ prašomos priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atlyginimo priteisimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

34. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Muitinė suprato ir privalėjo suprasti, jog Kriterijų vykdymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, o nusprendusi vykdyti Kriterijus ir neišleisti pareiškėjų transporto priemonių į laisvą apyvartą – viršijo kompetencijos ribas.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos teritorinė muitinė, kilus įtarimų, kad pareiškėjų iš JAV į Lietuvą atgabentos transporto priemonės pagal Įsakyme nustatytus Kriterijus gali būti atliekos, priėmė sprendimą neišleisti jų į laisvą apyvartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 konstatavo, kad Įsakymo 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi byloje susidarė tokia teisinė situacija, kad Muitinė, priimdama sprendimą neišleisti į laisvą apyvartą pareiškėjų iš JAV atgabentas transporto priemones, rėmėsi teisės aktu (Įsakyme nustatytais Kriterijais), kuris vėliau buvo pripažintas neteisėtu.

37. Pareiškėjų teigimu, dėl to, kad Muitinė, vadovaudamasi Kriterijais, priėmė sprendimą neišleisti į laisvą apyvartą pareiškėjų iš JAV atgabentas transporto priemones, pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kurią sudaro transporto priemonių saugojimo mokamoje stovėjimo aikštelėje išlaidos, ir neturtinę žalą, grindžiamą normalios ūkinės-komercinės veiklos trikdymu. Pareiškėjai nurodo, kad Muitinės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji sprendimą sulaikyti ir neišleisti į laisvą apyvartą transporto priemones priėmė viršydama kompetencijos ribas, nes nuo 2003 metų iki 2017 metų jokių funkcijų, susijusių su netinkamų transporto priemonių eksploatavimu, nevykdė, tokia kontrolė buvo pavesta regionų aplinkos apsaugos departamentams.

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl Muitinės neteisėtų veiksmų ir iš jų kilusios žalos, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjų iš JAV į Klaipėdos jūrų uostą jūrų transportu atgabentos transporto priemones pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, t. y. Kriterijus, buvo laikomos atliekomis, o ne transporto priemonėmis. Tačiau pareiškėjai mano, kad Muitinė neturėjo teisės taikyti Kriterijų ir neišleisti transporto priemonių į laisvą apyvartą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pareiškėjų teiginiai yra nepagrįsti.

39. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog muitinė yra atsakinga už atliekų iš trečiųjų šalių įvežimo į Lietuvos Respubliką kontrolę, patvirtina ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai: pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnio 2 punktą, muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Muitinė taiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsauga, atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus (Muitinės įstatymo 10 straipsnio 10 punktas).

40. Muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Kodeksas), 3 straipsnio c punktu, įgyvendina priemones, kuriomis visų pirma siekiama užtikrinti Sąjungos ir jos gyventojų saugumą bei saugą, taip pat aplinkos apsaugą, prireikus glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis valdžios institucijomis. Pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 660/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, 50 straipsnio 4a dalį, siekiant įsitikinti, kad medžiaga arba daiktas, vežamas keliais, geležinkeliu, oru, jūrų ar vidaus vandens keliais, nėra atliekos, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2012/19/ES, reikalauti atitinkamą medžiagą arba daiktą turinčio arba jo (jos) vežimą organizuojančio fizinio arba juridinio asmens pateikti dokumentus, įrodančius: a) atitinkamos medžiagos ar daikto kilmės ir paskirties vietą; ir b) kad tai nėra atliekos, atitinkamais atvejais įskaitant funkcinės gebos įrodymus.

41. Siekdami įgyvendinti ir tinkamai vykdyti 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės ratifikavimo įstatymu, ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 16 d. sudarė susitarimą Nr. B5-2017-2/15B-1 „Dėl bendradarbiavimo atliekų tarpvalstybinių vežimų kontrolės srityje“ (toliau – ir Susitarimas). Minėto susitarimo 1 punkte nurodyta, kad susitarimo tikslas – sudaryti sąlygas Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų (Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, regioninių aplinkos apsaugos departamentų) bendradarbiavimui užtikrinant efektyvią eksportuojamų, importuojamų ir tranzitu gabenamų atliekų vežimų kontrolę, tarpusavio pagalbos teikimą, keitimąsi informacija. Iš Muitinės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pagal šį Susitarimą muitinė, įtardama, jog muitinės deklaracijoje nurodyta transporto priemonė galimai atitinka Taisyklių 2 priede nurodytus Kriterijus, informaciją ir reikiamus dokumentus perduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, kurie muitinei pateikia išvadą, ar transporto priemonė atitinka, kurį nors kriterijų ir dėl to yra priskirtina atliekoms. Muitinė, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pateiktas išvadas, pagal kompetenciją taiko teisės aktais nustatytus reikalavimus atliekų vežimui.

42. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710, 2 punkte nustatyta, kad šios Taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su transporto priemonių gamyba, importu (įvežimu), eksportu (išvežimu), eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimu ir apdorojimu, ir institucijoms, pagal kompetenciją vykdančioms šių veiklų kontrolę.

43. Taigi nors pagal nustatytą teisinį reguliavimą muitinė nesprendžia, ar transporto priemonė laikytina atlieka pagal Taisyklių 2 priede nustatytus Kriterijus, tačiau vykdydama jai pavestas funkcijas ir siekdama įgyvendinti teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsauga, muitinė atlieka pirminį Taisyklių 2 priede nurodytų Kriterijų vertinimą ir kilus įtarimams apie tai informuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų argumentai, kad Muitinė suprato ir privalėjo suprasti, kad Kriterijų vykdymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, niekaip neįrodo Muitinės neteisėtų veiksmų, nes, kaip jau buvo minėta, Taisyklių 2 priede nustatyti Kriterijai, iki kol jie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimu nebuvo pripažinti neteisėtais, buvo privalomi Taisykles taikantiems subjektams ir jų netaikymas pačiai Muitinei galbūt būtų sukėlęs atitinkamas teisines pasekmes.

44. Europos Sąjungos prekės muitinio statuso neturinčios transporto priemonės laikinai saugomos muitinei prižiūrint, laikotarpiu nuo jų pateikimo muitinei iki muitinės procedūros įforminimo arba įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą. Pagal Kodekso 134 straipsnio 1 dalies 4 pastraipą, ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtino Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukciją (toliau – ir Instrukcija), pagal kurios 20 punktą, jeigu muitinio tikrinimo metu nustatoma, kad deklaracija užpildyta nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, muitiniam tikrinimui pateiktoms prekėms negalima taikyti deklaranto (muitinės procedūros vykdytojo) pasirinktos muitinės procedūros ar kito muitinės sankcionuoto veiksmo (pvz., deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka duomenų, nurodytų kartu su ja pateiktuose dokumentuose, prekių rūšis, kiekis ar kitos charakteristikos neatitinka nurodytų deklaracijoje ar kartu su ja pateiktuose dokumentuose, deklaruojamoms prekėms pasirinkta muitinės procedūra ar kitas muitinės sankcionuotas veiksmas negali būti taikomas dėl teisės aktų nustatytų draudimų ar apribojimų) priimamas sprendimas neišleisti prekių. Šios instrukcijos 20 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimamas tik tada, jeigu prekės yra laisvoje apyvartoje, laikinai saugomos arba joms taikomas kitas muitinės sankcionuotas veiksmas, kuris gali būti tęsiamas priėmus sprendimą neišleisti prekių (pvz., prekės laikomos muitinės sandėlyje ir priėmus importo deklaraciją jų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai nusprendžiama jų neišleisti, nes importuotojas neturi teisės šių prekių importuoti). Kitais atvejais, kai prekėms netaikomas joks muitinės sankcionuotas veiksmas ir jos nėra laisvoje apyvartoje arba laikinai saugomos, turi būti priimamas sprendimas prekes sulaikyti (Instrukcijos 21 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju Muitinė, vertindama, jog pareiškėjų atgabentos transporto priemonės pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą gali būti laikomos atliekomis, o ne transporto priemonėmis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pateiktos transporto priemonių importo deklaracijos yra netinkamos, ir Muitinė, vadovaudamasi minėtomis Instrukcijos nuostatomis, turėjo teisę priimti sprendimą sulaikyti netinkamai įformintas prekes ir neišleisti jų į laisvą apyvartą. Tiek Muitinė, tiek Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos, susipažinusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimu dėl norminio akto teisėtumo tyrimo, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų susidariusios situacijos sureguliavimui – Muitinė nedelsiant išleido transporto priemones į laisvą apyvartą, o Departamentas savo iniciatyva panaikino pareiškėjams surašytus privalomuosius nurodymus.

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Muitinė veikė jai suteiktos kompetencijos ribose ir neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo netaikyti tuo metu galiojusio Įsakymo nuostatų; Muitinė nepiktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis, aktyviai sekė norminio administracinio akto tyrimo bylos eigą ir iš karto siekė ištaisyti neteisėtu pripažintu norminio administracinio akto sukeltas negatyvias pasekmes, todėl nėra pagrindo konstatuoti Muitinės neteisėtus veiksmus.

47. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

48. Šiuo atveju nenustačius Muitinės neteisėtų veiksmų, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė