28861470-41ca-48d2-9e8a-b96d15fe8d88 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-204-464/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19183-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 42.8., 42.11.; 50.2.; 50.9.; 50.10.; 90.

 (S)

 Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“, UAB apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo

„Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams E. D. ir J. M. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Baltijos

realizacijos centras“, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB 2011-12-19 su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo (t. 1, b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės

teismÄ ir prašė solidariai iÅ¡ skolininkų E. D. ir J. M. priteisti 1605 Lt delspinigių, 6450 Lt nuostolių iÅ¡

turto pardavimo, 665 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-12-20 teismo įsakymu (t. 1, b.l. 33) kreditoriaus reikalavimus patenkino visiškai.

Skolininkai E. D. 2012-01-10 prieštaravimais su teismo įsakymu nesutiko (t. 1, b.l. 41).

Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB 2012-01-30 pateikė ieškinį (t. 1, b.l. 47-49), kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E.

D. ir J. M. 6450 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 665,50 Lt papildomų iÅ¡laidų, 1605,40 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo E. D. 2008-04-24 sudarytÄ lizingo sutartį Nr.

LT073146 atsakovui buvo perduotas naudotis ir valdyti automobilis (duomenys neskelbtini), už kurį atsakovas įsipareigojo

sutartyje numatytais terminais mokėti sutartines įmokas. Ieškovas ir atsakovė J. M. 2008-04-24 sudarė laidavimo sutartį Nr. LT073146, pagal

kuriÄ atsakovė įsipareigojo įvykdyti atsakovo neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal minėtÄ lizingo sutartį. Atsakovui E. D. tinkamai prievolių nevykdant, ieÅ¡kovas 2010-07-01 praneÅ¡imu informavo jį apie sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ . IeÅ¡kovui realizavus lizingo dalykÄ , abu atsakovai liko skolingi ieÅ¡kovui 6450 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 665,50 Lt papildomų iÅ¡laidų ir 1605,40 Lt delspinigių.

Atsakovai E. D. ir J. M. atsiliepimu (t. 1, b.l. 64-70) prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ kartu su ieÅ¡kovu vykdė akcijÄ , pagal kurios vieÅ¡ai skelbiamas sÄ lygas, asmenims buvo sudaryta galimybė įsigyti automobilius, sandorio sudarymo dienÄ sumokant 50 proc. turto kainos, o nemokamai pasinaudojus automobiliu 2 metus, pirkėjas turėjo teisę rinktis: sumokėti trečiajam asmeniui likusiÄ jÄ automobilio kainos dalį arba automobilį grÄ Å¾inti. Atsakovas E. D., nusprendęs pasinaudoti minėta akcija, nurodytomis sÄ lygomis savo asmeniniams poreikiams įsigijo iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Baltijos realizacijos centras“ automobilį, o atsakovė už savo sÅ«nų laidavo. Pagal pasiÅ«lymo esmę tarp Å¡alių susiklostė iÅ¡perkamosios nuomos, numatytos CCK 6.503 str., santykiai Atsakovas, pasinaudojęs automobiliu dvejus metus, jį trečiajam asmeniui grÄ Å¾ino, todėl mano, kad savo prievoles yra įvykdęs tinkamai. Su atsakovu, kaip vartotoju, negalėjo bÅ«ti sudaryta lizingo sutartis, todėl sutarties sÄ lygos traktuotinos kaip iÅ¡perkamoji nuomos sutartis. Tuo tarpu vertinant tokiÄ sutartį per vartotojų teises ginančių teisės normų prizmę, lizingo sutartyje nustatytos sÄ lygos, dėl kurių Å¡alys realiai nesitarė, negalioja ir jos negali bÅ«ti taikomos atsakovų atžvilgiu. Be to, ieÅ¡kinys laiduotojai pareikÅ¡tas praleidus 3 mėnesių terminÄ .

Tretysis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 151-152) prašė ieškinį tenkinti.

Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pareiškimu  (t. 1, b.l. 163) atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 1605,40 Lt delspinigių priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-09-21 sprendimu (t. 1, b.l. 221-226) ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams 3620 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ dėl 1605,40 Lt delspinigių priteisimo ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 36 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sutartis įvardinta kaip lizingo sutartis, įstatymas numato, kad lizingo gavėjas turi bÅ«ti verslo subjektas, o atsakovas yra fizinis asmuo. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad atsakovas vykdytų individualiÄ veiklÄ ar bÅ«tų verslo subjektu, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilį sutarties pagrindu atsakovas priėmė naudoti savo asmeniniams poreikiams, o ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas sandoris yra vartojimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip kilnojamojo daikto vartojimo pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį, nurodytÄ CK 6.411 str. 1 d.  Teismas vertino, kad pagal akcijos „50/50“ sÄ lygas atsakovas po dviejų metų nuo sandorio sudarymo turėjo teisę apsispręsti dėl automobilio likusios kainos sumokėjimo, o trečiasis asmuo turėjo pareigÄ už 50 proc. kainos atpirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo akcijos sÄ lygomis grÄ Å¾intus automobilius. Kilusius neaiÅ¡kumus dėl sutarties sÄ lygų teismas aiÅ¡kino vartotojo naudai. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens interneto puslapiuose skelbtos akcijos „50/50“ sÄ lygos yra prilyginamos vieÅ¡ajai ofertai, teismas sprendė, kad Å¡alys sudaryta sutartimi faktiÅ¡kai susitarė, jog atsakovas, praėjus 2 metų

terminui nuo sutarties sudarymo momento, turėjo teisę grÄ Å¾inti automobilį (duomenys neskelbtini) nemokėdamas jokių papildomų įmokų. Atsakovo

veiksmus, sugrÄ Å¾inant turtÄ Â ir nesumokant jokių piniginių lėšų, teismas laikė konkliudentiniais veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kiančiais jo valiÄ dėl sandorio vykdymo užbaigimo konkrečiu bÅ«du. Automobilio tinkamÄ grÄ Å¾inimÄ patvirtino ir UAB „BRC“ darbuotojas, liudytojas A. K.. Pripažinęs, jog realiai egzistuojanti sutarties sÄ lyga numatė atsakovo teisę grÄ Å¾inti automobilį pasibaigus 2 metų terminui ir nemokėti jokių papildomų įmokų, teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui. Tokiu atveju nėra pagrindo atsirasti jo atsakomybei, kuriÄ sÄ lygotų sutarties nutraukimo dėl prievolių nevykdymo faktas. Dėl nurodytos priežasties ieÅ¡kinį abiejų atsakovų atžvilgiu teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai

IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“, UAB 2012-10-22 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 1-9) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kinyje nurodytas sumas, taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismas neteisingai kvalifikavo sutartinius santykius. Å alys susitarė ir sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, turinčiÄ lizingo sutarties požymių. Tikrieji atsakovo ketinimai, sudarant sutartį, buvo įgyti ginčo turtÄ nuosavybės teise, jo kainÄ sumokant dalimis, o tikrieji ieÅ¡kovo ketinimai buvo gavus atitinkamÄ atlygį perleisti ginčo turto nuosavybės teisę klientui. Å alys siekė sudaryti bÅ«tent iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Mažai tikėtina, kad atsakovas tik prieÅ¡paskutinę sutarties galiojimo dienÄ suprato, jog nebegalės toliau vykdyti sutartinių įsipareigojimų ar kad nebenorės įgyti ginčo turto nuosavybės teisių. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai ir liudytojai, atsakydami į ieÅ¡kovo klausimus, aplinkybę, kad buvo siekta įsigyti ginčo turtÄ nuosavybėn, kelis kartus patvirtino. Sutartis turi galioti tokio turinio, kokio siekė jo Å¡alys. Sutartis sudaryta iÅ¡imtinai kliento (atsakovo) iniciatyva. IeÅ¡kovas, įvertinęs kliento mokumÄ bei galimybes vykdyti sutartimi prisiimamus finansinius įsipareigojimus, pareikalavo papildomo prievolių užtikrinimo - laidavimo, ir tik laiduotojui sutikus laiduoti už sutartį, lizingo bendrovė sutiko jÄ sudaryti. Atsakovai buvo supažindinti su sutarties bei laidavimo sutarties sÄ lygomis, jos buvo jiems priimtinos. Taigi sutarties sudarymo metu nei iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, kaip atskiros sutarties rÅ«Å¡ies, egzistavimas, nei kliento teisė sudaryti tokį sandorį laiduotojui ir pačiam klientui abejonių nekėlė. Atsakovas turėjo tikslÄ Ä¯gyti ginčo turtÄ nuosavybės teise, t.y. ketino ginčo turtÄ Ä¯sigyti nuosavybėn, bet ne įgyti jo valdymo ir naudojimo teises. Todėl sudaryta sutartis laikytina iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, turinti kitai sutarčių rÅ«Å¡iai bÅ«dingų požymių.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad akcijos sÄ lygos yra klaidinančios. Klientas neturi galimybės po dviejų metų tiesiog atsisakyti įsigyti lizinguotÄ turtÄ ir nemokėti likusios kainos dalies. Klientas informuojamas tik apie galimybę kreiptis į lizingo bendrovę dėl sutarties pratęsimo ar į lizingo bendrovės partnerius su pasiÅ«lymu, nenumatant, kad lizingo bendrovė ar lizingo bendrovės partneriai privalomai sutiks su kliento pasiÅ«lymu (pvz. klientas ir lizingo bendrovės partneris gali nesusitarti dėl turto kainos). Derybas dėl turto pardavimo su lizingo bendrovės partneriu vykdo savarankiÅ¡kai pats klientas. Apie analogiÅ¡kÄ galimybę kreiptis su pasiÅ«lymu į lizingo bendrovės partnerius klientas taip pat yra informuojamas likus 2 mėnesiams iki sutarties pabaigos (paskutinės turto iÅ¡pirkimo įmokos sumokėjimo), jam siunčiamu priminimo laiÅ¡ku.Â

3. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, grÄ Å¾inęs ginčo turtÄ , tokiais konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė jo valiÄ dėl sandorio vykdymo užbaigimo konkrečiu bÅ«du. Ginčo turtas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas tvarkingas, tokios bÅ«klės, kokį jį perdavė lizingo bendrovė, iÅ¡skyrus defektus, atsiradusius normaliai eksploatuojant turtÄ . Tačiau ginčo turtas buvo grÄ Å¾intas lizingo bendrovės partneriui su itin dideliais defektais, lėmusiais nuostolio atsiradimÄ . Be to, sutarties 10 str. yra įvardintos 4 aplinkybės, kuomet sutartis yra laikoma pasibaigusia. Lizingo sutartis buvo nutraukta, nes klientas neįvykdė visų įsipareigojimų pagal sutartį - neapmokėjo paskutinės 2010-04-15 įmokos (17 450 Lt). Sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Taip pat yra visos  aplinkybės laiduotojo atsakomybei kilti.

4. Nuostolio iÅ¡ turto pardavimo suma apskaičiuota sutarties pagrindu, iÅ¡ valdyto ir naudoto turto neiÅ¡pirktos (likutinės) vertės atimant sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Turto nusidėvėjimas, ekonominė situacija rinkoje, savybės ir pan. įtakojo turto kainos pasikeitimus rinkoje, ko pati lizingo bendrovė negalėjo įtakoti, todėl ir turto tretieji asmenys nepanoro pirkti už neiÅ¡pirktÄ (likutinę) turto vertę. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ parduodamas ginčo turtÄ UAB „Aeropolis“, atliko ginčo turto vertinimÄ . Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie turto realizavimo kainÄ , t.y. kad turtas galėjo bÅ«ti parduotas brangiau. IeÅ¡kovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas. Lizingo bendrovė nesiverčia turto atsiėmimu, pervežimu, pardavimu ar perpardavimu, todėl tais atvejais, kai po lizingo sutarčių nutraukimo turtÄ reikia susigrÄ Å¾inti, ieÅ¡kovas kreipiasi į įmones, užsiimančias atitinkama veikla ir už suteiktas paslaugas atsiskaito. IeÅ¡kovas ėmėsi visų veiksmų, kad ginčo turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ . IeÅ¡kovo patiri nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai.

Atsakovai E. D. ir J. M. 2012-11-19 atsiliepimu (t. 1, b.l. 27-31) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Sutinka su teismo iÅ¡vada,  jog tarp Å¡alių nebuvo ir negalėjo bÅ«ti sudaryta lizingo sutartis, o susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip kilnojamojo daikto vartojimo pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis. Nagrinėjamu atveju nėra didelio skirtumo, ar Å¡alių sudarytÄ sutartį priskirti prie pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai, ar prie iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, nes bet kuriuo atveju, visų pirma, turi bÅ«ti užtikrinamos vartotojo teisės. Ginčo sutartimi ieÅ¡kovas leido naudotis atsakovui  E. D. automobiliu, sutartis buvo sudaryta pagal trečiojo asmens vieÅ¡ai skelbtÄ akcijÄ â€ž50/50“, Å¡iam trečiajam asmeniui tarpininkaujant. IeÅ¡kovas ir tretysis asmuo buvo susitarę bendrai teikti paslaugas vartotojams. Esminė akcijos sÄ lyga buvo pasiÅ«lymas vartotojui naudotis automobiliu dvejus metus sumokėjus pinigų sumÄ , lygiÄ pusei jo kainos, suteikiant galimybę ateityje jam įgyti nuosavybės teisę į automobilį, t.y. praėjus dvejiems  metams sumokant likusiÄ automobilio kainos dalį. Trečiojo asmens, kaip automobilio pardavėjo, taikyta akcija „50/50“ iÅ¡ esmės rėmėsi tuo, kad jis vienas savo jėgomis tokių sÄ lygų vartotojams nebÅ«tų galėjęs pasiÅ«lyti ir nesiÅ«lė, o vartotojas apie ieÅ¡kovo, kaip lizingo bendrovės, dalyvavimÄ sužinojo tik prieÅ¡ pat sutarties sudarymÄ . Tokios aplinkybės nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. Taigi ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės finansavo ne vartotojÄ , o trečiÄ jį asmenį. Aplinkybė, kad atsakovas E. D. deklaravo savo interesÄ Ä¯sigyti automobilį, nereiÅ¡kia, kad buvo sudarytas vienoks ar kitoks sandoris arba kad atsakovas neatÅ¡aukiamai įsipareigojo minėtÄ automobilį įsigyti. Atsakovas E.

D. pagal sutarties sÄ lygas turėjo teisę grÄ Å¾inti automobilį po dviejų juo naudojimosi metų, todėl toks veiksmas negali bÅ«ti pripažįstamas sutarties pažeidimu. Nei automobilio grÄ Å¾inimo metu, nei vėliau jam niekas nereiÅ¡kė pretenzijų, kad automobilis yra sugadintas ar netinkamos kokybės. PrieÅ¡ingai, buvo pasiraÅ¡yti priėmimo aktai be jokių pastabų, kas savaime konstatuoja, kad automobilį priėmęs ieÅ¡kovas (per savo atstovÄ trečiÄ jį asmenį) neturėjo pretenzijų.

Tretysis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2012-11-15 atsiliepimu (t. 2, b.l. 24-25) prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kinyje nurodytas sumas.

Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių sutartinius teisinius santykius, tarp Å¡alių buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, turinti kitų sutarčių požymių. Atsakovai turėjo tikslÄ ginčo turtÄ Ä¯gyti nuosavybes teise. Sutinka su ieÅ¡kovo sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalykÄ sudaro apelianto skundo argumentai, susiję su Å¡alių santykių teisiniu kvalifikavimu, sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu ir sutarties pasibaigimo pagrindu. Dėl tokių klausimų teisėjų kolegija ir pasisako.

Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2008-04-24 sudarė sandorį, įvartintÄ lizingo sutartimi (t.1, b.l. 4-10), ir laidavimo sandorį (b.l. 11-12). Susitarimo esmė - atsakovo teisė naudotis automobiliu   (duomenys neskelbtini), kurio kaina sutartyje nurodyta 10 107,74 EUR, sumokėjus vienÄ Ä¯mokÄ , kuri lygi 50 proc. šio automobilio kainos. Kitos Å¡io turto iÅ¡pirkimo sÄ lygos buvo nurodytos specialiojoje dalyje – turto iÅ¡pirkimo laikotarpis 24 mėn., t.y. iki 2010-04-15, o mokėjimai atliekami kas mėnesį. Tačiau tiek įmokų grafikas (t.1, b.l. 6), tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimai bÅ«tent tokio jų susitarimo dėl sutartyje nurodyto turto vertės dengimo kasmėnesinėmis įmokomis nepatvirtina. PrieÅ¡ingai, Å¡alys buvo sulygusios tik dėl pirmosios - 17 450 Lt įmokos sumokėjimo ir atsakovas Å¡iÄ susitarimo dalį įvykdė, o antroji turto kainos įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta 2010-04-15 (sutarties termino pabaigoje). Tačiau byloje nustatyta ir toks teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, kad likusios dalies kainos sumokėjimas ar nesumokėjimas, tuo pačiu sugrÄ Å¾inant pardavėjui automobilį, priklausė iÅ¡imtinai nuo atsakovo pasirinkimo. Kitoks byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, susijusių su apelianto ir trečiojo asmens pasiÅ«lymo turiniu (t.1, b.l. 80-84, 88-89), bei liudytojų A. K., J. J. paaiÅ¡kinimų (t.1, b.l. 190-192) vertinimas nebÅ«tų suderinamas nei su CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, nei su vartojimo sutarčių ypatumus bei jų sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ ir galiojimÄ nustatančiomis teisės normomis (CK 6.188 str.).

Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ . Å i jų laisvė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti vieÅ¡uosius, t.y. visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviÅ¡kumas, be kita ko, pasireiÅ¡kia per sutarties laisvės principÄ (CK

1.2 str., 6.156 str.), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui. Taigi sutarties laisvės principas bei jo įstatyminis reglamentavimas (CK 6.156 str. 1 d. ir 4 d., 6.193 str. 1 d.) suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė Å¡alys, ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina.

Tačiau nesutiktina su apelianto procesine pozicija, kad atsakovas aiÅ¡kiai ir neabejotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo ketinimÄ ginčo turtÄ (naudotÄ automobilį) įgyti nuosavybėn bet kuriuo atveju, sumokėdamas dvi įmokas - sutarties termino pradžioje ir jo pabaigoje, ir kad antrosios įmokos nesumokėjęs jis sutartinius įsipareigojimus pažeidė, dėl ko taikytini sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai, įskaitytinai atsakovo pareiga atlyginti nuostolius. Nei vienas bylos įrodymas nepatvirtina bÅ«tent tokio atsakovo siekio.

Ä®statymų leidėjo valia, Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1 d.). Kadangi sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ ir jį priimant (CK 6.162 str. 1 d.), atsakovas priėmė pardavėjo pasiÅ«lymÄ naudotis automobiliu dvejus metus tik už pusę jo vertės, kas, atitinkamai, reiÅ¡kia ir naudojimosi atlygintinumÄ , o dėl likusios dalies kainos sumokėjimo apsispręsti jau pasibaigus dvejiems naudojimosi automobiliu metams. Niekaip kitaip trečiojo asmens, automobilio pardavėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“, oferta „Po dviejų metų JÅ«s galėsite nuspręsti ar norite įsigyti automobilį už likusiÄ pusę kainos“ (t.1, b.l.

84) negali bÅ«ti interpretuojama. Ir nors apelianto pateikiamas Å¡ios akcijos „50/50“ apraÅ¡ymas nevisiÅ¡kai sutampa su pardavėjo akcijos sÄ lygų apraÅ¡ymu, t.y. nurodoma apie pirkėjo teisę pasirinkti, ar automobilis bÅ«tų įsigyjamas nuosavybėn, sumokėjus likusiÄ pusę jo kainos, ar pasiÅ«loma lizingo bendrovės partneriui jį įsigyti (t.1, b.l. 80), tai nekeičia vertinimo, kad pasirinkimo teisė abiem atvejais vis tik nustatyta daikto pirkėjui.  Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai, esÄ daikto pirkėjas, kuris yra silpnesnioji Å¡ių santykių Å¡alis (vartotojas), pats turėjo rÅ«pintis automobilio perpardavimu apelianto partneriui, pats derėtis dėl perpardavimo sÄ lygų, kainos ir pan., visiÅ¡kai nepagrįsti.

Tokių reikalavimų būsimam pirkėjui pardavimų skatinimo akcijoje „50/50“ nebuvo nustatyta, jų nėra įrašyta ir į sutartį. Priešingai, iš apelianto paskolų komiteto sprendimo (t.1, b.l. 105) matyti, kad pats automobilio pardavėjas, tretysis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“, jame yra įvardintas kaip daikto atpirkėjas, o tokia jo pareiga kyla iš bendradarbiavimo su apeliantu sutarties (t.1, b.l. 107-112) ir konkrečiai iš papildomo susitarimo 4.4. p. nuostatų (t.1, b.l. 113-118).

Tretysis asmuo (pardavėjas) tÄ pačiÄ , kaip ir apelianto su atsakovu sudaryta sutartis, dienÄ , t.y. 2008-04-24, pasirašė atpirkimo sutartį dėl atsakovo naudojamo automobilio (t.1, b.l. 209-210). Ir nors galiausiai atpirkimo procedÅ«ra iki galo nebuvo realizuota, kilus ginčui dėl daikto defektų (t.1, b.l. 211-214), Å¡is bendradarbiavimo sutarties ir iÅ¡ jos kilusios atpirkimo sutarties Å¡alių (t.y. apelianto ir trečiojo asmens) nesutarimas atsakovui pareigos rÅ«pintis pagal akcijos sÄ lygas jo naudoto automobilio pardavimu tretiesiems asmenims taip pat nenustato.

Dėl to bylos šalys nebuvo sulygusios (CPK 12 str.,

178 str.).

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokiÄ aplinkybę, kad apelianto ieÅ¡kinyje sutarties pažeidimas grindžiamas atsakovo nuolatiniu vėlavimu sumokėti įmokas pagal sutartį ir dėl Å¡ios priežasties susidariusiu įsiskolinimu, įgalinusiu apeliantÄ sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti (t.1, b.l. 48). Jau minėta, kad įmokų grafiko apeliantas atsakovui apskritai nesudarė (b.l. 6), o joks kitas sutarties pažeidimo faktinis pagrindas ieÅ¡kinyje neįvardijamas. Vadinasi, nagrinėjamojoje sutartyje įraÅ¡ytos sÄ lygos (specialioji ir bendroji jos dalys) iÅ¡ esmės neatitinka sutartinių santykių pobÅ«džio ir jų realaus vykdymo, todėl tokių sÄ lygų pažeidimu apeliantas ir negali remtis, neigdamas sutartinių santykių pabaigÄ , įformintÄ daug anksčiau – naudoto automobilio grÄ Å¾inimu pagal 2010-04-14 atsakovo ir trečiojo asmens pasiraÅ¡ytÄ turto priėmimo-perdavimo aktÄ (t.1, b.l. 72). Taigi jo praneÅ¡imai dėl įsiskolinimo ir sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo (t.1, b.l. 16-19) teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamojoje situacijoje neįgyja, nes tokio sutarties pažeidimo nebuvo. Atitinkamai Å¡alių sutartinių santykių pabaiga negali bÅ«ti siejama su Å¡iuose praneÅ¡imuose nurodytu pagrindu ir momentu,  nes santykiai, nepriklausomai nuo jų teisinės kvalifikacijos, pasibaigė daikto grÄ Å¾inimu, kaip tai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su netinkama ginčo santykių teisine kvalifikacija, visų pirma bÅ«tina pastebėti, kad apeliantas, kaip stipresnioji tokio sandorio Å¡alis (finansinė institucija), bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ visų sutartinių įsipareigojimų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ prisijungusiai prie sutarties Å¡aliai (vartotojui), o taip pat turėdamas pareigÄ tinkamai įforminti sutartinius santykius, sudarė su atsakovu teisiÅ¡kai ydingÄ â€“ lizingo – sutartį, nors atsakovas apskritai negali bÅ«ti sutarties, numatytos CK 6.567 str., subjektu.

Kvalifikuojant Å¡ios bylos Å¡alių santykius pagal tikrÄ jÄ pavadinto lizingo (finansinės nuomos) sandoriu sudariusių asmenų valiÄ , vertintinas jo dalyvių elgesys tiek iki, tiek ir po sandorio sudarymo, sandorio sudarymo aplinkybės, taip pat sandorio dalyvių ir liudytojų  paaiÅ¡kinimų, nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , turinys. Su fiziniais asmenimis dėl panaÅ¡ių teisinių santykių (finansinei institucijai kredituojant jų pageidaujamo daikto įsigijimÄ ) buvo sudaromos vartojimo kredito sutartys, nurodytos tuo metu galiojusioje teisės normos - CK 6.886 str. 2 d. - redakcijoje (straipsnis pakeistas nuo 2011-04-01, įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui).

Tokį tikslÄ , tačiau ne vienintelį, sudarydamas su apeliantu sandorį turėjo ir atsakovas. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų ir jo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, Å¡is turėjęs du lygiaverčius interesus – naudotis automobiliu dvejus metus, po to nuspręsti, ar nori šį automobilį įsigyti nuosavybėn, o bÅ«tent tokia ir buvo trečiojo asmens (pardavėjo) pasiÅ«lymo esmė. Todėl Å¡alių sutartiniai santykiai, priimant domėn ir trečiojo asmens dalyvavimÄ juose, t.y. pasiraÅ¡ant jau minėtÄ automobilio atpirkimo sutartį pardavėjo ir lizingo bendrovės sudarytų bendradarbiavimo sutarties bei susitarimų dėl pardavimų skatinimo akcijos pagrindu (t.1, b.l. 107-124, 209-210, 211), pagal prigimtį nėra pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis, numatyta CK 6.411 str., kaip juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

Kita vertus, šie santykiai akivaizdžiai yra mišrūs, atitinkantys kelių sutarčių požymius:

1) vartojimo kredito (iÅ¡perkamosios nuomos) teisinius santykius (CK 6.886 str. 2 d.), kuomet daikto bÅ«simÄ Ä¯sigijimÄ kredituoja ne pats Å¡io daikto savininkas (pardavėjas), o finansinė institucija (apeliantas), įgijęs atsakovo pasirinktÄ daiktÄ nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens (t.1, b.l. 5, 13-14) ir perdavęs jį atsakovui valdyti ir naudotis dviejų metų laikotarpiui už sumÄ , atitinkančiÄ pusę Å¡io daikto kainos (t.1, b.l. 4);  2) iÅ¡perkamosios nuomos teisinius santykius (CK 6.503 str.), kurių terminui pasibaigus ir daikto naudotojui (atsakovui) pageidaujant, daiktas gali tapti jo nuosavybe, sumokant likusiÄ pusę Å¡io daikto kainos, arba gali ir netapti, tokiu atveju už naudojimÄ si daiktu kompensuojant suma, lygia  puse to daikto kainos.

Vertinant, kuris interesas – vartojimo kredito ar iÅ¡perkamosios nuomos – nagrinėjamos bylos atveju dominavo, svarbu tai, kad automobilis nebuvo naujas. Naudojimosi daiktu dvejų metų terminas buvo nustatytas vartotojo (atsakovo) naudai ir paliko jam teisę nuspręsti, ar automobilis jam tinka, suteikė galimybę laisvai pasirinkti, ar jo įsigijimo nuosavybėn procesÄ užbaigti. Neužbaigus pirkimo procedÅ«ros, daiktÄ turėjo susigrÄ Å¾inti (atpirkti iÅ¡ lizingo bendrovės) pardavėjas. Todėl faktinės Å¡ios konkrečios bylos aplinkybės, susijusios su labiau iÅ¡reikÅ¡tu atlygintinio naudojimosi interesu, neleidžia sutikti su apelianto teiginiais, jog sandoris patvirtina neabejotinÄ atsakovo siekį įsigyti nuosavybėn sutarties dalykÄ , o to jam nepadarius, sutartis buvo pažeista.

Kadangi Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų, atsakovo valia atsisakyti įsigyti šį automobilį ir likusios jo kainos dalies nemokėti, nekvestionuotina.

Tai konstatavusi, teisėjų kolegija į pagrindinius skundo argumentus atsakė, todėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų nesutikimo su teismo sprendimu argumentų iÅ¡samiau neaptarinėja. Pirmosios instancijos teismas  ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, o nevisiÅ¡kai tinkamas teisinių santykių kvalifikavimas prielaidų sprendimui pakeisti ar panaikinti nesudaro (CPK 328 str.). Paminėtina tik tai, kad naudojimusi padaryti nuostoliai (automobilio galimi defektai) iÅ¡eina už nagrinėjimas bylos ribų, todėl teisinės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturi.

Iš apelianto atsakovės

J. M. naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 968 Lt už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš „Swedbank lizingas“, (duomenys neskelbtini) (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų J. M. naudai.

Teisėjai                                                                                   Romualda

Janovičienė

                                                                                               Dalia

Kačinskienė

Dainius Rinkevičius