28857dca-925e-4792-bf37-48a2908f5b01 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-317/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19800-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Vorvul-KriÅ¡tapaitienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistojo S. K. gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant Å¡iuos įpareigojimus: - per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; - per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, S. K. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 17 d. apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėto daugiabučio namo, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pilietės J. N. atžvilgiu, t. y. vienÄ kartÄ suduodamas kumščiu jai į veidÄ , pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtÄ , t. y. kuprinę „Daniele Donati“, 25 eurų vertės, kurioje buvo jos vardu iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) Respublikos pasas, akiniai, 15 eurų vertės, 3 pakuotės vaistų „Theraflu ND“, bendros 6 eurų vertės, kremas „Loreal“, 6 eurų vertės, cigarečių „Winston“ pakelis, 4 eurų vertės, laidas su jungtimi, 20 eurų vertės, žiebtuvėlis, 1 euro vertės, 50 eurų, 10 Lenkijos graÅ¡ių, o taip pat beverčiai daiktai - dovanų maiÅ¡elis, segtuvas su nuotraukomis, taip padarydamas J. N. 127 eurų turtinę žalÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog S. K. kaltė yra įrodyta jo paties bei nukentėjusiosios parodymais, taip pat iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, veika kvalifikuota teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jis priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala neatlyginta, S. K. teistas, baustas administracine tvarka, gydėsi priklausomybės ligų centre, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis nedirba, teismas sprendė, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik skiriant S. K. laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo teigiamus socialinius ryÅ¡ius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įvertinus jo suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ užtikrins teisingo nubaudimo principÄ ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl bausmės vykdymÄ atidėjo, paskirdamas nuteistajam įpareigojimus.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Marius Kazlauskas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. K. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei skirti įpareigojimai. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį sprendimÄ teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos.

S. K. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus net penkis kartus, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir reali laisvės atėmimo bausmė, todėl akivaizdu, kad jis gerai žinojo kokios pasekmės gresia už naujos tokio pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymÄ . IÅ¡ nuteistojo elgesio akivaizdu, kad iÅ¡ ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu jis jokių iÅ¡vadų nepadarė.

S. K. niekur nedirba, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai, o jo padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobÅ«džio, o dėsningas nusikalstamas elgesys. Kaip matyti iÅ¡ pastarojo atvejo, jo nusikalstamas elgesys netgi sunkėja, kadangi Å¡iuo atveju buvo panaudotas ir smurtas. S. K. net 52 kartus baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų - už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo.

Ne kartÄ lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, abstinencijos bÅ«klės bei priklausomybės sindromo. Taip pat bÅ«tina įvertinti, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, kuri nebuvo atlyginta, buvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - Å¡iÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, S. K. asmenybę, jo kriminalinę praeitį, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atidėjus bausmės vykdymÄ , jis bus tinkamai nubaustas, nebenusikals ir laikysis įstatymų, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, S. K. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, už jo padarymÄ paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti S. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

6. Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas S. K. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymÄ bei jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sÄ lygoms, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimÄ taikyti S. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nurodė tik tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo teigiamus socialinius ryÅ¡ius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, bei tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įvertinus S. K. suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ užtikrins teisingo nubaudimo principÄ ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios žemesnės instancijos teismo paminėtos aplinkybės iÅ¡ esmės yra deklaratyvios ir nesudarė bei negali sudaryti pagrindo taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , jų nepakanka padaryti motyvuotai iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti ir neizoliavus S. K. nuo visuomenės. Nors apylinkės teismas nurodė, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo teigiamus socialinius ryÅ¡ius, tačiau nekonkretizavo kokiais konkrečiai socialiniais ryÅ¡iais S. K. yra saistomas, o iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis niekur nedirbo, nesimokė, nebuvo vedęs, jis taip pat neturi vaikų ar kitų iÅ¡laikytinių (1 t., b. l. 85-93).

Jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie kokius nors teigiamus S. K. ryÅ¡ius, nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apylinkės teismo motyvu, jog nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neigiamai paveiktų jo socialinius ryÅ¡ius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su žemesnės instancijos teismo pozicija, jog teisingo nubaudimo principÄ užtikrins ir bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, Å¡iuo atveju padės įgyvendinti S. K. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. Å¡ioje byloje buvo suimtas nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Toks nuteistojo kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas (nepilni trys mėnesiai), įvertinus tiek aplinkybes, susijusias su jo padaryta nusikalstama veika, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, o ypač tai, kad iki Å¡iol net ir realus bei daug ilgesnis nuteistojo laisvės suvaržymas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje jokios įtakos jo nusikalstamiems polinkiams nepadarė, apygardos teismo nuomone, buvo per trumpas, kad galėtų iÅ¡ tiesų paveikti S. K. taip, kad Å¡is, bÅ«damas laisvėje, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei tinkamai nubaustų nuteistÄ jį ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ .

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad žemesnės instancijos teismas, ne tik nepagrįstai motyvavo BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ aukščiau aptartomis aplinkybėmis - S. K. suėmime iÅ¡bÅ«tu laiku bei socialiniais ryÅ¡iais, tačiau ir realiai neatsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, kitus jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinančius duomenis, neįvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika. Apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai nevertino nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jo elgesio po jos padarymo. Be to, tinkamai liko neatsižvelgta ir į S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, t. y. kad nenustatyta nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo priimti net Å¡eÅ¡i apkaltinamieji nuosprendžiai. Nors už plėšimÄ anksčiau S. K. nebuvo teistas, tačiau net penkis kartus jis buvo pripažintas kaltu už BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ , t. y. taip pat už turtinio pobÅ«džio nusikaltimų įvykdymÄ . Ta aplinkybė, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už sunkesnės nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ svetimo turto pagrobimÄ jau panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ teisėtÄ turto savininkę, leidžia pagrįstai spręsti apie didėjantį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, kadangi šį kartÄ buvo pasikėsinta ne tik į svetimÄ nuosavybę, tačiau ir į kito žmogaus sveikatÄ .

Praeityje S. K. buvo paskirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir laisvės apribojimas, taip pat du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas bei kartÄ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei praeityje jo atžvilgiu taikyta kitos rÅ«Å¡ies bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, kurie buvo paskirti S. K. jo atžvilgiu taikant tiek BK 75 straipsnio nuostatas, tiek lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ , nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kÄ neabejotinai įrodo Å¡ioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – plėšimÄ nuteistasis įvykdė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , praėjus vos trims mėnesiams po to, kai 2021 m. kovo 16 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmens duomenų registro, į kurį nuteistasis buvo įtrauktas, kuomet buvo paleistas lygtinai nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos neatliktos 6 mėnesių ir 7 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad vos iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmens duomenų registro nuteistasis galėjo įvykdyti dar dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, kadangi 2021 m. lapkričio 30 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-387-923/2022, kurioje S. K. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, jis apklausiamas teisme kaltę pripažino. IÅ¡ iÅ¡dėstyto galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad S. K. Å¡iuo atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, jis yra linkęs daryti turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, ir, kaip matyti iÅ¡ analizuojamo atvejo, savo nusikalstamiems tikslams – svetimo turto pasisavinimui – įgyvendinti gali kėsintis ir į vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatÄ .

11. Neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuoja ir tai, kad jis turi priklausomybę narkotinėms ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms, dėl ko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 8 d. bei nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 14 d., ir dėl ko jam yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai. Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo leidimo jis taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka.

Administracinėn atsakomybėn vien per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuteistasis patrauktas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį (pėsčiųjų ir kitų Kelių eismo dalyvių padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas), 506 straipsnio 4 dalį ir 41 dalį (statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas), 493 straipsnio 2 dalį (prieÅ¡gaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iÅ¡kvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga), 417 straipsnio 7 dalį (ANK nenumatyto Kelių eismo taisyklių pažeidimas), 481 straipsnio 2 dalį (pakartotinis nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), 45 straipsnio 4 dalį (visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas).

12. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis savo kaltės visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu jis parodė, kad tyčios pasisavinti nukentėjusiajai priklausančios kuprinės su joje buvusiais daiktais jis neturėjo, kuprinę nuo J. N. pečių nutraukė tik siekdamas atsikratyti jį persekiojusios ir pinigų praÅ¡iusios nukentėjusiosios, jÄ nutraukęs kuprinę už 10 metrų iÅ¡metė ant žemės, iÅ¡ jos nieko nepaėmęs, taip pat neigė sudavęs J.

N. smÅ«gį kumščiu į veido sritį (1 t., b. l. 139-140). Antrosios apklausos metu jis apskritai atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 143-144). Teisme S. K. taip pat tvirtino iÅ¡ pradžių neturėjęs tikslo pagrobti nukentėjusiosios kuprinės, pateikdamas tÄ pačiÄ versijÄ , jog kuprinę tiesiog nutraukė nuo jos pečių, siekdamas, kad ji daugiau neitų prie jo ir nepraÅ¡ytų pinigų, iÅ¡ pradžių teigė, jog nukentėjusioji pati netyčia nukrito ir tokiu bÅ«du buvo sutrenkta jos nosis, tik vėliau pripažino, jog galėjo suduoti jai smÅ«gį į veidÄ .

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu taip pat neiÅ¡sakė jokio savo poelgio kritiÅ¡ko, neigiamo vertinimo ar apgailestavimo. Taip pat nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis bÅ«tų siekęs suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius – nors daiktai, kurie buvo J. N. kuprinėje nukentėjusiajai buvo grÄ Å¾inti, tačiau kuprinė plėšimo metu buvo suplėšyta, žalos, padarytos dėl sugadintos kuprinės, S. K. nukentėjusiajai neatlygino. Toks nuteistojo elgesys jau po nusikalstamos veikos padarymo akivaizdžiai rodo, jog jis nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, savo neteisėtų veiksmų kritiÅ¡kai nevertina.

Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę S. K. praeitį, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali bÅ«ti pasiekti tik S. K. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas praeityje net Å¡eÅ¡is kartus teistam, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , visiÅ¡kai nepripažįstančiam savo kaltės dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai nesigailinčiam asmeniui Å¡ioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas.

Juo labiau, jog praeityje S. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo bÅ«dus.

Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš S. K. to tikėtis negalima.

14. Apibendrinant visa konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam S. K. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo. Todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

15. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 11 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-289 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad S. K. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 168,56 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

16. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiÅ¡ki praÅ¡ymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

17. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , taip pat į tai, kad antrinė teisinė pagalba S. K. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybei teisinės pagalbos iÅ¡laidas už jam suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio, 1 punktu, 2 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, S. K. paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, skiriant jam įpareigojimus per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio S. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , S. K. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nepriteisti iÅ¡ S. K. valstybės naudai 168,56 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 11 d. pažymÄ Nr. (12.33 Mr) PT-289.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas