2021-11-04 Nr. CB-9373-2-35-3-01132-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5622

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01132-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. spalio 27 d. paduotu ieškovo V. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartis atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, priimdami skundžiamas nutartis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3400-512/2020 ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis dvi BUAB „Niky“ ir UAB „Rome Law“ sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis, o ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašo perkelti jam naujojo kreditoriaus UAB „Rome Law“ teises ir pareigas pagal reikalavimo perleidimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas perkelti pirkėjo teises yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pripažinti sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis. Nurodyti reikalavimai nėra išvestiniai vienas iš kito, o šalinantys vienas kitą, pripažinus sandorius negaliojančiais neliktų pagrindo perkelti ieškovui pirkėjo teisių ir pareigų tokių sandorių pagrindu. Teismai netaikė (taikė netinkamai) CK 1.138 straipsnį, taip pat netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes abiejose bylose pateiktų ieškinių dalykas, pagrindas ir šalys nesutampa. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nenagrinėdamas ginčo iš esmės ir konstatuodamas, kad ieškovas neturi teisės įgyvendinti išpirkimo teisės, iš esmės išsprendė ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Toks išsprendimas yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, konstatuoti, ar ieškovas gali įgyvendinti išpirkimo teisę, ar jam gali būti perkeltos naujojo kreditoriaus teisės ir pareigos, t. y. konstatuoti, ar ieškinys yra tenkintinas ar ne, teismas gali tik išsprendęs bylą iš esmės ir priėmęs galutinį sprendimą (CPK 259, 265, 270 straipsniai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas