2883460e-099c-440b-bbcc-2ee4fd73b4ab · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-123-619/2015 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13249-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.;102.4.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. vasario 27 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys J. L., V. M., E. M., Valstybinė mokesčių inspekcija, kuria buvo iÅ¡spręstas praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas ir n u s t a t ė :                                        I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja V. M. pareiÅ¡kimu prašė pratęsti jai, kaip įstatyminei įpėdinei, terminÄ palikimui priimti, mirus jos tėvui I. M. a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti, kad terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių.

PareiÅ¡kime nurodė, jog jos motina M. M. yra mirusi, santykiai su tėvu I. M. buvo nutrÅ«kę po tėvų skyrybų, greičiausiai dėl to, kad motina buvo prisiteisusi iÅ¡laikymÄ . Tėtis turėjo kitÄ Å¡eimÄ , gyveno Å«kyje. 2006 m. rudenį pareiÅ¡kėjai buvo praneÅ¡ta, kad tėvas mirė. Nuvykus į laidotuves suinteresuoti asmenys davė suprasti, kad tėvas mėgo iÅ¡gerti ir todėl negalėjo užgyventi jokio turto. Palaidojus tėvÄ , pareiÅ¡kėja į notarÄ nesikreipė, nes buvo įtikinta, kad tėvas negalėjo turėti turto.

Praėjus keleriems metams tolimi giminaičiai paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad jos tėvas turėjo žemės, gyvenamÄ jį namÄ , laikė gyvulius ir jai priklauso Å¡io turto dalis kaip įstatyminei įpėdinei. PareiÅ¡kėjai pasikreipus į notarÄ , 2013-11-06 ji buvo informuota, kad po I. M. mirties užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo kreipėsi jo sutuoktinė E. M., dukra J. L. ir sÅ«nus V. M., jiems iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai. Å ie asmenys žinojo, kad I. M. turi dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos, tačiau to sÄ moningai nenurodė bei pateikė neigiamai jos tėvÄ charakterizuojančias žinias, kad pareiÅ¡kėja nepretenduotų į likusį turtÄ ir nebÅ«tų mažinama jų paveldimo turto dalis.Suinteresuoti asmenys J.

L., V. M., E. M. atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos V. M. ir suinteresuotų asmenų J. L. ir V. M. tėvas bei E. M. sutuoktinis I. M. mirė 2006 m. Apie tėvo mirtį suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kėjai pranešė, ji dalyvavo laidotuvėse. Santykiai tarp suinteresuotų asmenų ir pareiÅ¡kėjos buvo neblogi. PareiÅ¡kėja ne kartÄ lankėsi I. M. Å«kyje jam gyvam esant, taip pat svečiavosi po jo mirties, tai liudija, kad ji žinojo apie tėvo turėtÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjos argumentai, kad suinteresuoti asmenys sÄ moningai nenurodė, kad pareiÅ¡kėja yra įstatyminė įpėdinė nėra reikÅ¡mingi, nes įstatyminis įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir kiekvienas įpėdinis palikimÄ turi priimti asmeniÅ¡kai pats ar per atstovÄ . Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai esÄ nebuvo paaiÅ¡kinta koks galėjo likti turtas po tėvo mirties nelaikytina svarbia priežastimi termino pratęsimui.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos savo atsiliepime nurodė, kad nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl I.

M. palikimo.                         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuoto asmens J. L. naudai 1500 Lt, V. M. naudai 500 Lt advokato iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad I. M., miręs 2006-11-25, buvo pareiÅ¡kėjos tėvas. PareiÅ¡kėja po tėvo mirties įstatymų nustatyta tvarka pavėlavo kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog nėra paveldimo turto.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodymas, kad ji nežinojo apie paveldimÄ turtÄ nerodo jos valios siekio priimti palikimÄ . Teisės į paveldimÄ turtÄ Ä¯gyvendinimÄ Ä¯statymas sieja bÅ«tent su aktyviais įpėdinio veiksmais (CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d.), ir nei įpėdinio pasvarstymai, nei kitos panaÅ¡ios priežastys negali sukliudyti paveldėjimo teisės realizavimo, jeigu tik tokiÄ teisę Å¡is siektų įgyvendinti. PareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų (teismui nepateikti įrodymai), siekdama įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teisių, ir praėjus tik daugiau nei 7 metams kreipėsi į teismÄ .

Taigi, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja V. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį, kuria buvo atmestas jos praÅ¡ymas pratęsti terminÄ palikimui priimti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, pratęsti šį terminÄ ir pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nurodė, kad teismas nevertino pareiÅ¡kėjos byloje duotų paaiÅ¡kinimų, kas Å¡ioje byloje laikytina svarbia priežastimi terminui praleisti. Teismas net nepasisakė, kad suinteresuoti asmenys buvo nesÄ Å¾iningi, kuomet jie įtikino pareiÅ¡kėjÄ , kad jos tėvas turto neturėjo ir nenurodė jos kaip įpėdinės pildydami pareiÅ¡kimÄ pas notarÄ . PareiÅ¡kėjai laiku kreiptis pas notarÄ buvo kliÅ«tis jos įsitikinimas, kad tėvas turto neturėjo, visas turtas priklausė jo sutuoktinei. Bet koks apdairus asmuo bÅ«tų susidaręs nuomonę, kad tėvas turto negalėjo turėti ir nebÅ«tų kilęs noras aiÅ¡kintis apie tėvo turtÄ .

Taip pat nurodė, kad teismas priteisė atstovavimo iÅ¡laidas, neatsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , įrodymų pateikimÄ , kokio sudėtingumo yra pateikti atsiliepimai į pareiÅ¡kimÄ , juose nėra analizės, todėl turėtų bÅ«ti peržiÅ«rėtas atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys J. L., V. M., E. M. praÅ¡o pareiÅ¡kėjos V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutarties atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, lėmusias termino palikimui priimti praleidimÄ ir pagrįstai netenkino pareiÅ¡kimo. PareiÅ¡kėja žinojo apie jos tėvo I. M. mirtį, dalyvavo laidotuvėse, taip pat jai buvo žinoma, kad palikėjas turėjo Å«kį, tačiau ji neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ . PareiÅ¡kėja beveik septynerius metus iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko jokių veiksmų palikimui atsiradusiam po tėvo mirties priimti. Nepagrįsti pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad suinteresuoti asmenys buvo nesÄ Å¾iningi, nes sÄ moningai nenurodė pareiÅ¡kėjos, kaip dar vienos įpėdinės, kadangi tokia pareiga įstatyminiams įpėdiniams įstatyme nėra numatyta ir neleidžiama priimti palikimo už kitÄ .

PareiÅ¡kėja turėdama visiÅ¡kÄ apsisprendimo laisvę, bÅ«dama nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi nesikreipė į notarÄ ir nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Nurodo, kad priteistų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra protingas ir sÄ Å¾iningas, nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja V. M. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį, kuria buvo atmestas jos praÅ¡ymas pratęsti terminÄ palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo mirties. Su teismo nutartimi apeliantė nesutinka, nes teismas nepagrįstai jos nurodytas termino praleidimo priežastis palaikė nesvarbiomis, teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino suinteresuotų asmenų nesÄ Å¾iningumo, kuomet ji buvo įtikinta, kad jos tėvas turto neturi ir Å¡iÄ aplinkybę ji laiko svarbia priežastimi terminui priimti palikimÄ pratęsti.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs Å¡alių argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. numatyto trijų mėnesių terminÄ dėl palikimo priėmimo.

Ä®pėdiniui praleidus terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kaip svarbiÄ priežastį palikimo termino pratęsimui nurodo tai, jog suinteresuoti asmenys jÄ Ä¯tikino, kad tėvas I.

M. jokio turto nebuvo užgyvenęs ir po mirties jokio turto nepaliko, todėl ji nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, pareiÅ¡kėjai yra nesÄ Å¾iningi, nes nuslėpė nuo notaro faktÄ , kad yra dar kitų įpėdinių. Pirmosios instancijos teismas nurodytas pareiÅ¡kėjos aplinkybes laikė nesvarbia termino praleidimo priežastimi, todėl atmetė praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo palikėjo mirties praėjo ilgas laiko tarpas, o byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti esant labiau tikėtinu, jog pareiÅ¡kėjai buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma apie tėvo palikimo egzistavimÄ .

Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka, laiko jÄ teisiÅ¡kai pagrįsta. Kaip pareiÅ¡kime nurodė pareiÅ¡kėja, atvykus į tėvo laidotuves „suinteresuoti asmenys jai nieko neaiÅ¡kino, koks turtas galėjo likti po tėvo mirties, tik davė suprasti, kad jis mėgo iÅ¡gerti ir todėl jokio turto negalėjo užgyventi“. Toks teiginys įrodo, kad pareiÅ¡kėjos niekas neįtikinėjo, o iÅ¡vadas apie turto nebuvimÄ ji pasidarė pati. Å iuo atveju byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiÅ¡kėjai kaip įpėdinei įgyvendinti jos teises – kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu (nepriklausomai nuo to turto yra ar ne), imtis priemonių sužinoti faktÄ , ar miręs tėvas turėjo turto.

Apeliantė skunde akcentuoja, kad jos santykiai su suinteresuotais asmeninis buvo blogi, jos vengdavo, netikri broliai ir seserys buvo jÄ atstÅ«mę, nebuvo kalbama apie jokį turtÄ . Kaip minėta, vertindamas ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas atsižvelgia į tai, ar praÅ¡antysis pratęsti terminÄ buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. PareiÅ¡kėja nurodydama, kad suinteresuoti asmenys su ja nebendravo ir atstÅ«mė, kaip atidus asmuo turėjo pasikliauti ne tik jų žodžiais, kad jokio turto tėvas neturėjo, o kreiptis dėl palikimo priėmimo ir įsitikinti tuo pati.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praėjus maždaug septyneriems metams po tėvo mirties, terminas praleistas ženkliai, o tai yra pagrindas vertinti apie pareiÅ¡kėjos neketinimÄ realizuoti įpėdinės įstatyminių teisių. Toks pasyvus elgesys nėra pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, pareiÅ¡kėja neįrodė susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų veiksmų. Palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja buvo pilnametė ir turėjo apsisprendimo laisvę domėtis giminės likimu.

Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kime suinteresuoti asmenys nenurodė kitų įpėdinių nesudaro pagrindo atnaujinti terminÄ , nes įstatymas reglamentuoja pačių įpėdinių asmeninę pareigÄ kreiptis per nustatytÄ terminÄ palikimui priimti ir iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl palikimo. Apeliantės tvirtinimu, teismas nepagrįstai priteisė atstovavimo iÅ¡laidas, jų dydis nėra pagrįstas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys byloje naudojosi advokato teisine pagalba, už atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme jie sumokėjo advokatei 2000 Lt (b.l. 34, 50).

Pirmosios instancijos teismas nurodytas iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos motyvuodamas tuo, kad jos nevirÅ¡ija rekomendacinių iÅ¡laidų dydžių, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas pagal įstatymÄ turi teisę mažinti priteisiamas nurodytas iÅ¡laidas atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir neprivalo priteisti tokių iÅ¡laidų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Å iuo atveju iÅ¡ apeliantės priteistos iÅ¡laidos yra mažesnės nei maksimalus rekomenduojamas jų dydis, jos priteistos atsižvelgiant į atsiliepimo parengimo turinį, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, mažinti jų teismui nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos V. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                     Andrutė Kalinauskienė            Â