2022-09-22 Nr. CB-7637-2-68-3-05715-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4559

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05715-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 8 d. paduotu ieškovo D. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas D. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme. Nors kasaciniame skunde nenurodyti kasacijos pagrindai, sudarantys pagrindą peržiūrėti skundžiamą procesinį sprendimą kasacine tvarka, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jis paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų CPK 232, 270 ir 413 straipsnių pažeidimo. Taip pat ieškovas teigia, kad teismai neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime Jokšas prieš Lietuvą išdėstytas aplinkybes, neskyrė bylai deramo dėmesio, nepateikė motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo veiksmai neturi būti vertinami dėl atitikimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai.

Be to, anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas, nevertino visų apeliacinio skundo argumentų ir nemotyvavo, kodėl to nėra būtina daryti, taip pat neįvertino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 268 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nenurodė motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo veiksmai neturi būti vertinami pagal CPK 42 straipsnį. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių, jų neištyrė ir neįvertino, nenurodė konkrečių jų vertinimo motyvų, kurių nepagrindė teisės normomis ir bylos įrodymais.

Be kita ko, ieškovas nurodo, kad teismai nesvarstė jo prašymo atlikti palyginimą, siekiant patvirtinti arba paneigti draudžiamą ieškovo diskriminacijos pagrindą. Ieškovo teigimu, teismai nepagrįstai netaikė Europos Sąjungos teisės normų, todėl buvo apribota ieškovo subjektinių teisių gynybos garantija.

Taip pat, ieškovo vertinimu, buvo pažeista CPK 317 straipsnio 1 dalis, kadangi teismai priėmė atsiliepimą iš įsiteisėjusia nutartimi pašalinto iš bylos asmens – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, pažymėtina, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

Taigi, tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovo vardu kasacinį skundą pasirašė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas T. G., tačiau prie kasacinio skundo nepateikti nei asociacijos įstatai, kuriuose būtų nustatyta teisė atstovauti savo nariams, nei duomenys, patvirtinantys, jog ieškovas yra minėtos asociacijos narys, nei dokumentai, patvirtinantys kasacinį skundą pasirašiusio asmens įgaliojimus bei teisinį išsilavinimą. Todėl kasacinis skundas pripažintinas taip pat neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė