2021-09-15 Nr. AB-18857-3-61-3-01307-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-416-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01307-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimui, atstovaujamam Laisvės partijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. G. 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1. priteisti jam iš atsakovų 150 000 Eur neturtinei (moralinei) žalai atlyginti ir 11 102 Eur turtinei žalai atlyginti;

2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo:

2.1. ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punkto ir 18, 20, 21, 22, 23, 32, 36, 38, 46, 53, 93 straipsnių nuostatoms;

2.2. ar 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Seimo rinkimai daugiamandatėse rinkimų apygardose yra teisėti ir atitinka Konstitucijos 56 straipsnį, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Komisija) vietoj Lietuvos piliečių daugiamandatėse rinkimų apygardose skelbė ir reklamavo politines partijas;

2.3. ar Komisijos 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-89 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkių ribų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėse rinkimų apygardose, atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnius;

2.4. ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-428, kuriuo jis pasirašė dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo, atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnius;

3. įpareigoti atsakovus skubiai parengti komercinių bei visuomeninių veiklų epidemiologinio rizikingumo sąlyginius įverčius bei nustatyti higieninius ir epidemiologinius reikalavimus jų veikloms vykdyti;

4. įpareigoti atsakovus įvertinti atnaujintus mokslo duomenis bei, atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir užkrečiamųjų ligų kontrolės organizacijų rekomendacijas, veido kaukių dėvėjimą padaryti rekomendaciniu;

5. panaikinti visus apribojimus visiems Lietuvos gyventojams, išskyrus saviizoliacijos reikalavimus užsikrėtus Covid-19 virusu bei nustačius pirminio kontakto atvejį, taip pat visų tipų veikloms, joms įgyvendinus 2 punkto reikalavimus.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. gegužės 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, nurodyti konkrečias institucijas ir jų veiksmus, iš kurių jis kildina turtinę ir neturtinę žalą, nurodyti, kaip pasireiškė ši žala, inicijuodamas ginčą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodyti konkretų atsakovą ir kokį konkretų veiksmą prašo įpareigoti atlikti bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad su minėtais prašymais kreipėsi į atsakovus ir nėra iš jų gavęs atsakymų, taip pat pateikti nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 7 d. pateikė patikslintą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. G. skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas per nustatytą terminą pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau, teismo vertinimu, esminių skundo trūkumų jis nepašalino, skundo reikalavimų nepatikslino, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde, kurį vėliau patikslino (papildė), prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl skunde išdėstytų klausimų, įpareigoti atsakovus atlikti skunde nurodytus veiksmus bei panaikinti skunde nurodytus su Covid-19 pandemija susijusius apribojimus. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių reikalavimų jis neįvykdė, o jo pateiktas skundas atitiko tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Pažymi, kad jau yra teikęs atskirąjį skundą (ir teigęs, kad jį atstovauja tinkamas atstovas).

Pareiškėjas, pakartojęs skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes pažymi, kad teismui buvo pateikti visi būtini įrodymai, tačiau teismas jų nevertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; ir kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Susipažinusi su pareiškėjo skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus, ypač dėl būtinybės patikslinti skundo reikalavimus (konkrečiai patikslinti, iš kokių konkrečių institucijų ir kokių jų konkrečių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina būtent jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas į teismą gali kreiptis tik dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynybos (kadangi iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo galima suprasti, kad jis pateiktu skundu siekia ginti ne tik savo, bet ir visuomenės interesus (siekia ginti viešąjį interesą, tačiau tokiam skundui ABTĮ kelia specifinius reikalavimus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas), reikalavimą formuluodamas: „reikalavimas dėl nusikalstamos veikos prieš mane ir Lietuvą <...>“). Be to, iš skundo ir patikslinto galima daryti išvadą, kad pareiškėjas taip pat nesutinka (žalą grindžia) su norminio pobūdžio teisės aktais, kurių apskundimui ABTĮ taip pat nustato atskirą tvarką (ABTĮ 112–114 straipsniai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011). Pabrėžtina, kad teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų ir paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. gegužės 11 d. skundo trūkumams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Per nustatytą terminą pareiškėjui teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pareiškėjo pateiktą skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui dar kartą išaiškintina, jog 2021 m. gegužės 17 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė