287fa95d-cdb9-4b6c-acf0-2132231ffcb0 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1-1631-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45120-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2 (S) (N) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Asta BenetytÄ, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorÄms Žanetai ŽalÄnaitei, JÅ«ratei SemÄnienei, kaltinamajam T. G. (T. G.), jo gynÄjui advokatui Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡), nukentÄjusiojo D. B. (D. B.) atstovei pagal įstatymÄ ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D.
Legislator headnote
AI generated287fa95d-cdb9-4b6c-acf0-2132231ffcb0 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ apklaustas nukentÄjusysis D. B. parodÄ, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai vyko 2020 metų spalio mÄnesį, jis pradÄjo mokytis anglų kalbÄ . LapkriÄio mÄn. jis neiÅ¡moko anglų kalbos žodžių, sÄdÄjo iki 3-4 val. nakties. PatÄvis T. G. muÅ¡Ä jį kelių savaiÄių bÄgyje, kol jis mokÄsi anglų kalbos. Tas pats buvo ir su broliu. Paskutinį kartÄ , kai mokÄsi anglų kalbos žodžius, gavo bato kulnu per rankas ir per galvÄ , ir dar Å¡iek tiek gavo per galvÄ ta paÄia avalynÄs vieta â kulnu.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1-1631-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45120-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2 (S) (N) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Asta BenetytÄ, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorÄms Žanetai ŽalÄnaitei, JÅ«ratei SemÄnienei, kaltinamajam T. G. (T. G.), jo gynÄjui advokatui Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡), nukentÄjusiojo D. B. (D. B.) atstovei pagal įstatymÄ ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D.
Ä. ir įgaliotiems atstovams advokatams Aleksandrui PalamarÄukui (Aleksandr PalamarÄuk) ir Danutei Kisinienei, vertÄjaujant Olgai Macijauskienei, Anai GreÄiÅ¡nikovai, Svetlanai Minakovai, nedalyvaujant nukentÄjusiajam D. B., nevieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedÄs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (direktorius), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, anksÄiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Teismas n u s t a t Ä : T. G. muÅ¡damas sukÄlÄ fizinį skausmÄ mažameÄiui: jis nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 4.00 val. buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), virtuvÄje, deÅ¡inÄs rankos delnu sudavÄ D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis (T. G.), atsineÅ¡Äs iÅ¡ koridoriaus vasarinį batÄ , liepÄ nukentÄjusiajam D.
B. padÄti ant stalo abi rankas, o Å¡iam tai padarius, jis (T. G.) vasarinio bato kulnu sudavÄ ne daugiau deÅ¡imties smÅ«gių per abi rankas, galvos virÅ¡ugalvį, taip sukeldamas nukentÄjusiajam D. B. fizinį skausmÄ . Tokiais savo veiksmais T. G. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teisiamojo posÄdžio metu kaltinamasis T. G. savo kaltÄ pripažino dÄl visų veiksmų, kurie nurodyti kaltinamajame akte, ir paaiÅ¡kino, kad mano, jog D. B. nuo jo veiksmų galÄjo skaudÄti.
Savo veiksmus vertina neigiamai, jauÄiasi labai blogai, jam yra gÄda, dÄl savo veiksmų gailisi. Alkoholio nevartoja. Jis prieÅ¡ keturis metus susipažino su O. B., kuri paskatino juos persikraustyti į LietuvÄ . Jos vaikų oficialiai nÄra įsivaikinÄs. Ukrainoje jokio incidento nebuvo, visos problemos atsirado Lietuvoje. O. B. pasakÄ, kad vaikai nesimoko, todÄl jis turi kažkÄ daryti, kad padÄtų su mokslais. Sakydamas âvaikasâ, turi omenyje D. B.. Ä®vykio dienÄ O. B. pasakÄ, kad vaikas vÄl nieko nedaro ir nenori mokytis.
Jis papraÅ¡Ä pakviesti vaikÄ . PamatÄ, kad vaikas jam meluoja, kelis kartus klausÄ vaiko, ar jis pasiruoÅ¡Äs, jis atsakÄ, kad taip, taÄiau pasiruoÅ¡Äs jis nebuvo. Tada prarado kontrolÄ ir trenkÄ vaikui. KartÄ kaire ranka trenkÄ D. B. per skruostÄ . PasakÄ jam, kad raÅ¡ytų, o jis tyÄia raÅ¡Ä neteisingai, tada ranka jam trenkÄ per pirÅ¡tus. Jis supyko, kadangi suprato, jog D. B. žino ir moka, taÄiau tyÄia daro neteisingai. Kelis kartus muÅ¡Ä vaikÄ , taÄiau tai netruko 10 min.
Jis neturÄjo tikslo sulaužyti vaikui kaulų ar pan. Gali bÅ«ti, kad sudavÄ D. B. per pakaušį, tai galÄjo bÅ«ti 2-3 kartus. Taip pat galÄjo suduoti per veidÄ , neprisimena, bet taip galÄjo bÅ«ti. Žodis batas iÅ¡verstas neteisingai, nes ten galÄjo bÅ«ti sportbatis. Tai buvo minkÅ¡tas sportbatis, kurį mama atneÅ¡Ä, kad nemuÅ¡tų rankomis. Stipriai jis nieko nemuÅ¡Ä, bet galÄjo porÄ kartų taip suduoti. Vaikui liepÄ padÄti rankas, sudavÄ per pirÅ¡tus sportbaÄiu, paklausÄ, ar skauda, atsakÄ, kad taip, tada pasakÄ, kad jeigu nenori, kad skaudÄtų, jis turi raÅ¡yti teisingai.
Jis supranta, jog tai buvo vaikas, todÄl stipriai netrenkÄ. Kiek kartų trenkÄ, neskaiÄiavo, buvo streso bÅ«senoje, todÄl negalÄjo suskaiÄiuoti smÅ«gių. GalÄjo bÅ«ti, kad sudavÄ sportbaÄiu per virÅ¡ugalvį. Barnis truko ne daugiau kaip 7 minutes, o iÅ¡ jų apie 4 minutes aiÅ¡kino, kad reikia teisingai raÅ¡yti. Nei kraujo, nei mÄlynių nebuvo, taip pat jokių žymių ant vaiko nebuvo. Po to D. B. susitepÄ rankas kremu ir nuÄjo miegoti. Konflikto metu O. B. buvo gal du kartus atÄjusi ir iÅ¡Äjusi.
Incidento metu buvo tik jie su vaiku ir mama. Be vaikų ir jų daugiau nieko namuose nebuvo. Kiti vaikai miegojo kitame kambaryje. Su kitais vaikais problemų nebuvo. Su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes O. B. su vaikais iÅ¡ namų neiÅ¡varÄ. Jie patys iÅ¡Äjo, kai gavo leidimÄ gyventi. Po to, kai sužinojo, kad jie rado kitÄ butÄ , jis triskart per dienÄ jiems veÅ¾Ä maistÄ . Taip pat per Naujuosius jų atsipraÅ¡Ä, ne kartÄ jau yra atsipraÅ¡Äs. Iki pandemijos turÄjo pastovias pajamas, dabar viskas uždaryta, todÄl nedirba.
Pandemijos metu jo restoranas nedirba, situacija ten labai bloga. Jo tÄvas jam siunÄia pinigus, iÅ¡ kurių jis ir gyvena. Jis nÄra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes yra įmonÄs direktorius, kol įmonÄ egzistuoja ir yra neuždaryta, jis negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Å iuo metu jokių pajamų neturi. Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusiojo D. B. atstovÄ pagal įstatymÄ ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistÄ D.
Ä. parodÄ, kad su berniuku bendravo iÅ¡ karto po įvykio, kai gavo praneÅ¡imÄ apie įvykį Å¡eimoje. 3000 Eur žalÄ sudaro nukentÄjusiojo iÅ¡gyvenimai, kuriuos jis patyrÄ dÄl fizinio skausmo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be to, jis buvo pažemintas kitų brolių akivaizdoje, jam reikÄjo lankytis pas psichologÄ . Taip pat mamai teko su vaikais ieÅ¡kotis kitos gyvenamosios vietos, tai neigiamai veikia vaiko savijautÄ . D. B. turÄjo bendrauti su socialinÄmis tarnybomis ir mokyklos socialiniais pedagogais.
Psichologų bendravimas su vaiku yra konfidencialus. Å iandien vaikas jauÄiasi normaliai, tik toliau kurį laikÄ dar lankys paskirtus atvejo vadybos ir jų tarnybos psichologus. Atsisakyti nuo turtinÄs žalos buvo nukentÄjusiojo mamos O. B. pozicija, todÄl skyrius pasitarÄ ir jai pritarÄ. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios, o kaltinamasis nÄra kaltinamas padarÄs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinimo paskelbimo teismui davÄ parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorÄ, kaltinamojo gynÄjas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ apklaustas nukentÄjusysis D. B. parodÄ, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai vyko 2020 metų spalio mÄnesį, jis pradÄjo mokytis anglų kalbÄ . LapkriÄio mÄn. jis neiÅ¡moko anglų kalbos žodžių, sÄdÄjo iki 3-4 val. nakties. PatÄvis T. G. muÅ¡Ä jį kelių savaiÄių bÄgyje, kol jis mokÄsi anglų kalbos. Tas pats buvo ir su broliu. Paskutinį kartÄ , kai mokÄsi anglų kalbos žodžius, gavo bato kulnu per rankas ir per galvÄ , ir dar Å¡iek tiek gavo per galvÄ ta paÄia avalynÄs vieta â kulnu.
T. G. pataikÄ Ä¯ galvos virÅ¡ugalvį, jis muÅ¡Ä delnu du kartus per veido kairÄ pusÄ, bet ne su avalyne, o delnu. Per veidÄ muÅ¡Ä daug kartų, ta veido pusÄ buvo žaizdota. Tas vietas, kur buvo sumuÅ¡tos, tepÄ su tepalais, pas gydytojus nesikreipÄ. JautÄ skausmÄ visose vietose, kur jį muÅ¡Ä. Daugiau smurto atvejų nebuvo. Mama O. B. matÄ, kaip patÄvis jį muÅ¡Ä, nes ji buvo su jais kambaryje, ji sakÄ patÄviui, kad jis liautųsi muÅ¡ti. Po dviejų savaiÄių jie iÅ¡važiavo iÅ¡ patÄvio, nes jis gali pakelti rankÄ prieÅ¡ jį bei Å¡aukdavo ant jo.
T. G. keletÄ kartų buvo atvažiavÄs į rajonÄ , kur jie gyvena. Jis norÄjo, kad jie grįžtų atgal pas jį. PatÄvis atsipraÅ¡inÄjo mamos ir praÅ¡Ä, kad jie grįžtų atgal. Jis su savo jaunesniu broliu sakÄ, kad jam atleidžia (t. 1, b. l. 57-59). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. B. parodÄ, kad ji gyvena kartu su sutuoktiniu T. G. ir su savo (iÅ¡ pirmos santuokos) nepilnameÄiais vaikais D. B., G. B. ir B. B.. A. B. yra jos minÄtų vaikų tÄvas. T. G. 2020 m. spalio 30 d., ryte, sÅ«nui uždavÄ iÅ¡mokti 10 anglų kalbos žodžių.
Buvo sutarta, kad vakare grįžus jos sutuoktiniui, jis patikrins, kaip sÅ«nus D. B. iÅ¡moko žodžius. 2020 m. spalio 30 d. apie 23.00 val. T. G. grįžo namo ir pradÄjo D. B. klausinÄti iÅ¡moktų anglų kalbos žodžių, taÄiau sÅ«nus buvo jų neiÅ¡mokÄs. Jie visi bandÄ jam padÄti iÅ¡mokti žodžius ir tai užsitÄsÄ iki 3.30 val. nakties. T. G. keletÄ kartų buvo pakÄlÄs balsÄ ir vienÄ kartÄ , visiÅ¡kai nestipriai, delnu lietÄ D. B. pakaušį, taÄiau jis jokio skausmo negalÄjo pajusti, nes kai sutuoktinis jam prilietÄ pakaušį, ji nepastebÄjo, kad sÅ«nui bÅ«tų skaudÄjÄ ar jis verktų.
Jokio fizinio smurto jos sutuoktinis prieÅ¡ jos sÅ«nų D. B. nenaudojo ir niekada fiziÅ¡kai nesmurtavo nÄ prieÅ¡ vienÄ jos vaikÄ . Tuo metu, kai vyko minÄti anglų kalbos mokymai, kiti vaikai jau miegojo. Jie mokÄsi virtuvÄje. Ant D. B. kÅ«no gali bÅ«ti žymÄs, patinimai, nes sÅ«nus nuo 2020 m. rusÄjo 15 d. tris kartus per savaitÄ lankÄ bokso bÅ«relį. Be to, vaikų tÄvas A. B. nesirÅ«pina vaikais, apie metus nemoka pinigų vaikų iÅ¡laikymui ir nesirÅ«pina vaikų sveikata (t. 1, b. l. 64-65).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja O. B. parodÄ, kad ji su sutuoktiniu T. G. yra apie 3 metus. Po santuokos sudarymo, 2020 m. rugsÄjo 3 d., ji su vaikais atvyko į LietuvÄ . Bendru sutarimu T. G. ÄmÄsi vaikų auklÄjimo. Kadangi sutuoktinis laisvai kalba anglų kalba, jis pradÄjo mokyti jos vaikus anglų kalbos. Sunkiausiai mokytis sekÄsi D. B.. 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. T. G. atvyko į namus, jaunesni sÅ«nÅ«s nuÄjo miegoti, o D. B. laukÄ jo virtuvÄje, nes turÄjo jam atsiskaityti iÅ¡moktus anglų kalbos žodžius.
Ji taip pat buvo virtuvÄje ir viskÄ stebÄjo. D. B. nežinojo anglų kalbos žodžių, todÄl ji matÄ, kad T. G. tai pykdÄ, jis ÄmÄ kelti sÅ«naus atžvilgiu balsÄ . Po maždaug pusvalandžio T. G., iÅ¡girdÄs neteisingÄ sÅ«naus atsakymÄ , deÅ¡inÄs rankos delnu suduodavo sÅ«nui per pakaušį, kai kuriais atvejais sÅ«nus bandÄ iÅ¡vengti smÅ«gių, bandÄ palenkti galvÄ Ä¯ Å¡onÄ , taÄiau tai sutuoktinį tik dar labiau pykdÄ, jis vis tiek sÅ«nui suduodavo, tik smÅ«giai bÅ«davo į įvairias galvos ir veido sritis.
Kiek tiksliai jis sudavÄ smÅ«gių, ji nurodyti negali, bet mano, kad ne mažiau trijų. Per veidÄ sÅ«nui jis sudavÄ ne mažiau keturių kartų, po to sÅ«nui ant veido iÅ¡ karto atsirado paraudimai. Ji tuo metu buvo su sÅ«numi, bandÄ padÄti sÅ«nui kuo greiÄiau įsiminti žodžius, ir norÄjo, kad viskas kuo greiÄiau pasibaigtų. Ji bandÄ sutuoktiniui sutrukdyti smurtauti, verkÄ, praÅ¡Ä liautis ir stÅ«mÄ T. G. nuo sÅ«naus, bet nesÄkmingai, nes į jos praÅ¡ymus sutuoktinis nekreipÄ jokio dÄmesio.
Kai T. G. liovÄsi ranka muÅ¡ti D. B., jis nuÄjo į koridorių ir iÅ¡ ten grįžo su vienu vasariniu batu. Tada jis liepÄ sÅ«nui ant stalo padÄti abi rankas, klausÄ jo anglų kalbos žodžių ir, kai jis neteisingai atsakydavo, minÄtu batu jÄga suduodavo sÅ«nui per abi rankas. Ji matÄ, kad smÅ«gių buvo ne daugiau deÅ¡imties. D. B. nerodÄ jokių emocijų, neverkÄ, nesakÄ, kad jam skauda, nepraÅ¡Ä jos sutuoktinio liautis, nes mano, kad sÅ«nus jo bijojo. Tuo metu ji bandÄ padÄti sÅ«nui atsakyti teisingai, pasakydavo jam teisingus žodžius ir galiausiai, kai jis atsakÄ visus žodžius, T.
G. liovÄsi prieÅ¡ jį smurtavÄs. D. B. pasakojo jai, kad jam skauda tas vietas, per kurias jam buvo muÅ¡ama. Greitosios medicinos pagalbos ji nekvietÄ, nes sÅ«naus patirti sužalojimai vizualiai atrodÄ normalÅ«s. KitÄ dienÄ sÅ«nui atsirado mÄlynÄs ant veido, rankų, taip pat jo abi rankos ÄmÄ tinti. Policijos pareigÅ«nų neiÅ¡kvietÄ, kadangi bijojo savo sutuoktinio bei nežinojo, kÄ tokioje situacijoje reikÄtų daryti. KitÄ dienÄ T. G. matÄ, kaip sÅ«nus atrodÄ po jo smurtinių veiksmų, taÄiau jo neatsipraÅ¡Ä.
D. B. apie T. G. veiksmus informavo jos buvusį sutuoktinį A. B., o jis kreipÄsi į policijÄ , dÄl ko buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas. T. G. darÄ jai įtakÄ , todÄl ji su vaikais iÅ¡vyko gyventi į kitÄ butÄ (t. 1, b. l. 72-74). IÅ¡ 2020 m. spalio 31 d. Ukrainos pilieÄio A. B. pareiÅ¡kimo nustatyta, kad jo vaikai, (duomenys neskelbtini) pilieÄiai D. B., G. B. ir B. B., yra Lietuvos Respublikos teritorijoje su jų mama O. B.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvÄje, kartu su (duomenys neskelbtini) pilieÄiu T.
G.. 2020 m. spalio 31 d. jo sÅ«nus D. B. praneÅ¡Ä jam, kad naktį iÅ¡ 2020 m. spalio 30 d. į 2020 m. spalio 31 d. buvo nubaustas T. G. už nesÄkmingus bandymus iÅ¡mokti anglų kalbos žodžius, kuriuos jis privertÄ iÅ¡mokti 4 val. ryto. T. G. bausmÄ Ä¯vykdÄ batu, ne kartÄ muÅ¡Ä D. B. per rankas ir veidÄ . Jo sÅ«nus atsiuntÄ jam vaizdo įraÅ¡Ä su įvykio pasekmÄmis. 2020 m. spalio 31 d. jis paskambino į Vilniaus miesto policijÄ , kur policijos pareigÅ«nai priÄmÄ jo iÅ¡kvietimÄ , jam buvo praneÅ¡ta, kad grupÄ darbuotojų nuvyks į įvykio vietÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kins Å¡io įvykio aplinkybes.
Turi pagrindo manyti, kad jo vaikams gresia pavojus. Jam pasakÄ, kad su vaikais viskas gerai ir kad jokių problemų nÄra. Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti sumuÅ¡imo požymiai, todÄl praÅ¡o imtis priemonių jo vaikų gyvybei ir sveikatai apsaugoti (t. 1, b. l. 1-3). IÅ¡ 2020 m. lapkriÄio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2020 m. lapkriÄio 6 d. buvo susisiekta telefonu su pareiÅ¡kÄju A. B., kuris nurodÄ, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jo vaikai D. B., G.
B. ir B. B. kartu su savo motina O. B. ir jos draugu T. G. gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 31 d. A. B. bÅ«nant (duomenys neskelbtini) ir bendraujant telefonu su sÅ«numi D. B., jis jam papasakojo, kad jį namuose naktį iÅ¡ 2020 m. spalio 30 d. į 2020 m. spalio 31 d. T. G. batu muÅ¡Ä Ä¯ įvairias kÅ«no vietas už tai, kad jis neiÅ¡moko anglų kalbos žodžių. Taip pat vaikas jam sakÄ, kad tuo metu namie buvo ir jo motina, taÄiau tokį smurtÄ motina pateisino, kadangi D. B. pats dÄl to kaltas, nes nesimoko ir tai yra jam bausmÄ.
Jis papraÅ¡Ä sÅ«naus, kad jis nufilmuotų save ir atsiųstų vaizdo įraÅ¡Ä . Po pokalbio sÅ«nus nusifilmavo ir atsiuntÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matyti, jog sÅ«nus D. B. sužalotas. Be to, matyti, kad abi vaiko rankos iÅ¡tinusios ir su kraujosruvomis, taip pat ant vaiko veido matomos smurto žymÄs, tai yra kraujosruvos ties akimi. A. B. kreipÄsi į Lietuvos policijÄ . Jo žiniomis, dÄl patirto smurto sÅ«nus D. B. į medikus nesikreipÄ (t. 1, b. l. 18). IÅ¡ 2020 m. lapkriÄio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad buvo apžiÅ«rÄtas vaizdo įraÅ¡as, pavadinimu ,,1604135201195839.MP4â.
Jo trukmÄ yra 19 sekundžių, įraÅ¡as yra spalvotas, su garsu. Jame matyti patalpa, kurioje yra sÄdintis vyriÅ¡kos lyties asmuo, kuris atrodo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kÅ«no sudÄjimo, jis dÄvi baltos spalvos marÅ¡kinÄlius. PrieÅ¡ jį padÄtas neÅ¡iojamas kompiuteris. Vaizdo įraÅ¡e vaikinas kalba rusų kalba, rodo savo abiejų rankų plaÅ¡takų iÅ¡orinÄ dalį, suspausdamas kumÅ¡Äius. Matyti, kad abiejų rankų iÅ¡orinÄs plaÅ¡takos patinusios su paraudimais.
ParodÄs savo rankas, toliau vaikinas kamerÄ pasuka į savo veidÄ ir kalba rodydamas veidÄ . Ant vaikino veido matyti patamsÄjÄ paakiai ir ant skruostų, prie kairÄs akies ir virÅ¡ jos bei ant nosies patamsÄjusios žymÄs. Vaikinas į ausis yra įsikiÅ¡Äs juodos spalvos ausinukus. Ä®raÅ¡e girdisi, kaip vaikinas sako, kad ,,mano kairÄ ranka truputį patinusi, nesusilenkia keli pirÅ¡tai, mano deÅ¡inÄ ranka, praktiÅ¡kai su ja nieko neatsitikoâ. Tai sakydamas, vaikinas sugniaužia iÅ¡ pradžių vienos rankos kumÅ¡tį, po to kitos rankos kumÅ¡tį.
Po to įraÅ¡e girdisi, kaip vaikinas sako ,,mano veidas, ypaÄ nukentÄjo, kairÄ pusÄ, truputįâ, tuo metu vaikinas atsuka kamerÄ Ä¯ savo veidÄ ir pasuka galvÄ , parodydamas savo veido kairÄ pusÄ. Daugiau reikÅ¡mingų duomenų vaizdo įraÅ¡e nÄra. PridÄtos momentinio ekrano nuotraukos (t. 1, b. l. 144-145, 147-149). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarÄ mažameÄiui arba kankindamas nukentÄjusį asmenį. Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. G. kaltÄ, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Be visiÅ¡ko kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltÄ padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina nukentÄjusiojo bei liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys įrodymai.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus, taip pat į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos O. B. parodymus, tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes â t. y. jog kaltinamasis nukentÄjusiajam sudavÄ vasariniu batu. Å ių aplinkybių tikslinimas nekeiÄia kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos. Byloje esanÄių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs: T. G. nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 4.00 val. buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), virtuvÄje, deÅ¡inÄs rankos delnu sudavÄ D.
B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis (T. G.) atsineÅ¡Äs iÅ¡ koridoriaus vasarinį batÄ , liepÄ nukentÄjusiajam D. B. padÄti ant stalo abi rankas, o Å¡iam tai padarius jis (T. G.) vasarinio bato kulnu sudavÄ ne daugiau deÅ¡imties smÅ«gių per abi rankas, galvos virÅ¡ugalvį, taip sukeldamas nukentÄjusiajam D. B. fizinį skausmÄ . Å ios aplinkybÄs nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posÄdžio metu, nukentÄjusiojo D.
B. ir liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, A. B. pareiÅ¡kimu, tarnybinių praneÅ¡imų duomenimis, kitų objektų apžiÅ«ros protokolų duomenimis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Taigi Å¡ie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, o bÅ«tent, kad kaltinamasis sudavÄ anksÄiau minÄtus smÅ«gius mažameÄiui â 14 metų nesulaukusiam D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)), kas sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ .
Be to, nustatyta ir kaltinamojo netiesioginÄ tyÄia, kadangi kaltinamasis parodÄ, kad turÄjo tikslÄ D. B. iÅ¡mokyti anglų kalbos žodžių, taÄiau jam neiÅ¡mokus, kaltinamasis T. G. prarado kantrybÄ ir deÅ¡inÄs rankos delnu sudavÄ D. B. ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , T. G. atsineÅ¡Äs iÅ¡ koridoriaus vasarinį batÄ , liepÄ nukentÄjusiajam D. B. padÄti ant stalo abi rankas, o Å¡iam tai padarius jis vasarinio bato kulnu sudavÄ ne daugiau deÅ¡imties smÅ«gių per abi rankas ir galvos virÅ¡ugalvį.
Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų pobÅ«dis, jų intensyvumas rodo, kad kaltinamasis veikÄ netiesiogine tyÄia bei, bÅ«damas suaugÄs, pakaltinamas asmuo, aiÅ¡kiai suvokÄ savo veiksmų pavojingumÄ , numatÄ, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentÄjusiajam D. B. fizinį skausmÄ , ir nors Å¡ių padarinių nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Konstatuotina, kad pagal pirmiau iÅ¡dÄstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo T. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Bausmių skyrimas ir su tuo susijÄ klausimai BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys â bauda arba areÅ¡tas, arba laisvÄs atÄmimas iki dvejų metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų.
Skiriant bausmÄ teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmÄ, kai yra atsakomybÄ lengvinanÄių ir (ar) sunkinanÄių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltÄs formÄ ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;
5) kaltininko asmenybÄ;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;
7) atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . T. G. padaryta veika priskiriama prie tyÄinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieÅ¡ mažametį, veika baigta. Teismo posÄdžio metu T. G. davÄ nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi dÄl nusikalstamos veikos padarymo, jo nuoÅ¡irdus apgailestavimas dÄl Å¡io įvykio buvo matyti visų teisiamųjų posÄdžių metu, tai laikytina jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentÄjusiojo atsipraÅ¡Ä, nukentÄjusysis jam atleido. Vertinant T. G. asmenybÄ, nustatyta, jog jis yra įmonÄs vadovas, taÄiau nuo 2021 m. rugsÄjo 1 d. įmonÄ veiklos nevykdo ir jam nuo 2021 m. rugpjÅ«Äio 1 d. nÄra iÅ¡mokÄtas darbo užmokestis (t. 2, b. l. 24-25), anksÄiau neteistas (t. 2, b. l. 22-23), baustas administracine tvarka, baudos sumokÄtos (t. 2, b. l. 5-19). Byloje nÄra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinÄse ligoninÄse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybÄs ligų įskaitÄ .
Teismas, parinkdamas T. G. bausmÄs rūšį ir jos dydį, atsižvelgia į tai, kad jis anksÄiau neteistas, dÄl nagrinÄjamo įvykio teismo posÄdžio metu gailÄjosi, taigi sprÄstina, kad Å¡i veika yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne kaip susiformavusių antivisuomeninių nuostatų rezultatas, todÄl bausmÄs tikslai bus pasiekti T. G. paskyrus Å¡velniausiÄ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ bausmÄs rūšį â baudÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minÄtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iek tiek didesnÄ, nei sankcijos minimumas, o bÅ«tent 51 MGL dydžio, bauda bus pakankama nustatytiems bausmÄs tikslams pasiekti, darys teigiamÄ prevencinÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, bei sudarys galimybÄ jam dar kartÄ Ä¯vertinti savo elgesį.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmÄ, įvertina ir visÄ Å¡eimos situacijÄ (kaip ji susikÅ«rÄ, kad kaltinamasis O. B. ir jos tris vaikus atsiveÅ¾Ä iÅ¡ Ukrainos ir t. t.), kurios metu kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ mažametį, taÄiau pažymi, kad nagrinÄjamu atveju tai, jog kaltinamasis sukÅ«rÄ Å¡eimÄ ir pasirinko auginti ir auklÄti ne savo biologinius vaikus, niekaip nepaneigia jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinÄta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmÄ mažintina vienu treÄdaliu â skirtina galutinÄ 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda.
Kaltinamojo gynÄjas teisiamojo posÄdžio metu praÅ¡Ä kaltinamajam neskirti prokurorÄs praÅ¡omos bausmÄs â baudos, kadangi kaltinamasis Å¡iuo metu neturi pajamų, kaltinamajam praÅ¡Ä skirti laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos vykdymÄ atidedant. PažymÄtina, jog BK 55 str. yra numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvÄs atÄmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .
Taigi, Å¡i įstatymo nuostata nepaneigia teismo teisÄs pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimÄ skirti laisvÄs atÄmimo bausmÄ, taÄiau BK 55 str. turinys įpareigoja teismÄ pirmiausia apsvarstyti galimybÄ skirti Å¡velnesnÄ, negu laisvÄs atÄmimas, bausmÄ, o priÄmus sprendimÄ skirti laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015). Teismas, įvertinÄs pirmiau minÄtas bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nemato pagrindo, kodÄl kaltinamajam â anksÄiau neteistam, besigailinÄiam dÄl savo veiksmų, iÅ¡ esmÄs besilaikanÄiam visuomenÄje priimtų elgesio taisyklių, reikÄtų skirti su laisvÄs atÄmimu susijusiÄ bausmÄ.
Tokia bausmÄ, prieÅ¡ingai nei teigia kaltinamojo gynÄjas, bÅ«tų neadekvati byloje nustatytoms aplinkybÄms ir kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, teismo manymu, kaltinamojo asmenybÄ bei faktinis padaryto nusikaltimo pavojingumas leidžia pasiekti bausmÄs tikslus paskiriant Å¡velniausiÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ bausmÄs rūšį â baudÄ . PažymÄtina ir tai, kad faktas, jog bausmÄ asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nÄra argumentas, sudarantis pagrindÄ jos neskirti ar skirti kitos rūšies griežtesnÄ bausmÄ.
Be to, vadovaujantis BK 41 straipsniu, bausmÄ turi bÅ«ti tokia, kad nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir paveiktų ji taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, todÄl nagrinÄjamu atveju bÅ«tent baudos bausmÄ kaltinamajam leis geriausiai pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmÄs tikslus. Teismas, įvertinÄs kaltinamojo asmenybÄ, jo turtinÄ padÄtį, skirtinos baudos dydį, daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mÄnesių po nuosprendžio įsiteisÄjimo savanoriÅ¡ko baudos sumokÄjimo terminas yra per trumpas, todÄl yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmÄs â baudos â savanoriÅ¡ko mokÄjimo laikotarpį â 17 mÄnesių.
Teismo vertinimu, bÅ«tent toks baudos sumokÄjimo terminas Å¡iuo atveju yra teisingas ir proporcingas. DÄl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad iÅ¡gyvenimai dÄl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybÄ, sveikata, yra ypaÄ dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, į tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, į padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
NeturtinÄs žalos apskaiÄiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, todÄl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinanÄias ar didinanÄias neturtinÄs žalos atlyginimÄ . NukentÄjusiojo D. B. atstovÄ pagal įstatymÄ ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistÄ D. Ä. byloje pareiÅ¡kÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl 3000 Eur neturtinÄs žalos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
IeÅ¡kinyje nurodyta, kad D. B. dÄl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrÄ didelÄ emocinÄ traumÄ , jis buvo muÅ¡amas, žeminamas ir psichologiÅ¡kai kankinamas. NukentÄjusiajam tai sukÄlÄ dvasinį sukrÄtimÄ , pažeminimÄ , reputacijos Å¡eimoje pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ . Taip pat sumažÄjo jo savivertÄ ir jo, kaip vyresniojo brolio Å¡eimoje, autoritetas. Jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gyveno didelį stresÄ dÄl kurio jam teko lankytis pas psichologus, tai atsiliepÄ jo savijautai, mokymuisi, bendravimui su aplinkiniais, jis jautÄsi kaltas dÄl Å¡eimoje susiklosÄiusios situacijos, kas sÄ lygojo jo emocinÄs ir psichinÄs sveikatos pablogÄjimÄ (t. 2, b. l. 149, 153).
Å ias aplinkybes D. Ä. nurodÄ ir teisminio nagrinÄjimo metu. Teismo posÄdžio metu T. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. NeturtinÄs žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. KasacinÄs instancijos teismas, aiÅ¡kindamas teisÄs normas, reglamentuojanÄias neturtinÄs žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.
NeturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginÄs satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-103/2009). NagrinÄjamu atveju nustatant nukentÄjusiajam priteistinos neturtinÄs žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, Å¡iai konkreÄiai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes.
Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentÄjusiajam nepilnameÄiui padaryta smurtiniu tyÄiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobÅ«dį â T. G. sudavÄ mažameÄiui D. B. į įvairias kÅ«no vietas (pakaušį, veidÄ , rankas) delnais ir vasariniu batu, taip pat į kilusius padarinius â nukentÄjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Civiliniame ieÅ¡kinyje teigiama, jog dÄl įvykio D. B. patyrÄ didelÄ emocinÄ traumÄ , jis buvo muÅ¡amas, žeminamas ir psichologiÅ¡kai kankinamas.
NukentÄjusiajam tai sukÄlÄ dvasinį sukrÄtimÄ , pažeminimÄ , reputacijos Å¡eimoje pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ , sumažino jo savivertÄ ir vyresniojo brolio Å¡eimoje autoritetÄ , jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus. DÄl kaltinamojo T. G. veiksmų nepilnametis D. B. iÅ¡gyveno didelį stresÄ , dÄl kurio jam teko lankytis pas psichologus, tai atsiliepÄ jo savijautai, mokymuisi, bendravime su aplinkiniais, jis jautÄsi kaltas dÄl Å¡eimoje susiklosÄiusios situacijos.
Teismo vertinimu, nukentÄjusiojo atstovÄs nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai iÅ¡gyvenimai dÄl įvykio neabejotinai turÄjo neigiamos įtakos D. B. savijautai ir gyvenimui tam tikrÄ laikÄ po įvykio, taÄiau Å¡iuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentÄjusiajam yra itin ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam jo gyvenimui, nepaisant to, kad šį įvykį jis dar ilgai atsimins, bet nenustatyta, kad dÄl sukelto fizinio bei dvasinio skausmo atsirado negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse, t. y. kad jis žymiai prarado gebÄjimÄ mokytis ar bendrauti.
Atsižvelgtina ir į tai, kad D. B. kartu su T. G. daugiau kartu nebegyvena. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentÄjusiojo atsipraÅ¡Ä, nukentÄjusysis jam atleido. Teismų praktikoje neturtinÄ Å¾ala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukÄlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, taÄiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkriÄio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017).
Teismas neabejoja, kad dÄl neteisÄtų kaltinamojo veiksmų â sumuÅ¡imo, nukentÄjusysis patyrÄ fizinį skausmÄ ir nepatogumų, pažeminimÄ , tokie veiksmai buvo atlikti jo mamos O. B. akivaizdoje, o dÄl patirtų sužalojimų jis jautÄ diskomfortÄ . PažymÄtina, kad teismas nustatydamas neturtinÄs žalos dydį ir jį priteisdamas iÅ¡ kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, kuri nÄra itin gera. Taip pat teismas, kaip ir skirdamas bausmÄ, taip ir sprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, įvertina ir visÄ Å¡eimos situacijÄ (kaip ji susikÅ«rÄ, kad kaltinamasis O.
B. ir jos tris vaikus atsiveÅ¾Ä iÅ¡ Ukrainos, juos auklÄjo, iÅ¡laikÄ ir prižiÅ«rÄjo iÅ¡ esmÄs vedamas gerų ketinimų ir t. t.), kurios metu kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ mažametį, taÄiau pažymi, kad nagrinÄjamu atveju tai, jog kaltinamasis sukÅ«rÄ Å¡eimÄ ir pasirinko auginti ir auklÄti ne savo biologinius vaikus, niekaip nepaneigia jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentÄjusiajam ir už tokių savo veiksmų padarinius, lÄmusius ir neturtinÄs žalos padarymÄ nukentÄjusiajam, privalo atsakyti įstatymuose nustatyta tvarka.
TodÄl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentÄjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyÄia, smurtinio pobÅ«džio, į tai, kad nukentÄjusysis buvo mažametis, nukentÄjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas nevienkartiniu, o keliais kaltinamojo smurtiniais veiksmais į nukentÄjusiojo įvairias kÅ«no vietas, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentÄjusio asmens teisių į neturtinÄs žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisÄtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad iÅ¡dÄstytų neturtinÄs žalos piniginÄs iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu praÅ¡omas priteisti nukentÄjusiajam atlygintinos neturtinÄs žalos dydis mažintinas iki 500 Eur.
Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinÄs ir (ar) neturtinÄs žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Nors procesinÄs palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, taÄiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentÄjusio asmens teisÄ gauti padarytos žalos atlyginimÄ . Esant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, nukentÄjusiojo atstovÄs pagal įstatymÄ reikalavimas dÄl 5 procentų procesinių metinių palÅ«kanų priteisimo už neturtinÄs žalos atlyginimui priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo tenkintinas.
Nors Å¡io baudžiamojo proceso metu nukentÄjusiojo D. B. atstove pagal įstatymÄ vyresniosios tyrÄjos nutarimu buvo paskirta ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistÄ D. Ä., siekiant nepakenkti baudžiamajam procesui (nes nepilnameÄio nukentÄjusiojo atstovÄ pagal įstatymÄ motina O. B. yra ir kaltinamojo sutuoktinÄ, dÄl ko ji galÄtų turÄti asmeninių interesų baudžiamajame procese), taÄiau atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡ esmÄs yra iÅ¡nagrinÄta, O.
B. suinteresuotumo prieÅ¡ingai jos nepilnameÄio sÅ«naus D. B. interesams nenustatyta, ji su vaikais Å¡iuo metu gyvena atskirai nuo kaltinamojo, minÄtų nukentÄjusiajam priteistų lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentÄjusiojo D. B. pilnametystÄs nustatytina jo atstovÄ pagal įstatymÄ motina O. B.. DÄl proceso iÅ¡laidų Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Be to, teismas turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. Teisme gauta Vilniaus valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos pažyma dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kurioje nurodoma, kad T. G. baudžiamojoje byloje advokatas KÄstutis OžiÅ«nas teikÄ valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ , taip pat antrinÄ valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ ikiteisminiame tyrime teikÄ advokatÄ A.  GrineviÄ.
TeisinÄs pagalbos iÅ¡laidas sudaro 99,00 Eur (t. 2, b. l. 135-138). NagrinÄjamoje byloje gynÄjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu, gynÄjas Å¡ioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisÄ Ä¯ gynybÄ , gynÄjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
DÄl to antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinÄ padÄtį, nepriteistinos. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentÄjusysis D. B. (D. B.) yra nepilnametis ir į tai, kad be įgaliotojo atstovo pagalbos jo teisÄs ir teisÄti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami, nukentÄjusiajam buvo paskiras valstybÄs garantuojamas įgaliotasis atstovas advokatas (BPK 51 str. 1 d. 10 p., 2 d., 55 str. 4 d.).
Teisme gautas Vilniaus valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos už nukentÄjusiajam D. B. teiktÄ antrinÄ valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ sudaro 247,50 Eur (t. 2, b. l. 140-141). Teisme gautas patikslintas Vilniaus valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas sudaro 433,54 Eur.
Teismas, įvertinÄs nukentÄjusiojo D. B. įgaliotų atstovų advokatų dalyvavimo procese trukmÄ, teisiamųjų posÄdžių skaiÄių ir trukmÄ, atstovavimo kokybÄ, iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡oma suma nÄra neproporcinga bylos apimÄiai ir sudÄtingumui, taip pat kaltinamojo turtinÄ padÄtį, kaltinamasis T. G. yra darbingo amžiaus asmuo, jo vadovaujamai įmonei negalint veikti dÄl pandemijos, jis gali susirasti ir dirbti kitÄ darbÄ ir taip gauti pajamų, pripažįsta, kad iÅ¡ kaltinamojo priteistina 433,54 Eur antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų valstybÄs naudai.
Kiti klausimai T. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 44). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs bylos nagrinÄjimui, nuosprendžiui įsiteisÄjus: 3 CD, saugomi byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos virÅ¡elio), paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:
T. G. (T. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmÄ sumažinti treÄdaliu ir T. G. paskirti galutinÄ bausmÄ â 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tÅ«kstanÄio septynių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . IÅ¡ T. G. nukentÄjusiojo D. B. (D. B.) naudai priteisti 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, Å¡ių lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentÄjusiojo D.
B. pilnametystÄs nustatant jo atstovÄ pagal įstatymÄ O. B.. IÅ¡ T. G. valstybÄs naudai iÅ¡ieÅ¡koti 433,54 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus penkiasdeÅ¡imt keturis centus) proceso iÅ¡laidų už nukentÄjusiajam D. B. suteiktÄ valstybÄs garantuojamÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ . T. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikinti. Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs bylos nagrinÄjimui, nuosprendžiui įsiteisÄjus: 3 CD, saugomus byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos virÅ¡elio), palikti saugoti byloje.
Išaiškinti T. G., kad:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo bÅ«ti sumokÄta per teismo nustatytÄ 17 (septyniolikos) mÄnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ pasirinktÄ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esanÄiÄ banke Luminor Bank, AB (buvÄs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esanÄiÄ AB âSEB bankasâ, LT12 2140 0300 0268 0220, esanÄiÄ banke Luminor Bank, AB (buvÄs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esanÄiÄ AB âMedicinos bankasâ, LT32 7180 0000 0014 1038, esanÄiÄ AB âÅ iaulių bankasâ, LT74 7400 0000 0872 3870, esanÄiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esanÄiÄ AB âCitadeleâ banke.
Mokant paskirtÄ baudÄ , mokÄjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lÄšų gavÄjÄ ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavÄjo kodÄ 188659752, įmokos kodas 6801.
2. SumokÄjÄs baudÄ nuteistasis nuosprendį priÄmusio teismo raÅ¡tinÄs tarnautojui pateikia tai patvirtinanÄius dokumentus.
3. Laiku nesumokÄjus paskirtos baudos, Å¡i bausmÄ vykdoma priverstinai. Baudos bausmÄ priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmÄs atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnÄ dÄl antstolio apskaiÄiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lÄšų baudai sumokÄti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokÄti baudÄ ir nÄra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvÄs apribojimu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Asta BenetytÄ