Legislator Case Law & Legislation
287fa95d-cdb9-4b6c-acf0-2132231ffcb0 AI generated

287fa95d-cdb9-4b6c-acf0-2132231ffcb0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 287fa95d-cdb9-4b6c-acf0-2132231ffcb0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1631-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45120-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2 (S) (N) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorėms Žanetai Žalėnaitei, JÅ«ratei Semėnienei, kaltinamajam T. G. (T. G.), jo gynėjui advokatui Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡), nukentėjusiojo D. B. (D. B.) atstovei pagal įstatymÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D.

Legislator headnote

AI generated

287fa95d-cdb9-4b6c-acf0-2132231ffcb0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas nukentėjusysis D. B. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai vyko 2020 metų spalio mėnesį, jis pradėjo mokytis anglų kalbÄ . Lapkričio mėn. jis neiÅ¡moko anglų kalbos žodžių, sėdėjo iki 3-4 val. nakties. Patėvis T. G. mušė jį kelių savaičių bėgyje, kol jis mokėsi anglų kalbos. Tas pats buvo ir su broliu. Paskutinį kartÄ , kai mokėsi anglų kalbos žodžius, gavo bato kulnu per rankas ir per galvÄ , ir dar Å¡iek tiek gavo per galvÄ ta pačia avalynės vieta – kulnu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1631-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45120-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2 (S) (N) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorėms Žanetai Žalėnaitei, JÅ«ratei Semėnienei, kaltinamajam T. G. (T. G.), jo gynėjui advokatui Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡), nukentėjusiojo D. B. (D. B.) atstovei pagal įstatymÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D.

Č. ir įgaliotiems atstovams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) ir Danutei Kisinienei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Anai GrečiÅ¡nikovai, Svetlanai Minakovai, nedalyvaujant nukentėjusiajam D. B., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (direktorius), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : T. G. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui: jis nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 4.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, deÅ¡inės rankos delnu sudavė D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis (T. G.), atsinešęs iÅ¡ koridoriaus vasarinį batÄ , liepė nukentėjusiajam D.

B. padėti ant stalo abi rankas, o Å¡iam tai padarius, jis (T. G.) vasarinio bato kulnu sudavė ne daugiau deÅ¡imties smÅ«gių per abi rankas, galvos virÅ¡ugalvį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmÄ . Tokiais savo veiksmais T. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. savo kaltę pripažino dėl visų veiksmų, kurie nurodyti kaltinamajame akte, ir paaiÅ¡kino, kad mano, jog D. B. nuo jo veiksmų galėjo skaudėti.

Savo veiksmus vertina neigiamai, jaučiasi labai blogai, jam yra gėda, dėl savo veiksmų gailisi. Alkoholio nevartoja. Jis prieÅ¡ keturis metus susipažino su O. B., kuri paskatino juos persikraustyti į LietuvÄ . Jos vaikų oficialiai nėra įsivaikinęs. Ukrainoje jokio incidento nebuvo, visos problemos atsirado Lietuvoje. O. B. pasakė, kad vaikai nesimoko, todėl jis turi kažkÄ daryti, kad padėtų su mokslais. Sakydamas „vaikas“, turi omenyje D. B.. Ä®vykio dienÄ O. B. pasakė, kad vaikas vėl nieko nedaro ir nenori mokytis.

Jis paprašė pakviesti vaikÄ . Pamatė, kad vaikas jam meluoja, kelis kartus klausė vaiko, ar jis pasiruošęs, jis atsakė, kad taip, tačiau pasiruošęs jis nebuvo. Tada prarado kontrolę ir trenkė vaikui. KartÄ kaire ranka trenkė D. B. per skruostÄ . Pasakė jam, kad raÅ¡ytų, o jis tyčia rašė neteisingai, tada ranka jam trenkė per pirÅ¡tus. Jis supyko, kadangi suprato, jog D. B. žino ir moka, tačiau tyčia daro neteisingai. Kelis kartus mušė vaikÄ , tačiau tai netruko 10 min.

Jis neturėjo tikslo sulaužyti vaikui kaulų ar pan. Gali bÅ«ti, kad sudavė D. B. per pakaušį, tai galėjo bÅ«ti 2-3 kartus. Taip pat galėjo suduoti per veidÄ , neprisimena, bet taip galėjo bÅ«ti. Žodis batas iÅ¡verstas neteisingai, nes ten galėjo bÅ«ti sportbatis. Tai buvo minkÅ¡tas sportbatis, kurį mama atnešė, kad nemuÅ¡tų rankomis. Stipriai jis nieko nemušė, bet galėjo porÄ kartų taip suduoti. Vaikui liepė padėti rankas, sudavė per pirÅ¡tus sportbačiu, paklausė, ar skauda, atsakė, kad taip, tada pasakė, kad jeigu nenori, kad skaudėtų, jis turi raÅ¡yti teisingai.

Jis supranta, jog tai buvo vaikas, todėl stipriai netrenkė. Kiek kartų trenkė, neskaičiavo, buvo streso būsenoje, todėl negalėjo suskaičiuoti smūgių. Galėjo būti, kad sudavė sportbačiu per viršugalvį. Barnis truko ne daugiau kaip 7 minutes, o iš jų apie 4 minutes aiškino, kad reikia teisingai rašyti. Nei kraujo, nei mėlynių nebuvo, taip pat jokių žymių ant vaiko nebuvo. Po to D. B. susitepė rankas kremu ir nuėjo miegoti. Konflikto metu O. B. buvo gal du kartus atėjusi ir išėjusi.

Incidento metu buvo tik jie su vaiku ir mama. Be vaikų ir jų daugiau nieko namuose nebuvo. Kiti vaikai miegojo kitame kambaryje. Su kitais vaikais problemų nebuvo. Su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes O. B. su vaikais iÅ¡ namų neiÅ¡varė. Jie patys išėjo, kai gavo leidimÄ gyventi. Po to, kai sužinojo, kad jie rado kitÄ butÄ , jis triskart per dienÄ jiems vežė maistÄ . Taip pat per Naujuosius jų atsiprašė, ne kartÄ jau yra atsiprašęs. Iki pandemijos turėjo pastovias pajamas, dabar viskas uždaryta, todėl nedirba.

Pandemijos metu jo restoranas nedirba, situacija ten labai bloga. Jo tėvas jam siunčia pinigus, iÅ¡ kurių jis ir gyvena. Jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes yra įmonės direktorius, kol įmonė egzistuoja ir yra neuždaryta, jis negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Å iuo metu jokių pajamų neturi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. B. atstovė pagal įstatymÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D.

Č. parodė, kad su berniuku bendravo iÅ¡ karto po įvykio, kai gavo praneÅ¡imÄ apie įvykį Å¡eimoje. 3000 Eur žalÄ sudaro nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimai, kuriuos jis patyrė dėl fizinio skausmo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be to, jis buvo pažemintas kitų brolių akivaizdoje, jam reikėjo lankytis pas psichologÄ . Taip pat mamai teko su vaikais ieÅ¡kotis kitos gyvenamosios vietos, tai neigiamai veikia vaiko savijautÄ . D. B. turėjo bendrauti su socialinėmis tarnybomis ir mokyklos socialiniais pedagogais.

Psichologų bendravimas su vaiku yra konfidencialus. Å iandien vaikas jaučiasi normaliai, tik toliau kurį laikÄ dar lankys paskirtus atvejo vadybos ir jų tarnybos psichologus. Atsisakyti nuo turtinės žalos buvo nukentėjusiojo mamos O. B. pozicija, todėl skyrius pasitarė ir jai pritarė. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinimo paskelbimo teismui davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas nukentėjusysis D. B. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai vyko 2020 metų spalio mėnesį, jis pradėjo mokytis anglų kalbÄ . Lapkričio mėn. jis neiÅ¡moko anglų kalbos žodžių, sėdėjo iki 3-4 val. nakties. Patėvis T. G. mušė jį kelių savaičių bėgyje, kol jis mokėsi anglų kalbos. Tas pats buvo ir su broliu. Paskutinį kartÄ , kai mokėsi anglų kalbos žodžius, gavo bato kulnu per rankas ir per galvÄ , ir dar Å¡iek tiek gavo per galvÄ ta pačia avalynės vieta – kulnu.

T. G. pataikė į galvos virÅ¡ugalvį, jis mušė delnu du kartus per veido kairę pusę, bet ne su avalyne, o delnu. Per veidÄ mušė daug kartų, ta veido pusė buvo žaizdota. Tas vietas, kur buvo sumuÅ¡tos, tepė su tepalais, pas gydytojus nesikreipė. Jautė skausmÄ visose vietose, kur jį mušė. Daugiau smurto atvejų nebuvo. Mama O. B. matė, kaip patėvis jį mušė, nes ji buvo su jais kambaryje, ji sakė patėviui, kad jis liautųsi muÅ¡ti. Po dviejų savaičių jie iÅ¡važiavo iÅ¡ patėvio, nes jis gali pakelti rankÄ prieÅ¡ jį bei Å¡aukdavo ant jo.

T. G. keletÄ kartų buvo atvažiavęs į rajonÄ , kur jie gyvena. Jis norėjo, kad jie grįžtų atgal pas jį. Patėvis atsipraÅ¡inėjo mamos ir prašė, kad jie grįžtų atgal. Jis su savo jaunesniu broliu sakė, kad jam atleidžia (t. 1, b. l. 57-59). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. B. parodė, kad ji gyvena kartu su sutuoktiniu T. G. ir su savo (iÅ¡ pirmos santuokos) nepilnamečiais vaikais D. B., G. B. ir B. B.. A. B. yra jos minėtų vaikų tėvas. T. G. 2020 m. spalio 30 d., ryte, sÅ«nui uždavė iÅ¡mokti 10 anglų kalbos žodžių.

Buvo sutarta, kad vakare grįžus jos sutuoktiniui, jis patikrins, kaip sÅ«nus D. B. iÅ¡moko žodžius. 2020 m. spalio 30 d. apie 23.00 val. T. G. grįžo namo ir pradėjo D. B. klausinėti iÅ¡moktų anglų kalbos žodžių, tačiau sÅ«nus buvo jų neiÅ¡mokęs. Jie visi bandė jam padėti iÅ¡mokti žodžius ir tai užsitęsė iki 3.30 val. nakties. T. G. keletÄ kartų buvo pakėlęs balsÄ ir vienÄ kartÄ , visiÅ¡kai nestipriai, delnu lietė D. B. pakaušį, tačiau jis jokio skausmo negalėjo pajusti, nes kai sutuoktinis jam prilietė pakaušį, ji nepastebėjo, kad sÅ«nui bÅ«tų skaudėję ar jis verktų.

Jokio fizinio smurto jos sutuoktinis prieÅ¡ jos sÅ«nų D. B. nenaudojo ir niekada fiziÅ¡kai nesmurtavo nė prieÅ¡ vienÄ jos vaikÄ . Tuo metu, kai vyko minėti anglų kalbos mokymai, kiti vaikai jau miegojo. Jie mokėsi virtuvėje. Ant D. B. kÅ«no gali bÅ«ti žymės, patinimai, nes sÅ«nus nuo 2020 m. rusėjo 15 d. tris kartus per savaitę lankė bokso bÅ«relį. Be to, vaikų tėvas A. B. nesirÅ«pina vaikais, apie metus nemoka pinigų vaikų iÅ¡laikymui ir nesirÅ«pina vaikų sveikata (t. 1, b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja O. B. parodė, kad ji su sutuoktiniu T. G. yra apie 3 metus. Po santuokos sudarymo, 2020 m. rugsėjo 3 d., ji su vaikais atvyko į LietuvÄ . Bendru sutarimu T. G. ėmėsi vaikų auklėjimo. Kadangi sutuoktinis laisvai kalba anglų kalba, jis pradėjo mokyti jos vaikus anglų kalbos. Sunkiausiai mokytis sekėsi D. B.. 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. T. G. atvyko į namus, jaunesni sÅ«nÅ«s nuėjo miegoti, o D. B. laukė jo virtuvėje, nes turėjo jam atsiskaityti iÅ¡moktus anglų kalbos žodžius.

Ji taip pat buvo virtuvėje ir viskÄ stebėjo. D. B. nežinojo anglų kalbos žodžių, todėl ji matė, kad T. G. tai pykdė, jis ėmė kelti sÅ«naus atžvilgiu balsÄ . Po maždaug pusvalandžio T. G., iÅ¡girdęs neteisingÄ sÅ«naus atsakymÄ , deÅ¡inės rankos delnu suduodavo sÅ«nui per pakaušį, kai kuriais atvejais sÅ«nus bandė iÅ¡vengti smÅ«gių, bandė palenkti galvÄ Ä¯ Å¡onÄ , tačiau tai sutuoktinį tik dar labiau pykdė, jis vis tiek sÅ«nui suduodavo, tik smÅ«giai bÅ«davo į įvairias galvos ir veido sritis.

Kiek tiksliai jis sudavė smÅ«gių, ji nurodyti negali, bet mano, kad ne mažiau trijų. Per veidÄ sÅ«nui jis sudavė ne mažiau keturių kartų, po to sÅ«nui ant veido iÅ¡ karto atsirado paraudimai. Ji tuo metu buvo su sÅ«numi, bandė padėti sÅ«nui kuo greičiau įsiminti žodžius, ir norėjo, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Ji bandė sutuoktiniui sutrukdyti smurtauti, verkė, prašė liautis ir stÅ«mė T. G. nuo sÅ«naus, bet nesėkmingai, nes į jos praÅ¡ymus sutuoktinis nekreipė jokio dėmesio.

Kai T. G. liovėsi ranka mušti D. B., jis nuėjo į koridorių ir iš ten grįžo su vienu vasariniu batu. Tada jis liepė sūnui ant stalo padėti abi rankas, klausė jo anglų kalbos žodžių ir, kai jis neteisingai atsakydavo, minėtu batu jėga suduodavo sūnui per abi rankas. Ji matė, kad smūgių buvo ne daugiau dešimties. D. B. nerodė jokių emocijų, neverkė, nesakė, kad jam skauda, neprašė jos sutuoktinio liautis, nes mano, kad sūnus jo bijojo. Tuo metu ji bandė padėti sūnui atsakyti teisingai, pasakydavo jam teisingus žodžius ir galiausiai, kai jis atsakė visus žodžius, T.

G. liovėsi prieÅ¡ jį smurtavęs. D. B. pasakojo jai, kad jam skauda tas vietas, per kurias jam buvo muÅ¡ama. Greitosios medicinos pagalbos ji nekvietė, nes sÅ«naus patirti sužalojimai vizualiai atrodė normalÅ«s. KitÄ dienÄ sÅ«nui atsirado mėlynės ant veido, rankų, taip pat jo abi rankos ėmė tinti. Policijos pareigÅ«nų neiÅ¡kvietė, kadangi bijojo savo sutuoktinio bei nežinojo, kÄ tokioje situacijoje reikėtų daryti. KitÄ dienÄ T. G. matė, kaip sÅ«nus atrodė po jo smurtinių veiksmų, tačiau jo neatsiprašė.

D. B. apie T. G. veiksmus informavo jos buvusį sutuoktinį A. B., o jis kreipėsi į policijÄ , dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. T. G. darė jai įtakÄ , todėl ji su vaikais iÅ¡vyko gyventi į kitÄ butÄ (t. 1, b. l. 72-74). IÅ¡ 2020 m. spalio 31 d. Ukrainos piliečio A. B. pareiÅ¡kimo nustatyta, kad jo vaikai, (duomenys neskelbtini) piliečiai D. B., G. B. ir B. B., yra Lietuvos Respublikos teritorijoje su jų mama O. B.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu T.

G.. 2020 m. spalio 31 d. jo sÅ«nus D. B. pranešė jam, kad naktį iÅ¡ 2020 m. spalio 30 d. į 2020 m. spalio 31 d. buvo nubaustas T. G. už nesėkmingus bandymus iÅ¡mokti anglų kalbos žodžius, kuriuos jis privertė iÅ¡mokti 4 val. ryto. T. G. bausmę įvykdė batu, ne kartÄ mušė D. B. per rankas ir veidÄ . Jo sÅ«nus atsiuntė jam vaizdo įraÅ¡Ä su įvykio pasekmėmis. 2020 m. spalio 31 d. jis paskambino į Vilniaus miesto policijÄ , kur policijos pareigÅ«nai priėmė jo iÅ¡kvietimÄ , jam buvo praneÅ¡ta, kad grupė darbuotojų nuvyks į įvykio vietÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kins Å¡io įvykio aplinkybes.

Turi pagrindo manyti, kad jo vaikams gresia pavojus. Jam pasakė, kad su vaikais viskas gerai ir kad jokių problemų nėra. Vaizdo įraše aiškiai matyti sumušimo požymiai, todėl prašo imtis priemonių jo vaikų gyvybei ir sveikatai apsaugoti (t. 1, b. l. 1-3). Iš 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. buvo susisiekta telefonu su pareiškėju A. B., kuris nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jo vaikai D. B., G.

B. ir B. B. kartu su savo motina O. B. ir jos draugu T. G. gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 31 d. A. B. bÅ«nant (duomenys neskelbtini) ir bendraujant telefonu su sÅ«numi D. B., jis jam papasakojo, kad jį namuose naktį iÅ¡ 2020 m. spalio 30 d. į 2020 m. spalio 31 d. T. G. batu mušė į įvairias kÅ«no vietas už tai, kad jis neiÅ¡moko anglų kalbos žodžių. Taip pat vaikas jam sakė, kad tuo metu namie buvo ir jo motina, tačiau tokį smurtÄ motina pateisino, kadangi D. B. pats dėl to kaltas, nes nesimoko ir tai yra jam bausmė.

Jis paprašė sÅ«naus, kad jis nufilmuotų save ir atsiųstų vaizdo įraÅ¡Ä . Po pokalbio sÅ«nus nusifilmavo ir atsiuntė vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matyti, jog sÅ«nus D. B. sužalotas. Be to, matyti, kad abi vaiko rankos iÅ¡tinusios ir su kraujosruvomis, taip pat ant vaiko veido matomos smurto žymės, tai yra kraujosruvos ties akimi. A. B. kreipėsi į Lietuvos policijÄ . Jo žiniomis, dėl patirto smurto sÅ«nus D. B. į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 18). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, pavadinimu ,,1604135201195839.MP4“.

Jo trukmė yra 19 sekundžių, įrašas yra spalvotas, su garsu. Jame matyti patalpa, kurioje yra sėdintis vyriškos lyties asmuo, kuris atrodo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, jis dėvi baltos spalvos marškinėlius. Prieš jį padėtas nešiojamas kompiuteris. Vaizdo įraše vaikinas kalba rusų kalba, rodo savo abiejų rankų plaštakų išorinę dalį, suspausdamas kumščius. Matyti, kad abiejų rankų išorinės plaštakos patinusios su paraudimais.

Parodęs savo rankas, toliau vaikinas kamerÄ pasuka į savo veidÄ ir kalba rodydamas veidÄ . Ant vaikino veido matyti patamsėję paakiai ir ant skruostų, prie kairės akies ir virÅ¡ jos bei ant nosies patamsėjusios žymės. Vaikinas į ausis yra įsikišęs juodos spalvos ausinukus. Ä®raÅ¡e girdisi, kaip vaikinas sako, kad ,,mano kairė ranka truputį patinusi, nesusilenkia keli pirÅ¡tai, mano deÅ¡inė ranka, praktiÅ¡kai su ja nieko neatsitiko“. Tai sakydamas, vaikinas sugniaužia iÅ¡ pradžių vienos rankos kumÅ¡tį, po to kitos rankos kumÅ¡tį.

Po to įraÅ¡e girdisi, kaip vaikinas sako ,,mano veidas, ypač nukentėjo, kairė pusė, truputį“, tuo metu vaikinas atsuka kamerÄ Ä¯ savo veidÄ ir pasuka galvÄ , parodydamas savo veido kairę pusę. Daugiau reikÅ¡mingų duomenų vaizdo įraÅ¡e nėra. Pridėtos momentinio ekrano nuotraukos (t. 1, b. l. 144-145, 147-149). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Be visiÅ¡ko kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus, taip pat į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos O. B. parodymus, tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes – t. y. jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vasariniu batu. Šių aplinkybių tikslinimas nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: T. G. nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 4.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dešinės rankos delnu sudavė D.

B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis (T. G.) atsinešęs iÅ¡ koridoriaus vasarinį batÄ , liepė nukentėjusiajam D. B. padėti ant stalo abi rankas, o Å¡iam tai padarius jis (T. G.) vasarinio bato kulnu sudavė ne daugiau deÅ¡imties smÅ«gių per abi rankas, galvos virÅ¡ugalvį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmÄ . Å ios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo D.

B. ir liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, A. B. pareiÅ¡kimu, tarnybinių praneÅ¡imų duomenimis, kitų objektų apžiÅ«ros protokolų duomenimis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Taigi Å¡ie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, o bÅ«tent, kad kaltinamasis sudavė anksčiau minėtus smÅ«gius mažamečiui – 14 metų nesulaukusiam D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)), kas sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Be to, nustatyta ir kaltinamojo netiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis parodė, kad turėjo tikslÄ D. B. iÅ¡mokyti anglų kalbos žodžių, tačiau jam neiÅ¡mokus, kaltinamasis T. G. prarado kantrybę ir deÅ¡inės rankos delnu sudavė D. B. ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , T. G. atsinešęs iÅ¡ koridoriaus vasarinį batÄ , liepė nukentėjusiajam D. B. padėti ant stalo abi rankas, o Å¡iam tai padarius jis vasarinio bato kulnu sudavė ne daugiau deÅ¡imties smÅ«gių per abi rankas ir galvos virÅ¡ugalvį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų pobÅ«dis, jų intensyvumas rodo, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia bei, bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas asmuo, aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmÄ , ir nors Å¡ių padarinių nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Konstatuotina, kad pagal pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo T. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Bausmių skyrimas ir su tuo susiję klausimai BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . T. G. padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieÅ¡ mažametį, veika baigta. Teismo posėdžio metu T. G. davė nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo nuoÅ¡irdus apgailestavimas dėl Å¡io įvykio buvo matyti visų teisiamųjų posėdžių metu, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Vertinant T. G. asmenybę, nustatyta, jog jis yra įmonės vadovas, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įmonė veiklos nevykdo ir jam nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. nėra iÅ¡mokėtas darbo užmokestis (t. 2, b. l. 24-25), anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 22-23), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 5-19). Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ .

Teismas, parinkdamas T. G. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, dėl nagrinėjamo įvykio teismo posėdžio metu gailėjosi, taigi spręstina, kad Å¡i veika yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne kaip susiformavusių antivisuomeninių nuostatų rezultatas, todėl bausmės tikslai bus pasiekti T. G. paskyrus Å¡velniausiÄ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iek tiek didesnė, nei sankcijos minimumas, o bÅ«tent 51 MGL dydžio, bauda bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti, darys teigiamÄ prevencinę įtakÄ kaltinamajam, bei sudarys galimybę jam dar kartÄ Ä¯vertinti savo elgesį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, įvertina ir visÄ Å¡eimos situacijÄ (kaip ji susikÅ«rė, kad kaltinamasis O. B. ir jos tris vaikus atsivežė iÅ¡ Ukrainos ir t. t.), kurios metu kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ mažametį, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai, jog kaltinamasis sukÅ«rė Å¡eimÄ ir pasirinko auginti ir auklėti ne savo biologinius vaikus, niekaip nepaneigia jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam neskirti prokurorės praÅ¡omos bausmės – baudos, kadangi kaltinamasis Å¡iuo metu neturi pajamų, kaltinamajam prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant. Pažymėtina, jog BK 55 str. yra numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

Taigi, Å¡i įstatymo nuostata nepaneigia teismo teisės pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimÄ skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau BK 55 str. turinys įpareigoja teismÄ pirmiausia apsvarstyti galimybę skirti Å¡velnesnę, negu laisvės atėmimas, bausmę, o priėmus sprendimÄ skirti laisvės atėmimo bausmę, jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015). Teismas, įvertinęs pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nemato pagrindo, kodėl kaltinamajam – anksčiau neteistam, besigailinčiam dėl savo veiksmų, iÅ¡ esmės besilaikančiam visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, reikėtų skirti su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.

Tokia bausmė, prieÅ¡ingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, bÅ«tų neadekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, teismo manymu, kaltinamojo asmenybė bei faktinis padaryto nusikaltimo pavojingumas leidžia pasiekti bausmės tikslus paskiriant Å¡velniausiÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Pažymėtina ir tai, kad faktas, jog bausmė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindÄ jos neskirti ar skirti kitos rūšies griežtesnę bausmę.

Be to, vadovaujantis BK 41 straipsniu, bausmė turi bÅ«ti tokia, kad nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir paveiktų ji taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tent baudos bausmė kaltinamajam leis geriausiai pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriÅ¡ko mokėjimo laikotarpį – 17 mėnesių.

Teismo vertinimu, bÅ«tent toks baudos sumokėjimo terminas Å¡iuo atveju yra teisingas ir proporcingas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusiojo D. B. atstovė pagal įstatymÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D. Č. byloje pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad D. B. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didelę emocinę traumÄ , jis buvo muÅ¡amas, žeminamas ir psichologiÅ¡kai kankinamas. Nukentėjusiajam tai sukėlė dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , reputacijos Å¡eimoje pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Taip pat sumažėjo jo savivertė ir jo, kaip vyresniojo brolio Å¡eimoje, autoritetas. Jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gyveno didelį stresÄ dėl kurio jam teko lankytis pas psichologus, tai atsiliepė jo savijautai, mokymuisi, bendravimui su aplinkiniais, jis jautėsi kaltas dėl Å¡eimoje susiklosčiusios situacijos, kas sÄ lygojo jo emocinės ir psichinės sveikatos pablogėjimÄ (t. 2, b. l. 149, 153).

Å ias aplinkybes D. Č. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu T. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, Å¡iai konkrečiai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam nepilnamečiui padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobÅ«dį – T. G. sudavė mažamečiui D. B. į įvairias kÅ«no vietas (pakaušį, veidÄ , rankas) delnais ir vasariniu batu, taip pat į kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Civiliniame ieÅ¡kinyje teigiama, jog dėl įvykio D. B. patyrė didelę emocinę traumÄ , jis buvo muÅ¡amas, žeminamas ir psichologiÅ¡kai kankinamas.

Nukentėjusiajam tai sukėlė dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , reputacijos Å¡eimoje pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , sumažino jo savivertę ir vyresniojo brolio Å¡eimoje autoritetÄ , jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl kaltinamojo T. G. veiksmų nepilnametis D. B. iÅ¡gyveno didelį stresÄ , dėl kurio jam teko lankytis pas psichologus, tai atsiliepė jo savijautai, mokymuisi, bendravime su aplinkiniais, jis jautėsi kaltas dėl Å¡eimoje susiklosčiusios situacijos.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo atstovės nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai iÅ¡gyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos D. B. savijautai ir gyvenimui tam tikrÄ laikÄ po įvykio, tačiau Å¡iuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam jo gyvenimui, nepaisant to, kad šį įvykį jis dar ilgai atsimins, bet nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio bei dvasinio skausmo atsirado negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse, t. y. kad jis žymiai prarado gebėjimÄ mokytis ar bendrauti.

Atsižvelgtina ir į tai, kad D. B. kartu su T. G. daugiau kartu nebegyvena. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumuÅ¡imo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ ir nepatogumų, pažeminimÄ , tokie veiksmai buvo atlikti jo mamos O. B. akivaizdoje, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortÄ . Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iÅ¡ kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra itin gera. Taip pat teismas, kaip ir skirdamas bausmę, taip ir spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertina ir visÄ Å¡eimos situacijÄ (kaip ji susikÅ«rė, kad kaltinamasis O.

B. ir jos tris vaikus atsivežė iÅ¡ Ukrainos, juos auklėjo, iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo iÅ¡ esmės vedamas gerų ketinimų ir t. t.), kurios metu kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ mažametį, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai, jog kaltinamasis sukÅ«rė Å¡eimÄ ir pasirinko auginti ir auklėti ne savo biologinius vaikus, niekaip nepaneigia jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajam ir už tokių savo veiksmų padarinius, lėmusius ir neturtinės žalos padarymÄ nukentėjusiajam, privalo atsakyti įstatymuose nustatyta tvarka.

Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobÅ«džio, į tai, kad nukentėjusysis buvo mažametis, nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas nevienkartiniu, o keliais kaltinamojo smurtiniais veiksmais į nukentėjusiojo įvairias kÅ«no vietas, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad iÅ¡dėstytų neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu praÅ¡omas priteisti nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ . Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palÅ«kanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo tenkintinas.

Nors Å¡io baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo D. B. atstove pagal įstatymÄ vyresniosios tyrėjos nutarimu buvo paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D. Č., siekiant nepakenkti baudžiamajam procesui (nes nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ motina O. B. yra ir kaltinamojo sutuoktinė, dėl ko ji galėtų turėti asmeninių interesų baudžiamajame procese), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡ esmės yra iÅ¡nagrinėta, O.

B. suinteresuotumo prieÅ¡ingai jos nepilnamečio sÅ«naus D. B. interesams nenustatyta, ji su vaikais Å¡iuo metu gyvena atskirai nuo kaltinamojo, minėtų nukentėjusiajam priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo D. B. pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymÄ motina O. B.. Dėl proceso iÅ¡laidų Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme gauta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kurioje nurodoma, kad T. G. baudžiamojoje byloje advokatas Kęstutis OžiÅ«nas teikė valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , taip pat antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ikiteisminiame tyrime teikė advokatė A.  Grinevič.

Teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 99,00 Eur (t. 2, b. l. 135-138). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu, gynėjas Å¡ioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dėl to antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis D. B. (D. B.) yra nepilnametis ir į tai, kad be įgaliotojo atstovo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami, nukentėjusiajam buvo paskiras valstybės garantuojamas įgaliotasis atstovas advokatas (BPK 51 str. 1 d. 10 p., 2 d., 55 str. 4 d.).

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad teisinės pagalbos iÅ¡laidos už nukentėjusiajam D. B. teiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ sudaro 247,50 Eur (t. 2, b. l. 140-141). Teisme gautas patikslintas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 433,54 Eur.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo D. B. įgaliotų atstovų advokatų dalyvavimo procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡oma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis T. G. yra darbingo amžiaus asmuo, jo vadovaujamai įmonei negalint veikti dėl pandemijos, jis gali susirasti ir dirbti kitÄ darbÄ ir taip gauti pajamų, pripažįsta, kad iÅ¡ kaltinamojo priteistina 433,54 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai.

Kiti klausimai T. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 44). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 CD, saugomi byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos viršelio), paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

T. G. (T. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . IÅ¡ T. G. nukentėjusiojo D. B. (D. B.) naudai priteisti 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo D.

B. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymÄ O. B.. IÅ¡ T. G. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti 433,54 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus penkiasdeÅ¡imt keturis centus) proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajam D. B. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . T. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 CD, saugomus byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos virÅ¡elio), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. G., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ 17 (septyniolikos) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė