287b5368-e3ff-46e7-90c7-923c44536e9b · Å iaulių apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-236-257/2015 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03200-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. U.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas M. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į teismÄ dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nes kameroje Nr. 57 nebuvo kriauklės, kameros neatitinka higienos normų reikalavimų.

Kamerose kali 10-12 asmenų, todėl tenka patirti psichologinį spaudimÄ . Nėra jokių pertvarų duÅ¡e, kad galėtų vienas žmogus praustis, nes turi praustis dviese po vienu duÅ¡u. DuÅ¡ai neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo, todėl neaiÅ¡ku, kuo gali užsikrėsti, kadangi kuomet vieni kaliniai nusiprausia, juos iÅ¡vedant jau yra atvedami kiti kaliniai nusiprausti į duÅ¡Ä . Kamerose trÅ«ksta vietos, nes neatitinka kamerų kvadratÅ«ra ir žmonių skaičius, taip pat kamerose tupimi tualetai, iÅ¡ kurių sklinda smarvė.

Kamerose trÅ«ksta natÅ«ralios Å¡viesos. Tardymo izoliatorius nurodo, kad negali didinti langų tokiam pastatui, nors iÅ¡ lauko pusės matosi, kad langai yra pamÅ«ryti plytomis. Matosi, kad anksčiau buvo didesni langai, tačiau pats izoliatorius juos pamažino, todėl nėra pakankamai natÅ«ralios saulės Å¡viesos kamerose. Å viesos trÅ«kumas atsiliepia sveikatai, nes silpsta regėjimas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nuolat tvyro smarvė, kuri paÅ«mėja suÅ¡ilus orui. Kanalizacijos vamzdis nėra uždengtas ir jis tęsiasi per visÄ kalėjimÄ .

Neįmanoma iÅ¡siskalbti drabužių, nes drabužius iÅ¡siskalbus ir pakabinus kameroje, jie prasmirsta. Jam teko konfliktuoti su kitais nuteistaisiais ir Å¡iuos konfliktus inicijuoja blogos kalėjimo sÄ lygos. Dėl to patiriamos įvairios emocijos, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kyla tarp nuteistųjų konfliktai dėl per didelio skaičiaus asmenų kameroje. Nurodo, kad maždaug metus nebuvo tardymo izoliatoriuje, buvo išėjęs į laisvę. Tardymo izoliatoriuje vėl yra nuo 2014-04-23. Plaučių liga pleuritu susirgo 2003 metais Å iaulių tardymo izoliatoriuje, kuomet 93 kameroje laikė nuo 15 iki 20 žmonių ir kameroje trÅ«ko oro, nes nebuvo ventiliacijos.

Jam dėl to trÅ«ko plaučiai, buvo etapuotas į ligoninę, kur buvo pagydytas. 2011-2013 m. bÅ«nant laisvėje vėl pasikartojo liga. Invalidumas jam paskirtas pasikartojus ligai 2013 m. spalio mėn. Pateikė medicininę pažymÄ , kad negali ilgai bÅ«ti drėgmėje. Mano, kad blogos kalėjimo sÄ lygos įtakojo ir jo pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę. 2014 m. balandžio mėn. vėl atsidÅ«rus Å iaulių tardymo izoliatoriuje, jam buvo paduotas lapas pasiraÅ¡yti už kažkÄ , bet dėl ko pasirašė, nežino.

Negali nurodyti, kad yra pasirašęs ir susipažinęs su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos ir taisyklių apraÅ¡u.Mano, kad nėra praleidęs 3 metų senaties termino, kadangi yra sulaikytas nuo 2011-10-18 ir visÄ laikÄ iki išėjimo į laisvę buvo suimtas ir tik kuomet išėjo į laisvę, nuo tada turi bÅ«ti skaičiuojamas senaties terminas. Galėjo ir laisvėje bÅ«damas kreiptis į teismÄ , tačiau turėjo daug operacijų ir jam labiau rÅ«pėjo jo sveikata. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį grindžia pažeistomis žmogaus teisėmis ir kalinimo sÄ lygomis, emocijomis, pablogėjusia sveikata, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sutrikdyta sveikata.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (2 t., 7 b. l.). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į skundÄ (13–21 b. l.) nurodė, kad praÅ¡o taikyti reikalavimo senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. nuo 2014-12-16.Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-12-31 pažymos Nr. 69/06-6400 „Dėl M. U.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 57: nuo 2011-12-16 iki 2012-01-07 su 2–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 10 iki 2 m2, nuo 2012-01-07 iki 2012-03-28 su 2–12 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 10 iki 1,67 m2, nuo 2012-03-30 iki 2012-04-11 su 8–9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 2,5 iki 2,22 m2, nuo 2012-04-20 iki 2012-05-04 su 5–9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4 iki 2,22 m2, nuo 2012-05-11 iki 2012-06-22 su 5–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4 iki 2 m2, kameroje Nr. 22: nuo 2012-06-22 iki 2012-07-02 su 6–9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,38 iki 2,25 m2, nuo 2012-07-09 iki 2012-07-18 su 6–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,38 iki 2,54 m2, nuo 2012-07-20 iki 2012-07-23 su 6–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,38 iki 2,9 m2, kameroje Nr. 46: nuo 2012-07-23 iki 2012-09-04 su 5–9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,67 iki 2,04 m2, nuo 2012-09-13 iki 2012-09-15 su 4–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,58 iki 2,62 m2, kameroje Nr. 45: nuo 2012-09-15 iki 2012-10-03 su 5–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,69 iki 2,31 m2, nuo 2012-10-05 iki 2012-10-10 su 5–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,69 iki 2,64 m2, nuo 2012-10-17 iki 2012-10-24 su 4–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,62 iki 3,08 m2, nuo 2012-10-31 iki 2012-11-06 su 4–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,62 iki 3,08 m2, nuo 2012-11-07 iki 2012-11-23 su 4–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,62 iki 2,64 m2, nuo 2012-11-30 iki 2012-12-19 su 4–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,62 iki 2,64 m2, nuo 2012-12-21 iki 2013-01-02 su 3–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,16 iki 3,08 m2, nuo 2013-01-07 iki 2013-01-14 su 2–5 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,24 iki 3,69 m2, nuo 2013-01-18 iki 2013-01-23 su 2–4 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,24 iki 4,62 m2, nuo 2013-01-25 iki 2013-02-18 su 2–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,24 iki 3,08 m2, nuo 2013-02-25 iki 2013-02-28 su 4–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,62 iki 2,64 m2, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-07 su 5–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,69 iki 3,08 m2, nuo 2013-03-14 iki 2013-03-15 su 7–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 2,64 iki 2,31 m2, kameroje Nr. 37 nuo 2014-04-23 iki 2014-10-11 su 1–2 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,68 iki 3,84 m2, kameroje Nr. 95 nuo 2014-10-11 iki 2014-10-24 su 1–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 17,5 iki 2,92 m2, kameroje Nr. 83: nuo 2014-10-24 iki 2014-11-19 su 2–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 11,5 iki 3,29 m2, nuo 2014-11-27 iki 2014-12-16 su 3–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,68 iki 3,29 m2.Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014)Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje iÅ¡ viso buvo laikomas 612 dienų. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie tigienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal tigienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl Å¡alčio ar drėgmės, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų.

VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.Reikalavimai dušų įrengimui laisvės atėmimo vietose nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkte.

Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktai nereglamentuoja dušų iÅ¡valymo po kiekvienos kameros kalinamųjų prausimosi. PrieÅ¡ingai, higienos normos 39.4 punktas nustato, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų. Vadinasi, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, valydami duÅ¡us vienÄ kartÄ per dienÄ , veikė teisėtai ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog kameroje nebuvo Å¡ilto vandens, nebuvo įmanoma iÅ¡siskalbti.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 p. numato, kad šalto ir karštos vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose dėl pačių kalinamųjų saugumo. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodama patalynė bei rankÅ¡luosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeniniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant galiojančias teisės normas, Å¡iuo atveju HN 76:2010 64 punktÄ , matyti, kad sÄ lygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose yra sudarytos ir įstaiga neveikė iÅ¡imtinai neigiamai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ .

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl skalbinių yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo.Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad įstaigoje išduodama patalynė yra purvina. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Kadangi jokio prašymo naudotis savo patalyne ar raštiško atsisakymo naudotis Šiaulių tardymo izoliatoriaus išduota patalyne pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė neteisėtai ar ne pagal teisės aktus.Atsakovas pažymi, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims išduotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių plonumas teisės aktuose nėra reglamentuotas.

Vis dėlto įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas laikinoose sulaikymo kamerose ir režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose (karantinai).Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintomis LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172) 11 p. priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-12-31 pažymos Nr. 69/06-6400 „Dėl M. U.“, pareiÅ¡kėjas laikinose sulaikymo kamerose buvo: PK-5 ir PK-4 , PK-9 kamerose 2011-12-16, 2012-03-30, 2012-04-20, 2012-05-11, 2012-07-09, 2012-07-20, 2012-09-13, 2012-10-05, 2012-10-17, 2012-10-31, 2012-11-07, 2012-11-30, 2012-12-21, 2013-01-07, 2013-01-25, 2013-02-25, 2013-03-06, 2013-03-14, 2014-04-23, 2014-11-27.Pažymėjo, jog įstatymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatorių registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiÅ¡kėju į laikinas sulaikymo kameras.Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u (patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr.1/01-157), režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas bei suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras tÄ pačiÄ dienÄ .

Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatorių registruoti duomenų, į kurias režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiškėju į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus). Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos apraÅ¡ai tvirtinami Å¡ių įstaigų direktorių įsakymais.

Suimtieji pasiraÅ¡ytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.Å iaulių tardymo izoliatoriuje naujai atvykusių asmenų supažindinimas su laikymo įstaigoje tvarka vykdomas vadovaujantis 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1/01-108 „Dėl naujai atvykusių į Å iaulių tardymo izoliatorių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sÄ lygomis, jų teisėmis, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintu tvarkos apraÅ¡u.Minėtos tvarkos apraÅ¡o 8 p. numatyta, kad į Å iaulių tardymo izoliatorių naujai atvykusiems asmenims lankstinukus pasiraÅ¡ytinai įteikia pareigÅ«nai, priėmę suimtuosius į tardymo izoliatorių ir atliekantys patikrinimÄ ir kratÄ .

Direktoriaus budintysis padėjėjas arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas užtikrina, kad lankstinukai bÅ«tų įteikti suimtiesiems, o apie įteikimÄ liudijantis faktas – suimtojo pasiraÅ¡ytas supažindinimas (priedas) bÅ«tų įdėtas į suimtojo asmens bylÄ . Atsakovas pateikia teismui medžiagÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens bylos, t.y. pareiÅ¡kėjo supažindinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas su suimtojo teisėmis, pareigomis, draudimais, atsakomybe, pasekmėmis ir laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje tvarka bei sÄ lygomis buvo supažindintas ir informacinis lankstinukas jam buvo įteiktas 2014-08-28.

Pažymėjo, kad atsakovas, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, veikė teisėtai, tinkamai ir pagal teisės aktus. Tik atvykus į įstaigÄ , pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su savo teisėmis, pareigomis, draudimais ir laikymo tvarka, taip pat jam buvo įteiktas lankstinukas, pravestas pokalbis su socialinės reabilitacijos skyriaus pareigÅ«nais pagal tvarkos apraÅ¡o 9 punktÄ . Atsiliepimo papildyme į skundÄ atsakovas (2 t., 2–3 b. l.) nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv.m iki 22,44 kv.m.

Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui M. U. buvo suteikiama viso jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, tačiau duomenų, kokiomis dienomis jis realizavo savo teisę, negalima pateikti, nes tokie duomenys nefiksuojami.Pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimas atliktas 2011-06-15 (išvados surašytos 2011-06-27 patikrinimo akte Nr. EP-242).

Pažeidimų nenustatyta, konstatuota, kad kiemai periodiškai valomi, juose atliktas einamasis remontas. Šiaulių sveikatos visuomenės centras pasivaikščiojimo kiemelius taip pat tikrino 2012-06-25 (išvados surašytos 2012-07-09 Nr. 254). Nustatyta, kad yra sudarytos galimybės kasdien būti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo ketvirtame aukšte. Pažeidimų nenustatyta. Šiaulių sveikatos visuomenės centras pasivaikščiojimo kiemelius taip pat tikrino 2013-06-26 (išvados surašytos 2013-07-09 Nr. 224).

Pažeidimų nenustatyta. Å iaulių sveikatos visuomenės centras pasivaikščiojimo kiemelius tikrino 2014-09-25 (patikrinimo aktas Nr.406) ir nustatė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, yra Å¡iukÅ¡liadėžės.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo yra nepagrįstos. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktÅ«s ir nepakankamai detalizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių jo laikymo sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjo M. U. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 69/06-6400 „Dėl M. U.“ (23–24 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių atvyko 2011 m. spalio 18 d. ir laikytas periodiÅ¡kai iki 2011 m. gruodžio 13 d.

Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 16 d. (pagal spaudÄ ant voko, 5 b. l.), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d.

Atsakovas, atstovaujamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjasnurodė, kad nėra praleidęs 3 metų senaties termino, kadangi yra sulaikytas nuo 2011-10-18 ir visÄ laikÄ iki išėjimo į laisvę buvo suimtas ir tik kuomet išėjo į laisvę, nuo tada turi bÅ«ti skaičiuojamas senaties terminas. Galėjo ir laisvėje bÅ«damas kreiptis į teismÄ , tačiau turėjo daug operacijų ir jam labiau rÅ«pėjo jo sveikata. PareiÅ¡kėjo nurodytos termino kreiptis į teismÄ praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobÅ«džio. Teismas atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiÅ¡kėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ fundamentalų teisės principÄ , praleistas terminas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. ir teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – LR civilinio kodekso nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-12-30 pažyma Nr. 69/06-6400 „Dėl M. U.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuotas 2011-12-16 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014-12-16. Iš byloje esančios pažymos (23–24 b. l.) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013-01-07 iki 2013-01-14 buvo kameroje Nr. 45 (8 dienos), nuo 2013-01-18 iki 2013-01-23 – kameroje Nr. 45 (6 diena), nuo 2014-04-23 iki 2014-10-11 – kameroje Nr. 34 (172 dienos), taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos tais atvejais, kai kamerose Nr. 57, 22, 46, 45, su pareiškėju buvo laikoma iki 5 asmenų imtinai, kameroje Nr. 95 su pareiškėju buvo laikoma iki 4 asmenų imtinai, o kameroje Nr. 83 su pareiškėju buvo laikoma iki 6 asmenų imtinai.

Pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai tekdavo nuo 1,67 m2 iki 17,52 m2 gyvenamasis plotas. Tačiau iš pateiktos pažymos negalima nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, išskyrus nurodytus atvejus (186 dienų), todėl konstatuotina, kad pareiškėjui 432 (618-186) dienas galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3, 6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Vertindamas pareiÅ¡kėjui tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , teismas atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose trÅ«ksta natÅ«ralios Å¡viesos, duÅ¡e nėra jokių pertvarų, kad galėtų vienas žmogus praustis, duÅ¡ai neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo, kamerose yra tupimi tualetai, iÅ¡ kurių sklinda smarvė, pasivaikščiojimo kiemeliuose nuolat tvyro smarvė, kuri paÅ«mėja suÅ¡ilus orui, kanalizacijos vamzdis nėra uždengtas ir jis tęsiasi per visÄ kalėjimÄ , neįmanoma iÅ¡siskalbti drabužių, nes drabužius iÅ¡siskalbus ir pakabinus kameroje, jie prasmirsta.

Byloje esančioje Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014-12-30 pažymoje Nr. 62/08-522 „Apie M. U. laikymo sÄ lygas” (1 t., 25–26 b. l.) nurodyta, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Taip pat minėtame dokumente nurodyta apie gyvenamosiose kamerose įrengtÄ dirbtinį apÅ¡vietimÄ , kaip yra Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos kameros, koks inventorius privalo bÅ«ti jose ir koks yra, nurodyta apie sanitarinio mazgo, atitvarų įrengimÄ . Atsakovas pateikė 2014 m. spalio 3 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-406 (121–124 b. l., patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.). Patikrinimo akte nurodyta, kad rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančiųjų (suimtieji pildo praÅ¡ymus).

Laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.); geriamasis vanduo tiekiamas. KartÄ per savaitę sudaroma galimybė praustis duÅ¡e (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registravimo žurnalas). Sudaroma galimybė suimtiesiems mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius.

MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina suimtieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. Kamerose naudojami asmeniniai indai ir stalo įrankiai. Ä®staigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoÅ¡tas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-22 įsakymu Nr. 20/01-2341. Pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas. Bendro naudojimo patalpas, kietÄ jį inventorių valo suimtieji, dirbantys Å«kio skyriuje; dezinfekcijÄ atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimÄ .

Dezinfekcijai naudojamoms priemonėms („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; asmens apsaugos priemones darbuotoja turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, dušinių, kiemelių). Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kuriose kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 % tirpalu nevykdyti.

Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami; naudojamas preparatas „Nomado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Ilgalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari, vėdinama per langÄ , patalynė, rankÅ¡luosčiai naudojami asmeniniai: Å¡iltas ir Å¡altas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari. Å iukÅ¡liadėžės yra. IÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. Pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Ä®staigos teritorija tvarkinga.

Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. GyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda iÅ¡duodama asmenims papraÅ¡ius. Tikrinimo metu iÅ¡duodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (Å¡epečiai, skudurai, dubenys). Atliekas, neÅ¡varius skalbinius iÅ¡ kamerų surenka ir Å¡varius iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. MinkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, sanitarinėje Å¡varykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 0C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min.

Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas. Daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius buvo Å¡varus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, iÅ¡duotas inventorius pažymimas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje“. Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta.

Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs – pakuojami į maišus, laikomi lentynose. Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankšluosčių, atliekų surinkimo talpykla yra. Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiūros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių.Įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniškai tvarkinga.

Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, iÅ¡klotos guminėmis plytelėmis. Atsakovas pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo aktÄ Nr. EP-330 (125–128 b. l., patikrinimas atliktas 2014 m. liepos 23 d.). Patikrinimo akte nustatyta, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojai asmeninėmis apsaugos priemonėmis (chalatais, pirÅ¡tinėmis, medicininėmis kaukėmis) aprÅ«pinti. Darbuotojų rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės vienkartinės. Visose darbo vietose asmens higienos priemonės sukomplektuotos.

Odontologijos kabinete odontologo paslaugos teikiamos vienÄ kartÄ per savaitę. Odontologiniame kabinete įrengtos medicinos prietaisų apdorojimo zonos – Å¡varioji ir neÅ¡varioji, kuriose atliekami medicinos prietaisų valymo, dezinfekavimo darbai. Å variojoje zonoje atliekami medicinos prietaisų pakavimo, sterilizavimo darbai. Ypač pavojingi medicinos prietaisai sterilizuojami sterilizatoriuje „Autesta STDRY-PV-B12“. Sterilizacijos kontrolė vykdoma atliekant „Bowie ir Dicko“ bandymÄ . Naudojami 2 klasės indikatoriai „Steril-Record“.

Informacija apie įvykusiÄ sterilizacijÄ registruojama krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje. Sterilizuoti instrumentų paketai laikomi kabinete, pakuoti į popierinius plastikinius maiÅ¡elius, kurie atitinka EN 868-5 reikalavimus, atitikties deklaracija yra. Gaminiai užpildyti ne daugiau kaip dviem trečiosiomis maiÅ¡elio tÅ«rio. Juose esančių sterilizuotų instrumentų aÅ¡trios dalys uždengtos popierinėmis apsauginėmis priemonėmis. Kiekvienas sterilizuotas paketas pažymėtas krovinio (įkrovos) numeriu, sterilizacijos data, galiojimo data.

Sterilizuotų medicinos prietaisų paketų žymėjimas saugus. Paketų su nepavykusia sterilizacija, nepakitusia cheminio proceso indikatoriaus spalva ar pažeistų paketų nerasta.Instrumentai dezinfekuojami uždarose talpyklose, aštrūs prietaisai – uždaroje talpoje su išimamais sieteliais. Instrumentų dezinfekavimui naudojamas „Korsolex Med AF“, „Korsolex plus“, patalpų, didelių paviršių dezinfekcijai – „Mikrobac forte“, mažų paviršių dezinfekcijai – „Bactolin AF“.

Patikrinimo metu pagamintų tirpalų nebuvo, nes nebuvo tiekiamos odontologo paslaugos. Ä®staigoje medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami rankiniu bÅ«du. Panaudotų įstaigoje sterilizuotų gaminių atsekamumui, pagal įstaigos sterilių gaminių panaudojimo procedÅ«rÄ , cheminiai indikatoriai klijuojami į suimtojo asmens sveikatos istorijÄ . Medicinines atliekas tvarkantis darbuotojas vienkartinius chalatus, kaukes turi.Pavojingų medicininių atliekų rinkimui skirtingų rÅ«Å¡ių pakuotės yra.

Pakuotės vienkartinės ir nenukenksminus Å¡alinamos su turiniu. Panaudotiems aÅ¡triems daiktams sandarÅ«s ir atsparÅ«s dÅ«riams vienkartiniai plastikiniai konteineriai yra. Å virkÅ¡tai pakuojami į 5 ltr. plastikines talpas. Infekuotoms atliekoms surinkti naudojami geltonos spalvos maiÅ¡ai. Infekuotų atliekų pakuotėms ženklinti etiketės yra. Medicininės atliekos naikinimui perduodamos UAB „AV Investicija“ pagal 2011-10-21 sudarytÄ sutartį Nr. 47/08-88/1088. Prie praustuvių, visuose darbo kabinetuose įrengti pakartotinai naudojami skysto muilo ir antiseptiko dozatoriai.

Daugkartinio naudojimo indų valymo ir dezinfekavimo procedÅ«ros apraÅ¡as parengtas. Uždaros vienkartinių rankÅ¡luosčių dėtuvės su vienkartiniais rankÅ¡luosčiais, atviros Å¡iukÅ¡liadėžės su vienkartiniais plastikiniais įklotais yra. Valymui ir dezinfekavimui medžiagų jų saugÄ ir kokybę patvirtinantys dokumentai yra.   Atsakovas pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013m. birželio 26 d., 129–135 b. l.), kuriame konstatuota, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai iÅ¡valyti, priėmimo-paskirstymo patalpoje (Å¡varinimo patalpoje) natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nėra, patalpa įrengta rÅ«sio patalpoje.

JÄ valo Å«kio bÅ«rio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimÄ atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, iÅ¡valytos. RÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietÄ .

Ä®staigos pagrindinis patalpų valymo grafikas patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu 2011 m. gruodžio mėn. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas.

Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų, apgyvendinimo kamerų valymÄ yra. Prausimosi-Å¡varinimo patalpose yra 2 duÅ¡inės su 8 duÅ¡o rageliais. Patalpose pelėsių nėra. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plauÅ¡inėmis, rankÅ¡luosčiu, muilu. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija.

DuÅ¡inių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena 1 % “ ir „Mikrobac forte 1,5 %“. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įraÅ¡ai apie jų valymÄ yra. Sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių), dezinfekuojama po 50 min. 110 0C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus žurnalas yra, jame nurodyta dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai. Įstaigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas.

Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi ir įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukÅ¡te. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai. Drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Šis kiemelis dezinfekuojamas „Mikrobac forte 1,5 %“ po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo. Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, pagal valgiaraščius, sudarytus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144.

Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ .Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (137–142 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.). Patikrinimo akte konstatuota, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais, priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai iÅ¡valyti, priėmimo-paskirstymo skyriuje kabinos tvarkingos, iÅ¡valytos, visur pateikta informacija, kad rÅ«kyti draudžiama.

Dušo patalpose atliktas einamasis remontas – perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti dušo rageliai, patalpose pelėsių nėra, dušinių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena” 1 % ir „Mikrobac forte 1,5 %“. Dušo ir jo prieigų kasdienio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija vykdoma. Sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių), dezinfekuojama po 50 min. 110 0C.

Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus žurnalas yra, jame nurodyta dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudarytos galimybės kasdien bÅ«ti gryname ore. Ant pastato stogo ketvirtame aukÅ¡te įrengti pasivaikščiojimo kiemai, jų yra 21. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai. Drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra.

Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Å is kiemelis dezinfekuojamas po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo.Ä®staigos patalpų valymo planas yra. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui iÅ¡duodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas.

Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymÄ yra. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta pagrindinio valymo vykdymo tvarka yra. Ä®staigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“.

Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi ir įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui. Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku.Atsakovas pateikė 2011 m. gruodžio 15 d.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-563 (169–171 b. l., patikrinimas atliktas 2011 m. gruodžio 13 d.). Patikrinimo akte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė praustis duÅ¡e kartÄ per savaitę. Per dienÄ duÅ¡u naudojamasi 9 kartus, visomis savaitės dienomis, iÅ¡skyrus savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis. Po kiekvieno naudojimosi duÅ¡u Å«kio bÅ«rio suimtasis, prižiÅ«rint dezinfektorei, valo duÅ¡o ir persirengimo kambario patalpas.

Patalpos valomos dezinfekcinių savybių turinčiomis priemonėmis „Mikrobakt Forte“. Kasdieniam patalpų valymui naudojamas „Mikrobakt Forte“ 1,5 % tirpalas. Patalpų valymas ir dezinfekavimas registruojamas registracijos žurnale, kuriame pasiraÅ¡o priežiÅ«rÄ atliekanti dezinfektorė. Kontrolės metu paruoÅ¡ti dezinfekcijai skiediniai talpyklose buvo, suimtųjų naudojimosi duÅ¡u patalpos buvo dezinfekuojamos.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas nurodo, kad „gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“.

Kadangi statant pastatÄ mechaninė vėdinimo sistema nebuvo įrengta, naujai įsigaliojusios higienos normos punktai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.Atsakovas taip pat pateikė 2014 m. vasario 12 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-27 (172–179 b. l., patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 3 d.). Patikrinimo akte nurodyta, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas, ventiliacijos efektyvumas režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, ventiliacijos sistemos įrengimas, duÅ¡o kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertinti, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Deratizacija įstaigoje atliekama mechaniniu bei cheminiu būdu. Bendrosios paskirties patalpose, režiminio korpuso aukštų koridoriuose graužikai naikinami „Bromad G“ grūdais, kamerose klijuojamos klijų lentelės. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma mechaniniu būdu. Deratizacija cheminiu būdu atliekama pilant nuodus į kanalizacijos šulinėlius I a. koridoriuose ir teritorijoje.

Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta ir „Bromad G“ grūdais. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registracijos žurnalas yra. Dezinsekcijai apgyvendinimo kamerose naudojamas preparatas „Kiler Saraf“ ir „Hil kiler“. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbų registracijos žurnale registracija apie įvykdytas nukenksminimo priemones yra. Kenkėjų kontrolės darbų atlikimo registras režinimio korpuso ir teritorijos pildomas atskiruose žurnaluose. Patikrinimo metu įvertintos pirties patalpos ir nustatyta, kad yra 2 pirties patalpos po 8 dušus, kurie įrengti prie lubų.

Patikrinimo metu pirties grindys buvo Å¡varios. DuÅ¡inių valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Mikrobac forte“ 2 %. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdienio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija atliekama. Laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, tai numatyta HN 76:2010. KarÅ¡to vandens tiekimas į kameras HN 76:2010 yra nereglamentuojamas. Paminėtoms Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo iÅ¡vadoms patvirtinti atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus:

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (38–39, 181–182, 193–194 b. l.) ir Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡as su priedais (40–46, 188–190, 195–197 b. l.), AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sÄ skaita Nr. 2263 (180, 183–185, 186–187 b. l.) Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planas (198–200, 201 – 203, 204–206 b. l.), Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2011 m. gruodžio 30 d.

Nr. 20/01-2719Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafikas 2012-2013 m. (207–208 b. l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2011-12-30 Nr. 20/01-2720 Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 m. patalpų pagrindinis valymo grafikas (209–211 b. l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2011-12-30 Nr. 20/01-2721 Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 m. dezinfekcijos planas (212–215 b. l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-09-05 Nr. 20/01-2606 Šiaulių tardymo izoliatoriaus dezinfekcijos planas (216-220 b. l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. rugsėjo 22 d.

Nr. 20/01-2341 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planas 2014–2015 m. m. (221–229 b. l.), kurie paneigia pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimÄ , kad vedant į duÅ¡Ä niekas neskirsto, ar kas serga kokiomis ligomis, ar ne, visus veda į duÅ¡Ä bendrai bei kitus pareiÅ¡kėjo nurodytus nusiskundimus. Taip pat atsakovas pateikė „PatvirtinimÄ apie supažindinimÄ â€œ (35 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas su suimtųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, atsakomybe, pasekmėmis ir laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje tvarka bei sÄ lygomis yra supažindintas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-12-31 pažymos Nr. 69/06-6400 „Dėl M. U.“ (23-24 b. l. ) matyti, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose buvo: PK-5 ir PK-4 , PK-9 kamerose 2011-12-16, 2012-03-30, 2012-04-20, 2012-05-11, 2012-07-09, 2012-07-20, 2012-09-13, 2012-10-05, 2012-10-17, 2012-10-31, 2012-11-07, 2012-11-30, 2012-12-21, 2013-01-07, 2013-01-25, 2013-02-25, 2013-03-06, 2013-03-14, 2014-04-23, 2014-11-27.Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, kad kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, priimti suimtieji (nuteistieji), uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u (Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (38–39, 181–182, 193-194 b. l.) ir Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u su priedais (40–46, 188–190, 195–197 b. l.), Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu (198–200, 201–203, 204 –206 b. l.), režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas bei suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras tÄ pačiÄ dienÄ .

Teisės aktuose atsakovui nėra pareigos registruoti duomenų, kiek asmenų yra talpinama į laikinas sulaikymo kameras, į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus). Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, tačiau trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-12-30 pažymos Nr. 61/04-2238 „Dėl M. U.“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl laikymo sÄ lygų kreipėsi 3 kartus, pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta (27–34 b. l.). IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡o (47–108 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjui pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu 2014-04-24 nustatyta, jog jis sirgęs pleuritu, turi 3-čiÄ invalidumo grupę dėl plaučių ligos nuo 2014-01-24 iki 2014-07-23 (54, 80 – 81 b. l.).

Kaip posėdžio metu nurodė pareiÅ¡kėjas, plaučių liga jis susirgo daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų - 2003 metais. IÅ¡ asmens sveikatos istorijos (82–108 b. l.) matyti, kad 2011 m. spalio 19 d. pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu yra įraÅ¡as, jog 2009 m. Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjui nustatytas hepatitas C (93 b. l.). Teismas pažymi, kad ligomis, dėl kurių pareiÅ¡kėjas teigia pablogėjus jo sveikatai, susirgo ne Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu, tačiau į visus pareiÅ¡kėjo nusiskundimus yra reaguojama, iÅ¡raÅ¡omi vaistai, pagal galimybes siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė.Taigi, teismas kitų atsakovo pažeidimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nenustatė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Teismas pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka kalinimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo argumentai nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais ir detalizuotais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, intensyvumÄ , į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo M.

U. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Å iaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sÄ lygos. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga bylai aktualiu laikotarpiu; vidutinis darbo užmokestis), teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 3 450 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 8000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 3 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. U. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. U. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 3 450 Lt (trys tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė