2876a4fa-eb17-4452-84de-be3eec3d1a58 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-617-908/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33786-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.5.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Dianai Kiverytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei, kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei, kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiajam G.

R., vertėjui Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) salės darbuotoju, teistas: 1) 2010-04-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams; 2) 2010-12-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 9 metams, 2012-01-20 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, 2014-09-05 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, 2016-11-25 iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamų asmenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus; 3) 2018-03-07 Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 54 MGL – 2 033,64 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 36 MGL – 1 355,76 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iÅ¡ A. B. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto (automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2 380 Eur, M.

B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. B., 2017-07-05, apie 14.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, be aiškios priežasties, neleido nukentėjusiajam G.

R. iÅ¡eiti iÅ¡ buto ir grasino nužudyti, sudavė du smÅ«gius rankomis ir du smÅ«gius kojomis G. R. į įvairias kÅ«no vietas, po to pargriovė G. R. ant grindų ir kartu su M. B. sudavė kiekvienas mažiausiai po penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis G. R. į veidÄ , galvÄ , Å¡onus bei smaugė, savo veiksmais demonstruodamas, kad grasinimai yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti, tokiais bendrais su M. B. veiksmais, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį daugybiniais veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio ir kairės akiduobės Å¡oninės sienelės lūžiais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu.

M. B., veikdamas kartu su A. B., apie 14.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu, be aiÅ¡kios priežasties A. B. neleidus nukentėjusiajam G. R. iÅ¡eiti iÅ¡ buto, grasino nužudyti, A. B. sudavus du smÅ«gius rankomis ir du smÅ«gius kojomis G. R. į įvairias kÅ«no vietas ir pargriovus G. R. ant grindų, jis ir kartu su A. B. sudavė kiekvienas mažiausiai po penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis G. R. į veidÄ , galvÄ , Å¡onus bei smaugė, savo veiksmais demonstruodamas, kad grasinimai yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti, tokiais bendrais su A.

B. veiksmais, sukėlė nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmÄ ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį daugybiniais veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio ir kairės akiduobės Å¡oninės sienelės lūžiais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio nepamena. IÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėręs gal 3 ar 4 bokalus alaus.

Ryte apie 9 – 9.30 val. atvažiavo pas A. B.. IÅ¡ jo iÅ¡važiavo apie 13 val. Buvo tik dviese. Per tÄ laikÄ virtuvėje iÅ¡gėrė puslitrį. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl jam pareikÅ¡tas kaltinimas. Nepamena kaltinime nurodytų faktų. Žino, kad 13 val. turėjo bÅ«ti prie namų, nes buvo sutaręs paimti dokumentus. Pagal savo charakterį negalėjo sumuÅ¡ti žmogaus, nes nemėgsta veltis į konfliktus. A. B. charakteris normalus, tarpusavyje bendrauja draugiÅ¡kai. Nežino, ar nukentėjusysis turi pagrindÄ apkalbėti.

Su juo nėra bendravęs. Jis jam (duomenys neskelbtini) matytas, bet jo nepažįsta. Kai lankėsi A. B. bute, jis buvo tvarkingas ir Å¡varus. Praėjo į virtuvę per salonÄ . Nepastebėjo nei kraujo, nei iÅ¡vartytų daiktų (T. 1, b. l. 188-198). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį pažįsta iÅ¡ matymo, nes Å¡is dažnai vaikÅ¡to prie konteinerių, tačiau nėra su juo bendravęs anksčiau. 2017-07-04 jam einat pro konteinerius, nukentėjusysis jį užkalbino, paprašė cigaretės ir pasakė, kad jį iÅ¡varė iÅ¡ namų.

Nukentėjusįjį apačioje įleido į rÅ«sį, nes buvo suÅ¡alęs, sulijęs. Davė jam vyno, kurį Å¡is, turbÅ«t, iÅ¡gėrė rÅ«syje. Jo paties butas antrame aukÅ¡te. Kitos dienos ryte, eidamas iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡lių, matė, kad nukentėjusiojo jau nėra. 9 val. nuvežė žmonÄ Ä¯ darbÄ , po to sutiko M. B.. Su M. B. pažįstami, susitinka iÅ¡gerti alaus. M. B. pasikvietė pas save Mindauginių proga iÅ¡gerti. Kartu iÅ¡gėrė, M. išėjo. IÅ¡gertuvės vyko pas jį.

Su M. B. pradėjo gerti apie 10-11 val., tiksliai neatsimena. M. buvo kelias valandas, gal 2 val. Jiedu bendravo, po to M.išėjo. Buto durys buvo praviros. Nukentėjusysis turi sugyventinę, kuri jam pasakė, kur jis (A. B.) gyvena. Nukentėjusysis ir sugyventinė su maiÅ¡eliais rausiasi po konteinerius. PrieÅ¡ pietus pas jį į butÄ užėjo kruvinas nukentėjusysis. Sakė, kad blogai jaučiasi, todėl jam davė kelias taureles. Nukentėjusiajam lašėjo iÅ¡ nosies kraujas, gal dėl spaudimo. Kai nukentėjusysis atėjo, M.

B. jau nebuvo. Nukentėjusysis atrodė baisiai, buvo sumuštas. Greitosios nekvietė, nes pastarasis neprašė. Davė išgerti ir išstūmė iš namų. Nesikvietė nukentėjusiojo vidun, nes jis „bomžas“. Nukentėjusysis išgėrė virtuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad nukentėjusysis buvo rūsyje. Seniai jau buvo, neatsiminė. Neturi tikslo žmogaus mušti. Davė išgerti iš gailesčio. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus A. B. nurodė, kad jo bute rastas G.

R. kraujas. IÅ¡ nosies nukentėjusiajam bėgo kraujas dėl spaudimo. Ikiteisminio metu duoti parodymai apie tai, kad kraujas ožkos yra teisingi, nes tikrai iÅ¡ kaimo buvo atsivežę ožkos skerdienos, reikėjo mėsÄ sukapoti virtuvėje. Balkono langas iÅ¡daužtas seniai dėl skersvėjo. Iki įvykio nukentėjusįjį matė tÄ dienÄ , kai įleido į rÅ«sį. Ä®vykio dienÄ nukentėjusysis pas jį buvo palikęs kuprinę, maiÅ¡elį. Kaltinamasis nepastebėjo paliktos kuprinės. Jis negali atsakyti į klausimÄ , kodėl bute buvo suversti daiktai lyg po grumtynių.

Paprastai namuose yra tvarkinga. Gal nukentėjusysis išgėręs pargriuvo, nes jam spaudimas pakilo, tokiu būdu ir prisitaškė kraujo. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kelis kartus. Jam buvo nustatytas 1,97 prom. girtumas, jautėsi tuo metu išgėręs. Paskambino policija į duris ir išvežė į PK. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo užsnūdęs. Nepamena, kada atvažiavo policija. Kai nukentėjusysis išėjo, jis nuėjo miegoti. Miegojo pora valandų. Nukentėjusysis jį apkaltino dėl pinigų, nes jis niekur nedirba, vaikšto po šiukšlynus.

Apkalba, nes nori pasipelnyti. Kai M. B. išėjo, nukentėjusysis atėjo pro neužrakintas duris maždaug po valandos. Neužrakino durų, nes buvo neblaivus. Kai įleido nukentėjusįjį į rÅ«sį, jam nepasakė, kur gyvena. Kai ėjo paimti rÅ«sio raktų į butÄ , gal tuo metu jis pamatė, kur gyvena. Nukentėjusysis jo laukė laiptinėje apačioje. Laiptinėje yra domofonas (T. 1, b. l. 188-198). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. R. paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo.

Jis neturi sugyventinės – A. B. melavo. Nepažįsta jokios ponios iÅ¡ laiptinės. PrieÅ¡ tÄ dienÄ A. B. jį įvedė į rÅ«sį. PrieÅ¡ tai susitiko prie „Klinikų“ sustojimo, kaltinamasis jį užkalbino. PasiÅ«lė užeiti pas jį į rÅ«sį, kuriame jį užrakino. Tai buvo liepos 4 d. Prie kaltinamojo buto jie nėjo, o iÅ¡ karto nusileido į rÅ«sį. A. atnešė iÅ¡gerti spalvoto gėrimo. Kodėl kaltinamasis jį vedėsi į rÅ«sį, nežino. Leido ten nusnausti.

RÅ«sys buvo „apverstas“. Liepos 5 dienos ryte A. B. su M. B. atėjo į rÅ«sį, po to nusivedė jį į kambarį. Jie tvarkė rÅ«sį, o jis jiems padėjo tvarkyti. Apsitvarkę rÅ«sį užrakino ir išėjo visi į laukÄ . A. jį pakvietė į butÄ . Davė iÅ¡gerti vienÄ taurelę. IÅ¡gėręs taurelę, liko bute. M. pradėjo prie jo kabinėtis. A. stovėjo Å¡alia. Jo reikalavo pinigų. Kabinėjosi virtuvėje, kuri sujungta kartu su kambariu. Tuo metu jis stovėjo prie lango.

Kilo mintis iÅ¡eiti, tačiau iÅ¡eiti iÅ¡ buto jam neleido, o durys buvo užrakintos. M. pradėjo muÅ¡ti, pastÅ«mė ir pradėjo grasinti. Smaugė, kai gulėjo ant žemės. Tai vyko kambaryje. (Nukentėjusysis parodė nuotraukose, kur konkrečiai nukrito, kai M. jį pastÅ«mė). Parkrito ant parketo tarp virtuvės ir kambario. Parkritęs buvo muÅ¡amas kojomis ir rankomis. Gynėsi rankomis. SmÅ«giavo į galvÄ , skaudėjo petį. Ä® galvÄ smÅ«giavo daugiausiai rankomis. SmÅ«giavo daugiausiai M., A. smÅ«giavo mažiau.

Jis pradėjo dusti. Po kiek laiko dusulys praėjo. Mušė apie pusvalandį. Jie ant jo Å¡aukė. Kai liovėsi muÅ¡ti, jis išėjo. Paskui A. atrakino buto duris. Po sumuÅ¡imo vyrai nieko nesakė. Laiptinėje kaimynai jį pamatė kruvinÄ , kai išėjęs iÅ¡ buto, sėdėjo laiptinėje. Po to atvažiavo greitoji pagalba, policija. M. iÅ¡ buto pabėgo. Ligoninėje jis negulėjo, bet buvo nedarbingas apie pora savaičių. Jam sumušė veidÄ . Jam padaryta 400 Eur neturtinė žala, dėl to, kad jam skaudėjo, be to ir dabar dar jaučia skausmÄ , tačiau maženį.

IÅ¡vaizda nepablogėjo. Jis pirko vaistus nuo skausmo. Juos gėrė gal savaitę ar dvi. Sužalojimai nelabai trukdo gyventi. Kaltinamieji jo neatsiprašė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus G. R. nurodė, kad iki tol nežinojo, kokiame bute gyveno A. Ä®vykio dienÄ pas jį bute buvo pirmÄ kartÄ . Kai atėjo pas A. B., dar nebuvo sumuÅ¡tas. TÄ dienÄ su savimi turėjo maiÅ¡iukÄ . MaiÅ¡iukÄ atidavė policija, radusi A. B. bute. Laiptinėje kaltinamieji jo nemušė, daugiausiai mušė kambaryje.

Ankščiau įvykio detales geriau prisiminė. Kartais bÅ«na, kad blogiau atsimena. Ä®vykio metu jam grasino, kad jį nužudys, reikalavo pinigų. Jis yra nepasiturintis, bet vyrai buvo girti, todėl ir reikalavo. Kartu su kaltinamaisiais negėrė. Nuo smÅ«gio nukrito ant grindų. Daugiausiai M. reikalavo pinigų, grasino ir smaugė. B. truputį mažiau, tačiau taip pat sudavė keletÄ smÅ«gių. Mušė abu kartu. SmÅ«gių neskaičiavo, bet jų buvo suduota nemažai. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) su laiÅ¡kais, neÅ¡iojo (duomenys neskelbtini).

Dabar dirba valymo įmonėje. Ankščiau buvo kurjeris. Negyveno pas jokiÄ moteriÅ¡kę ir nepažįsta jokios moters. Liudytoja jam pažįstama tik iÅ¡ matymo. Ji gyvena toje pačioje laiptinėje. Ji leidosi į apačiÄ ir jį pamatė atsitiktinai. Nebendravo po įvykio su kaltinamaisiais. Turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvena nakvynės namuose. Abu kaltinamieji neiÅ¡leido jo iÅ¡ buto. Jie pradėjo ant jo Å¡aukti. Negali pasakyti, kodėl sutiko miegoti A. B. sandėliuke, nors turėjo, kur miegoti.

Ankščiau A. B. nepažinojo. Kaltinamasis pasiūlė ir jis sutiko, nors ir pasirodė nenormalu miegoti sandėliuke. Nežino, kodėl A. B. jį pakvietė. Pats neprašė. Gal A. B. norėjo pasiūlyti išgerti vyno, norėjo padaryti gera. Su savimi pinigų neturėjo. M. B. reikalavo pinigų. Liepė jam paieškoti pinigų. Nežino, kodėl jie ant jo supyko, prieš jį smurtavo. A. B. grasinimas nužudyti pasireiškė sumušimais ir reikalavimu pinigų. Kai kaltinamieji jį mušė, sakė, kad nužudys, kokiu būdu tai padarys neminėjo.

Daugiausia, kad nužudys, sakė M. A. B. nesakė. Iniciatorius buvo M, ne A. B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 14, 15, 16), G. R. juos patvirtino. Nurodė, kad 2017-07-05, 10.30 val., neteisingai parašyta, kad A. B. jį kvietė. A. B. jį vakare kvietė į rūsį. Apie rūsį tyrėjui nepasakojo, nes to neklausė ikiteisminio tyrimo metu. Jis tikrai liepos 4 d. buvo A.

B. rÅ«syje. A. B. kitÄ dienÄ iÅ¡leido iÅ¡ rÅ«sio apie 10 val. ryto, tiksliai neatsimena laiko. A. B. buvo kartu su M. Kai jie atėjo, pradėjo tvarkyti rÅ«sį. Ikiteisminio tyrimo metu apie rÅ«sį neminėjo, nes A. B. vienas vakare pasikvietė į rÅ«sį. KitÄ dienÄ jie jau buvo dviese. Laiptinėje A. B. nesudavė smÅ«gių, kaip paraÅ¡yta ikiteisminio tyrimo metu. Smurtas baigėsi kambaryje. Laiptinėje nebuvo smurto. M. pradėjo lįsti, o A. B. nenorėjo iÅ¡leisti jo iÅ¡ buto. A. B. pradėjo muÅ¡ti, po to prisijungė M., viskas vyko kambaryje.

Abu jie mušė į įvairias kÅ«no vietas. Tuo metu geriau atsiminė. PraÅ¡o remtis parodymais, kuriuos dabar sako ir ikiteisminio tyrimo metu. Yra pasimetęs. Aplinkybes atsiminė geriau vėliau po įvykio, tikrai. Policijoje pati tyrėja perskaitė parodymus. Pats jų neskaitė. ApklausÄ atsimena. Klausinėjo tyrėja. Pasakojo teisybę. NeÅ¡meižė kaltinamųjų. Jie jį mušė. Policijoje nemelavo tyrėjai, sakė tiesÄ (T. 1, b. l. 188-198). Teisiamojo posėdžio metu 2019 m. balandžio 8 d. nukentėjusysis G.

R. po liudytojos P. J. apklausos atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad liudytoja iki tol jam buvo nematyta. Laiptinėje jÄ pamatė pirmÄ kartÄ . Girdėjo jos parodymus apie laiptinėje jam suduotus A. B. smÅ«gius. Nelabai pamena, tačiau jei moteris matė, taip ir buvo. Ar A. B. buvo išėjęs nepamena, nes buvo stipriai sumuÅ¡tas. Atmintis tuo metu labai Å¡lubavo (T. 2, b. l. 8). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. paaiÅ¡kino, kad neturi jokio pagrindo pakeisti protokolo iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 28-30).

IÅ¡vadÄ padarė iÅ¡ pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės. Nukentėjusiojo nematė ir nusiskundimų negirdėjo. Kiek asmenų sudavė smÅ«gius niekada negali pasakyti. Net ir keliais smÅ«giais, kokio poveikio, negalėtų pasakyti, nes tai priklauso nuo to, kiek tie sužalojimai lokalizuoti vienoje veido pusėje. Negalima atlikti vienu poveikiu, vienu smÅ«giu, vienu pataikymu. SmÅ«giai buvo kompaktiÅ¡kai lokalizuoti. Griuvimui tokie sužalojimai nebÅ«dingi. Kritus ant lygaus pavirÅ¡iaus, tai iÅ¡ viso neįmanomi tokie sužalojimai, bet jei krito ant kažkokio atsikiÅ¡usio daikto, negalėtų paneigti.

Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, tačiau kuriozų būna, bet dažniausiai kai žmonės būna gilioje psichinėje ligoje. Neįsivaizduoja kaip galima normaliam žmogui taip susižaloti, būtent tokiu būdu. Nesukėlė abejonių ir sužalojimų mastas, o nustatyta buvo veido kaulų, kuriuos įvardijo nosikaulių sužalojimu, kairiojo žandikaulio, kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiai. Jei būtų viršutinės sienelės, tai jau reiškia pamato kaulas.

Kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų, o kiek toliau tęsis gydymas tai čia ne riba. KÅ«no sužalojimų statistinėje kortelė nematė. Nebuvo apraÅ¡yta apie kÅ«no sužalojimus. Statistinėje kortelėje buvo apraÅ¡yti tik apie veido sužalojimai (T. 2, b. l. 4). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis jam matytas. Duomenys neskelbtini) buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad laiptinėje yra sužalotas asmuo. Atvykus į vietÄ , rado nukentėjusįjį, kurio veidas buvo labai stipriai kruvinas.

Asmuo buvo tarp pirmo ir antro aukÅ¡to laiptinėje. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Nukentėjusysis nurodė butÄ , kuriame jis neva su draugu buvo atėjęs, kur ji sumušė ir iÅ¡metė, o jo daiktai liko bute. Paskambinus į butÄ , A. B. atidarė duris, pats pateikė nukentėjusiojo daiktus. Tai buvo asmens kuprinė. Jie paklausė, ar pažįsta asmenį, kuris sako, kad jo daiktai pas jį. A. B. iÅ¡ karto daiktus atidavė. Užėjus į butÄ , matėsi kraujas, A. B. aiÅ¡kino, kad pjovė ėriukÄ , užtat pritaÅ¡kyta kraujo.

Jis buvo sulaikytas, specialiosios priemonės nebuvo naudotos. Užrakinus butÄ , A. B. buvo pristatytas į komisariatÄ . A. B. buvo neblaivus. Kaltinamasis jokių aplinkybių neaiÅ¡kino. Nukentėjusysis sakė, kad atėjo į butÄ su draugu - dviese. Negali tiksliai tvirtinti, kiek asmenų jį mušė, bet jis sakė, kad buto savininkas jį iÅ¡metė ir sumušė. Nebuvo jokių paÅ¡alinių asmenų laiptinėje, tik nukentėjusysis. Kambaryje prie balkono durų ir virtuvėje buvo kraujo dėmės. Butas nebuvo apleistas, tačiau jame buvo netvarka.

Neatsimena, ar buvo Å¡ukės. A. B. aiÅ¡kino, kad iÅ¡ kažkur atsivežė ėriukÄ ir skerdė jį. Skerdienos nematė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 24), A. J. juos patvirtino. Nurodė, kad kai kurias aplinkybes jau buvo pamiršęs. Nukentėjusysis sakė, kad buvo muÅ¡amas, bet ar dviejų asmenų buvo muÅ¡amas, Å¡ito neatsimena. PraÅ¡o vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (T. 2, b. l. 4-5). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja P. J. paaiÅ¡kino, kad pažįsta savo kaimynus, A.

B. ir jo žmonÄ , jie gyvena trečiame aukÅ¡te, o ji antrame. M. B. nepažįsta, mato pirmÄ kartÄ . Nukentėjusiojo neatpažįsta, nes tÄ kartÄ buvo ilgesnių plaukų ir sumuÅ¡tu veidu. Apie pusę trijų ji leidosi į apačiÄ iÅ¡ trečio aukÅ¡to ir pamatė tikriausiai šį vyrÄ , nukentėjusįjį, ir kaltinamÄ jį – kaimynÄ , kuris mušė koja, apauta avalyne, greičiausiai sportbačiais, nukentėjusįjį tiesiai į veidÄ . Labai iÅ¡sigando. Kai nusileido, nukentėjusysis jau buvo sumuÅ¡tas, bet A.

B. prie jos dar sudavė tris smÅ«gius. Ji suriko: „kÄ tu darai“. Tada kaimynas nubėgo pas save namo ir užsidarė. Nukentėjusysis sėdėjo atsirėmęs į laiptus. Vos kalbėjo, buvo kraujo bala prieÅ¡ais jį. Jį nuvedė iki trečio aukÅ¡to. Pasakė, kad ji eina į vaistinę ir iÅ¡kvies policijÄ . Liepė jam, tyliai sėdėti. Paklausė, ko jis ėjo pas kaimynÄ . Vyras atsakė, kad A. B. pasiÅ«lė iÅ¡gerti, o jis ir nuėjo, tada ėmė namie jį muÅ¡ti ir iÅ¡metė į laiptinę.

Tai nukentėjusiojo žodžiai. Neminėjo, kiek žmonių jį mušė. Nuo nukentėjusiojo jautėsi alkoholio kvapas. Kas toliau buvo, nežino. Grįždama pamatė, kad jau nukentėjusįjį neÅ¡a policininkai. Ji pati iÅ¡kvietė policijÄ . Kaltinamojo labai bijo, jo bijo visi namo gyventojai. Jie naktimis triukÅ¡mauja ir neduoda miegoti. Kas bevyktų laiptinėje, iÅ¡ buto niekas neiÅ¡eina, nes visi bijo A. B.. Iki tol nukentėjusiojo nebuvo mačiusi. Ji matė, kaip kaimynas jam spyrė 3 kartus.

Jis kumščiu nemušė, tai buvo neįmanoma, nes nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, o A. B. stovėjo, todėl mušė koja. Kai asmenį mušė prieÅ¡ tai, ji nežino. Pasakė tai, kÄ matė. Jos atmintis puiki. Ä®vykis galėjo bÅ«ti 2017 m. liepos 5 d. IÅ¡ buto sklindančio triukÅ¡mo, negirdėjo. Tik išėjus į laiptinę, iÅ¡girdo žodžius, kaip vyriÅ¡kis sako lietuviÅ¡kai: „nemuÅ¡k manęs“. A. B. buto durys iÅ¡ deÅ¡inės pusės, o ji gyvena trečiame aukÅ¡te, bet ne virÅ¡ kaltinamojo.

Jos miegamasis toliau, tik truputį girdi triukÅ¡mÄ iÅ¡ jų buto. TÄ dienÄ nieko negirdėjo, nes buvo virtuvėje, gėrė kavÄ , o ten nieko nesigirdi (T. 2, b l. 5-8). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 26), P. J. juos patvirtino. Nurodė, kad iÅ¡eidama į vaistinę pamatė nukentėjusįjį, o kai grįžo namo, jį jau nešė policija. Nežino, kÄ rašė policijos pareigÅ«nai, bet ji matė 3 smÅ«gius koja. Leidosi laiptais, kai pamatė visÄ kruvinÄ vyrÄ , kuris buvo į jÄ pasisukęs profiliu.

A. B. buvo prieÅ¡ais nukentėjusįjį. Tai buvo laiptų aikÅ¡telėje. Nukentėjusysis buvo prisiglaudęs prie turėklų. Nenori prieÅ¡ A. B. kažkÄ sakyti, netiesos pasakyti, nes kai jis blaivus - normalus žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta vienÄ kartÄ . Tyrėja perskaitė jos parodymų protokolÄ , nes ji pati nemoka lietuvių kalbos. IÅ¡vertė. Protokole neteisinga tai, kad ji grįždama pamatė nukentėjusįjį, o prisimena, kad pamatė tada, kai leidosi laiptais žemyn.

To tyrėjai neakcentavo, nes manė, kad nėra skirtumo ar iÅ¡eidama iÅ¡ namų, ar grįždama. Å itos vietos gal neiÅ¡vertė, nes rašė ilgai, o gal perskaitė labai greitai. Gal tÄ vyrÄ mušė ir kumščiais, bet to ji nematė. Parodymus davė rusų kalba. Buvo moteris, kur jai vertė (T. 2, b. l. 5-8). Ikiteisminio tyrimo metu A. B., 2017-07-06 apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017-07-04, apie 19 val., jis ėjo (duomenys neskelbtini), ir prie konteinerių pamatė vyriÅ¡kį, kuris konteineriuose kažko ieÅ¡kojo.

Vyras buvo visas purvinas. Vyras priėjo prie jo ir paprašė cigaretės. VyriÅ¡kio jis nepažįsta, savo rajone jį matė pirmÄ kartÄ . Jis vyriÅ¡kiui davė cigaretę ir ėjo link namų. VyriÅ¡kis ėjo paskui jį ir prašė, kad jam padėti, nes labai lyja, neturi kur bÅ«ti. Jam vyro pagailo ir leido permiegoti savo namo, (duomenys neskelbtini), esančiame rÅ«syje. VyriÅ¡kis sutiko ir jis jį įleido į rÅ«sį. 2017-07-05, 06.30 val., ėjo iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių, įėjęs į rÅ«sį, vyro jau nerado.

IÅ¡metęs Å¡iukÅ¡les grįžo į namus. Namuose tvarkė mėsÄ , kuriÄ buvo parsivežęs iÅ¡ kaimo, po to žmonÄ iÅ¡vežė į darbÄ . Nuvežęs žmonÄ grįžo į namus, kieme pastatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Grįžęs iÅ¡ parduotuvės prie savo namų susitiko pažįstamÄ M., kurio pavardės nežino. Su M. dažnai susitinka bare „Kregždutė“. Pasikvietė jį užeiti pas save. Namuose su M. iÅ¡gėrė 0,5 l talpos degtinės butelį.

Po to M. išėjo, o jis toliau tvarkėsi pas save namuose. Apie 14 val. pas jį atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie pasakė susidėti daiktus, nes jį sulaikys. Policijos pareigÅ«nai taip pat jam pasakė, kad jis sumušė vyrÄ , kurį buvo įleidęs į rÅ«sį. Jis vyriÅ¡kio tikrai nemušė. Nežino, kas jį galėjo primuÅ¡ti. Paskutinį kartÄ vyriÅ¡kį matė 2017-07-04, 19 val., kai įleido jį į rÅ«sį (t. 1, b. l. 75-77). A. B. 2017-07-07 papildomai parodė, kad nedarė įtarime paraÅ¡yto nusikaltimo.

Jo namuose rastas kraujas yra ožkos kraujas, nes iÅ¡ kaimo parsivežė ožkos mėsos ir jÄ namie iÅ¡darinėjo (t. 1, b. l. 79). Ikiteisminio tyrimo metu M. B. 2018-02-28 apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neserga jokiomis psichikos ligomis, nuo tokių ligų nesigydė, narkotikų nevartoja, iÅ¡geria alkoholio, tačiau dirba ir alkoholiu nepiktnaudžiauja. Prisimena, kad 2017 m. liepos mėnesį, gali bÅ«ti 5 dienÄ , jis 9-10 val. buvo atėjęs į Tramvajų g., Vilniuje, nusipirkti alaus.

Ten sutiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ A. B., kuris buvo su maÅ¡ina už vairo. A. pasiÅ«lė iÅ¡gerti alkoholio pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad namie turi degtinės, tačiau nori, prieÅ¡ pradedant vartoti alkoholį, pasistatyti kieme automobilį. Koks buvo jo automobilis, neprisimena. Jis sutiko, pasiėmė savo alaus ir įsėdo į A. B. automobilį. Jie nuvažiavo pas jį į butÄ , (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokiame aukÅ¡te A. gyvena. Jis pas A. B. atėjo blaivus, prieÅ¡ tai alkoholio nevartojo.

Kartu užėjo į butÄ , iÅ¡gėrė butelį degtinės, kurį turėjo A. B., ir jo alų. Kiek pamena, apie 12.00-13.00 val., jis išėjo iÅ¡ A. B. namų, daugiau grįžęs nebuvo. Jis nepažįsta G. R., nebuvo kartu su juo pas A. B. namuose ir tikrai jo nemušė. Pas A. B. buvo vienintelį kartÄ , t. y. bÅ«tent 2017 metų liepos mėnesį, daugiau jo bute nei prieÅ¡ tai, nei po to nebuvo. Kai jis buvo pas A. B., butas buvo tvarkingas, nebuvo jokio kraujo žymių ir pėdsakų (t. 1, b. l. 52-53). 2018-03-05 akistatos su nukentėjusiuoju G.

R. metu M. B. parodė, kad nepažįsta prieÅ¡ais jį sėdinčio vyro. Jis Å¡iandien pirmÄ kartÄ mato G. R., niekada nėra su juo vartojęs alkoholinių gėrimų. 2017-07-05 yra buvęs A. B. namuose ir su juo gėręs alkoholį, tačiau Å¡io žmogaus ten nebuvo. Jis puikiai prisimena visas 2017-07-05 aplinkybes. A. B. namuose jis Å¡io žmogaus nematė. VisiÅ¡kai nesutinka su G. R.. 2017-07-05 iÅ¡gertuvių A. B. namuose, kaip G. R. pasakoja, niekada nebuvo (t. 1, b.l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G.

R. 2017-07-05 parodė, kad 2017-07-05, apie 11 val., nuėjo pas draugÄ A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten nuo 11 val. gėrė. IÅ¡gėrė pora stikliukų, tada nusprendė eiti namo, tačiau jo nepanoro iÅ¡leisti iÅ¡ namų A. B. su ten buvusiu draugu M. Jie abu pradėjo jį muÅ¡ti, daužė per galvÄ , veidÄ , krÅ«tinę, spardė kojomis. Sakė, kad jį užmuÅ¡. Kažkokiais bÅ«dais jam pavyko iÅ¡ minėto buto iÅ¡trukti. Sėdėjo laiptinėje ant laiptų, kadangi buvo sunku eiti, nes buvo stipriai muÅ¡amas per kojas.

Tada pro Å¡alį ėjusi kaimynė iÅ¡kvietė policijÄ , kuri sulaikė A. B.. A. B. draugas M. pasiÅ¡alino. Atvažiavusi greitoji pagalba jį pristatė į Lazdynų ligoninę, jam diagnozavo įvairių kÅ«no vietų sumuÅ¡imus ir tolesnei apžiÅ«rai buvo pervežtas į Žalgirio klinikas, kadangi labai skaudėjo žandikaulį ir buvo sunku kalbėti. Daugiau Å¡iuo metu apie įvykį nieko negali papasakoti (t. 1, b. l. 14). G. R. 2017-07-31 papildomai parodė, kad 2017-07-05, apie 10.30 val., jis ėjo prie (duomenys neskelbtini).

Kai buvo prie sustojimo, prie jo priėjo iš matymo pažįstami A. B. ir M., pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, jį kartais mato (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad čia gyvena. Mano, kad M. pažįsta A. B., nes kartais juos mato kartu. A. B. pasiūlė kartu išgerti alkoholio. Pasakė, kad turi butelį degtinės ir pasiūlė pavaišinti, pasikvietė į svečius. Jis sutiko ir jie nuėjo pas A. B., (duomenys neskelbtini). Anksčiau pas A. B. nėra buvęs. Pas A.

B. jis iÅ¡gėrė vos kelis stikliukus, buvo apytikriai pusę valandos. Tuomet jis jau norėjo eiti namo, tačiau A. B. jam nieko nepaaiÅ¡kinęs, jo nenorėjo iÅ¡leisti. Tuomet A. B. pradėjo jį muÅ¡ti kumščiais ir kojomis, taip pat prisijungė ir M. Jie abu jį spardė ir mušė kumščiais į skirtingas kÅ«no vietas, gavo smÅ«gius ir į veidÄ , ir į galvÄ , į Å¡onus. Jie abu jam sudavė nemažiau kaip po penkis kartus. Abu jam spaudė kaklÄ , lyg bandydami smaugti. MuÅ¡dami sakė, kad jį užmuÅ¡.

Nežino, kodėl jie taip darė, gal tiesiog abu jau buvo padauginę alkoholio. Jis visÄ laikÄ prašė, kad paleistų, ir A. B. su M. nustojo jį muÅ¡ti. Jie abu jį mušė buto kambaryje. Nustoję muÅ¡ti, A. B. atrakino buto duris ir leido iÅ¡eiti, tačiau neleido pasiimti kuprinės, kuri stovėjo jo buto koridoriuje. Kodėl neleido paimti kuprinės, nežino. Gal dėl alkoholio įtakos. Kai tik A. B. atrakino duris, pats pirmas iÅ¡ buto iÅ¡bėgo M. Jis išėjo iÅ¡ buto (A. B. gyvena (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te) ir kai A.

B. užsirakino, jis prisėdo ant laiptų, nes negalėjo nuo skausmo eiti. Tuomet laiptinėje ėjo moteris, kur ji gyvena, jis nežino. Jis paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ ir policijÄ . Atvažiavo greitoji ir policija. Matė, kaip pareigÅ«nai iÅ¡vedė A. B. iÅ¡ buto, jis taip pat buvo užėjęs pas A. B. ir pasiėmė savo kuprinę. Greitoji jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur suteikė pirmÄ pagalbÄ . Jis patyrė daugybinius sumuÅ¡imus, tačiau kaulų lūžių nebuvo. Gydytojai jam pasakė, kad pats nuvažiuotų į Žalgirio ligoninę, kad perÅ¡viestų žandikaulį.

Jis po Lazdynų ligoninės vakare nuvažiavo į Žalgirio ligoninę, kur jam Å¡vietė žandikaulį. Žandikaulis lūžęs nebuvo. Dėl įvykio turi pretenzijų ir A. B., ir M., nes dėl jų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ . Nežino, kodėl jie jam grasino, tačiau abu smaugdami sakė, kad jį užmuÅ¡ (t. 1, b. l. 15). G. R. 2018-05-30 papildomai parodė, kad tiksliai negali pasakyti, kuriose buto patalpose buvo muÅ¡amas A. B. ir M. Kiek prisimena, butas yra vieno kambario. Kiek pamena, jie dviese jį mušė buto kambaryje, buvo pargriovę ant grindų.

Negali paaiÅ¡kinti, kaip jo kraujas galėjo patekti ant sienų, balkono durų ir Å¡aldytuvo. Å aldytuvas stovėjo kambaryje. A. B. pradėjo jį muÅ¡ti pirmas kumščiais ir kojomis. Jis stovėjo, kai A. B. priÅ¡okęs pradėjo jį muÅ¡ti kumščiais į veidÄ bei spardyti kojomis. Kiek galėdamas dengė veidÄ , iÅ¡ nosies pasipylė kraujas. A. B. jį pargriovė ant grindų. Tada prie jo prisijungė ir M. Jie abu jį spardė ir mušė kumščiais į skirtingas kÅ«no vietas, gavo smÅ«gius į veidÄ ir į galvÄ , į Å¡onus.

Jie abu jam sudavė nemažiau kaip po penkis kartus. A. B. pirmas pradėjo, gal sudavė jam du kartus ir du kartus spyrė, kai jis pargriuvo. Abu jam spaudė kaklÄ , lig bandydami smaugti. Jis nesiprieÅ¡ino, tik, kiek galėjo, dengė veidÄ , visÄ laikÄ prašė, kad liautųsi. Anksčiau nei su M., nei su A. B. bendrauti neteko. Tai buvo pirmas kartas, kai bendravo. Jokių santykių tarp jų nėra. Jis juos abu iki įvykio pažinojo tik iÅ¡ matymo, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojus (t. 1, b. l. 16). 2018-03-05 akistatos su įtariamuoju M.

B. metu G. R. parodė, kad prieÅ¡ jį sėdintį vyrÄ pažįsta iÅ¡ matymo, jis yra (duomenys neskelbtini) rajono gyventojas ir A. B. pažįstamas, tarpusavio santykių neturi. Su M. B. bendrauti teko. Jis, 2017-07-05, apie 10.30 val., prie sustojimo, Å¡alia (duomenys neskelbtini) poliklinikos, prie jo priėjo iÅ¡ matymo pažįstami A. B. ir Å¡is vyras. Žinojo tik jo vardÄ (M.) ir kad gyvena (duomenys neskelbtini). Yra visiÅ¡kai garantuotas, kad tai bÅ«tent tas M., nes jį pažįsta iÅ¡ matymo. A. ir M. buvo padauginę alkoholio, tačiau A. jį pakvietė pas save į namus kartu iÅ¡gerti alkoholio.

Jis sutiko. 2017-07-05, jie trise, t. y. jis, A. B. ir M. (vyras, kuris Å¡iuo metu sėdi prieÅ¡ais jį) nuėjo pas A. B., (duomenys neskelbtini). Jis pas A. B. iÅ¡gėrė vos kelis stikliukus, buvo apytikriai pusę valandos. Tuomet jis jau norėjo eiti namo, tačiau A. B. pradėjo jį muÅ¡ti kumščiais ir kojomis, taip pat prisijungė ir M. Jie abu jį spardė ir mušė kumščiais į skirtingas kÅ«no vietas, mušė ir į veidÄ , ir į galvÄ , į Å¡onus. Abu jį smaugė. MuÅ¡dami sakė, kad jį užmuÅ¡.

Po to A. B. jam leido iÅ¡eiti, tačiau neleido paimti daiktus. Kai išėjo jis, pro duris iÅ¡bėgo M. Jo veidas buvo visas kruvinas ir jį pamačiusi A. B. kaimynė iÅ¡kvietė policijÄ (t. 1, b.l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. J. 2018-02-26 paaiÅ¡kino, kad 2017-07-05, apie 14 val., ji ėjo iÅ¡ namų, (duomenys neskelbtini), į vaistinę. Kai grįžo namo, apytiksliai po pusvalandžio, užėjo į laiptinę. Laiptinėje labai garsiai Å¡aukė kažkoks vyras. Ji pasikėlė iki antro aukÅ¡to ir pamatė, kad kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto A.

B. kumščiu muÅ¡a jai nepažįstamÄ vyrÄ laiptinėje prie savo buto durų. Ji matė kaip A. B. du kartus sudavė smÅ«gį nepažįstamam, kuris sėdėjo antro aukÅ¡to aikÅ¡telėje, kumščiu į veidÄ . IÅ¡ vyro veido bėgo kraujas, ant laiptų buvo kraujo. Ji pradėjo Å¡aukti, kad A. B. liautųsi muÅ¡ti nepažįstamÄ . Tuomet A. B. užėjo į savo butÄ ir užsirakino. Ji iÅ¡kvietė policijÄ , padėjo sumuÅ¡tam vyrui nueiti iki trečio aukÅ¡to ir laukti policijos.

Jis jai papasakojo, kad A. B. pasikvietė į svečius, paskui sumušė. Ji policijos nelaukė, nuėjo namo. Kai policija iÅ¡važiavo, ji iÅ¡plovė laiptinę. Ji kito vyro nematė. Matė, kaip nepažįstamÄ mušė tik A. B. (t. 1, b. l. 26). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. 2018-05-23 parodė, kad jis dirba rinktinėje „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2017-07-05, jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ž., kai apie 14.30 val., iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje yra sumuÅ¡tas žmogus.

Pagal pirminę gautÄ informacijÄ buvo nurodyta, kad kaltininkas yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Su kolega atvyko į nurodytÄ vietÄ , kur laiptinėje rado sėdintį ant laiptų vyrÄ , kuris prisistatė G. R.. G. R. veidas buvo sumuÅ¡tas, t. y. su akivaizdžiais sužalojimais, visas kruvinas, po akimis buvo kraujosruvos. Paklausus, kas nutiko, G. R. nurodė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) bute du, kaip jie suprato, pažįstami. Kad G. R. buvo muÅ¡amas laiptinėje, G. R. jiems nenurodė. Tačiau pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bute liko jo kuprinė su daiktais.

Su kolega nuėjo į (duomenys neskelbtini) butÄ , duris atidarė vyras, kuris prisistatė A. B.. Jis pasakė, kad gyvena Å¡iame bute. Su kolega užėjo į vidų. Bute daugiau nieko nebuvo, iÅ¡skyrus A. B.. Bute rado ant grindų ir, kaip pamena, balkono durų, kambaryje, kraujo dėmes, balkono durų stiklas buvo sudaužytas. Taip pat kraujo pėdsakai buvo ir virtuvėje, kiek pamena, ant Å¡aldytuvo. Koridoriuje buvo kuprinė su daiktais. Jis parodė kuprinę nukentėjusiajam, kuris taip ir sėdėjo ant laiptų.

Jis pasakė, kad kuprinė yra jo. A. B. neprieÅ¡taravo. Jis atidavė kuprinę nukentėjusiajam. Buvo iÅ¡kviesta greitoji. A. B. paaiÅ¡kino, kad G. R. buvo jo bute, tačiau jis jo nemušė, kas mušė, nežino ir, kad kraujas yra skerdienos. A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmÄ jį komisariatÄ (t. 1, b.l. 24). 2017-07-05 tarnybiniame praneÅ¡ime A. J. nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 136-137). 2017-07-05 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas butas, (duomenys neskelbtini).

Butas yra (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. PrieÅ¡kambaryje ant sienos aptikti pėdsakai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ . Ant kambaryje Nr. 2 stovinčio Å¡aldytuvo aptikti pėdsakai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ , o ant minkÅ¡tų baldų ir ant grindų, po stalu, guli naminės gėlės ir kiti daiktai. Balkono durų stiklas sudaužytas ir aptikti pėdsakai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ . Atlikus apžiÅ«rÄ , paimtos nuoplovos nuo prieÅ¡kambario sienos, nuo Å¡aldytuvo, nuo balkono durų vidinės pusės (t. 1, b.l. 5-11). 2017-07-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu buvo paimti nukentėjusiojo G.

R. DNR pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (t. 1, b. l. 21-22). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 295/2017(01) nustatyta, kad nuoplovose iÅ¡ prieÅ¡kambario, nuo Å¡aldytuvo rastas žmogaus kraujas ir nustatytas G. R. DNR profilis su 99,9999999999996 % tikimybe. Nuoplovose nuo balkono durų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas miÅ¡rus dalinis ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b.l. 32-36). 2018-02-23 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniajam ekspertui J.

M. P., buvo apžiÅ«rėta G. R. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau - RVUL) Asmens ambulatorinio gydymo kortelė ir pateikta iÅ¡vada, kad G. R. VÅ¡Ä® RVUL 2017-07-05 nustatyta daugybiniai veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio ir kairės akiduobės Å¡oninės sienelės lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti sumuÅ¡ant kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 28-30). 2017-07-05 15.09 val., alkotesterio prietaisu A.

B. nustatytas 1,97 promilės girtumas (t. 1, b.l. 114). Nukentėjusiojo G. R. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l.19-20). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 196,25 eurų (t. 1, b.l. 42-47). Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus – nukentėjusiojo G. R., liudytojų P. J., A. J. parodymus, iÅ¡ dalies paties A. B. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , apžiÅ«ros protokolÄ , kitÄ bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad A.

B. ir M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamieji savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė. A. B. teisme nurodė, kad nukentėjusiojo nemušė, o jis pas jį į butÄ atėjo jau sumuÅ¡tas. A. B. teigimu, jis davė nukentėjusiajam iÅ¡gerti ir iÅ¡prašė iÅ¡ buto. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu Å¡is kaltinamasis teigė, kad 2017-07-05 nukentėjusiojo iÅ¡ viso nematė.

TÄ dienÄ d gėrė viesesu M. B., pastarajam išėjus, toliau tvarkėsi namuose. Apie 14 val. atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė. M. B. teigė, kad su A. B. gėrė pas jį namuose iki 13 val., po to iÅ¡važiavo, nukentėjusiojo nematė, nemušė. Minėtus kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinktų, teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų pateiktos versijos neatitinka tikrovės, yra jų pasirinkta gynybinė pozicija, nes jų paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s bei prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams.

Visų pirma, nukentėjusysis G. R. davė apie A. B. bute įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes iš esmės nuoseklius parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad buvo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sumuštas A. B. ir jo draugo M. G. R. parodymus teisme šiek tiek keitė, menkindamas A. B. vaidmenį, tačiau ši nukentėjusiojo pozicija paaiškinama tuo, kad nukentėjusysis paaiškino, jog yra pasimetęs, po galvos sumušimo pablogėjo atmintis. Be to, nukentėjusysis prisibijo A.

B.. Apie tai, kad jį sumušė du vyrai G. R. papasakojo ir policijos pareigÅ«nui A. J., kuris atvykęs iÅ¡ karto po įvykio rado sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį netoli A. B. buto, sėdintį ant laiptų laiptinėje. A. B. nurodė, kad pas jį nukentėjusysis jau atėjo sumuÅ¡tas, tačiau buto apžiÅ«ros protokolas tai paneigia, bute rasti kraujo pėdsakai, pats butas sujauktas, ant minkÅ¡tų baldų ir ant grindų, po stalu, guli naminės gėlės ir kiti daiktai, balkono durų stiklas sudaužytas.

Tuo labiau, kad nukentėjusysis ir nežinojo, kur A. B. gyvena, koks jo domofono numeris. Kaltinamojo A. B. versija, kad buto durys buvo praviros išėjus M. B., neįtikinama. Radusi nukentėjusįjį sumuÅ¡tÄ ant laiptų, patvirtino ir liudytoja P. J., nurodžiusi, kad A. B. jos akivaizdoje jam dar sudavė smÅ«gių. Liudytoja patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl smÅ«gių sudavimo mechanizmo. Pažymėtina tai, kad pats A. B. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, juos visÄ laikÄ keitė, atsižvelgdamas į byloje gautus įrodymus.

A. B. parodymuose yra daug prieštaravimų, be to jie nesutampa ir su kita bylos medžiaga – liudytojos P. J., A. J. parodymais, šio liudytojo 2017-07-05, 14.40 val., darytomis nukentėjusiojo fotonuotraukomis, procesinių veiksmų atlikimo protokolais. Kaltinamojo M. B. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo G. R. parodymai, kuris kategoriškai nurodė, kad jį sumušė dviese – A. ir jo draugas M., kuris po nukentėjusiojo sumušimo A. B. atidarius duris, iš karto pasišalino, taip pat ir akistatos protokolas, kurio metu teigė, kad jį mušė M., liudytojo A.

J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iÅ¡ karto po įvykio pareigÅ«nams nukentėjusysis pasakė, jog jį (duomenys neskelbtini) mušė dviese (liudytojas teisme juos patvirtino). M. B. parodė tÄ dienÄ buvęs bute, tačiau neigė mušęs nukentėjusįjį, iÅ¡ viso neigė jį matęs. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tokio asmens nepažįstÄ s, o teisme nurodė, kad nukentėjusysis jam buvo matytas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis norėtų apkalbėti ar pakenkti kaltinamiesiems, tokių aplinkybių nenurodė ir patys kaltinamieji.

Nukentėjusysis ir liudytojai davė parodymus prisiekę, jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir vieni kitus papildo, o pačių kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes prieÅ¡taringi, nesutampantys su kita bylos medžiaga. Ä®vykio metu G. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtino teisme apklaustas ekspertas J. M. P., tvirtindamas pateiktÄ iÅ¡vadÄ . ApžiÅ«rėjus G. R. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau - RVUL) Asmens ambulatorinio gydymo kortelę, ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad G.

R. VÅ¡Ä® RVUL 2017-07-05 nustatyta daugybiniai veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio ir kairės akiduobės Å¡oninės sienelės lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti sumuÅ¡ant kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalotos ir kitos kÅ«no dalys, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir byloje pateiktas 2018-12-14 gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad 2017-07-05 radiologo nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas.

Byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji smurtaudami prieÅ¡ nukentėjusįjį veikė bendrininkų grupe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu bÅ«du dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales.

Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.

PrieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo abu kaltinamieji, suduodami smÅ«gius rankomis, kojomis. Kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusįjį, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smÅ«gių visumos, tiek nuo vieno iÅ¡ bendrininkų smÅ«gio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia.

Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (kasacinė nutartis Nr. 2K-352-696/2016). Teismas vertina, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas iÅ¡ kaltinimo A. B. Å¡alina aplinkybę, kad G. R. išėjus iÅ¡ buto ir bÅ«nant laiptinėje, A. B. jam sudavė su smÅ«gius kumščiu į veidÄ . Liudytoja P. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A.

B. laiptinėje sudavė du smÅ«gius nukentėjusiajam ranka, teisme jau nurodė, kad smÅ«giai buvo trys ir padaryti koja, tačiau pažymėtina tai, kad pats nukentėjusysis nei iÅ¡ karto po įvykio, nei vėliau nenurodė, kad buvo muÅ¡amas laiptinėje, teisme akcentavo, kad prieÅ¡ jį buvo smurtaujama tik bute. Atsižvelgus į tai, minėta aplinkybė iÅ¡ kaltinimo A. B. Å¡alintina, tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiÅ¡kimo – jo iÅ¡sakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimÄ sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, kaltinamiesiems dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pareikštas kaltinimas, t. y. kad A. B. ir M. B. grasino nužudyti G. R., nepaisant to, kad kaltinamieji jį neigia, yra įrodytas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu. Visų pirma, nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad A. B. ir M. B. prieš jį smurtaudami, sakė, kad užmuš. Apie tai nukentėjusysis G. R. paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Nukentėjusiajam G. R. buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali bÅ«ti įvykdytas: byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asmuo svetimame bute kaltinamųjų buvo žiauriai sumuÅ¡tas, jam norint pasiÅ¡alinti, to daryti neleista. Tokiomis aplinkybėmis kaltinamųjų iÅ¡reikÅ¡ti žodžiu grasinimai nukentėjusįjį nužudyti, jų veiksmai, smÅ«giai nukentėjusiajam suduoti rankomis ir kojomis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , byloja apie grasinimų realumÄ bei poveikį nukentėjusiojo psichinei bÅ«senai.

BÅ«tent tokios jo bÅ«senos ir siekė kaltinamieji. Nukentėjusysis grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų jo gyvybei, nes bandė iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ buto, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę ir nervinę įtampÄ . Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (nusikaltimÄ padarė bÅ«damas teistas už smurtinius nusikaltimus, dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) gydytas 3 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2017-07-25 iki 2017-08-30.

Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2018 m. rugsėjo 3 - rugsėjo 19 d. Nr. 75U-II-104/2018 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. B. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu.

Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, kas Å¡iuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (duomenys neskelbtini) konsultuotas/gydytas 2016-10-06. Diagnozė: (duomenys neskelbtini)). Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, A. B. nusikaltimus ir asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmių dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytÄ vidurkį.

Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. B. klausimÄ , vertina aukščiau aptartas jo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibÅ«dinančias aplinkybes, tai, kad asmuo dirba, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , sugyventinę, ir mano, kad yra pagrindas A. B. skirtÄ laisvės atėmimo bausmę atidėti, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 p. numatytus įpareigojimus.

Teismo vertinimu toks sprendimas atitiks visuomenės ir paties kaltinamojo interesus, leis greičiau atlyginti nusikaltimais nukentėjusiajam, civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , turės prevencinį poveikį. A. B. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2017-07-05 14.35 val. (b. l. 70), paleistas 2017-07-07 14.17 val. (b. l. 80). Laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę. A. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti du tyčiniai nesunkus nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. B. už nusikalstamas veikas – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytÄ vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuteistajam skirtinas įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose.

Teismo nuomone bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ , yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ â€“ palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, kuriame praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamųjų priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ 196,25 eurų dydžio žalÄ dėl nukentėjusiojo G.

R. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad G. R. dėl patirtų sužalojimų dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 196,25 eurų.

IeÅ¡kinio dydį ir pagrįstumÄ Ä¯rodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apimtį ir jų įkainius (t. 1, b. l. 42-44). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, civilinio ieÅ¡kinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamųjų dėl A. B. ir M. B. priteistina 196,25 eurų žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dėl neturtinės žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.

Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

G. R. pateikė civilinį ieÅ¡kinį 400 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelį fizinį skausmÄ , negalėjo pilnavertiÅ¡kai dirbti ir miegoti. Jautė diskomfortÄ bÅ«damas lauke dėl tokios iÅ¡vaizdos, kai akivaizdžiai matėsi sužalojimai (t.1, b.l. 19). Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam G. R. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , kadangi jam buvo padaryti daugybiniais veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio ir kairės akiduobės Å¡oninės sienelės lūžiais, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu. Nukentėjusysis patyrė stresÄ dėl sveikatos, buvo sutrikdyta jo darbinė veikla.

G. R. apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių nurodė. Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų galimybes atlyginti žalÄ . A. B. ir M. B. dirbantys. Apibendrinant konstatuotina, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, atlygintina 400 Eur neturtinės žalos.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys nuoplovos ir lyginamieji pavyzdžiai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklÄ (t. 1, b.l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ vieneriems metams. A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir skirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant: vienerius metus neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į jÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-07-05 14.35 val. iki 2017-07-07 14.17 val. (dvi dienas). A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvė apribojimÄ vieneriems metams. M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir skirti subendrintÄ bausmę – laisvė apribojimÄ vieneriems metams. Ä®pareigoti M. B. visÄ bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; per Å¡eÅ¡is mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti solidariai iÅ¡ A. B. ir M. B. 196,25 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. Solidariai iÅ¡ A. B. ir M. B. nukentėjusiajam G.

R. priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris nuoplovas ir lyginamuosius pavyzdžius perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Eglė Gruodienė