28749cbb-7b54-4f2a-b2a7-ff086efc3b5a · Vilniaus apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-870/2017              Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01759-2014-Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15.             (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ainoros Kornelijos Macevičienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,išteisintajam T.

S., jo gynėjui advokatui Antanui Suslavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro Vičeslavo Jevmenovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendžio, kuriuo T. S. buvo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos.Baudžiamasis procesas dėl nukentėjusiojo S. I. pareikÅ¡to 300 Lt (86,88 Eur) civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. spalio 21 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , iÅ¡dauždamas vasarnamio-vagonėlio lango stiklÄ , iÅ¡lauždamas Å¡io lango aliuminį rėmÄ , įsibrovė į patalpÄ - vasarnamį-vagonėlį, priklausantį S. I., ir pasikėsino pagrobti svetimÄ Â turtÄ - spalvotÄ televizorių „Daewoo“ 200 Lt (57,92 eurų) vertės, sulankstomas aliumines kopėčias 2 m ilgio 150 Lt (43,44 eurų) vertės, sudedamas aliumines kopėčias 5 m ilgio 200 Lt (57.92 eurų) vertės, elektrinį diskinį pjÅ«klÄ â€žVagner“ 600 Lt (173,77 eurų) vertės, benzininį pjÅ«klÄ â€žShtill“ 173,77 eurų vertės, elektrinį garų surinkėjÄ 300 Lt (86,88 eurų) vertės, muzikinį centrÄ â€žSony“ 200 Lt (57.92 eurų) vertės, priklausančius S. I., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas nusikaltimo vietoje S. K., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.              2.

T. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014 m. spalio 21 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia iÅ¡dauždamas vasarnamio-vagonėlio lango stiklÄ ir sulankstydamas Å¡io lango aliuminį rėmÄ , tyčia sugadino svetimÄ turtÄ , t.y. vasarnamį-vagonėlį, priklausantį S. I., tuo padarydamas nukentėjusiajam S. I. 300 Lt (86.88 eurų) turtinę žalÄ , t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje.              II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai              3.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroras Vičeslavas Jevmenovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-05 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti T. S. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant per 1 metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

4. Skunde nurodoma, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio redakcija, kuri numato, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. T. S. kaltinimas dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo pareikÅ¡tas už veikÄ , padarytÄ iki 2015-01-01. Kadangi Å¡i veika dekriminalizuota, Å¡ioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.5. Nesutikdamas skundžiamo nuosprendžio motyvais, prokuroras nurodo, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, juos vertino atsietai, todėl nepagrįstai nusprendė dėl surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Analizuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai kaltinamojo parodymus vertino kaip neprieÅ¡taringus, nevertino jų kaip pasirinktos gynybinės pozicijos. Jo parodymai nepagrįsti jokia kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡nagrinėta medžiaga.

6. Apklausus, liudytojus D. I., S. K., A. K. bei nukentėjusįjį S. I., ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylÄ teisme, buvo nustatyta, kad 2014-10-21, apie 14.30 val. kaltinamasis T. S. buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo vasarnamį – vagonėlį, pasiruošęs įvykdyti vagystę, kadangi su savimi turėjo krepšį daiktams sudėti. Tai parodė ir liudytojas S. K., kuris sekė kaltinamojo veiksmus nuo to momento, kai jis du kartus per keletÄ minučių bandė atidaryti nukentėjusiojo vagonėlio langÄ , panaudodamas kažkokius pagalius, instrumentus, kol pateko į vagonėlio vidų.

Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, prokuroro nuomone, neatsižvelgė į liudytojų parodymus bei į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , kur buvo rastas nepriklausantis nukentėjusiajam ir liudytojams krepÅ¡ys daiktams sudėti, stiklo Å¡ukės vagonėlio viduje ant grindų, iÅ¡daužto stiklo plėvelės iÅ¡karpa. Nurodyti duomenys liudija apie įsibrovimÄ . Paminėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia kaltinamojo iÅ¡sakytÄ teismui jo versijÄ , kad jis atidarė langÄ su kabliuku, o liudytojas S. K. iÅ¡daužė didįjį lango stiklÄ .

7. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai neįvertino liudytojo S. K. ir A. K. bei nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad ir 2014 m. spalio mėn. pradžioje T. S. buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo vagonėlį ir įvykdė svetimÄ turto pagrobimÄ , bet grÄ Å¾ino jam pavogtus daiktus, o kurių negrÄ Å¾ino, sumokėjo už juos. Nukentėjusysis T. S. tÄ kartÄ atleido ir pareiÅ¡kimo policijai nerašė. Å ios aplinkybės neneigia ir iÅ¡teisintasis, tačiau ji teismo įvertina nebuvo.8.

Prokuroro teigimu, vagystė nebuvo įvykdyta tik dėl to, kad iÅ¡teisintasis buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, todėl teismo motyvas, kad iÅ¡teisintasis bÅ«tų paėmęs ar paruošęs iÅ¡neÅ¡imui daiktus iÅ¡ gyvenamosios patalpos, neatitinka tikrovės, kadangi jis nespėjo to padaryti, nes buvo saugomas ir stebimas liudytojų iki nukentėjusiojo ir jo sÅ«naus atvažiavimo. Nukentėjusysis pastebėjo, kad kopėčios ir gartraukis buvo ne savo vietose, todėl prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintasis kėsinosi pagrobti.

10. Skunde prokuroras akcentuoja, kad nukentėjusysis, liudytojai davė parodymus bÅ«dami įspėti už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir prisiekę sakyti tiesÄ , o iÅ¡teisintasis tokios priesaikos saistomas nebuvo. Ä®statymas suteikia teisę jam parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę, todėl manyti, kad kaltinamojo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys sudaro įrodymų visetÄ ir paneigia iÅ¡teisintojo parodymus. Prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje buvo atliktas selektyvus įrodymų vertinimas, ignoruotos galimybės Å¡alinti teismo nustatytus prieÅ¡taravimus ir nurodytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Teismo pateiktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, įrodymai vertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko yra pagrindas manyti, kad teismas padarė esminį BPK pažeidimÄ , kuris sukliudė jam iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

11. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pakeisti kaltinimÄ ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėti pagal naujÄ kaltinimÄ , kuriame nedetalizuotas turtas, kurį pasikėsino pagrobti T. S.. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, prokuroro pateiktu pakeistu kaltinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , byloje apklaususi iÅ¡teisintÄ jį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nepakankamai atidžiai įvertinus byloje surinktus duomenis ir ypatingai kaltinamojo parodymus apie įsibrovimo į patalpÄ (vasarnamį-vagonėlį) tikslÄ , motyvÄ , aplinkybes ir jų atitikimÄ liudytojų paaiÅ¡kinimams.13.

Byloje nėra ginčo, jog iÅ¡teisintasis asmuo T. S. neteisėtai įsibrovė į patalpÄ -vasarnamį – vagonėlį, priklausantį S. I.. Tai patvirtina net tik betarpiÅ¡kai situacijÄ stebėjęs liudytojas S. K., bet ir nukentėjusysis S. I., liudytojai D. I., A. K. kurie atvyko į įvykio vietÄ ir T. S. aptiko vasarnamio-vagonėlio viduje. Å ios aplinkybės neneigia ir pats iÅ¡teisintasis, tačiau paaiÅ¡kina, jog jis neturėjo jokio tikslo pasisavinti vasarnamyje esančių daiktų (neigia subjektyviÄ jÄ pusę).14.

Tokie išteisintojo T. S. paaiškinimai yra neįtikinantys, nelogiški bei objektyviai neatitinka nustatytų faktinių byloje aplinkybių, nes:14.1. išteisintasis buvo pasirengęs įvykdyti vagystę, su savimi turėjo didelį krepšį ant ratukų; greta vasarnamio rastas didelis prekėms dėti plastikinis krepšys ant ratukų (t. 1, b. l. 47); T. S. teigia, kad krepšys buvo skirtas grybams rinkti, bet akivaizdu, kad toks krepšys ant ratukų ne tik, kad nepatogus miške vežioti, bet ir per didelis;14.2. betarpiškai, nedideliu atstumu stebėjęs (sekęs) T.

S., liudytojas S. K. matė kaip iÅ¡teisintasis tempė krepšį, jam matant policijos pareigÅ«nai rado krepšį po namuku, bandė iÅ¡teisintasis atidaryti namuko duris, tačiau pateko per langÄ , kurį kažkaip atidarė (t. 1, b. l. 35; t. 2, b. l. 96);14.3. remiantis nukentėjusiojo S. I. paaiÅ¡kinimais prieÅ¡ dvi savaites T. S. buvo apvogęs jam priklausantį vagonėlį, jis prisipažino, atidavė daiktus (t. 2, b. l. 96); Å ios aplinkybės iÅ¡teisintasis neneigia (t. 2, b. l. 115-116);14.4. iÅ¡teisintojo parodymai nenuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo pradžioje iÅ¡teisintasis teigia, kad 2011-10-21 apie 11 val. išėjo į miÅ¡kÄ grybauti, uogauti (spalio mėnesį), įlindo į namo vidų norėdamas pailsėti, pažiÅ«rėti televizoriaus (t. 1, b. l. 67).

Sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimÄ teismo posėdyje T. S. paaiÅ¡kino, kad nieko neketino imti, užėjo atsigerti (t. 1, b. l. 74). 2014-11-04 apklausiamas nurodė, kad įsibrovė į vasarnamį-vagonėlį su tikslu pailsėti, paimti cigaretes, pažiÅ«rėti televizorių (t. 1, b. l. 90). 2016-01-08 su kaltinimu sutiko (t. 2, b. l. 20, 95). Apeliacinės instancijos teisme teigė, kad lindo, nes gal ieÅ¡kojo valgyti ar pažiÅ«rėti televizoriaus (t. 2, b. l. 183);14.5. T. S. veikos padarymo metu dirbo tik atsitiktinius darbus, pastovių pajamų neturėjo;15.

Teismo vertinimu, aukščiau paminėtų objektyviųjų požymių visuma patvirtina buvus kaltinamojo tyčiÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , nes jis suvokė, kad elgiasi neteisėtai svetimo turto atžvilgiu. Tačiau jam pasisavinti svetimÄ turtÄ sutrukdė liudytojas S. K., kuris betarpiÅ¡kai stebėjo (sekė) T. S., kuris pasak iÅ¡teisintojo po poros minučių pasirodė (jam patekus į vagonėlį). VisiÅ¡kai suprantama, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ T. S. neturėjo jokios galimybės pasisavinti svetimo turto, dėl ko jis ir kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti vagystę.

T. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Ä®vertinus T. S. nenuoseklius paaiÅ¡kinimus dėl įsibrovimo motyvo (norėjo parÅ«kyti, pavalgyti) darytina iÅ¡vada, kad T. S. iÅ¡ esmės neneigia įvykdęs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes maistas, cigaretės, kurių jis norėjo (tikėjosi namuke rasti) yra svetimas jam turtas, o turto vertė kvalifikacijai neturi įtakos kuomet įsibraunama į kitam žmogui priklausančiÄ patalpÄ , kaip Å¡iuo atveju gyvenamÄ jį vasarnamį – vagonėlį.

Kaltinamojo parodymai, kad jis įsibraudamas į vasarnamį- vagonėlį neturėjo tikslo kÄ nors pasisavinti (pavogti), vertintini kaip jo gynybos pozicija, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Todėl objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad T. S. pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibraudamas į patalpÄ .

16. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį. Å ie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvÅ«s ir daro veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, net ir pasikėsinus pagrobti nedidelės vertės turtÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Visgi teismo vertinimu, koreguotinas patekimo į patalpÄ bÅ«das, nes byloje esantys parodymai nepatvirtina, kad T. S. iÅ¡daužė vasarnamio-vagonėlio lango stiklÄ prieÅ¡ patekdamas į vagonėlį. Tai galimai jis padarė norėdamas pasiÅ¡alinti iÅ¡ vagonėlio, kai jį užklupo liudytojas S. K.. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis pirminiais liudytojo S. K. parodymais, kuris nieko neužsiminė, kad T. S. iÅ¡daužė namelio lango stiklÄ tikslu patekti i vidų. PrieÅ¡ingai, jis įvykio dienÄ paaiÅ¡kino, kad T.

S. prie lango krapÅ¡tėsi apie 5 min. ir jam pavyko atidaryti langÄ (t. 1, b. l. 33). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai jis nurodė ir kitos apklausos metu 2014-11-03, taip pat paaiÅ¡kino, kad lango stiklÄ T. S. iÅ¡daužė norėdamas pasiÅ¡alinti iÅ¡ namelio (t. 1, b. l. 34-35). Dėl Å¡ios priežasties teigti, kad T. S. pateko i vasarnamį iÅ¡dauždamas langÄ ir sugadindamas aliuminio lango rėmÄ neteisinga, nes tokiai iÅ¡vadai grįsti duomenų nepakanka, jie prieÅ¡taringi. Liudytojas S. K. nematė kokiu bÅ«du T.

S. atidarė langÄ . Pirmosios instancijos teisme nurodė, jog „kažkaip atidarė“, t. 2, b. l.

97. Tokiu atveju teismas remiasi T. S. paaiÅ¡kinimu kaip jis pateko į vasarnamį – turimo peilio pagalba atkrapÅ¡tė lango vidinį kabliukÄ Â (t. 1, b. l. 67).17. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie laikytini įrodymais įvykdžius BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino T.

S. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių, iÅ¡ jų ir kaltės, jos formos bei rÅ«Å¡ies turinys, atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015).

Šioje byloje liudytojų, nukentėjusiojo paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, rastas įvykio vietoje krepšys ant ratukų, lenktinis, daugiafunkcinis peilis (t. 1, b. l.

51) įgalina kolegijÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad T. S. nedetalizavo, tačiau turėjo tikslÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , žinojo, kad vasarnamyje yra vertingų daiktų, nes buvo prieÅ¡ dvi savaites iÅ¡ namelio pasisavinęs daiktus, kuriuos vėliau grÄ Å¾ino.Visgi, pastebėtina, kad kaltinimas, kurį nagrinėjo Vilniaus rajono apylinkės teismas buvo ydingas, nes T. S. buvo inkriminuoti iÅ¡ esmės visi namelyje buvę vertingi daiktai. BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atsako už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ tik tada, jei, pirmiausia, tokiÄ veikÄ jis jau buvo pradėjęs daryti ir, be to, veikÄ baigti sutrukdė visiÅ¡kai kaltininko nekontroliuojamos aplinkybės, kurių nesant, nusikalstama veika bÅ«tų buvusi besÄ lygiÅ¡kai baigta. Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju T. S. buvo pradėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ , be savininko žinios neteisėtai įsibrovė ( į patalpÄ (vasarnamį), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, pasekmės sukeltos nebuvo, ne dėl T.

S. valios, o dėl to, kad nusikaltimÄ užbaigti sutrukdė liudytojas S. K..18. Esant tokioms iÅ¡vadoms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodytomis Å¡ias nustatytas aplinkybes: T. S. 2014 m. spalio 21 d., apie 14 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ su savimi turėto peilio pagalba atkabino vidinį kabliukÄ , tokiu bÅ«du atidarė atidarė langÄ ir įsibrovė į patalpÄ - vasarnamį-vagonėlį, priklausantį S. I., ir pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas nusikaltimo vietoje S. K., t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. 19.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).20.

Nusikalstama veika (BK 178 str. 2 d), kuriÄ Ä¯vykdė T. S. priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už jos padarymÄ numatyta alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. T. S. nusikalto pirmÄ kartÄ (t. 1, b. l. 108), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 109), jis atlygino nukentėjusiajam jo nustatytÄ ir praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Teismas nenustatė T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nenustatė ir sunkinančių.

Nusikalstama veika nėra baigta. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad T. S. 2014-10-21 (veikos padarymo metu) ir stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės stebėjimo laikotarpiu (2016-05-16 iki 2016-06-20) nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei šizoafektinis sutrikimas, mišraus tipo remisija, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 135-140). Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, vertėsi atsitiktiniais darbais, padedamas draugų, tačiau šiuo metu remiantis T.

S. paaiÅ¡kinimu surado darbÄ užsienyje. T. S. kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, įvertinus BK 55 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, turėtų bÅ«ti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nustatant atitinkamus draudimus ir įpareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. S. buvo sulaikytas 2014-10-21 (t. 1, b. l. 57), 2 mėnesius buvo jam taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2014 m. spalio 23 d iki 2014 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 75-76,140) bei nuo 2016-01-07 iki t. 2, b. l. 22-23) iki 2016-02-07 (t. 2, b. l. 54-57).

Taip pat T. S. buvo tiriamas VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje II poskyryje nuo 2016-05-16 iki 2016-06-20 (t. 2, b. l. 136). Tai rodo, kad ilgÄ laikÄ , iÅ¡ viso 100 dienų, T. S. buvo atimta laisvė, vadovaujantis BK 66 straipsnio bei BPK 141 nuostatomis Å¡is laikas įskaitytinas į skiriamos bausmės trukmę. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta seniai (2014 metais), teismas neturi duomenų, jog po jos padarymo bÅ«tų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai T. S. atžvilgiu, nukentėjusiajam žalÄ atlygino, bylos nagrinėjimo metu ilgÄ laikÄ buvo atimta laisvė, bÅ«tų teisinga skirti tokį laisvės apribojimo laikotarpį, jog įskaičius laisvės atėmimo laikÄ , T.

S. bÅ«tų laikomas atlikęs bausmę, dėl ko draudimus ir įpareigojimus skirti netikslinga.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundÄ tenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria T. S. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį:T.

S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę - laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio nuostatomis įskaityti į paskirtos bausmės laikÄ T. S. laikino sulaikymo, suėmimo bei atidavimo į ekspertizės įstaigÄ laikÄ ir laikyti, kad T. S. bausmę atliko.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                           Jolanta Čepukėnienė                                                                                                                                                                                                                                                                               Virginija Liudvinavičienė                                                                                                                                                                                                                                                                                              Ainora Kornelija Macevičienė                                                                                          Â