2025-08-27 Nr. AB-13141-3-61-3-02312-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1004-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu, kuriuo, pareiškėjo teigimu, atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2024 m. gegužės 26 d. pateikti teismui skundą, kuriame būtų suformuluotas skundo (prašymo) dalykas ir pagrindas; pateikti siekiamo ginčyti Sprendimo metaduomenis ir nurodyti duomenis, kada pareiškėjas gavo šį sprendimą; nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, šalindamas teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, 2025 m. birželio 9 d. pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi laikė pareiškėjo M. A. skundą nepaduotu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą, nepašalino teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, todėl nėra galimybės suprasti, kokį Departamento Sprendimą pareiškėjas siekia panaikinti.

III. Pareiškėjas M. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2025 m. balandžio 14 d. gavo iš Departamento laišką, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) negali būti pakeistas. Pareiškėjo teigimu, Departamentas tokį sprendimą priėmė dėl įvykusios klaidos, nes (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Universitetas), teikdamas Departamentui informaciją apie pareiškėjo įmoką už studijas, nurodė klaidingą informaciją apie pareiškėjo studijų skolą. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio pirmą savaitę kreipėsi į Departamentą dėl Leidimo termino pratęsimo, pateikdamas Universiteto tarpininkavimo raštą ir sumokėjęs likusį mokestį už visą semestrą, tačiau Universitetas pateikė Departamentui klaidingą informaciją, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs už studijas. Pareiškėjui išsiaiškinus situaciją su Universitetu, Universitetas paneigė savo ankstesnį raštą dėl pareiškėjo skolos. Vis dėl to, Departamentas nepakeitė savo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi nepakeitimo, todėl pareiškėjas buvo priverstas savo teises ginti teisme.

Pareiškėjas teigia, kad jis Lietuvoje gyvena 6 metus ir 8 mėnesius, todėl gali būti svarstoma dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje jam suteikimo. Pareiškėjas mano, kad Universitetas siekia nutraukti su juo studijų sutartį, o Departamentas piktnaudžiauja administraciniais įgaliojimais.

Pareiškėjas pažymi, kad jis stengėsi pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus, jis neturi finansinių galimybių bylinėtis teisme su Departamentu, negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, todėl yra pažeidžiamos jo teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, padaręs išvadą, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas, šalinant teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytus pradinio skundo trūkumus, neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų: pareiškėjas nepatikslino skundo dalyko ir pagrindo, nepateikė ginčijamo Sprendimo metaduomenų, todėl nėra galimybės suprasti, kokį Departamento sprendimą pareiškėjas siekia panaikinti ir kada jį gavo; nenurodyta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo būdo.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog jis neturi finansinių galimybių pasisamdyti teisininką jo interesams atstovauti, todėl stengėsi pats pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus. Pareiškėjas nurodė skundžiantis Departamento 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir paaiškino tokio sprendimo priėmimo faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025; kt.).

Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek pradiniame skunde, tiek patikslintame skunde aiškiai nurodė, jog ginčija Departamento 2025 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo, pareiškėjo teigimu, atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas skunde leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė trumpinį – TRP), taip pat pareiškėjas išdėstė skundo faktinį pagrindą, t. y. nurodė Departamento Sprendimo priėmimo aplinkybes ir argumentus, kuriais jis nesutinka su priimtu sprendimu. Pareiškėjas prie pradinio skundo pridėjo siekiamą ginčyti Departamento Sprendimą.

Iš tiesų pareiškėjas pradiniame skunde ir patikslintame skunde konkrečiai ir aiškiai nesuformulavo reikalavimo teismui, susijusio su siekiamu ginčyti Departamento Sprendimu (pareiškėjas prašo sustabdyti (panaikinti) Departamento Sprendimą, kuris suteikia galimybę pareiškėjui likti šalyje, spręsti klausimus su Universitetu ir tęsti studijas), tačiau pareiškėjo skunde nurodyta informacija yra pakankamai aiški spręsti, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.

Pažymėtina ir tai, kad teismui, sprendžiančiam skundo priėmimo klausimą, nustačius, jog skundas iš esmės atitinka ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus, tik nėra pateikti ginčijamo administracinio akto metaduomenys, toks skundo trūkumas nevertintinas kaip esminis trūkumas, trukdantis apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir išnagrinėti bylą. Šis skundo trūkumas gali būti pašalintas teismui priėmus nagrinėti skundą ir rengiantis bylą nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 67 str.). Be to, ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtina teismo pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises suponuoja teismo pareigą būti aktyviam ir pačiam rinkti įrodymus (išreikalauti įrodymus iš kitos šalies, jeigu ji tokiais duomenimis disponuoja) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-209-822/2024).

Kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai (pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo formos, nurodyti asmens duomenimis) yra formalaus pobūdžio, nėra esminiai, todėl taip pat negali būti pagrindas nepriimti pareiškėjo skundo.

Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, todėl konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai yra formalūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šie trūkumai yra kliūtis bylai nagrinėti. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nusprendęs, jog pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. A. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė