2K-265/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-265/2012

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01784-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.3.; 1.2.14.5.1.; 2.6.7.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. (P. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 7 val. bei uždraudžiant šiuo laikotarpiu bendrauti su V. V. (V. V.).

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. V., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

P. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. V. apgaule įgijo svetimą turtą. 2010 m. rugsėjo 12 d., apie 17.30 val., Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), V. V. surado automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) pirkėją ir su P. L. susitarė, kad, paėmę pinigus už minėtą automobilį, jo pirkėjui neperduos. P. L. pasirašė su V. Tumu automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir, paėmęs iš V.Tumo 780 Lt už tariamai parduodamą automobilį, įsėdo į jį ir išvažiavo, automobilio neperdavęs jį įsigijusiam V. T. Taip bendrais veiksmais P. L. ir V. V. apgaule įgijo automobilį „VW Golf“ ir padarė nukentėjusiajam V. T. 780 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. L. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti. Vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir bylą nutraukti. Kasatoriaus nuomone, skirdamas jam bausmę, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į jo asmenybę, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga, netinkamai ją individualizavo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 38 straipsnį nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir nukentėjusysis gali susitaikyti ikiteisminio bylos tyrimo, bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. T. ir nuteistieji P. L. bei V. V. siekė susitaikyti ikiteisminio bylos tyrimo metu, tačiau kasatorius su nukentėjusiuoju susitaikė po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2011 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimas, kuriame rašytine forma išreikštas nuteistųjų ir nukentėjusiojo susitaikymas. Taigi šis susitaikymas procesine tvarka įformintas ir prid4tas prie baudžiamosios bylos medžiagos. P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo poelgio gailėjosi ir žadėjo ateityje nenusikalsti, o nukentėjusysis kasatoriui atleido, sutiko su juo taikytis ir pretenzijų jam neturi. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsirado pagrindas atleisti nuteistąjį P. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nes baudžiamajame įstatyme nėra jokių kitų apribojimų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog BK 38 straipsnio nuostatos jam netaikytinos, nes jis nebuvo susitaikęs su nukentėjusiuoju ikiteisminio bylos tyrimo, bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja teismų praktikai, suformuotai kasacinėse nutartyse Nr. 2K-P-464/2005, 2K-550/2005. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad nuteistieji veikė bendrai, tyčia ir iš anksto susitarę. Kasatoriaus nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo išvada taip pat nepagrįsta, nes tais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta asmenų grupės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nuketėjusiajam susitaikius gali būti taikomas tiek visiems grupe nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tiek daliai jų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad P. L. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, daugiau įstatymų nepažeidė, todėl ši nusikalstama veika buvo tik atsitiktinė jo elgesio pasekmė. Šios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Spręsdami jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą teismai turėjo įvertinti ir jo asmenybę, t. y. kad kasatorius jauno amžiaus, ramaus būdo, sąžiningas, mokosi Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Be to, jis aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kasatoriaus nuomone, visos aptartos aplinkybės rodo, kad teismai turėjo jam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir bylą jam nutraukti (BPK 235 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo P. L. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas P. L. bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, tarp jų - P. L. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę (jis mokosi, nedirba, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas), ir paskyrė jam vieną švelniausių BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio terminą nustatė mažesnį už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės vidurkį. Paskirta bausmė tinkamai individualizuota, ji nėra aiškiai per griežta, o jos skyrimas teismo nuosprendyje motyvuotas, todėl BK 41 ir 54 straipsnių nuostatos nepažeistos.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendį nuteistiesiems P. L. ir V. V. paskelbė 2011 m. rugpjūčio 11 d., o prašymas juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį surašytas 2011 m. rugpjūčio 23 d. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis P. L. su nukentėjusiuoju nebuvo susitaikęs, todėl prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nebuvo pareikštas ir neturėjo būti svarstomas.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas išnagrinėjo visus esminius nuteistojo P. L. apeliacinio skundo argumentus, išsamiai motyvavo, kodėl mano, kad paskirta bausmė tinkamai individualizuota ir nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ar švelninti paskirtos bausmės. Atsiliepime pažymima, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, netaikydamas kasatoriui BK 38 straipsnio nuostatų, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygas reglamentuoja BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šios normos 2 dalyje yra išvardyti atvejai, kai asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra negalimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytų draudimų, dėl kurių P. L. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra, nes nuteistasis P. L. nėra nei recidyvistas, nei pavojingas recidyvistas, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Tačiau tam, kad asmenį būtų galima šiuo pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, reikia, kad ne tik nebūtų BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimų, bet ir kad būtų visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju P. L. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl jo kaltu prisipažino, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė. Šios aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalyje ir tos dalies 1-3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Tačiau byloje liko nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šioje byloje BK 38 straipsnio taikymo galimybę svarstė tik apeliacinės instancijos teismas, nes iki apeliacinio proceso pradžios P. L. nebuvo susitaikęs su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo V. T. apeliacinės instancijos teismui adresuotas prašymas, kuriame jis nurodo apie susitaikymą su nuteistaisiais ir prašo nutraukti bylą, gautas tik 2011 m. rugpjūčio 23 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo. Savo sprendimą neatleisti nuteistojo P. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nusikaltimas, už kurį P. L. nuteistas, yra tyčinis, padarytas bendrininkų grupės pagal iš anksto apgalvotą veiksmų planą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kasatorius nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriaus teiginys, jog jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, yra nepagrįstas. Nepagrįstai kasatorius skunde akcentuoja ir aplinkybes, teigiamai apibūdinančias jo asmenybę, kaip vieną iš sąlygų, duodančių pagrindą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį (laisvės apribojimą) ir nustatydamas jos dydį (devynis mėnesius).

Nenustačius bent vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (šiuo atveju liko nenustatytas pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų), aptariamoje normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas. Todėl priešingas kasatoriaus prašymas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Dalia Bajerčiūtė

Valerijus Čiučiulka