2023-04-19 Nr. AB-8291-3-62-3-01384-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-163-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01384-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, I. A.) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. CSPR 144; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, kuriuo VĮ Registrų centras išregistravo nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas) ir kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Nekilnojamieji daiktai, Statiniai) ir išregistravo T. P. ir I. A. nuosavybės teises į šiuos Nekilnojamuosius daiktus; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą atkurti duomenis, susijusius su gyvenamuoju namu 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), buvusius iki 2021 m. kovo 1 d. VĮ Registrų centro sprendimo priėmimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2021 m. gegužės 11 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti atsakovo 2021 m. kovo 1 d. priimtas sprendimas (įformintas išregistravimo veiksmais), kuriuo buvo išregistruoti Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, juridiniai faktai susiję su Nekilnojamaisiais daiktais. Registrų centras skundžiamus sprendimus priėmė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (toliau – ir 2012 m. sprendimas) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties Nr. 2A-22-259/2018 (toliau – ir 2018 m. nutartis) pagrindu, vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, trečiasis asmuo) prašymą.

2.2. Pareiškėjas nesutiko, jog Registrų centras, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė pagal jam suteiktus įgalinimus, kadangi teisės aktais tokie įgalinimai jam nesuteikti.

2.3. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi Nr. 2A-22-259/2018, be kita ko, pripažino negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006 m. kovo 23 d. pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Pažyma); pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti” (toliau – ir Aktas); įpareigojo Nekilnojamųjų daiktų savininkus per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą; per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą ir per 6 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.

2.4. Pareiškėjas nurodė, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 priimtu sprendimu nepanaikino T. P. nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus, priešingai, pareiškėjui buvo nustatyti įpareigojimai namo pertvarkymui, o Inspekcijai namo atžvilgiu nebuvo leista vykdyti jokių veiksmų, todėl Registro tvarkytojas, savavališkai nusprendęs Nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teises panaikinti, viršijo savo kompetenciją. Registro tvarkytojas turėjo išviešinti juridinį faktą apie civilinės bylos rezultatus, pagal kuriuos pareiškėjas, kaip turto savininkas turi teisę (yra įpareigotas) atlikti tam tikrus veiksmus. Minimu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 buvo panaikinta tik Pažyma ir Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, bet jame nebuvo nurodyta jokio įpareigojimo išregistruoti statinius iš Nekilnojamo turto registro (toliau – ir Registras). Šis teismo sprendimas yra juridinis faktas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 12 straipsnio 7 dalį bei 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre, bet nesuteikia teisės registratoriui išregistruoti paties statinio, nuosavybės teisių į jį. Minimas teismo sprendimas jau buvo išviešintas, nurodant registre jį kaip juridinį faktą. Pažymos ir Akto panaikinimas registre žymėtini kaip žymos.

2.5. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai) (130-131 p.) tam tikrus dokumentus, tokius, kaip statybos užbaigimo aktai, deklaracijas apie statybos užbaigimą pripažinus negaliojančiais / panaikinus, daroma žyma, o ne atliekami nekilnojamųjų daiktų išregistravimo veiksmai. Tokios žymos padarymas būtų laikomas tinkamu teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 vykdymu, kadangi būtų išviešinta aplinkybė apie dokumentų galiojimo panaikinimą ir atsižvelgta į teismo sprendime nustatytus įpareigojimus pareiškėjui.

2.6. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Registro nuostatai) 69 punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Šiuo atveju T. P. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 pagrindu neprarado nuosavybės teisės į Nekilnojamuosius daiktus (tokio reikalavimo nebuvo pareikšta), nuosavybės teisė nebuvo perleista ir nebuvo įregistruotas jos turėtojas; nekilnojamasis turtas nežuvo ir neišnyko, o T. P. buvo įpareigotas atlikti veiksmus, susijusius su Nekilnojamųjų daiktų įteisinimu.

2.7. T. P. nuosavybės teises į Nekilnojamuosius daiktus neįgijo nei Pažymos, nei Akto pagrindu, todėl šių dokumentų panaikinimas nėra pagrindas nuosavybės teisės panaikinimui. Panaikinti dokumentai yra reikšmingi Statinių baigtumo kontekste, tačiau jokie teisės aktai nesuteikia teisės Registro tvarkytojui panaikinti pareiškėjo nuosavybės teises šiuo pagrindu, ypač įvertinus aplinkybę, jog Statiniai buvo įregistruoti galiojančių dokumentų pagrindu, kurie tik vėliau buvo panaikinti dėl nukrypimo nuo techninio projekto sprendinių. Registrų centro pareiga išviešinti duomenis apie tam tikrų dokumentų panaikinimą, padarant žymą Registre. Nei viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų negali būti aiškinama kaip T. P. nuosavybės teisių panaikinimas, todėl Registro tvarkytojas viršijo savo kompetenciją nuosavybės teises išregistruodamas.

2.8. Registro tvarkytojo, kaip viešojo administravimo subjekto, 2021 m. kovo 1 d. sprendimas laikytinas individualiu administraciniu sprendimu, kuris turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Registro nuostatų 65 punktas nurodo, jog kai priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę. Duomenų įrašymas yra paskesnis etapas po sprendimo priėmimo, kas jokiais būdais neleidžia teigti, kad sprendimas atliekamas tik veiksmu, viešojo administravimo subjektui išvengiant argumentavimo pareigos. Centrinis registratorius nepagrįstai teigia, jog pakanka sprendimus įforminti veiksmu – išregistravimu, kadangi Registro tvarkytojas laikytinas viešojo administravimo subjektu, kurio sprendimai turi būti motyvuoti ir aiškūs, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Ginčijamo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo neaiškumas pažeidė pareiškėjo teises, apribojo jo galimybes tinkamai apginti savo interesus, todėl turi būti panaikintas.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovas gavo Inspekcijos 2021 m. vasario 23 d. prašymą išregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Akto ir Pažymos, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinti negaliojančiais, pagrindu.

3.2. Išnagrinėjus Inspekcijos prašymą, Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius (toliau – ir teritorinis kadastro tvarkytojas) priėmė 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, įformintą išregistravimo veiksmu, išregistruoti Nekilnojamuosius daiktus, o Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius (toliau – ir teritorinis registratorius) 2021 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą, įformintą įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre, išregistruoti pareiškėjo ir I. A. nuosavybės teises į Statinius bei visus kitus juridinius faktus / žymas, susijusius su Statiniais 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties Nr. 2A-22-259/2018 pagrindu. Apie priimtus sprendimus teritorinis registratorius 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. S-25224 (14.1 E) informavo pareiškėją bei I. A..

3.3. Pagal teisės aktų nuostatas teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra teisinis pagrindas, kuriuo gali būti įregistruojami / išregistruojami / keičiami duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Šiuo atveju 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties Nr. 2A-22-259/2018 pagrindu buvo panaikinti Statinių ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo teisiniai pagrindai. Kadangi būtent šių dokumentų pagrindu pareiškėjas ir I. A. buvo įgiję nuosavybės teises į Statinius, panaikinus / pripažinus negaliojančiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį atsiradimo pagrindą, atsiranda teisinis pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teises į tą nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas negalėjo priimti 2021 m. kovo 1 d. sprendimų, įformintų išregistravimo veiksmais, nes bendrosios kompetencijos teismo sprendimuose nebuvo įpareigojimo išregistruoti Statinius iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.

3.4. Atsakovo 2021 m. kovo 1 d. sprendimai neturi būti motyvuoti ir argumentuoti, kadangi pagal teisės aktų nuostatas sprendimai patenkinti asmenų prašymus įforminami įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre arba išregistravimo veiksmu, joks rašytinis sprendimas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nėra priimamas. Be to, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banko išraše nėra galimybės nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu yra priimami teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Trečiojo asmens atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

4.1. 2012 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi Nr. 2A-22-259/2018 panaikinus valstybinės valdžios ir valdymo institucijos sprendimus, t. y. Pažymą ir Aktą, neliko jokio administracinio akto, kuris patvirtintų teisėtą nekilnojamojo daikto suformavimą / sukūrimą, todėl ir nuosavybės teisės į tokį daiktą negali būti registruojamos. Pagal teisės aktų nuostatas, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Iš šios teisės normos matyti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą prasme yra išvestinės iš šio daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto.

4.2. Pareiškėjo teisės į Nekilnojamuosius daiktus buvo apribotos ir suvaržytos įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje dėl pažymos ir statybos užbaigimo akto panaikinimo, ir įpareigojimu šalinti savavališkos statybos padarinius, o ne atsakovo veiksmais ar 2021 m. kovo 1 d. ar 2021 m. gegužės 11 d. sprendimais. Sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 turinys pareiškėjui neabejotinai yra žinomas, o sprendimu ir yra panaikinti Pažyma ir Aktas, t. y. viešo administravimo subjekto išduoti administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtinta, kad Statiniai sukurti teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant galiojančių administracinių aktų, kuriais būtų patvirtinta, kad Statiniai sukurti teisės aktų nustatyta tvarka, Statiniai negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir juo labiau pareiškėjo nuosavybės teisės į juos.

4.3. Net ir patenkinus pareiškėjo skundą jo teisių apimtis niekaip nepasikeis, nes pareiškėjo teisės į Nekilnojamuosius daiktus buvo apribotos ir suvaržytos įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje, o ne atsakovo veiksmais ar skundžiamais sprendimais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjui ir I. A. buvo įregistruotos po 1/2 dalį nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kiemo statinius, esančius 0,1000 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), Statinių nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre buvo 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20562-638/2015. Pirmą kartą Statiniai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2006 m. balandžio 5 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2006 m. kovo 23 d. pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. NS-83 (toliau – ir Pažyma apie nebaigtą statybą) pagrindu I. A. vardu. 2008 m. vasario 22 d., Akto pagrindu, nuosavybės teisės į Statinius perregistruotos I. A. vardu (Namo baigtumas 100 procentų), o 2008 m. balandžio 2 d., pareiškėjo ir I. A. prašymu, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

6.2. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 buvo pripažinta negaliojančia Pažyma apie nebaigtą statybą, kurios pagrindu pirmą kartą įregistruoti Statiniai ir nuosavybės teisės į juos, bei pripažintas negaliojančiu Aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos pareiškėjo ir I. A. vardu, bei nuspręsta kaip ir per kurį laikotarpį turi būti šalinami pastatytų Namo ir greta Sklypo esančių statinių savavališkos statybos padariniai. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 2012 m. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą: Statinių ir nuosavybės teisių į juos Nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindai, t. y. Pažyma apie nebaigtą statybą ir Aktas buvo pripažinti negaliojančiais.

6.3. Atsakovas 2021 m. vasario 24 d. gavo Inspekcijos prašymą „Dėl duomenų išregistravimo“, kuriuo buvo prašoma išregistruoti Nekilnojamojo turto registre Statinius ir nuosavybės teises į juos. Teritorinis kadastro tvarkytojas priėmė 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, įformintą išregistravimo veiksmu, išregistruoti Statinius, o Registrų centro teritorinis registratorius 2021 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą, įformintą įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre, išregistruoti pareiškėjo ir I. A. nuosavybės teises į Statinius bei visus kitus juridinius faktus / žymas, susijusius su Statiniais, 2012 m. sprendimo ir 2018 m. nutarties pagrindu. Apie priimtus sprendimus teritorinis registratorius 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. S-25224 (14.1 E) informavo pareiškėją bei I. A..

6.4. Pareiškėjas Registrų centro Komisijai apskundė 2021 m. kovo 1 d. teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimus, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. CSPR-144 šiuos sprendimus paliko galioti.

7. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas, turintis tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, o teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra dokumentas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti keičiami (įrašomi) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, taip pat Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktai, daiktinės teisės bei juridiniai faktai.

8. Teismas nurodė, kad 2012 m. sprendimu ir 2018 m. nutartimi pripažinta negaliojančia Pažyma apie nebaigtą statybą, kurios pagrindu pirmą kartą įregistruoti Statiniai ir nuosavybės teisės į juos, bei pripažintas negaliojančiu Aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos pareiškėjo ir I. A. vardu. Būtent šių dokumentų pagrindu buvo atlikti bei įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys bei nuosavybės teisės į Statinius ir Statiniai bei nuosavybės teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui panaikinus statinio statybą patvirtinantį dokumentą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir šio dokumento pagrindu atliktą registraciją, nepaisant aplinkybės, kad reikalavimas, dėl teisinės registracijos panaikinimo ginčijant tokį dokumentą, net nebuvo reikštas, todėl atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog atsakovas negalėjo priimti sprendimų, įformintų išregistravimo veiksmais, kadangi atskiras teismo įpareigojimas dėl statinių kadastro bei registro duomenų keitimo nėra būtinas.

9. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, todėl nagrinėjamu atveju panaikinus / pripažinus negaliojančiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį atsiradimo pagrindą (Pažymą ir Aktą), atsirado teisinis pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teises į tą nekilnojamąjį daiktą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo teisės į Nekilnojamuosius daiktus buvo apribotos ir suvaržytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o ne atsakovo veiksmais, todėl atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas veikė ne jo kompetencijos ribose ir ne pagal jam suteiktus įgaliojimus.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovo priimti 2021 m. kovo 1 d. sprendimai yra nemotyvuoti, o Komisijos 2021 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. CSPR-144 nepagrįstai nurodyta, jog šie sprendimai neturėjo būti motyvuojami, nes jie yra įforminti išregistravimo veiksmu. Teismas, vadovaudamasis Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Registro nuostatų 61, 65, 69 punktų nuostatomis, pažymėjo, kad Registrų centrui priimant sprendimą tenkinti asmens prašymą, šis sprendimas yra įforminamas įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre arba išregistravimo veiksmu, joks rašytinis sprendimas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nėra priimamas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo sprendimai, įforminami veiksmais, yra saugomi ir kaupiami Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, ir su tokių sprendimų priėmimo datą, kokių dokumentų pagrindu yra priimami sprendimai (atliekami duomenų įregistravimo (ar išregistravimo) veiksmai), galima matyti tik iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, teismas padarė išvadą, jog atsižvelgus į Registro nuostatų 14, 15 punktus, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banko išraše nėra galimybės nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu yra priimami teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimai.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad Komisija skundžiamu 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu išsamiai ir laiku atsakė į pareiškėjo keltus klausimus, sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio pagrindo. Atmetus skundo reikalavimus panaikinti atsakovo priimtus sprendimus, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, bei panaikinti Komisijos 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą CSPR 144 ir VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, kuriuo VĮ Registrų centras išregistravo nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir išregistravo T. P. ir I. A. nuosavybės teises į šiuo nekilnojamuosius daiktus, bei įpareigoti VĮ Registrų centrą atkurti duomenis, susijusius su gyvenamuoju namu 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), buvusius iki VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 1 d. sprendimo priėmimo.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su tuo, jog atsakovas, kaip duomenų oficialus viešintojas, turėjo galimybę duomenis išviešinti kitu būdu – padarydamas atitinkamas žymas, nurodytas atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

13.2. Pareiškėjas Statinius įgijo teisėtos statybos būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktą, statybos leidimas nėra panaikintas, pareiškėjas nuosavybės teisių į Statinius nėra praradęs, todėl visų Statinių, o ne jų užbaigimo fakto išregistravimu atsakovas pritaikė neproporcingą priemonę bei išviešino tikrovės neatitinkančius duomenis, viršijo savo kompetenciją, nes atsakovas turėjo tik padaryti žymą registre. Nuosavybė nėra Registro duomuo, ji atsiranda ir pasibaigia Civiliniame kodekse nustatytais būdais, o ne panaikinus dokumentus dėl statybos baigtumo. Nagrinėjamu atveju nėra įstatymais nustatytų pagrindų, kuriais remiantis atsakovas turėtų teisę ar pareigą nuosavybės teisę išregistruoti.

13.3. Pareiškėjas teigia nuosavybės teisę į Statinius įgijęs ne Pažymos ir ne Akto pagrindu, todėl šių dokumentų panaikinimas nėra pagrindas nuosavybės teisės išregistravimui. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo nuosavybės teisės buvo apribotos ne atsakovo priimtais skundžiamais sprendimais, o ankstesniais teismų sprendimais, kadangi teismai nėra pasisakę, kad Statiniai yra neteisėti, bei nėra nurodę išregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į Statinius. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę į nuosavybę. Be to, 2021 m. sausio 19 d. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) sprendimu P. prieš Lietuvą nusprendė, kad T. P. teisės buvo pažeistos teismams nagrinėjant bylas ir priimant teismų sprendimus. EŽTT konstatavo, jog T. P. Statinių statybą pradėjo teisėtai, gavo visus reikiamus dokumentus, Statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, valstybės institucijos, patikrinusios teisėtumą, jas laikė teisėtomis. Taip pat buvo konstatuota, jog detaliojo plano neatitiko tik namo kolonų vieta, o kitų neatitikimų nustatyta nebuvo.

13.4. Pareiškėjo teigimu, 2012 m. sprendimas ir 2018 m. nutartis, kuriais panaikinta Pažyma ir Aktas, laikytini juridiniu faktu, kuris yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre, tačiau jis nesuteikia teisės registratoriui išregistruoti pačio statinio, nuosavybės teisių į jį. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino pareiškėjo argumentų, jog išviešinti aplinkybę apie Pažymos ir Akto panaikinimą atsakovas galėjo kitomis teisės aktais jam suteiktomis priemonėmis, pvz., išviešindamas juridinį faktą apie bylos rezultatus. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus tam tikrus dokumentus, tokius, kaip statybos užbaigimo aktai, deklaracijas apie statybos užbaigimą pripažinus negaliojančiais / panaikinus, daroma žyma, o ne atliekami nekilnojamųjų daiktų išregistravimo veiksmai. Atsakovas turėjo pareigą vadovautis ne tik registro tvarkytojo veiklą reglamentuojančiais rašytiniais aktais, ir užtikrinti, jog priimti sprendimai atitiks proporcingumo, teisinės valstybės bei kitus principus bei nepažeis Konstitucijos, tačiau to nepadarė.

13.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo sprendimus pakanka įforminti veiksmu – išregistravimu, ir teigia, kad išregistravimo veiksmas gali būti atliekamas tik po to, kai asmeniui yra pateikiamas motyvuotas sprendimas. Nei viename iš atsakovo 2021 m. kovo 1 d. sprendimų nėra nurodyti jų priėmimo motyvai, jie neatitinka individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų, pareiškėjui nėra žinoma jų priėmimo argumentacija.

13.6. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi netinkama teismų praktika, kadangi ji nėra suformuota analogiško pobūdžio bylose, nes nagrinėjamu atveju tik Statinių dalys, o ne visi Statiniai buvo pripažinti neteisėtais, ir pareiškėjui buvo suteikta teisė ir įpareigojimai įteisinti Statinius.

14. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime nesutinka su atsakovo apeliacinius skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

14.1. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais panaikinus / pripažinus negaliojančiais nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį atsiradimo pagrindą, atsiranda teisinis pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teises į tą nekilnojamąjį daiktą.

14.2. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjui Statinių nuosavybės teises įgijus CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu (pagaminus naują daiktą), atsižvelgus į tai, kad statybos leidimas teismų procesiniais sprendimais nebuvo panaikintas, ir į tai, kad Statiniai šiuo metu nenugriauti / nežuvę, Statiniai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre turėjo likti įregistruoti. Pareiškėjas pripažįsta, jog šiuo metu dar nėra galimai pašalinti Statinių savavališkos statybos padariniai, nėra patvirtinta deklaracija apie Statinių statybos užbaigimą, taigi, Statinių statyba dar nėra užbaigta, ir Statiniai bei nuosavybės teisės į juos negali būti registruojami. Be to, Nekilnojamojo turto registre statiniai ir daiktinės teisės į juos registruojami ne leidimų statybai pagrindu ir ne pagal faktinę būklę, tačiau pagal dokumentus, kuriais patvirtinamas statybos (nebaigtos arba užbaigtos) teisėtumas pagal teisės aktų reikalavimus, ir tokius dokumentus panaikinus, naikinama ir statinių registracija. Tokia pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką, kuria pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

14.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra įpareigotas įteisinti Statinius, reiškia, kad pabaigus Statinių įteisinimo procedūras turės būti išduodamas naujas šių Statinių teisėtos statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas, kuris galės būti pagrindu Nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad teismams panaikinus Nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo pagrindus, atsakovas pagrįstai išregistravo Statinius, nuosavybės teises į juos, bei visus kitus juridinius faktus, susijusius su šiais Statiniais. Pareiškėjo nurodomas Europos žmogaus teisių teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimas nėra susijęs su šioje byloje ginčijamais sprendimais.

14.4. Atsakovas nesutinka, kad atsakovas teismo sprendimus (2012 m. sprendimą ir 2018 m. nutartį) galėjo išviešinti kitais būdais, pvz., išviešinti faktą apie bylos rezultatus, arba padaryti žymą, ir pažymi, jog tokie pareiškėjo nurodyti būdai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

14.5. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovo 2021 m. kovo 1 d. sprendimas dėl išregistravimo yra nepagrįstas, jame nenurodyti sprendimo priėmimo motyvai ir teisės aktų nuostatos, t. y. jis neatitinka administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų, ir pažymi, jog tokia pareiškėjo pozicija akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (išraše su istorija) matosi visi dokumentai, kurių pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo keičiami, duomenų keitimo datos ir kiti duomenys, kurie pagal teisės aktų nuostatas turi būti išviešinami Nekilnojamojo turto registre.

15. Trečiasis asmuo Inspekcija pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

15.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Lietuvą, 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021 procesą atnaujino tik dėl statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, bet ne pilna apimtimi, taigi, ir Pažyma, ir Aktas yra panaikinti įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje. Be to, šiame EŽTT sprendime nebuvo nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimo dėl to, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai panaikino Pažymą ir Aktą.

15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad teismui panaikinus statinio statybą patvirtinantį dokumentą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir šio dokumento pagrindu atliktą registraciją, nepaisant aplinkybės, kad reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo, ginčijant tokį dokumentą, net nebuvo reikštas. Teismams panaikinus Pažymą ir Aktą, nėra jokio administracinio akto, kuris patvirtintų teisėtą nekilnojamojo daikto suformavimą / sukūrimą, todėl negali būti registruojamos ir nuosavybės teisės į jį.

15.3. Atsakovo 2021 m. kovo 1 d. sprendimas atitinka atsakovo veiką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei suformuotą teismų praktiką dėl tokių sprendimų motyvavimo. Inspekcija nesutinka, kad teismų sprendimai civilinėje byloje atsakovo turėjo būti vertinami tik kaip registruotinas juridinis faktas, kadangi, nesant dokumento, patvirtinančio teisėtą nekilnojamojo daikto suformavimą / sukūrimą, negali būti registruojamos nei nuosavybės teisės į jį, nei juridiniai faktai apie nekilnojamąjį daiktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų pakeitimo teisėtumo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

17. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje pagal atsakovų I. P. (A.) ir T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams I. P. (A.), T. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Homo Novus“, D.

D., M. N., N. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, A. M., J. K., A. B., P. R., A. R., V. B. (A.), K. B., Dalius A. K., valstybės įstaiga Registrų centras; pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams T. P., I. P. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą su mūro pamatu bei sutvarkyti statybvietę, tretieji asmenys N. P., D. D., M. N., Kauno rajono savivaldybės administracija, A. M., J. K., A. B., Nacionalinė žemės tarnyba; pagal atsakovų T.

P. ir I. P. (A.) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo; ir pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį atsakovams T. P., I. P. (A.) dėl įpareigojimo pašalinti ant kelio valstybinėje žemėje savavališkai suklotas betonines trinkeles, nugriauti tvorą ir grąžinti statybvietę į buvusią padėtį, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais:

Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. suderintas I. P. (A.) ir T. P. Namo techninio projekto korektūros; Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006 m. kovo 23 d. pažyma Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. (A.) ir T. P., Namą; 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo Namas pripažintas tinkamu naudoti. Įsiteisėjusio teismo sprendimu atsakovai Indrė ir T.

P. taip pat buvo įpareigoti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvotą su pamatais ir vartais, pašalinti išgrįstą betoninėmis trinkelėmis 102 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą; per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal Sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; per 6 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.

18. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra dokumentas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti keičiami (įrašomi) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, taip pat Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktai, daiktinės teisės bei juridiniai faktai.

19. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu galiojusi redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują daiktą, o 3 dalyje – kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas.

20. Iš šios nutarties 23 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo suprantama, jog pagrindas įregistruoti naują statinį yra ne galiojantis šio statinio statybos leidimas, tačiau dokumentai, patvirtinantys šio statinio statybos užbaigimą, t. y. patvirtinantys, jog įvykdyti visi statinio projekte numatyti darbai, projektavimo techninės ir specialiosios sąlygos ir kt.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir I. A. nuosavybės teises į Statinius įgijo Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu (pasigaminus naują daiktą), o Statiniai bei nuosavybės teisės į juos buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre vadovaujantis Registro įstatymo 22 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas; ir Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.

22. Atsakovas, vykdydamas Inspekcijos 2021 m. vasario 23 d. prašymą „Dėl duomenų išregistravimo“ Nr. 2D-28022021-03-01, kuriuo buvo prašoma išregistruoti Nekilnojamojo turto registre Statinius ir nuosavybės teises į juos, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Akto ir Pažymos apie nebaigtą statybą pagrindu, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinti negaliojančiais, priėmė 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, įformintą išregistravimo veiksmu, išregistruoti Statinius, bei 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, įformintą įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre, išregistruoti pareiškėjo ir I. A. nuosavybės teises į Statinius bei visus kitus juridinius faktus / žymas, susijusius su Statiniais. Šie sprendimai buvo priimti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties Nr. 2A-22-259/2018 pagrindu. Pareiškėjas Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai apskundė 2021 m. kovo 1 d. teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimus, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. CSPR-144 minėtus atsakovo sprendimus paliko galioti.

23. Komisija, vadovaudamasi Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, kad teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra teisinis pagrindas, kuriuo gali būti įregistruojami / išregistruojami / keičiami duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, atsižvelgdama į tai, jog 2012 m. sprendimu ir 2018 m. nutartimi buvo panaikinti Statinių ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo teisiniai pagrindai, kuriais pareiškėjas ir I. A. buvo įgiję nuosavybės teises į Statinius (CK 4.47 str. 4 p.) ir Statiniai bei nuosavybės teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (Registro įstatymo 22 str. 1 p., Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 d. 1 p.); konstatavo, kad panaikinus / pripažinus negaliojančiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį atsiradimo pagrindą atsiranda teisinis pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teises į tą nekilnojamąjį daiktą. Atskiras teismo įpareigojimas dėl statinių kadastro bei registro duomenų keitimo nėra būtinas, kadangi duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas, todėl teritorinis registratorius turėjo teisę, vykdydamas teismo sprendimus, duomenis keisti, tuos duomenis išregistruojant arba atkuriant į būklę, buvusią iki pripažinto negaliojusiu / panaikinto teisinio pagrindo.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad duomenų Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 52/37860 pakeitimo pagrindu buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje, pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, privalo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis. Jam tenka atsakomybė už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, tokiu būdu užtikrinamas duomenų teisingumas. Be to, dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turo registro įstatymo 34 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, pažymėtina, jog atsakovo veiksmai vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus negali būti vertinami kaip atlikti peržengiant jų kompetencijos ribas.

25. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimų tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

26. Minėta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje panaikinti dokumentai – Pažyma ir Aktas (žr. nutarties 17 p.), numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo nekilnojamųjų kadastro duomenų įrašymo / pakeitimo pagrindu registre, registro Nr. 52/37860. Šiuo atveju panaikinti duomenys atitinka teismo sprendimuose nustatytus juridinius faktus, todėl laikytini teisingais ir išsamiais. Pareiškėjas nenurodė teismui pagrįstų duomenų, kad teritorinis registratorius netinkamai įvykdė įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teismo sprendimas, panaikinantis dokumentus, kuriais remiantis buvo įregistruoti Nekilnojamieji daiktai (Statiniai), yra akivaizdus teisinis pagrindas šiuos kadastro duomenis panaikinti.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-303-442/2017, yra konstatavęs, jog teismui panaikinus statinio statybą patvirtinantį dokumentą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir šio dokumento pagrindu atliktą registraciją, nepaisant aplinkybės, kad reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo ginčijant tokį dokumentą net nebuvo reikštas. Nesant statinių statybos teisėtumą patvirtinančio teisės aktų nustatyto dokumento tokie statiniai negali būti laikomi teisėtai sukurtais, duomenų apie juos viešinimas, taip pat ir pastatų pavadinimų, paskirties, pastatų pažymėjimo plane indeksų, statybos pradžios ir pabaigos metų, kadastro duomenų nustatymo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo datų, baigtumo procentų, tūrio ir kitų kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre klaidintų duomenų vartotojus, neatitiktų registro paskirties ir tikslų.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog nepanaikinus Statinių statybos leidimo, bei nenugriovus pačių Statinių, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo išregistruoti Statinių (Nekilnojamųjų daiktų) ir pareiškėjo nuosavybės teisių į juos, nes, minėta, nuosavybės teisė į statinius registruojama ne statybą leidžiančių dokumentų, o statinio užbaigimą bei jo tinkamumą naudotis patvirtinančių dokumentų pagrindu, kurie nagrinėjamu atveju buvo panaikinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo apsiriboti ne visų Statinių, bet tik jų statybos užbaigimo fakto išregistravimu pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą, arba juridinio fakto apie panaikintus dokumentus išviešinimu ar žymos pagal Kadastro nuostatų 130-131 punktų nuostatas padarymu kadastre, ir pažymi, kad 2012 m. sprendimas ir 2018 m. nutartis yra susiję ne su įregistruotų Nekilnojamųjų daiktų (Statinių) teisiniu statusu, bet su pačių Nekilnojamųjų daiktų (Statinių) įregistravimo teisėtumu (teisiniu pagrindu). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo teisės į Nekilnojamuosius daiktus buvo suvaržytos ir apribotos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o ne atsakovo veiksmais priimant skundžiamus sprendimus, todėl nagrinėjamu atveju teismams panaikinus / pripažinus negaliojančiais Nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos atsiradimo pagrindus, atsirado teisinis pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teises į tą nekilnojamąjį daiktą. Tai, jog pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovas kitais būdais galėjo išviešinti 2012 m. sprendimą bei 2018 m. nutartį, nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovo 2021 m. kovo 1 d. sprendimas yra nemotyvuotas, t. y. įformintas tik išregistravimo veiksmu, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą priėmus sprendimą tenkinti prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymą, toks sprendimas įforminamas atliekant prašomą veiksmą (nagrinėjamu atveju – išregistravus Nekilnojamuosius daiktus bei jų nuosavybės teises iš Nekilnojamojo turto registro). Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas dalyvavo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-208-660/2012 ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-22-259/2018 nagrinėjime, todėl jam buvo žinoma, kokius konkrečius pareiškėjui išduotus Nekilnojamųjų daiktų statybos užbaigimą įteisinančius dokumentus panaikino bendrosios kompetencijos teismas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jam atsakovo suteikta informacija apie duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 52/37860, nebuvo pakankamai išsami, apribojo jo teises žinoti viešojo administravimo sprendimų priėmimo motyvus ir kt.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-303-442/2017 ir eA-424-492/2021 suformuota praktika, ir pažymi, jog minėtose bylose nebuvo vertinamas statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų teisėtumas, bet, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo vertinami VĮ Registrų centro priimti sprendimai išregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei nuosavybės teises į juos įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus šių daiktų bei nuosavybės teisių į juos atsiradimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog, priimant skundžiamus atsakovo sprendimus, turėjo būti vertinama, kokios apimties projektiniai neatitikimai (viso Namo ar jo dalies) buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje, kadangi 2012 m. sprendimu ir 2018 m. nutartimi Aktas ir Pažyma buvo panaikinti pilna apimtimi.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo nurodytame Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendime byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 58166/18, konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimai, susiję su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, kad valstybės institucijų priimti sprendimai nebus keičiami, nepaneigia įsiteisėjusiais nacionalinių teismų sprendimais konstatuoto Pažymos ir Akto neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-395-378/2021, kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) T. P. prašymą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo atnaujinus procesą, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalis, kuriomis nepaskirstyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtos statybos padarinių pašalinimo našta, taip pat panaikino nurodytų procesinių sprendimų dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavė iš naujo nagrinėti šią bylos dalį Kauno apylinkės teismui. Kitas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalis (t. y. dėl Pažymos ir Akto pripažinimo negaliojančiais) paliko nepakeistas.

32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigas, susijusias su įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymu, vadovavosi aktualia teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Kadangi procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė